Kai ramybę pradedame painioti su jausmų trūkumu

Jeigu anksčiau teko patirti santykių, kuriuose netrūko konfliktų, neapibrėžtumo ar nuolatinių susitaikymų, stabilus ryšys iš pradžių gali atrodyti neįprastas.

Ankstesniuose santykiuose galbūt dažnai laukei žinutės, nerimavai dėl partnerio jausmų, bandydavai suprasti jo nuotaikas. Po didelio konflikto sekęs susitaikymas atrodydavo ypač intensyvus, o kiekvienas dėmesio ženklas įgaudavo didesnę reikšmę.

Dabar šalia yra žmogus, kurio nereikia nuolat bandyti suprasti iš užuominų. Jis laikosi pažadų, rodo dėmesį ir leidžia jaustis saugiai. Tačiau jei stiprias emocijas ilgai siejai su meile, tokia ramybė gali pasirodyti blanki.

Tai nereiškia, kad esi priklausoma nuo dramos ar nemoki vertinti gerų santykių. Tiesiog ankstesnė patirtis gali veikti tai, kokio intensyvumo tikiesi iš romantinio ryšio.

Svarbu atskirti emocinį intensyvumą nuo emocinio artumo. Santykiai, kuriuose nuolat nerimauji dėl kito žmogaus, nebūtinai yra aistringesni ar gilesni už tuos, kuriuose jautiesi saugiai.

Kodėl ilgimės santykių pradžios jaudulio?

Santykių pradžioje beveik viskas turi naujumo. Pirmieji pasimatymai, prisilietimai, netikėti pokalbiai, atrandami panašumai ir skirtumai. Dar nežinai, kaip žmogus elgsis įvairiose situacijose, todėl smalsumas tampa natūralia traukos dalimi.

Ilgainiui šis neapibrėžtumas mažėja. Žinai, ką partneris užsisakys restorane, kaip reaguos į blogą dieną, kokius filmus norės žiūrėti. Nebereikia tiek daug pastangų vienas kitam pažinti, o santykiai tampa kasdienybės dalimi.

Čia lengva padaryti klaidingą išvadą: jeigu nebėra tokio jaudulio kaip pradžioje, vadinasi, kažkas išblėso.

Tačiau pradinis susižavėjimas ir ilgalaikis prisirišimas nėra visiškai vienodi išgyvenimai. Naujo ryšio intensyvumas ilgainiui dažnai keičiasi, tačiau tai savaime nereiškia mažėjančios meilės.

Vis dėlto vien prisiminimais apie santykių pradžią gyventi taip pat neverta. Jeigu jūsų pokalbiai jau seniai apsiriboja pirkiniais, sąskaitomis ir savaitgalio logistika, galbūt trūksta ne buvusio jaudulio, o naujų bendrų patirčių.

O jeigu nuobodu ne su partneriu, o savo gyvenime?

Kartais santykiai tampa patogiausiu paaiškinimu jausmui, kuris iš tiesų apima gerokai daugiau gyvenimo sričių.

Pagalvok, kada paskutinį kartą darei ką nors vien dėl savęs. Ne todėl, kad reikėjo, ne todėl, kad taip patogiau šeimai ar partneriui, o todėl, kad tau pačiai buvo įdomu.

Ilgalaikiuose santykiuose lengva nepastebimai susikurti bendrą ritmą. Tie patys savaitgaliai, pažįstami žmonės, įprastos veiklos. Vieną dieną gali suprasti, kad tavo gyvenime beveik nebeliko dalykų, kurie priklausytų tik tau.

Tada partneris tampa žmogumi, iš kurio nesąmoningai tikiesi naujumo, įkvėpimo ir jaudulio. Tačiau vienas žmogus negali būti atsakingas už visą tavo gyvenimo pilnatvę.

Kartais nuobodulys santykiuose sumažėja tuomet, kai vėl atsiranda vietos asmeniniams pomėgiams, draugystėms, savarankiškiems planams ir patirtims, kuriomis vėliau norisi dalytis su partneriu.

