Kartais nauja veikla gimsta ne iš kruopščiai suplanuotos verslo idėjos, o iš paprasto noro neprarasti to, ką moki geriausiai. Taip nutiko ir kūrėjai Yuliyai, kuri šiandien iš polimerinio molio kuria išskirtinius 3D dekorus puodeliams, indams bei papuošalams. Jos darbai prasidėjo nuo dovanų artimiesiems, vėliau sulaukė pirmųjų užsakymų, o šiandien kūryba jau tapo oficialia veikla.
Socialiniame tinkle „Instagram“ savo darbus ji pristato paskyroje @tvoia.cup.story, o kiekvienas ten matomas puodelis turi savitą charakterį: nuo gėlių, gyvūnų ir pasakų personažų iki visiškai individualių kompozicijų, sukurtų pagal būsimo šeimininko istoriją.
Kūryba lydėjo nuo vaikystės
Yuliya pasakoja, kad rankų darbas jai nėra naujiena. Pagal profesiją ji – konditerė, todėl kruopštus dekoravimas, lipdymas ir darbas su smulkiausiomis detalėmis ilgą laiką buvo jos kasdienybės dalis.
Tačiau potraukis kūrybai atsirado gerokai anksčiau nei profesinis kelias.
„Dar nuo vaikystės mane žavėjo piešimas, lipdymas ir įvairūs rankdarbiai. Galėdavau valandų valandas sėdėti prie vienos idėjos ir bandyti ją įgyvendinti, nors pagal temperamentą tikrai nesu žmogus, mėgstantis ilgai sėdėti vienoje vietoje“, – šypsosi kūrėja.
Vaikystės darbai, žinoma, buvo paprastesni, tačiau svarbiausias liko pats jausmas – galimybė iš nieko savo rankomis sukurti kažką naujo.
Šiandien būtent šis kūrybos džiaugsmas tapo jos kasdienio darbo pagrindu.
Viskas prasidėjo per motinystės atostogas
Profesionaliai dirbdama konditere Yuliya dažnai kurdavo (ir iki šiol kuria) rankų darbo dekoracijas tortams. Todėl tapusi mama ir išėjusi motinystės atostogų ji pradėjo nerimauti, kad ilgesnė pertrauka gali paveikti profesinius įgūdžius. Norėjosi ir toliau dirbti rankomis, lipdyti, treniruoti kruopštumą bei nenutolti nuo kūrybos. Tuomet jos dėmesį patraukė polimeriniu moliu dekoruoti puodeliai.
„Juose yra kažkas ypatingo ir užburiančio. Paprastas puodelis gali tapti mažu meno kūriniu, kuriuo galima naudotis kiekvieną dieną“, – pasakoja ji.
Pirmieji darbai buvo skirti visai ne pardavimui. Juos moteris kūrė šeimai ir draugams, o visko mokėsi savarankiškai.
Internete ieškojo informacijos apie medžiagas, stebėjo darbo procesus, bandė skirtingus metodus ir eksperimentavo. Kaip ir kiekvienoje naujoje veikloje, ne viskas pavykdavo iš pirmo karto – kai kuriuos darbus tekdavo perdaryti, keisti naudojamas medžiagas ar ieškoti kito techninio sprendimo.
Tačiau būtent nesėkmingi bandymai, pasak kūrėjos, tapo viena svarbiausių mokymosi dalių.
Neužtenka tik gražiai nulipdyti
Žvelgiant į jau baigtą dekoruotą puodelį gali atrodyti, kad svarbiausia čia – meniniai gebėjimai. Tačiau už kiekvieno gaminio slypi gerokai daugiau techninių žinių.
Svarbu tinkamai pasirinkti polimerinį molį, klijus, laką, išmanyti kepimo temperatūrą bei laiką ir žinoti, kaip paruošti paviršių.
Nuo šių dalykų priklauso ne tik galutinė gaminio išvaizda, bet ir tai, kaip ilgai dekoracija išliks nepakitusi.
„Tokiems indams galioja tam tikros naudojimo taisyklės, tačiau jos nėra sudėtingos ir jų tikrai nėra daug. Jei žmogus jų laikosi, dekoruotu gaminiu galima ilgai naudotis ir juo džiaugtis“, – sako Yuliya.
Lūžis įvyko sukūrus puodelius vaikams
Vienais svarbiausių savo pirmųjų darbų Yuliya vadina puodelius, kuriuos specialiai sukūrė sūnėnams. Ant jų atsirado vaikų mėgstami personažai. Būtent tuomet kūrėja pirmą kartą aiškiai pamatė, kiek emocijų gali suteikti iš pirmo žvilgsnio kasdienis daiktas.
