Kartais po sekso norisi gulėti nejudant. O kartais pirmas impulsas – atsikelti, susirasti chalatą, nueiti į vonią ir nusiplauti nuo savęs prakaitą, kvapus, lubrikanto likučius, gal net keistą nejaukumo jausmą.
Klausimas, ar reikia praustis po sekso, iš pirmo žvilgsnio atrodo visiškai buitiškas. Tačiau už jo dažnai slepiasi gerokai daugiau nei higiena.
Vienai moteriai dušas po intymumo yra malonus ritualas, padedantis grįžti į save. Kitai – beveik automatinė reakcija, nes kažkur giliai vis dar gyvena mintis, kad kūnas po sekso turėtų kuo greičiau vėl tapti švarus, gaivus ir bekvapis.
Tik ginekologai šioje vietoje dažniausiai kalba ne apie dušą. Jiems svarbiau tai, kas vyksta su šlapimo takais, oda ir natūralia makšties mikroflora.
Dušas po sekso: malonus pasirinkimas, bet ne pareiga
Praustis po sekso nėra blogai. Kartais tiesiog malonu nusiplauti prakaitą, lubrikanto ar spermos likučius, ypač jei oda jautri arba po intymumo neketini iškart miegoti.
Kūnas po sekso netampa nešvarus vien todėl, kad patyrė artumą. Kvapas, prakaitas, išskyros, sperma ar lubrikantas nėra ženklas, kad su kūnu reikia skubiai kažką „sutvarkyti“.
Intymumas apskritai retai būna sterilus. Jame yra šilumos, prakaito, odos kvapo, prisilietimų pėdsakų ir to natūralaus netobulumo, kuris lieka po artumo. Higiena čia svarbi, tačiau ji neturėtų virsti bandymu kuo greičiau pašalinti viską, kas primena ką tik įvykusį seksą.
Kas po sekso gali būti svarbiau už dušą?
Jeigu norisi turėti vieną praktišką įprotį, dažnai prasmingiau nueiti į tualetą nei tiesiai į dušą.
Šlapinimasis po lytinių santykių dažnai rekomenduojamas kaip vienas paprastų būdų pasirūpinti šlapimo takais. Sekso metu bakterijos iš aplinkinės odos gali patekti arčiau šlaplės, todėl šlapinimasis gali padėti jas pašalinti.
Tai nėra garantija, kad šlapimo takų infekcija neatsiras. Tačiau ypač moterims, kurioms jos linkusios kartotis, šis nedidelis įprotis gali būti naudingas.
Moterų šlaplė yra trumpesnė nei vyrų, todėl bakterijoms lengviau pasiekti šlapimo pūslę. Būtent dėl to kai kurioms po sekso dažniau atsiranda perštėjimas, dažnas noras šlapintis ar kiti cistitui būdingi simptomai.
Taigi vakaro po sekso ritualas nebūtinai turi priminti SPA procedūrą. Kartais kūnui reikia gerokai mažiau: nueiti į tualetą, atsigerti vandens ir grįžti į lovą.
Makštis nėra vieta, kurią reikia išplauti
Čia taisyklė gana aiški: makšties vidaus plauti nereikia.
Ji turi natūralią bakterijų pusiausvyrą ir rūgštinę terpę, kuri padeda apsisaugoti nuo nepageidaujamų mikroorganizmų. Vidinis plovimas, kvapnūs geliai, purškalai, vadinamieji intymūs dezodorantai ar kitos priemonės, žadančios ypatingą gaivą, gali padaryti priešingą dalyką – sudirginti gleivinę ir sutrikdyti natūralią pusiausvyrą.
Jei po sekso norisi nusiprausti, pakanka švelniai nuplauti išorinę lytinių organų sritį – vulvą. Dažniausiai tam visiškai pakanka drungno vandens. Jei naudojamas prausiklis, geriau rinktis švelnų, bekvapį ir jo nenaudoti makšties viduje.
Ir dar viena detalė, kurią verta normalizuoti: intymi sritis neprivalo būti bekvapė.
Kvapas gali šiek tiek pasikeisti po sekso, menstruacijų, sporto ar skirtingais menstruacinio ciklo etapais. Vien jo pokytis nebūtinai reiškia problemą. Tačiau jei atsiranda stiprus ar neįprastas kvapas kartu su niežėjimu, deginimu, skausmu, pakitusiomis išskyromis ar kraujavimu, verta kreiptis į gydytoją.
