Bernardinų sode susirenka šimtai žmonių. Senjorai, kuriems miesto tempas kartais per greitas, jauni tėvai, kurių pasaulis laikinai susiaurėja, jaunimas, manantis, kad klasikinė muzika – ne jų teritorija. Ir staiga – visi turi kažką bendra. Ir ne todėl, kad pažįsta vieni kitus, o todėl, kad klausosi tos pačios muzikos.
„Bendrumo jausmas neatsiranda savaime – jį reikia kurti. Todėl „Kristupo piknikai“ man yra viena jautriausių ir gražiausių festivalio dalių. Tai akimirkos, kai savo akimis matai, kaip muzika skamba ir buria bendruomenę“, – sako Kristupo festivalio vadovė Jurgita Murauskienė.
Liepos 7–10 dienomis Bernardinų sodas tradiciškai taps jaukia Vilniaus vasaros muzikos erdve. Nemokamuose „Kristupo piknikuose“ greta fortepijono klasikos ir dainuojamosios poezijos vietos atsiras autorinei kūrybai bei netikėtiems muzikiniams atradimams.
„Vieni kūriniai primins, kodėl juos mylime jau du šimtus metų, kiti leis išgirsti, kuo gyvena šiandienos muzikantai. Būtent ši pažįstamo ir naujo dermė kasmet kuria ypatingą „Kristupo piknikų“ atmosferą“, – teigia J. Murauskienė.
Chopino pėdsakais po Europą
Liepos 7 dieną „Kristupo piknikus“ pradės lenkų pianistė Aleksandra Bobrowska. Jos parengta programa pakvies į muzikinę kelionę po XIX amžiaus Europą, kurioje Fryderyko Chopino romantika susitiks su Ignacy Jano Paderewskio temperamentu, Marios Szymanowskos elegancija ir kitų kompozitorių kūryba.
Tarptautinį pripažinimą pelniusi pianistė koncertuoja Europoje, Japonijoje, JAV. Ypatingą dėmesį ji skiria primirštai Europos kompozitorių muzikai, o klasiką ji pristato tarsi gyvą, intriguojantį pasakojimą. Šis vakaras bus ne tik pažintis su F. Chopino epocha, bet ir kvietimas išgirsti mažiau pažintus jos balsus.
Mažos istorijos apie didelius jausmus
Liepos 8-osios vakarą Bernardinų sode skambės autorinės dainos ir dainuojamoji poezija. Scenoje susitiks dvi Sauliaus Mykolaičio premijos laureatės – Emilija Statinaitė ir Živilė Mackevičiūtė. Jų kūryboje susipina lietuvių poetų eilės, asmeninės patirtys, liaudies dainų motyvai ir jautrus santykis su žodžiu.
Emilija premija buvo apdovanota 2020-aisiais, Živilė – 2022 metais. Abi atlikėjos priklauso jaunajai Lietuvos dainuojamosios poezijos kartai, kuriai svarbiausia nuoširdumas ir tikras ryšys su klausytoju. Kaip yra sakiusi Emilija, bardų muzikoje slypi ypatinga galia atverti mažas, bet svarbias žmogaus vidinio pasaulio visatas.
Pikniko atmosfera šiam duetui ypač artima – jų dainos geriausiai skamba ten, kur nelieka atstumo tarp atlikėjo ir klausytojo.
Intymus muzikinis pasimatymas su Gebrasy
Liepos 9 dieną Bernardinų sode pasirodys dainų autorius ir atlikėjas Gebrasy. Plačiajai publikai jis geriausiai pažįstamas iš nacionalinių „Eurovizijos“ atrankų, kuriose išsiskyrė savitu braižu, jautriais tekstais ir gebėjimu sujungti autorinę kūrybą su šiuolaikine popmuzika.
Šįkart atlikėjas atsisakys scenos efektų, klausytoją kvies į itin šiltą susitikimą – tik balsas, gitara ir dainos. Pasak muzikanto, tekstų rašymas yra mėgstamiausia jo kūrybos dalis, todėl koncerto centre atsidurs istorijos, kuriose daugelis klausytojų atpažins save.
Sugrįžtanti Karolio Mikulio muzika
„Kristupo piknikus“ liepos 10-ąją užbaigs pianistė iš Lenkijos Weronika Chodakowska. Šis koncertas taps ne tik muzikiniu vakaru, bet ir savotišku istoriniu atradimu. Publika išgirs daugiau nei šimtmetį Lvivo bibliotekų archyvuose saugotus ir koncertų salėse beveik neskambėjusius K. Mikulio kūrinius,
K. Mikulis buvo vienas artimiausių F. Chopino mokinių ir jo muzikinės tradicijos tęsėjų. Paradoksalu, tačiau, saugodamas mokytojo palikimą, ilgainiui pats buvo užmirštas. W. Chodakowska yra pirmoji pianistė, išleidusi net du albumus su pasaulinėmis K. Mikulio fortepijono kūrinių premjeromis, todėl jos dėka ši muzika šiandien atrandama iš naujo.
„Tai bus vakaras apie muzikos gebėjimą išlikti ir apie atradimus, kurie dažniausiai laukia ten, kur jų mažiausiai tikimės“, – sako Kristupo festivalio vadovė J. Murauskienė.
