Geras fotoaparatas, techninės žinios, ne vieneri metai patirties – tačiau užsakymų vis tiek nėra tiek, kiek norėtųsi. Žymūs fotografai, „Brazzi Studios” ir tarptautinės „Brazzi Academy” įkūrėjai Tomas Brazinskas bei Reda Bernotaitė sako savo darbe sutinkantys ne vieną fotografą, kuris metų metus lieka šiame taške. Problema, pasak jų, nebūtinai slypi techniniuose įgūdžiuose. Fotografai tikina – norint šią veiklą paversti stabilia profesija, vien meistriškumo neužtenka. Vienas svarbiausių ir, atrodytų, visai netikėtų žingsnių – gerai pažinti save.
Geras kadras gali pavykti ir atsitiktinai, o profesionalas jį kuria sąmoningai
Šiandien tapti fotografu lengviau nei bet kada – internete gausu informacijos ir praktinių pamokų. Kelių mygtukų paspaudimu galima įsigyti profesionalios technikos, o klientų ieškoti tiesiog socialiniuose tinkluose. Tačiau, anot T. Brazinsko, vien padrikų žinių šioje specialybėje neužtenka.
„Šiandien internete galima rasti praktiškai viską. Tačiau svarbu suprasti, ko tau iš tikrųjų reikia ir kaip atskiras žinias sujungti į vieną veikiančią sistemą. Technikos valdymas, šviesa, kompozicija, pozavimas, istorijos pasakojimas, retušas – turi suprasti, kaip visi šie elementai susijungia tarpusavyje ir kaip gali juos paveikti. Kol to nėra, stipri nuotrauka kartais tiesiog pavyksta, o kartais – ne”, – sako žinomas fotografas.
Žinių T. Brazinskas ragina semtis iš didesnę patirtį sukaupusių profesionalų, kurie gali ne tik parodyti rezultatą, bet ir paaiškinti, kaip iki jo nueiti. „Kiekviena įspūdinga nuotrauka turi savo receptą. Tad kol jo neįvaldai, tavo nuotraukos lieka, taip tiesiai šviesiai pasakius, vidutiniškos. Tuomet konkuruoji su kitu tokiu pat žmogumi, kuris nusipirko fotoaparatą, pasižiūrėjo kelias pamokas „YouTube” ir išėjo fotografuoti. Jeigu jūsų rezultatas yra panašaus lygio, klientui nėra aišku, kodėl jis turėtų rinktis būtent tave ar mokėti daugiau”, – sako „Brazzi Academy” įkūrėjas.
T. Brazinsko teigimu, tik įvaldžius techninius pagrindus prasideda kitas profesinio augimo etapas – savo krypties paieškos. Tuomet svarbu atsakyti ne tik į klausimą, ką nori fotografuoti, bet ir kas esi pats.
Fotografijos kryptį nulemia žmogaus charakteris
T. Brazinskas ir „Brazzi Academy” bendraįkūrėja Reda Bernotaitė pabrėžia, kad specializacijos nereikėtų rinktis vien pagal tai, kuri fotografijos sritis šiuo metu atrodo populiariausia. Tinkama kryptis glaudžiai susijusi su paties fotografo asmenybe ir stipriosiomis savybėmis.
„Krypties atradimas iš esmės labai susijęs su savęs pažinimu. Kiekviena fotografijos niša reikalauja skirtingų asmeninių savybių. Vienur reikia daugiau detalumo, kitur – stiprių komunikacijos įgūdžių ar greičio, vienur dirbama įprastomis darbo valandomis, kitur vakarais ar savaitgaliais. Turi suprasti, kas tinka tau pačiam, kokio gyvenimo nori ir kiek esi pasiruošęs išeiti iš savo komforto zonos”, – pasakoja T. Brazinskas.
Anot jo, netinkamas specializacijos pasirinkimas gali neigiamai paveikti ne tik karjerą, bet ir kitas gyvenimo sritis. „Žmonės kartais renkasi profesijas pagal tai, kur, atrodo, reikėtų eiti ar kur galima daugiau uždirbti. Bet jeigu tai jiems netinka, jie dirbdami tiesiog save nualins. Ilgainiui tai gali atvesti ir iki sveikatos, santykių ar finansinių problemų, krizių. Savo darbe dažnai sutinkame tokių žmonių”, – sako T. Brazinskas.
R. Bernotaitė prisimena fotografę, kuri ilgą laiką save vadino šeimos fotografe. Jai tai reiškė fotografuoti praktiškai viską, ko gali prireikti šeimai – gimtadienius, krikštynas, asmenines fotosesijas, šeimos narių verslus ar verslo portretus. „Tik pradėjusi gilintis į savo specializaciją ji suprato, kad dalies šių darbų visai nemėgsta. Atrodė, jeigu fotografuoji šeimas, turi fotografuoti viską, kas su jomis susiję. Tačiau taip nėra”, – sako R. Bernotaitė.
Jos pačios profesiniame kelyje specializacija taip pat atsirado netikėtai. Atvykusi filmuoti vaizdo klipo į išskirtinę vilą, R. Bernotaitė nusprendė ją nufotografuoti. Vėliau pažintis su interjero dizaineriu atvedė prie naujų užsakymų ir interjero fotografijos – srities, apie kurią iki tol ji nebuvo galvojusi kaip apie savo profesinę kryptį.
Savęs pažinimas, anot jų, padeda ne tik pasirinkti tinkamiausią specializaciją, bet ir ilgainiui formuoti savitą kūrybinį braižą. Stilius šiuo atveju nėra vien nuotraukų spalvos, retušavimo būdas ar socialiniuose tinkluose atpažįstama estetika – jį kuria fotografo pasirinkimai: kaip jis naudoja šviesą, komponuoja kadrą, dirba su žmogumi ir kokias istorijas nori pasakoti.
Uždirbti iš fotografijos – jau verslo įgūdis
Tačiau net ir atradus savo specializaciją bei stilių užsakymų kalendorius savaime neužsipildo. T. Brazinskas sako, kad būtent čia nemažai kūrybingų žmonių susiduria su kita profesionalios fotografijos puse – būtinybe savo veiklą pradėti vertinti kaip verslą.
„Turi turėti portfolio, kuris aiškiai parodo, kokią paslaugą teiki, susitvarkyti kainodarą, reguliariai komunikuoti. Toliau atsiranda verslo sistemos, kurios suteikia stabilumo ir leidžia suprasti, iš kur ateina užsakymai. Kitaip vienu metu viskas gali būti gerai, kitu – blogai, o tu net nežinai, kokių veiksmų imtis, kad situaciją pakeistum”, – sako fotografas.
Su skirtinguose profesinio kelio etapuose įstrigusiais fotografais T. Brazinskas ir R. Bernotaitė sako susiduriantys nuolat. Vieni fotografija domisi daugybę metų, tačiau vis pradeda ir meta, kiti jau dirba profesionaliai, tačiau neturi pakankamai užsakymų ar aiškios specializacijos, todėl jų veiklą lydi nuolatiniai pakilimai ir nuosmukiai.
Šias pasikartojančias problemas T. Brazinskas ir R. Bernotaitė ilgainiui susistemino kurdami tarptautinę „Brazzi Academy”, kurioje šiandien mokosi fotografai iš skirtingų pasaulio šalių. Jų teigimu, tvari karjera šioje srityje remiasi ne vien gebėjimu sukurti techniškai gerą kadrą – ne mažiau svarbu suprasti, kokiu fotografu nori būti, kam nori kurti ir kaip savo gebėjimus paversti stabilia profesine veikla.