Kai mėgstamas personažas tarsi apsigyvena vaiko virtuvėje, o mažylis kaskart su džiaugsmu pasiima būtent savo puodelį, net įprastas gėrimas gali tapti mažu kasdieniu ritualu.
„Džiaugsmas žmonių akyse, kai jie naudojasi daiktais, į kuriuos įdėjau dalelę savęs, mane labai įkvepia“, – pripažįsta ji.
Po pirmųjų dovanų atsirado daugiau darbų artimiesiems, vėliau – ir pirmieji žmonės, panorę tokį puodelį užsisakyti. Užsakymų daugėjo, o kartu atėjo suvokimas, kad tai jau nebėra tik asmeninis pomėgis. Žmonėms patiko jos kuriami darbai, todėl Yuliya nusprendė oficialiai įregistruoti savo veiklą ir pradėti dirbti profesionaliai.
Paprastas puodelis įgauna savo istoriją
Kūrėją puodelių dekoravimas labiausiai žavi tuo, kad visiškai paprastas kasdienis daiktas gali neatpažįstamai pasikeisti.
„Atrodo, kad puodelis įgauna savo charakterį ir istoriją“, – sako ji.
Dekoracijos kuriamos iš polimerinio molio, formuojant įvairias reljefines 3D detales bei kompozicijas. Tai rankų darbo dekoravimo technika, kuriai reikia ne tik kūrybiškumo, bet ir itin daug kantrybės. Ypač tuomet, kai kompozicijoje atsiranda daugybė mažų elementų.
Specialių šios technikos kursų Yuliya nelankė. Didžiąją dalį žinių surinko savarankiškai – eksperimentuodama, stebėdama kitų kūrėjų darbus, ieškodama informacijos ir bandydama naujus būdus. Ir net šiandien ji savo mokymosi proceso nelaiko baigtu.
„Visada yra ko išmokti“, – įsitikinusi kūrėja.
Vienas puodelis gali gimti ir kelias dienas
Kiek užtrunka sukurti vieną tokį darbą? Vieno atsakymo nėra. Paprastesnio dekoro lipdymui kartais užtenka kelių valandų, tačiau sudėtingesnis gaminys gali būti kuriamas ir kelias dienas.
Be paties lipdymo, reikia skirti laiko puodelio paruošimui, dekoro kepimui, lakavimui, tvirtinimui ir galiausiai – saugiam gaminio supakavimui. Daugiausia laiko pareikalauja kompozicijos, turinčios daugybę smulkių detalių.
Kartais vos vieną mažą elementą tenka nulipdyti kelis kartus, kol jo forma tampa būtent tokia, kokią kūrėja įsivaizdavo.
Idėjas diktuoja ir gamta, ir žmonių istorijos
Įkvėpimo šaltinių Yuliya specialiai neapriboja. Kartais būsimo darbo idėją padiktuoja gamta, gėlės ar gyvūnai, kitą kartą – metų laikas. Tačiau labai dažnai svarbiausiu įkvėpimu tampa pats žmogus. Individualaus užsakymo metu puodelis gali atskleisti būsimo jo šeimininko pomėgius, profesiją, mėgstamas spalvas ar net gyvenimo istoriją. Kūrėją įkvepia ir kitų menininkų darbai.
„Kartais pamatai neįtikėtiną darbą ir pagalvoji: „Vau, kiek dar daug galima išmokti!“ Tai neskatina kopijuoti. Priešingai – parodo, kiek dar yra erdvės augti ir tobulėti“, – pasakoja ji.
Kūrybinis procesas neretai tampa nenutrūkstama idėjų grandine: dar nebaigus vieno darbo, galvoje jau ima ryškėti kitas.
„Kartais viena idėja tiesiogine prasme pagimdo kitą.“
Užsakovo vizija ir kūrėjo braižas
Ne visi klientai į Yuliyą kreipiasi vienodai. Vieni ateina turėdami labai aiškų įsivaizdavimą – atsiunčia pavyzdį, pasirenka spalvas, papasakoja, kokias detales norėtų matyti. Kiti pasako tik kelias svarbiausias mintis ir suteikia kūrėjai visišką laisvę. Abu darbo būdai Yuliyai įdomūs.
Kai užsakovas turi konkrečią idėją, atsiranda iššūkis ją kuo tiksliau perkelti į trimatę kompoziciją. O išgirdusi žodžius „aš jumis visiškai pasitikiu“, kūrėja gali nevaržomai pasinerti į procesą.
Pasak jos, būtent tokiais atvejais kartais gimsta netikėčiausi rezultatai. Vis dėlto prieš pradėdama individualų darbą Yuliya stengiasi kuo išsamiau viską aptarti. Derinamos spalvos, puodelio modelis, kompozicija, atskiros detalės. Dažniausiai parengiamas ir preliminarus maketas, kad klientas iš anksto galėtų susidaryti vaizdą, kaip atrodys būsimas gaminys.
