Nors Lietuvoje įprasta iškart po mokyklos žengti į universitetą ar kolegiją, vis daugiau abiturientų renkasi alternatyvą – laisvus metus (angl. Gap Year). Toks pasirinkimas vis dar sulaukia prieštaringų vertinimų. Vieni sako, kad tai per daug rizikingas sprendimas, kiti mano, jog tai galimybė įgyti vertingos patirties.
„Svarbu suprasti, kad pertrauka nuo mokslų nebėra laikoma „tuščiu laiko švaistymu“, kadangi vis dažniau ji tampa strateginiu žingsniu, padedančiu priimti atsakingus ir reikalingus ateities sprendimus“, – pasakoja Lietuvos karjeros specialistų asociacijos vadovė Giedrė Valaitienė.
Pagrindinės priežastys
Pasak jos, ši tendencija tikrai dažnėja, o to priežastys yra labai individualios bei priklauso nuo asmeninių žmogaus poreikių, savijautos, tikslų ar aplinkybių. „Dažnai tai lemia noras pasirinkti „tas teisingas studijas“ ir siekis geriau pažinti save bei savo tikslus“, – sako G. Valaitienė. Kartais toks pasirinkimas gali kilti iš po intensyvaus pasiruošimo egzaminams. „Kai patiriamas psichologinis ar emocinis perdegimas po egzaminų, abiturientas gali rinktis pertrauką nuo mokslų, siekdamas atgauti asmeninę motyvaciją ar gyvenimo balansą“, – dalinasi G. Valaitienė.
Anot pašnekovės, laisvi nuo studijų metai pasirenkami ir siekiant įgyti kai kurioms studijų programoms svarbios vairavimo patirties ar norint paruošti tinkamą kūrybinių darbų portfolio. „Neretai pertrauką nuo mokslų lemia ir ekonominės priežastys – kai, norint pradėti studijuoti, iš pradžių svarbu tam sukaupti pinigų“, – tęsia ji.
Specialistė sako, jog šiuolaikinėje darbo rinkoje vis labiau vertinami ne tik akademiniai pasiekimai, bet ir įvairiapusė gyvenimiška patirtis, turimos asmeninės ir profesinės kompetencijos. Todėl jauni žmonės vis drąsiau renkasi metų pertrauką tam, kad įgytų realių praktinių įgūdžių ir aiškiau apibrėžtų savo ateities kryptį.
Stereotipų įtaka pasirinkimui
Studijas nutraukusi šiaulietė Viktorija Bragytė gailisi, kad nepasirinko pertraukos nuo mokslų. Anot jos, vis dar gajūs stereotipai, kad po pertraukos jau niekur nebeįstosi. „Manau, toks pasirinkimas man būtų davęs daugiau naudos, nes galbūt tada nebūčiau metusi mokslų, o studijuočiau tai, kas man iš tiesų rūpi“, – atvirauja Viktorija. Specialistė Giedrė Valaitienė pasakoja, kad dalis mokinių tėvų laikosi tradicinio požiūrio, kad studijas ar darbą reikia pradėti „laiku“ – nedelsiant po mokyklos baigimo, tačiau kita tėvų dalis supranta, kad šis laikas gali būti vertingas savęs pažinimui.
„Panaši situacija vyrauja ir darbo rinkoje – konservatyvūs darbdaviai skeptiškiau vertina gyvenimo aprašyme pastebėtą mokslo ar darbo pertrauką, ypač jei ji nėra aiškiai pagrįsta. Kiti šį sprendimą gali vertinti kaip galimybę įgyti įvairiapusės patirties, ugdytis savarankiškumą ir tarpkultūrinius įgūdžius“, – pabrėžia G. Valaitienė.
