Apnašos ant liežuvio dažniausiai atsiranda tada, kai tarp mažų liežuvio paviršiaus iškilimų susikaupia bakterijų, maisto likučių ir negyvų ląstelių. Dėl to liežuvis gali atrodyti baltas, gelsvas, pilkšvas, kartais atsiranda nemalonus burnos kvapas ar nemalonus skonis. Dažniausiai tai nėra pavojinga, bet kai kuriais atvejais apnašos gali būti infekcijos, burnos sausumo, dirginimo ar kitų sveikatos problemų ženklas.
Kodėl atsiranda apnašos ant liežuvio?
Apnašos ant liežuvio atsiranda tada, kai ant jo paviršiaus pradeda kauptis bakterijos, maisto likučiai, negyvos gleivinės ląstelės ir įvairios burnoje esančios nuosėdos. Liežuvio paviršius nėra visiškai lygus – jis padengtas smulkiais speneliais, tarp kurių lengvai užsilaiko nešvarumai. Jeigu jie reguliariai nepašalinami, liežuvis gali atrodyti baltas, gelsvas, pilkšvas arba tarsi padengtas storesniu sluoksniu.
Dažniausiai tokios apnašos nėra pavojingos, tačiau jos gali sukelti nemalonų burnos kvapą, kartų ar nemalonų skonį, sausumo pojūtį burnoje. Kartais žmogus pastebi, kad ryte liežuvis būna labiau apsinešęs nei dieną – tai gana įprasta, nes naktį sumažėja seilių gamyba, burna mažiau natūraliai „apsivalo“, o bakterijoms susidaro palankesnės sąlygos daugintis.
Viena dažniausių priežasčių – nereguliari arba nepakankama burnos higiena. Jeigu valomi tik dantys, bet liežuvis pamirštamas, ant jo palaipsniui kaupiasi apnašos. Net ir kruopščiai valant dantis, bakterijos gali likti ant liežuvio paviršiaus, ypač jo galinėje dalyje, kur pasiekti sunkiau. Dėl to liežuvio valymas turėtų būti toks pat įprastas kaip dantų valymas.
Apnašos gali atsirasti ir dėl per mažo skysčių vartojimo. Kai organizmui trūksta vandens, burnoje sumažėja seilių. Seilės labai svarbios, nes jos padeda natūraliai nuplauti maisto likučius, palaikyti burnos drėgmę ir stabdyti perteklinį bakterijų dauginimąsi. Kai burna išsausėja, apnašos kaupiasi greičiau, o nemalonus kvapas tampa ryškesnis.
Burnos sausumas gali būti susijęs ne tik su per mažu vandens kiekiu, bet ir su kvėpavimu per burną, knarkimu, nosies užgulimu, kai kuriais vaistais, stresu ar tam tikromis sveikatos būklėmis. Jeigu žmogus naktį miega pravira burna, ryte liežuvis dažnai atrodo baltesnis, sausesnis ir šiurkštesnis.
Rūkymas
Rūkymas taip pat yra viena dažnų apnašų priežasčių. Tabako dūmai dirgina burnos gleivinę, sausina burną, keičia burnos mikroflorą ir gali skatinti storesnių apnašų susidarymą. Rūkantiems žmonėms liežuvis kartais įgauna gelsvą ar rusvą atspalvį, o blogas burnos kvapas gali būti stipresnis.
Alkoholis ir gausus kavos vartojimas taip pat gali prisidėti prie problemos. Alkoholis sausina burną, o kava gali palikti pigmentų ir skatinti nemalonų skonį, ypač jei po jos negeriama vandens. Saldūs gėrimai, energetiniai gėrimai ir dažnas užkandžiavimas taip pat sukuria palankią terpę bakterijoms.
Dar viena priežastis – labai minkštas maistas. Jeigu racione mažai kietesnių, traškesnių produktų, liežuvis natūraliai mažiau apsivalo valgant. Pavyzdžiui, obuoliai, morkos, agurkai ar kitos traškios daržovės mechaniškai padeda pašalinti dalį maisto likučių, nors, žinoma, jos nepakeičia burnos higienos.
Apnašos gali sustiprėti ir sergant. Karščiuojant, peršalus, esant gerklės ar nosies infekcijoms, žmogus dažniau kvėpuoja per burną, geria mažiau skysčių, kartais mažiau valgo arba vartoja vaistus. Visa tai gali lemti sausesnę burną ir storesnį liežuvio apnašų sluoksnį. Po ligos, atstačius skysčių balansą ir burnos higieną, liežuvis dažnai palaipsniui vėl atrodo normaliai.
