Kartais po sekso lieka keistas klausimas: kodėl vieną kartą kūnas sureagavo taip stipriai, kad dar kelias minutes norėjosi gulėti tyloje, o kitą, nors viskas atrodė beveik taip pat, orgazmas buvo blankesnis, tolimesnis?
Tuomet lengva pagalvoti, kad viską galėjo lemti poza. Gal reikėjo kito kampo, ritmo ar judesio? Poza iš tiesų gali pakeisti pojūčius ir orgazmo intensyvumą, tačiau kūnas veikia gerokai subtiliau nei formulė „tinkama padėtis = stipresnis orgazmas“.
Poza gali pakeisti pojūtį, bet ne viską
Kūno padėtis sekso metu keičia daugiau, nei kartais atrodo. Ji lemia spaudimą, trintį, įsiskverbimo kampą, galimybę judėti, liesti save ar būti liečiamai, matyti partnerį arba, priešingai, trumpam nuo jo atsiriboti ir susitelkti tik į pojūčius.
Kai kuriose pozose lengviau atsipalaiduoti, kitose – lengviau kontroliuoti judesį ir tempą. Vienos leidžia kūnui beveik pamiršti save, o kitose tenka galvoti, ar patogu, ar neslysta ranka, ar nereikia laikyti svorio ir ar poza iš tiesų patinka, o ne tik atrodo taip, kaip, tavo manymu, „turėtų“.
Todėl stipresnis orgazmas kartais iš tiesų gali būti susijęs su poza, tik ne dėl to, kad pati poza turėtų kokią nors magišką galią. Ji tiesiog gali sudaryti palankesnes sąlygas: suteikti daugiau spaudimo jautriai vietai, leisti dubeniui judėti natūraliau, palikti galimybę papildomai stimuliuoti klitorį arba padėti kūnui išlikti atsipalaidavusiam.
Vis dėlto tai, kas vienai moteriai atrodo intensyvu ir nepaprastai jaudina, kitai gali būti visiškai neutralu. Net tai pačiai moteriai viena poza skirtingomis dienomis gali jaustis vis kitaip, nes keičiasi ne tik kūnas, bet ir nuovargis, ciklas, susijaudinimo lygis, santykių atmosfera ir mintys.
Kodėl net „tinkama“ poza negarantuoja stipresnio orgazmo
Apie kai kurias pozas mėgstama kalbėti beveik kaip apie universalius receptus: jos neva suteikia daugiau kontrolės, stimuliuoja jautresnes zonas ar leidžia patirti stipresnį orgazmą. Tokie pažadai patrauklūs todėl, kad siūlo aiškumą. Kai kūnas atrodo paslaptingas, norisi bent vienos taisyklės, kuria būtų galima pasikliauti.
Tik susijaudinimas dažniausiai neprasideda nuo kūno padėties.
Jis prasideda gerokai anksčiau – nuo to, kaip tą dieną jautiesi savo kūne, kiek esi pavargusi, ar nori būti matoma, ar norisi pritemdyti šviesą, ar partnerio prisilietimas kelia smalsumą, ar labiau primena pareigą. Jei galvoje vis dar sukasi darbas, savikritika, konfliktas ar nepasakyti sakiniai, net techniškai pati „geriausia“ poza nebūtinai daug pakeis.
Vienoms moterims stipriausi pojūčiai atsiranda tada, kai jos pačios gali reguliuoti judesį ir ritmą. Kitoms svarbus partnerio kūno svoris, artumas, kvapas ar jausmas, kad galima visiškai atsipalaiduoti. Dar kitoms orgazmas tampa intensyvesnis tuomet, kai sekso metu lieka vietos papildomam prisilietimui prie klitorio.
Klitoris dažnai lieka už kadro
Kalbant apie pozas, vis dar stebėtinai dažnai pamirštama viena labai paprasta kūno tiesa: daugeliui moterų vien penetracijos metu patiriamos stimuliacijos nepakanka orgazmui, todėl tiesioginis ar netiesioginis klitorio stimuliavimas gali tapti svarbiausia malonumo dalimi.
Tai nereiškia, kad su kūnu kažkas negerai. Tiesiog moters anatomija ne visada sutampa su tuo, kaip seksas vaizduojamas filmuose ar fantazijose apie spontanišką, savaime ateinančią kulminaciją.
Poza gali padėti tada, kai ji leidžia klitoriui patirti daugiau spaudimo ar trinties, taip pat kai rankoms lieka pakankamai laisvės papildomam prisilietimui. Kartais tam nereikia jokios ypatingos akrobatikos – pakanka pagalvės po dubeniu, šiek tiek kitokio kūnų kampo, lėtesnio judesio arba galimybės pačiai judėti taip, kaip tuo metu norisi.
