Kartais viskas prasideda labai tyliai. Truputis perštėjimo, neįprastas sausumo jausmas po dušo, kvapas, kurio vakar lyg ir nepastebėjai. Tada norisi nusiprausti dar kartą, pakeisti prausiklį, panaudoti servetėlę ar įsidėti kasdienį įklotą – tiesiog tam, kad vėl jaustumeisi „švari“.
Tačiau būtent čia slypi paradoksas: kai kurios intymios higienos klaidos atrodo kaip rūpestis savimi. Kuo labiau bandome kontroliuoti kvapą, drėgmę ar natūralias išskyras, tuo daugiau progų turime sudirginti jautrią odą ir sutrikdyti natūralią jos pusiausvyrą.
Intymiai zonai dažnai reikia ne daugiau priemonių, o mažiau pastangų.
1. Prausi ne tik vulvą, bet ir makšties vidų
Pirmiausia verta atskirti du dažnai painiojamus dalykus. Vulva – išoriniai lytiniai organai, kuriuos prausiame. Makštis yra viduje ir turi savo natūralų apsivalymo mechanizmą.
Todėl makšties vidaus nereikia plauti nei vandeniu, nei specialiais prausikliais ar vadinamaisiais makšties dušais. Toks „giluminis valymas“ nėra papildoma higiena – jis gali sutrikdyti natūralią makšties mikroorganizmų pusiausvyrą.
Kasdienėje rutinoje daug paprasčiau: išorinę sritį švelniai nuplauti drungnu vandeniu. Jei norisi naudoti prausiklį, rinktis švelnų, bekvapį ir naudoti tik išorei. Jokio intensyvaus trynimo, šveitimo ar bandymo išplauti „kuo švariau“.
2. Bandai panaikinti natūralų kūno kvapą
Intymios zonos kvapas turi neįtikėtiną galią sukelti nerimą. Moterims ilgai buvo pardavinėjama mintis, kad „tvarkingas“ kūnas turi beveik niekuo nekvepėti, todėl atsirado intymūs dezodorantai, parfumuotos servetėlės, kvapūs įklotai ir gausybė „gaivumo“ prausiklių.
Tačiau sveikas kūnas nėra bekvapis.
Kvapas gali šiek tiek kisti per menstruacinį ciklą, po sporto, lytinių santykių ar menstruacijų. Pats faktas, kad intymi zona turi savo kvapą, dar nereiškia higienos problemos.
Kur kas daugiau bėdų kartais sukelia bandymas tą kvapą užmaskuoti. Kvapios servetėlės, purškalai ir parfumuoti prausikliai jautriai vulvos odai gali tapti dirgikliais ir sukelti sausumą, niežėjimą ar deginimą.
Svarbiau ne siekti, kad kūnas nekvepėtų, o pažinti, kas tau yra įprasta. Tada lengviau pastebėti ir tikrai neįprastą pokytį.
3. Normalias išskyras laikai nešvara
Skaidrios ar balkšvos išskyros dažniausiai nėra ženklas, kad reikia dažniau praustis. Jos yra normali organizmo dalis, o jų kiekis ir konsistencija gali keistis priklausomai nuo menstruacinio ciklo.
Pavyzdžiui, artėjant ovuliacijai išskyros dažnai tampa skaidresnės, slidesnės ir jų gali padaugėti. Kitomis ciklo dienomis jos gali būti tirštesnės ar balkšvesnės.
Problema prasideda tada, kai kiekvieną natūralų kūno pokytį pradedame vertinti kaip kažką, ką reikia paslėpti.
Kasdieniai įklotai gali būti patogūs, tačiau jų nebūtina dėvėti vien todėl, kad normalios išskyros palieka žymę ant apatinių. Jei įklotus naudoji, verta rinktis bekvapius ir stebėti, ar jie nedirgina odos. Ypač jautriai odai parfumuotos priemonės gali netikti.
4. Visą dieną lieki su aptemptais ar drėgnais drabužiais
Nėra vienų „teisingų“ apatinių, kuriuos privalėtų dėvėti visos moterys. Tačiau jei intymi zona linkusi į dirginimą, verta atkreipti dėmesį į tai, kiek laiko praleidi su labai aptemptais ar drėgnais drabužiais.