Antibiotikų vartojimas taip pat gali pakeisti burnos mikroflorą. Antibiotikai naikina ne tik ligas sukeliančias bakterijas, bet gali paveikti ir natūralią burnos bakterijų pusiausvyrą. Dėl to kai kuriems žmonėms po antibiotikų atsiranda baltų apnašų, nemalonus skonis ar net burnos pienligė.
Burnos pienligė – tai grybelinė infekcija, kurią dažniausiai sukelia Candida grybeliai. Ji gali pasireikšti baltomis, tarsi varškės pavidalo dėmelėmis ant liežuvio, skruostų gleivinės ar gomurio. Tokios apnašos kartais nusivalo, bet po jomis lieka paraudusi, jautri ar net kraujuojanti gleivinė. Pienligė dažniau pasitaiko po antibiotikų vartojimo, nusilpus imunitetui, sergant cukriniu diabetu, naudojant inhaliuojamus steroidus ar nešiojant dantų protezus.
Svarbu atskirti paprastas apnašas nuo pokyčių, kurių nereikėtų ignoruoti. Jeigu liežuvis tiesiog apsinešęs, apnašos švelniai nusivalo, nėra skausmo ir būklė gerėja pagerinus higieną, dažniausiai tai nėra pavojinga. Tačiau jei baltos dėmės nenusivalo, yra kietos, storos, skausmingos, kraujuoja, didėja arba neišnyksta per porą savaičių, būtina kreiptis į odontologą ar gydytoją.
Kaip išnaikinti apnašas ant liežuvio?
Pirmas ir svarbiausias žingsnis – kasdien valyti ne tik dantis, bet ir liežuvį. Daug žmonių mano, kad pakanka išsivalyti dantis, tačiau liežuvis yra viena pagrindinių vietų, kur kaupiasi bakterijos, sukeliančios blogą burnos kvapą. Todėl liežuvio valymas turėtų tapti kasdienės burnos priežiūros dalimi.
Liežuvį galima valyti specialiu liežuvio grandikliu arba minkštu dantų šepetėliu. Grandiklis dažnai būna patogesnis, nes geriau pašalina paviršines apnašas ir mažiau dirgina liežuvį. Tačiau jei jo neturite, tinka ir minkštas šepetėlis.
Valyti reikia švelniai. Pradėkite nuo liežuvio galinės dalies, kiek jums patogu, ir braukite link priekio. Po kiekvieno braukimo grandiklį ar šepetėlį nuplaukite vandeniu. Pakanka kelių švelnių judesių. Nereikia stipriai spausti ar bandyti visiškai „nugramdyti“ liežuvio – taip galite sudirginti gleivinę.
Jeigu valant liežuvį kyla pykinimo refleksas, pradėkite nuo vidurinės liežuvio dalies ir palaipsniui pratinkitės valyti toliau. Taip pat padeda kvėpuoti per nosį ir neskubėti.
Svarbu suprasti, kad liežuvis nebūtinai turi būti visiškai vienodos rausvos spalvos. Nedidelis apnašų kiekis, ypač ryte, gali būti normalus. Tikslas – sumažinti perteklines apnašas, blogą kvapą ir palaikyti švarią burną, o ne agresyviai šveisti gleivinę.
Paprasta kasdienė rutina
Geriausia rutina yra paprasta ir reguliari. Ryte ir vakare valykite dantis fluoridine dantų pasta bent dvi minutes. Po dantų valymo švelniai nuvalykite liežuvį. Tada išskalaukite burną vandeniu arba burnos skalavimo skysčiu, jei jį naudojate.
Jeigu naudojate burnos skalavimo skystį, rinkitės tokį, kuris neturi alkoholio. Alkoholio turintys skalavimo skysčiai kai kuriems žmonėms gali dar labiau sausinti burną, o burnos sausumas yra viena priežasčių, kodėl apnašos kaupiasi greičiau.
Dienos metu gerkite pakankamai vandens. Tai ypač svarbu, jei dažnai geriate kavą, daug kalbate, sportuojate, būnate šiltoje aplinkoje arba jaučiate burnos sausumą. Vanduo padeda nuplauti maisto likučius ir palaikyti normalią seilių gamybą.
Po kavos, saldžių gėrimų ar užkandžių naudinga bent išskalauti burną vandeniu. Tai paprastas įprotis, kuris sumažina apnašų ir nemalonaus skonio kaupimąsi.
Jeigu nešiojate dantų protezus, kapas ar kitus burnos aparatus, juos taip pat reikia kruopščiai valyti. Ant jų gali kauptis bakterijos ir grybeliai, kurie vėliau patenka ant liežuvio ir gleivinės.
Kas dar padeda sumažinti apnašas?