Būtent čia dažnai atsiranda skirtumas tarp sekso, kuris gerai atrodo iš šalies, ir sekso, kuris iš tiesų gerai jaučiasi kūne. Intensyvesnis orgazmas nebūtinai gimsta iš įspūdingesnės pozos – kur kas dažniau jį sustiprina tikslesnis, pastovesnis ir kūnui malonesnis pojūtis.
Kai kontrolė padeda atsipalaiduoti – ir kai pradeda trukdyti
Kai kurioms moterims būti viršuje patinka būtent todėl, kad galima pačioms reguliuoti gylį, kampą, ritmą ir sustoti tada, kai norisi. Tokiose padėtyse kūnas dažnai turi daugiau balso, o jausmas, kad nereikia prisitaikyti prie kito žmogaus tempo, gali būti ne tik fiziškai patogus, bet ir labai jaudinantis.
Tačiau kontrolė ne visada reiškia laisvę.
Jei tuo pat metu galvoji, kaip atrodai, ar keistai juda pilvas, ar tavo veido išraiška nėra „per daug“, o gal kaip partneris vertina tai, ką mato, kūnas vėl persikelia iš pojūčio į savęs stebėjimą. O orgazmui dažnai reikia priešingo dalyko – galimybės nors trumpam pamiršti, kaip atrodai, ir leisti kūnui tiesiog reaguoti.
Todėl kartais naudingiau klausti ne „kokia poza padės patirti stipresnį orgazmą?“, o „kokioje padėtyje man mažiausiai norisi vaidinti?“. Kur nereikia galvoti, ar atrodau seksualiai, ar judu „teisingai“, ir kur galiu leisti kvėpavimui, garsui bei judesiui būti visiškai natūraliems?
Kartais ritmas svarbesnis už kampą
Net ir labai tinkama poza gali prarasti visą savo efektą, jei judesys neatitinka kūno. Vienoms moterims reikia lėtesnio ritmo, kuris leidžia susijaudinimui kilti palaipsniui, kitoms patinka intensyvesnis ir tvirtesnis judesys, o dar kitoms svarbiausia ne greitis, bet pastovumas.
Ypač artėjant prie orgazmo kūnas neretai pripranta prie tam tikro ritmo, todėl net nedidelis jo pakeitimas gali išsklaidyti pojūtį, nors partneriui gali atrodyti, kad būtent tada reikėtų pradėti judėti greičiau ar kitaip.
Čia prasideda komunikacija, kuri nebūtinai turi virsti ilgu pokalbiu sekso metu. Kartais užtenka rankos, parodančios kryptį, vieno žodžio, kūno prisiglaudimo arba labai paprasto „taip, taip ir toliau“.
Seksas tampa jautresnis ne tuomet, kai partneriai moka viską atspėti iš anksto, o tada, kai moka pastebėti tai, kas vyksta dabar.
Ne kiekvienas orgazmas turi būti sprogimas
Apie orgazmą vis dar dažnai kalbame kraštutinumais. Jei jau aistra, tai iki sienų drebėjimo, jei seksas – būtinai įsimintinas, o jei orgazmas – toks, po kurio norisi kelias minutes nejudėti.
Tik kūnas realybėje daug įvairesnis.
Kartais orgazmas būna švelnus, trumpas ir vis tiek labai malonus. Kartais jis jaučiamas labiau kaip įtampos išsisklaidymas nei staigi kulminacija. Kartais jo visai nebūna, nors pats seksas buvo geras, o kartais netikėtai labai stiprus orgazmas įvyksta tada, kai poza neatrodė nei ypatinga, nei „ideali“.
Kai klausimas apie pozą iš tiesų yra apie ką kita
Kartais noras rasti „geresnę“ pozą iš tikrųjų slepia kur kas platesnį jausmą: kodėl aš nejaučiu tiek, kiek norėčiau?
Jei seksas dažnai tampa prisitaikymu, jei sunku visiškai atsipalaiduoti arba mintyse daugiau stebi save nei jauti tai, kas vyksta kūne, nauja poza gali būti smagus eksperimentas, bet nebūtinai pakeis visą patirtį.
Kartais kūnui labiau nei naujo kampo reikia daugiau laiko susijaudinti, lėtesnio prisilietimo, aiškesnių ribų arba paprasčiausiai jausmo, kad galima sustoti ir pakeisti tai, kas nėra malonu.
Stipresnis orgazmas nebūtinai prasideda nuo naujos pozos
Poza gali pakeisti spaudimą, judesio kampą ir padėti atrasti naujų pojūčių, todėl eksperimentuoti verta. Tačiau stipresnis orgazmas dažniausiai priklauso ne nuo vieno techninio sprendimo, o nuo kelių dalykų kartu: susijaudinimo, ritmo, saugumo, pasitikėjimo ir galimybės iš tiesų atsipalaiduoti.
Poza gali būti vienos iš durų, bet už jų vis tiek yra visas kambarys. Gal todėl svarbiau ne ieškoti „tobulos“ padėties, o pastebėti, kada tavo kūnas nustoja stengtis ir pradeda jausti.