Kai noras iškart praustis yra ne vien apie higieną
Yra dar viena šio įpročio pusė, apie kurią medicininėse rekomendacijose kalbama rečiau.
Kartais po sekso vienas žmogus iškart atsikelia ir dingsta vonioje, o kitas lieka lovoje su keistu jausmu, kad artumas baigėsi per vieną sekundę. Tarsi kažkas būtų perjungęs jungiklį iš „mes“ į „viskas, baigėme“.
Žinoma, žmonėms po sekso reikia skirtingų dalykų. Vienam – dušo. Kitam – apkabinimo. Trečiam – tylos. Ketvirtam – vandens, juoko ar kelionės į virtuvę ieškoti sumuštinio.
Kiekvienam po artumo reikia skirtingų dalykų – ir visi jie gali būti vienodai natūralūs.
Tačiau kartais verta atkreipti dėmesį į tai, kodėl taip skubiai norisi nusiprausti. Ar oda tiesiog nemaloniai limpa? Ar erzina lubrikantas? O gal neramu, kad partneris užuos tavo kūną? Kad pati pajusi savo kvapą? Kad po sekso likusi tyla pareikalaus daugiau artumo, nei šiuo metu norisi? Kūno reakcijos kartais pasako dalykų, kurių dar nesame spėjusios suformuluoti žodžiais.
Kartais problema yra ne tavo kūnas, o tai, ką naudojate
Po sekso ant odos lieka lubrikanto, prezervatyvo lubrikacijos, spermos ir prakaito. Jautresnei odai tai gali sukelti lipnumą, perštėjimą ar sudirginimą, todėl noras nusiprausti yra visiškai suprantamas.
Verta stebėti, ar nemalonūs pojūčiai neatsiranda po konkretaus produkto.
Kai kuriuos žmones dirgina kvapnūs, šildantys ar kitų papildomų pojūčių suteikiantys lubrikantai. Problemų gali sukelti ir tam tikros prezervatyvų sudedamosios dalys. Spermicidus turinčios kontracepcijos priemonės taip pat siejamos su didesne pasikartojančių šlapimo takų infekcijų rizika.
Todėl jei po sekso nuolat peršti, degina ar norisi kuo greičiau viską nusiplauti, nebūtinai tavo kūnas yra „per jautrus“. Kartais verta pakeisti produktą ir pažiūrėti, ar pasikeičia ir savijauta.
O jeigu norisi tiesiog užmigti?
Jei nejauti diskomforto, oda nereaguoja, o pasikartojančios šlapimo takų infekcijos nėra tavo problema, kiekvieno lytinio akto nebūtina užbaigti atskira higienos ceremonija.
Po santykių be prezervatyvo dalis spermos vėliau gali ištekėti iš makšties – tai normalu. Jei tai nepatogu, galima nueiti į tualetą ir švelniai apsivalyti išorę. Tačiau bandyti išplauti makštį iš vidaus nereikia.
O jeigu užmiegi susisukusi į antklodę ir dušą prisimeni tik ryte, tai savaime nėra higienos klaida.
Dušas po sekso nėra privalomas ritualas
Galbūt svarbiausia intymios higienos po sekso taisyklė apskritai nėra apie vandenį.
Švara neturėtų reikšti skubėjimo pašalinti viską, kas primena ką tik įvykusį artumą. Kūnas po sekso gali kvepėti kitaip, būti suprakaitavęs, lipnus ar tiesiog ne toks „tvarkingas“, kaip prieš kelias minutes – ir tai savaime nėra problema.
Dažniausiai pakanka paprastų dalykų: jei norisi, nueiti pasišlapinti, švelniai nusiprausti išorę ar nusiplauti tai, kas kelia diskomfortą. Makšties vidaus plauti nereikia, o vulvai nereikia kvepėti gėlėmis.
Taigi ar reikia praustis po sekso? Nebūtinai. Dušas gali būti malonus ritualas, komfortas ar tiesiog įprotis. Tačiau jis neturėtų kilti iš jausmo, kad po sekso kūną būtina kuo greičiau „sutvarkyti“. Kartais pasirūpinti savimi reiškia nueiti į vonią. O kartais – tiesiog pasilikti lovoje.
