Oda kasdien reaguoja į aplinką – temperatūrą, drėgmę, vėją, saulės intensyvumą ir net patalpų orą. Todėl keičiantis metų laikams keičiasi ir jos poreikiai. Žiemą oda dažniau sausėja, pavasarį gali išryškėti po šaltojo sezono susilpnėjęs odos barjeras, vasarą didėja pigmentacijos rizika, o rudenį neretai paūmėja aknė, rožinė ar jautrumas.
Pasak Oda Klinikos kosmetologės ekspertės Justinos Ostrauskaitės, odos priežiūra neturėtų būti vienoda visus metus.
„Oda nuolat prisitaiko prie aplinkos pokyčių. Keičiantis metų laikams kinta oro temperatūra, drėgmė, vėjo stiprumas bei ultravioletinių spindulių intensyvumas. Šie veiksniai tiesiogiai veikia odos apsauginį barjerą, drėgmės balansą ir pigmentacijos procesus“, – sako specialistė.
Kodėl sezonai taip veikia odą?
„Įdomu tai, kad daugelis žmonių galvoja, jog odos problemos priklauso tik nuo kosmetikos, tačiau praktikoje labai dažnai matome, kad metų laikų kaita odą veikia ne mažiau nei naudojami produktai. Būtent todėl odos priežiūra turėtų keistis kartu su sezonais“, – teigia J. Ostrauskaitė.
Stipriausiai sezonų kaitą dažniausiai jaučia jautri, sausa ar atopinė oda. Tuo metu stipresnį apsauginį barjerą turinti oda į aplinkos pokyčius gali reaguoti švelniau.
Pavasaris: oda po žiemos prašosi atgaivos
Pavasarį oda dažnai būna išsausėjusi, papilkėjusi, praradusi skaistumą. Po šaltojo sezono gali būti susilpnėjęs apsauginis barjeras, todėl oda jautriau reaguoja į aplinką ir kosmetikos priemones.
„Jautresniems žmonėms gali paūmėti rožinės simptomai – atsirasti daugiau paraudimo, karščio pojūčio ar išsiplėtusių kapiliarų“, – pastebi kosmetologė ekspertė.
Būtent pavasarį dažnai pradeda ryškėti ir pigmentinės dėmės, kurios žiemą galėjo būti mažiau pastebimos. Todėl šiuo sezonu svarbu ne tik intensyviau drėkinti odą, bet ir kasdien naudoti SPF apsaugą.
Vasara: gražesnė oda gali būti tik trumpalaikis efektas
Vasarą kai kuriems žmonėms oda atrodo švaresnė – sumažėja uždegiminių spuogų, veidas atrodo skaistesnis. Tačiau toks pagerėjimas dažnai būna laikinas.
„Vasarą daugelis klientų džiaugiasi tarsi pagerėjusia odos būkle – saulė ir ultravioletiniai spinduliai laikinai sumažina uždegiminių spuogų kiekį, todėl oda gali atrodyti švaresnė. Tačiau tai dažnai yra trumpalaikis efektas“, – aiškina J. Ostrauskaitė.
Po vasaros neretai išryškėja pigmentacija, po aknės likusios tamsios dėmelės, oda tampa dehidratuota.
„Vasarą rekomenduojama rinktis lengvesnės tekstūros priemones, daugiau dėmesio skirti drėkinimui ir antioksidantams. Kasdien būtina naudoti SPF apsaugą“, – pataria ji.
Ruduo: metas taisyti vasaros pasekmes
Rudenį kosmetologų kabinetuose dažnai padaugėja klientų, kurie susiduria su vasaros paliktomis pasekmėmis – pigmentinėmis dėmėmis, užsikimšusiomis poromis, bėrimais ar padidėjusiu jautrumu.
„Ruduo kosmetologų kabinetuose dažnai tampa aktyviuoju sezonu. Būtent tuomet po vasaros dažniau paūmėja aknė, atsiranda daugiau užsikimšusių porų, uždegiminių bėrimų, išryškėja pigmentinės dėmės“, – teigia J. Ostrauskaitė.
Rudenį oda taip pat ima reaguoti į vėsą, vėją ir prasidedantį šildymo sezoną. Todėl verta peržiūrėti rutiną: stiprinti odos barjerą, rinktis raminančias priemones, drėkinti odą ir neskubėti su agresyviomis procedūromis.
Žiema: sausumas, šerpetojimas ir jautrumas
Žiemą oda patiria dvigubą stresą: lauke ją veikia šaltis ir vėjas, o patalpose – sausas šildymo sezono oras. Dėl to oda greičiau netenka drėgmės, tampa jautresnė, gali šerpetoti ir parausti.
„Žiemą dažniausiai susiduriame su odos apsauginio barjero silpnėjimu. Dėl šalčio lauke ir sauso oro patalpose oda greičiau netenka drėgmės, tampa jautresnė, pradeda šerpetoti, parausta“, – aiškina kosmetologė ekspertė.