Tikėtis identiškos maketo kopijos nereikėtų – rankų darbo kūrinys visada lieka unikalus.
„Rankų darbo gaminyje neišvengiamai atsiranda kūrėjo braižas. Tačiau stengiuosi kuo tiksliau perteikti užsakovo sumanymą“, – sako moteris.
Sunkiausia – idėją pritaikyti medžiagai
Vienas didžiausių kūrybinio proceso iššūkių – rasti balansą tarp vaizduotės ir realių medžiagos galimybių. Kartais galvoje būsimas kūrinys atrodo visiškai aiškiai, tačiau tada prasideda techninė dalis: reikia suprasti, kaip konkrečią formą nulipdyti, kaip ją stabiliai pritvirtinti, kokio storio detalė gali būti ir kaip pasiekti norimą rezultatą. Didelės kantrybės reikalauja ir mažos detalės. Tačiau kūrėjai svarbus ne tik jos pačios pasitenkinimas galutiniu rezultatu. Ne mažiau reikšminga, kad darbas atitiktų žmogaus, kuris jį užsakė, lūkesčius.
„Kiekvienas turime savo grožio supratimą. Mano vaizduotėje darbas gali atrodyti vienaip, o užsakovo – visai kitaip.“
Todėl komunikacija dar prieš paimant į rankas molį tampa itin svarbia darbo dalimi.
Per užsakymus atsiveria ir nepažįstamų žmonių istorijos
Individualūs darbai Yuliyai padeda ne tik kurti – jie leidžia bent trumpam pažinti žmones, kuriems gaminys bus skirtas. Kūrėja prisimena vieną istoriją apie žmogų, kuris dieną gelbsti gyvybes dirbdamas greitosios medicinos pagalbos gydytoju, o laisvalaikiu groja saksofonu. Tokios detalės gali tapti būsimo dekoro dalimi.
„Kartais pagalvoju, kiek talentingų ir įdomių žmonių gyvena Lietuvoje. Man labai patinka, kad dėl savo užsakymų sužinau tokias asmenines istorijas ir galiu dalelę jų perkelti į savo darbą“, – pasakoja ji.
Sudužo puodelis, tačiau išliko dekoras
Vienas užsakymas kūrėjai ypač įsiminė ir dėl visai kitokios priežasties. Siunčiant klientui, puodelis sudužo. Yuliya pasakoja į pakavimą žiūrinti itin atsakingai ir visada stengiasi padaryti viską, kad rankų darbo gaminys gavėją pasiektų saugiai. Tai buvo vienintelis toks atvejis.
Tačiau nutiko kai kas netikėto – pats puodelis buvo sudužęs, o ant jo esantis polimerinio molio dekoras liko visiškai sveikas. Užsakovė sugadintą gaminį išsiuntė atgal kūrėjai.
Tuomet prasidėjo dar vienas kruopštus darbas: jau pritvirtintą dekorą reikėjo atsargiai nuimti nuo sudužusio indo jo nepažeidžiant ir perkelti ant naujo puodelio. Tai nebuvo lengva, tačiau pavyko.
Galiausiai užsakovę pasiekė paruošta dovana, o neplanuotas išbandymas kartu tapo savotišku įrodymu, kiek daug gali atlaikyti tinkamai pagamintas dekoras.
Polimerinis molis suteikia beveik neribotas galimybes
Nors didžiausią moters kūrybos dalį sudaro puodeliai ir kiti dekoruoti indai, vien jais kūrėja apsiriboti neketina. Iš polimerinio molio ji taip pat gamina auskarus, sages, pakabukus, apyrankes ir kitus papuošalus. Ypač mėgsta individualius užsakymus, kai žmogus ateina su idėja, kurios iki tol dar nebuvo tekę įgyvendinti.
Pasak kūrėjos, polimerinis molis suteikia beveik neribotą kūrybos erdvę – iš jo galima formuoti daugybę skirtingų objektų, faktūrų ir kompozicijų. Todėl sustoti ties viena kryptimi Yuliya nenori.
Nuo konditerinių dekoracijų iki pirmųjų puodelių artimiesiems, nuo savarankiškų eksperimentų iki oficialios veiklos – jos istorija primena, kad kartais naujas profesinis kelias prasideda labai paprastai: nuo smalsumo, noro kurti ir vieno daikto, kurį padovanojęs kitam pamatai nuoširdų džiaugsmą.
O paprastas puodelis tuomet jau nebėra tik indas rytinei kavai ar arbatai. Jis tampa maža žmogaus istorijos dalimi.