Apnašų mažėja, kai burnoje palaikoma gera drėgmė ir nėra sąlygų bakterijoms greitai daugintis. Todėl labai svarbus seilių kiekis. Seilės natūraliai saugo burną, neutralizuoja rūgštis ir padeda pašalinti maisto likučius.
Jeigu dažnai jaučiate burnos sausumą, gali padėti becukrė kramtomoji guma arba becukrės pastilės. Jos skatina seilių išsiskyrimą. Tačiau geriau vengti cukrumi saldintų saldainių, nes jie gali skatinti bakterijų dauginimąsi ir dantų ėduonį.
Mityba taip pat turi reikšmės. Labai saldus, lipnus, dažnai vartojamas maistas skatina apnašų kaupimąsi. Tuo tarpu daugiau daržovių, vaisių, pakankamai skaidulų ir vandens padeda palaikyti geresnę burnos būklę.
Naudinga į racioną įtraukti traškesnių produktų, pavyzdžiui, obuolių, morkų, agurkų, salierų. Jie nepašalins visų apnašų, bet gali padėti mechaniškai sumažinti maisto likučius burnoje ir paskatinti seilių išsiskyrimą.
Jeigu rūkote, apnašų problemą gali būti sunku išspręsti vien liežuvio valymu. Rūkymas nuolat dirgina burnos gleivinę ir skatina nemalonų kvapą. Todėl metimas rūkyti arba rūkymo mažinimas gali pastebimai pagerinti burnos būklę.
Ko nedaryti?
Nereikėtų liežuvio valyti agresyviai. Per stiprus gramdymas gali pažeisti gleivinę, sukelti perštėjimą, jautrumą, mažus įtrūkimus ar net kraujavimą. Pažeista gleivinė tampa jautresnė dirginimui ir infekcijoms.
Taip pat nereikėtų kasdien naudoti sodos, citrinos sulčių, acto, vandenilio peroksido ar kitų stiprių naminių mišinių. Nors internete dažnai patariama „balinti“ ar „dezinfekuoti“ liežuvį, tokios priemonės gali sudirginti burną, pažeisti dantų emalį, pakeisti burnos mikroflorą ir pabloginti situaciją.
Ypač atsargiai reikėtų vertinti vandenilio peroksidą. Netinkamai naudojamas jis gali dirginti gleivinę, sukelti deginimą ir pažeidimus. Burnos priežiūrai skirtas priemones geriausia naudoti pagal odontologo arba gamintojo nurodymus.
Nereikėtų bandyti nugramdyti baltų dėmių, kurios nenusivalo lengvai. Jei dėmė kieta, skaudi, kraujuoja arba atrodo kaip pakitęs gleivinės plotas, ją turi įvertinti specialistas.
Dar viena klaida – naudoti antibiotikus ar priešgrybelinius preparatus savarankiškai. Jei įtariate burnos pienligę, geriau kreiptis į gydytoją ar odontologą. Gydymas priklauso nuo priežasties, o netinkami vaistai gali problemos neišspręsti.
Kada būtina kreiptis į gydytoją ar odontologą?
Į specialistą verta kreiptis, jei apnašos nepraeina per 1–2 savaites, nors pradėjote reguliariai valyti liežuvį, geriate daugiau vandens ir pagerinote burnos higieną. Tai ypač svarbu, jei apnašos yra storos, skausmingos, kraujuoja arba vis atsinaujina.
Taip pat reikėtų pasitarti su gydytoju ar odontologu, jei liežuvį degina, skauda, atsirado opelių, įtrūkimų, patinimas, sunku ryti arba kalbėti. Šie požymiai gali rodyti infekciją, gleivinės pažeidimą ar kitą sveikatos problemą.
Baltos dėmės, kurios nenusivalo, taip pat neturėtų būti ignoruojamos. Jos gali būti susijusios su leukoplakija ar kitais gleivinės pakitimais, kuriuos būtina įvertinti profesionaliai. Tai nereiškia, kad kiekviena balta dėmė yra pavojinga, bet jei ji neišnyksta, geriau nelaukti.
Ypač atidūs turėtų būti rūkantieji, dažnai alkoholį vartojantys žmonės, sergantieji cukriniu diabetu, turintys nusilpusį imunitetą, nešiojantys protezus arba neseniai vartoję antibiotikus. Šioms grupėms burnos gleivinės pokyčiai gali pasireikšti dažniau.
Jei apnašos ant liežuvio kartojasi nuolat, verta ieškoti ne tik paviršinės, bet ir gilesnės priežasties. Kartais tai gali būti burnos sausumas, refliuksas, kvėpavimas per burną, netinkama protezų higiena, tam tikri vaistai ar bendra organizmo būklė.