„Gap Year“ privalumai ir trūkumai
Kaip ir kiekvienas sprendimas, metų pertrauka nuo mokslų turi tiek privalumų, tiek trūkumų. „Pertrauka padeda išvengti skubotų studijų pasirinkimų, kurie gali neatitikti tikrų jauno žmogaus poreikių ir galimybių“, – pasakoja G. Valaitienė. Tačiau tokia pertrauka gali turėti ir neigiamų pasekmių. „Jei ji nėra aiškiai suplanuota, gali būti sunku grįžti į akademinę ar profesinę veiklą, kelionės ar savanorystės programos gali būti brangios ir reikalauti stabilaus pajamų šaltinio“, – teigia G. Valaitienė.
Pasak jos, kartais atsiranda ir savęs lyginimas su bendraamžiais „jie jau antrakursiai, o aš…“, kartais net darbdaviai ir aukštosios mokyklos gyvenimo aprašyme atsiradusias laiko spragas vertina pakankamai atsargiai.
Galimybė augti ir tobulėti
„Nusprendęs padaryti metų pertrauką jaunimas šį laikotarpį išnaudoja įvairiai, tačiau dauguma jų dirba ir siekia finansinio savarankiškumo ar profesinės patirties, arba renkasi savanorystę ir prisideda prie įvairių bendruomenių gerbūvio kūrimo ar asmeninių socialinių įgūdžių ugdymo“, – pasakoja G. Valaitienė. Taip pat pakankamai dažnas pasirinkimas – kelionės, kurios daugiausiai skiriamos kitų kultūrų pažinimui, užsienio kalbų ir savarankiškumo stiprinimui.
Anot jos, pastaraisiais metais gausėja atvejų, kai laisvi nuo studijų metai skiriami ir savarankiškam mokymuisi – įvairių kursų ir mokymų lankymui, kurie jaunam žmogui leidžia pasitikrinti savo praktinius gebėjimus ir įsitikinti, ar jų galvojama studijų sritis jiems tinka. „Džiaugiuosi, kad pamažu nyksta klaidingas mąstymas, jog mokslas būna nemokamas. Pamažu ateina suvokimas, kad būsimų studijų krepšelį turime naudoti atsakingai“, – pabrėžia G. Valaitienė.
Svarbiausia ne nerti stačia galva, o viską apgalvoti [-[0]-]
Specialistė pataria kiekvienam jaunam žmogui užduoti esminius klausimus sau: kodėl svarstau apie laisvus nuo studijų metus, ko jų metu noriu pasiekti, kokių įgūdžių noriu įgyti ir kaip tai pastiprins mano asmeninės karjeros pasirinkimus. „Gap Year“ reikėtų išnaudoti protingai – susipažinti su kuo įvairesnėmis galimybėmis: kelionėmis, savanoryste, stažuotėmis, mokymosi programomis ar kūrybine veikla. Ji pabrėžia, kad svarbu įsivertinti ir savo asmenines galimybes, ne tik norus – tiek finansines, tiek emocines. „Sudarius aiškų būsimos veiklos planą su konkrečiu veiklų grafiku, užsitikrinama, kad planuojama pertrauka bus tikslinga ir nevirs nevaldomu neapibrėžtumu“, – teigia G. Valaitienė.
Pagalba planuojant
„Rekomenduočiau pasidomėti jaunimo naujienų portalu „Žinau viską!“, kuriame rasite aktualios informacijos jaunimui: nuo švietimo iki tarptautinių galimybių ir savanorystės, nuo emocinės iki fizinės sveikatos palaikymo“, – pataria G. Valaitienė.
Prieš pasirenkant konkrečią programą ar organizaciją, specialistė siūlo atidžiai išnagrinėti jų siūlomas galimybes, reikalavimus ir sąlygas. „Tikrai verta apsilankyti ir pas mokyklose, regioniniuose karjeros centruose dirbančius ar Lietuvos karjeros specialistų asociacijoje aktyviai veikiančius karjeros specialistus – jie tikrai pateiks reikalingų ir svarbių rekomendacijų“, – teigia G. Valaitienė.