Šaltuoju sezonu verta rinktis maitinamąsias, apsauginį barjerą stiprinančias priemones. Naudingi ingredientai – keramidai, skvalanas, hialurono rūgštis, pantenolis ir riebalų rūgštys.
Sausa ar dehidratuota oda: kuo jos skiriasi?
Sausa oda ir dehidratuota oda nėra tas pats.
„Sausa oda yra odos tipas, kuriam natūraliai trūksta lipidų arba riebalų. Dehidratuota oda – laikina būklė, kai odai trūksta vandens. Dehidratuota gali būti net riebi ar mišri oda“, – paaiškina specialistė.
Dehidrataciją gali išduoti tempimo jausmas po prausimosi, šiurkštumas, papilkėjusi išvaizda, smulkios raukšlelės ir sumažėjęs odos komfortas. Dažniausios klaidos – per agresyvus valymas, dažnas šveitimas, stiprios rūgštys, karštas vanduo, nepakankamas drėkinimas ir SPF nenaudojimas.
Kodėl atsiranda pigmentinės dėmės?
Pigmentinės dėmės gali formuotis net tada, kai žmogus specialiai nesidegina. Kasdienis UV spindulių poveikis – einant mieste, vairuojant automobilį ar trumpai būnant lauke – taip pat aktyvina melanino gamybą.
„Melanino gamybą aktyvina net ir kasdienė UV spindulių ekspozicija. Pigmentacija gali formuotis vaikštant mieste, vairuojant automobilį ar leidžiant laiką lauke trumpais intervalais“, – sako Justina Ostrauskaitė.
Norint sumažinti pigmentacijos, jautrumo ir ankstyvo odos senėjimo riziką, svarbiausias kasdienis žingsnis yra SPF.
„Svarbiausia suprasti, kad SPF yra viena efektyviausių priemonių nuo priešlaikinio odos senėjimo ir pigmentacijos. Rekomenduojama rinktis plataus spektro SPF 30–50 apsaugą, kuri saugo tiek nuo UVA, tiek nuo UVB spindulių“, – pabrėžia specialistė.
SPF reikalingas ne tik vasarą. UVA spinduliai prasiskverbia pro debesis ir langų stiklą, todėl odą veikia ištisus metus – net dirbant biure ar vairuojant.
Kodėl oda staiga tampa jautri?
Jeigu anksčiau tikęs kremas ar serumas staiga pradeda graužti, perštėti ar sukelti paraudimą, tai gali rodyti susilpnėjusį odos apsauginį barjerą.
„Dažniausiai taip nutinka susilpnėjus odos apsauginiam barjerui. Sezoniniai pokyčiai, stresas, netinkamos procedūros, per aktyvi kosmetika ar aplinkos veiksniai gali padidinti odos jautrumą“, – aiškina ji.
Pažeistą barjerą išduoda tempimas, paraudimas, perštėjimas, deginimo pojūtis, pleiskanojimas ir dažnesni sudirgimai. Tokiu atveju verta supaprastinti rutiną: rinktis švelnų prausiklį, barjerą atkuriantį kremą ir laikinai vengti aktyvių rūgščių ar šveitiklių.
Kokius ingredientus rinktis?
Dehidratuotai odai tinka hialurono rūgštis, glicerinas, poli gliutamo rūgštis ir pantenolis. Pigmentacijai linkusiai odai naudingi vitaminas C, niacinamidas, traneksamo rūgštis ir azelaino rūgštis. Jautriai odai rekomenduojami keramidai, beta gliukanas, alantoinas, pantenolis bei centella asiatica ekstraktas.
Aktyvios saulės laikotarpiu atsargiau reikėtų naudoti stiprius cheminius pilingus, agresyvias odos atnaujinimo procedūras ir dideles retinolio koncentracijas, ypač jei nėra užtikrinama tinkama apsauga nuo saulės.
Trys svarbiausi įpročiai visais metų laikais
Pasak J. Ostrauskaitės, odai lengviau prisitaikyti prie metų laikų kaitos padeda trys pagrindiniai įpročiai.
„Pirmiausia – kasdienė SPF apsauga nepriklausomai nuo sezono. Antra – reguliarus ir odos poreikius atitinkantis drėkinimas bei apsauginio barjero stiprinimas. Trečia – profesionali odos būklės konsultacija bent kelis kartus per metus, kad odos priežiūra būtų koreguojama pagal sezono pokyčius ir individualius odos poreikius“, – apibendrina kosmetologė ekspertė.
Odos priežiūra neturėtų būti statiška. Tai, kas tiko žiemą, nebūtinai bus geriausias pasirinkimas vasarą, o po saulėto sezono odai gali prireikti daugiau raminimo, drėkinimo ar pigmentacijos kontrolės. Stebint odos reakcijas ir laiku koreguojant rutiną, galima išvengti daugelio sezoninių odos problemų.
