Gyvenimas kartu daugeliui porų jau nebėra etapas pakeliui į santuoką. Juvelyrikos namų „Factory by Ribas” užsakymu bendrovės „Norstat” atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad 37 proc. lietuvių mano, jog žmonėms šiandien pakanka tiesiog gyventi kartu, todėl santuoka tampa nebūtina. Vis dėl to, ar mažėjantis poreikis tuoktis reiškia ir mažėjantį poreikį įsipareigoti?
„Anima psichologija” medicinos psichologas, egzistencinės terapijos praktikas Karolis Poderis pastebi, kad vis daugiau žmonių santuoką šiandien mato nebe kaip savaime suprantamą gyvenimo etapą, o kaip sąmoningą pasirinkimą.
„Gyvenimas kartu daugeliui porų jau suteikia tai, kas anksčiau buvo siejama tik su santuoka: bendrą buitį, emocinį artumą, tarpusavio įsipareigojimą, bendrus finansinius sprendimus ar net vaikų auginimą. Todėl daliai žmonių kyla klausimas: jeigu santykis jau veikia, ar tikrai būtina jį formaliai įteisinti?”, – sako K. Poderis.
Prie šio pokyčio prisideda ir pasikeitęs visuomenės požiūris. Anksčiau nesusituokusių porų gyvenimas kartu dažnai buvo vertinamas kritiškai, o šiandien tai tapo įprasta ir socialiai priimtina. Vis dėlto, anot juvelyrikos namų „Factory by Ribas” įkūrėjos Danos Ribas, tai nereiškia, kad žmonėms mažiau svarbus aiškus vienas kito pasirinkimo patvirtinimas.
„Žmonėms visada buvo svarbu žinoti, jog jie yra kažkieno pasirinkimas. Gyventi kartu galima ir be žiedo, tačiau sužadėtuvės suteikia santykiams aiškumo. Tai ne tik pažadas ateičiai, bet ir tam tikras saugumo jausmas – žinojimas, kad abu sąmoningai renkasi būti kartu ne dėl aplinkybių, o dėl vienas kito”, – sako D. Ribas.
Santykių rimtumas šiandien matuojamas kitaip
Nors vis daugiau žmonių renkasi gyventi kartu nesituokdami, pasak K. Poderio, tai nereiškia, kad ilgalaikis įsipareigojimas tampa mažiau svarbus. Tuo pačiu metu psichologas pastebi, kad keičiasi ir tai, ką žmonės šiandien laiko rimtais santykiais.
„Santykių „rimtumas” šiandien vis mažiau reiškia vien statusą ar išorinį santykio ženklą. Jis vis labiau reiškia gebėjimą kurti „mes” ten, kur individualistinė kultūra dažnai moko galvoti tik apie „aš”. Rimtas santykis nereiškia savęs atsisakymo, bet reiškia supratimą, kad gyvenimas poroje nėra dviejų atskirų projektų buvimas šalia. Tai bendras projektas, kuriame reikia tartis, derinti poreikius, prisiimti atsakomybę ir kartais „išbūti” tai, kas nėra patogu”, – akcentuoja K. Poderis.
Jam pritaria ir D. Ribas pridurdama, kad būtent todėl keičiasi ir sužadėtuvių prasmė: „Šiandien žmonės kur kas labiau ieško prasmės. Jie renkasi ne todėl, kad taip reikia ar taip priimtina. Jie renkasi todėl, kad tai jiems svarbu. Todėl ir sužadėtuvių žiedas tampa ne tiek tradicijos, kiek jausmo ir apsisprendimo simboliu.”
Pirmiausia stabilumas, o tada vestuvės
Apklausa atskleidė ir požiūrio į santuoką skirtumą tarp jaunesnių tyrimo dalyvių – jauniausi respondentai dažniau nei kitos amžiaus grupės mano, kad viena svarbiausių priežasčių, kodėl poros atideda santuoką, yra finansinio stabilumo siekis. Taip atsakė 43 proc. 18–29 metų Lietuvos gyventojų.
„Jaunai kartai finansinis stabilumas prieš santuoką tampa svarbus todėl, kad pati santuoka šiandien dažnai suvokiama ne tik kaip meilės ar santykio įteisinimo klausimas, bet ir kaip labai praktiškas gyvenimo projektas. Susituokti reiškia ne tik pasakyti „taip”, bet ir kurti bendrą buitį, planuoti būstą, galvoti apie vaikus, sveikatą, ateitį, atsakomybę už kitą žmogų”, – teigia K. Poderis.
Vis dėlto, pasak D. Ribas, finansiniai prioritetai ir atidėtos vestuvės nereiškia, kad jauni žmonės mažiau vertina ilgalaikį ryšį ar vengia įsipareigoti. Priešingai – sprendimas kurti bendrą ateitį dažnai priimamas anksčiau nei sprendimas kelti vestuves.
„Šiandien jauni žmonės pirmiausia galvoja apie bendrus namus, finansinį saugumą, karjerą. Vestuvių planai dažnai nusikelia vėlesniam laikui, tačiau noras įsipareigoti vienas kitam niekur nedingsta. Todėl sužadėtuvės vis dažniau tampa ne formalumu, o labai asmenišku ir emociniu sprendimu. Tai momentas, kai žmogus pasako: „Nors dar nežinome, kada bus vestuvės, žinau, kad noriu savo ateitį kurti su tavimi”, – akcentuoja „Factory by Ribas” įkūrėja.
Tarp sąmoningo pasirinkimo ir baimės
Nors tyrimo duomenimis, 27 proc. apklaustųjų mano, kad žmonės apsisprendžia nesituokti dėl įsipareigojimo ar skyrybų baimės, pasak K. Poderio, svarbu neskubėti daryti išvadų.
„Čia labai svarbu atskirti du skirtingus dalykus: sąmoningą pasirinkimą nesituokti ir vengimą tuoktis. Išoriškai jie gali atrodyti panašiai – pora gyvena kartu, neplanuoja vestuvių, nesureikšmina oficialaus statuso. Tačiau psichologiškai tai gali būti visiškai skirtingos pozicijos”, – sako psichologas.
Jis priduria, kad vien pats faktas, kad pora nesituokia, dar nieko nepasako apie santykio gylį: „Kai kurios poros iš tiesų gyvena brandžiai, atsakingai ir ištikimai, nors nėra susituokusios. Kartais jų santykis realiai turi daugiau įsipareigojimo nei kai kurios formalios santuokos.”
Vis dėlto, pasak D. Ribas, nepriklausomai nuo to, kokią santykių formą pora pasirenka, žmonėms išlieka svarbus aiškus apsisprendimas būti kartu.
„Per daugelį metų esu mačiusi labai daug sužadėtuvių istorijų, ir visose jose svarbiausia būna ne žiedo dydis ar vertė. Svarbiausia yra akimirka, kai du žmonės nusprendžia, kad nori eiti tuo pačiu keliu. Būtent tai ir simbolizuoja sužadėtuvių žiedas”, – sako D. Ribas.