Po treniruotės likti su prakaituotomis tamprėmis dar kelioms valandoms nėra geriausia mintis. Šiluma, drėgmė ir trintis jautriai odai gali būti nemalonus derinys.
Todėl kartais praktiškiausia higienos priemonė visai nestovi vonios lentynoje. Tai gali būti tiesiog švarios kelnaitės sporto krepšyje, laisvesni drabužiai namuose arba apatiniai su medvilniniu įsiuvu.
Ir ne – dėl to nereikia išmesti nėriniuotų apatinių. Kūnui draugiška higiena neturi reikšti nuobodaus stalčiaus.
5. Po sekso bandai kuo greičiau „viską nuplauti“
Po sekso noras apsiprausti yra visiškai suprantamas, tačiau makšties plauti iš vidaus nereikia ir tada.
Po lytinių santykių vulvos oda gali būti jautresnė dėl trinties, lubrikanto, prezervatyvo ar kitų produktų kontakto. Todėl stiprus muilas, kvapios servetėlės ar intensyvus prausimasis gali tik padidinti sudirginimą.
Jei norisi, išorinę sritį galima švelniai apsiprausti vandeniu. Pasišlapinti po lytinių santykių taip pat yra paprastas ir saugus įprotis, dažnai rekomenduojamas siekiant sumažinti šlapimo takų infekcijų riziką, nors vien šis veiksmas nėra garantuota apsauga.
Svarbiausia – po sekso kūnui nereikia „dezinfekcijos“.
6. Plaukelių šalinimą painioji su higiena
Skutimas, depiliacija vašku ar lazeriu gali būti estetinis pasirinkimas, tačiau gaktos plaukelių pašalinimas nėra būtina intymios higienos sąlyga.
Jeigu nusprendi juos šalinti, daug svarbiau tai, kaip elgiesi su oda. Bukas peiliukas, skutimas sausai, stiprus šveitimas ar agresyvios kvapios priemonės gali paskatinti paraudimą, įaugusius plaukelius ir folikulų sudirginimą.
Todėl po depiliacijos odai dažnai labiau reikia ramybės nei dar penkių „priežiūros“ produktų.
Plaukeliai nėra nešvaros ženklas, o jų pašalinimas nepadaro kūno higieniškesnio. Tai tiesiog pasirinkimas.
7. Niežėjimą ar kvapo pokytį bandai „išprausti“
Ši klaida turbūt svarbiausia. Kai atsiranda niežėjimas, perštėjimas ar pasikeičia išskyros, pirmas impulsas gali būti nusiprausti stipresniu prausikliu arba nusipirkti dar vieną intymios higienos priemonę.
Tačiau ne kiekvieną simptomą galima išspręsti higiena.
Naujas skalbiklis, kvapnus prausiklis, aptempti drabužiai ar depiliacija gali sudirginti odą. Tačiau pasikeitusios išskyros, stiprus nemalonus kvapas, deginimas, skausmas, niežėjimas ar skausmas šlapinantis gali būti ir infekcijos ar kitos būklės požymiai.
Jei simptomai nepraeina, stiprėja, atsiranda neįprastas kraujavimas ar ryškus išskyrų spalvos, kvapo ar konsistencijos pokytis, geriau neeksperimentuoti su dar vienu prausikliu, o pasitarti su gydytoju.
Intymiai higienai dažnai galioja viena taisyklė: mažiau yra daugiau
Intymi higiena ilgai buvo parduodama kaip kontrolė: kontroliuok kvapą, išskyras, drėgmę, plaukelius ir kiekvieną mažą kūno pokytį. Tačiau sveikas kūnas nėra sterilus kūnas.
Jis turi kvapą. Jis išskiria skysčius. Jis prakaituoja. Jis keičiasi per ciklą.
Todėl rūpestis savimi kartais atrodo stebėtinai paprastai: švelniai nusiprausti, atsisakyti nereikalingų kvapiklių, persirengti po sporto ir nebandyti „išvalyti“ makšties iš vidaus. O jei kūnas siunčia signalą, kurio anksčiau nebuvo, jo ne maskuoti, bet išgirsti.
Galbūt geriausia intymi higiena prasideda ne nuo klausimo „ar esu pakankamai švari?“, o nuo daug naudingesnio: „ar mano kūnui dabar patogu?“