Kai partneris tampa artimas, bet nebeatrodo toks geidžiamas

Dar viena jautri tema – seksualinė trauka. Galima mylėti žmogų, vertinti jo rūpestį ir kartu pastebėti, kad seksas nebekelia tokio susidomėjimo kaip anksčiau.

Ilgainiui partneriai vienas kitą pamato įvairiausiomis aplinkybėmis: pavargusius, sergančius, susierzinusius, paskendusius buities rūpesčiuose. Daugėja kasdienio artumo, tačiau ne visada lieka tiek pat erdvės flirtui ir erotiniam smalsumui.

Santykių pradžioje dažniau stengiamės nustebinti, daugiau dėmesio skiriame pasimatymams, prisilietimams ir pačiam laukimui. Vėliau šie dalykai kartais išnyksta ne todėl, kad nebetraukiame vienas kito, o todėl, kad nustojame jiems sąmoningai skirti laiko.

Be to, seksualinį norą veikia ne vien santykių kokybė. Jam įtakos gali turėti stresas, miego trūkumas, hormoniniai pokyčiai, vaistai, emocinė savijauta ar susikaupęs nuovargis.

Todėl sumažėjęs geismas neturėtų automatiškai tapti įrodymu, kad pasirinkai netinkamą partnerį. Tačiau jo taip pat nereikėtų ignoruoti, jeigu seksualinio artumo trūkumas kelia nusivylimą.

Kaip suprasti, ar tai tik rutina, ar rimtesnė santykių problema?

Ne kiekvienas nuobodulys yra nekaltas. Kartais po juo slepiasi nusivylimas, neišsakyti poreikiai ar emocinis atstumas, kurio ilgą laiką nenorėjai pripažinti.

Verta savęs paklausti, kaip jautiesi būdama su partneriu. Ar vis dar nori dalytis mintimis ir patirtimis? Ar tau įdomu, ką jis jaučia ir galvoja? Ar šalia jo gali būti savimi?

Jeigu atsakymai dažniausiai teigiami, tačiau pasiilgsti spontaniškumo, nuobodulys gali būti susijęs su įsivyravusia rutina.

Visai kas kita, jei nuolat jautiesi neišgirsta, vengi atvirų pokalbių, slepi tikruosius jausmus arba nebetiki, kad partneriui rūpi tavo išgyvenimai. Tokiu atveju problema gali būti ne naujų įspūdžių trūkumas, o silpnėjantis emocinis ryšys.

Vien tai, kad partneris yra geras žmogus, dar nereiškia, kad santykiai tenkina abiejų poreikius. Ir už šį suvokimą nereikia savęs kaltinti.

Ką daryti, jei nenori skirtis, bet nebenori ir tokios kasdienybės?

Pirmiausia verta atsisakyti minties, kad santykiai turi nuolat teikti stiprias emocijas. Net artimiausios poros išgyvena ramesnius laikotarpius, o nuobodulys kartais tėra įprasta bendro gyvenimo dalis.

Tačiau jei jis užsitęsia, gali padėti nedideli, sąmoningi pokyčiai. Nebūtina iškart planuoti egzotiškos kelionės ar ieškoti būdų susigrąžinti pirmųjų pasimatymų atmosferą.

Kartais pakanka pradėti kartu veikti tai, ko dar nesate bandę, daugiau kalbėtis apie asmeninius norus, o ne tik kasdienius reikalus, arba sąmoningai susikurti laiko dviese be įprastų pareigų.

Svarbu ir tai, kaip apie nuobodulį kalbi. Vietoj kaltinimo „su tavimi man nebeįdomu“ galima pasakyti: „Pasiilgau mūsų laiko dviese. Norėčiau, kad vėl daugiau ką nors patirtume kartu.“

Toks pokalbis nesuteikia garantijos, kad viskas pasikeis, tačiau leidžia suprasti, ar abu vis dar norite kurti santykius, kurie teiktų ne tik saugumą, bet ir džiaugsmą.

Geri santykiai neturi būti tobuli, bet juose turi likti vietos gyvenimui

Ilgalaikė meilė retai atrodo taip pat, kaip pirmąjį mėnesį. Joje mažiau nežinomybės, daugiau įpročių ir bendros istorijos. Tai natūralu, tačiau nereikia apsimesti, kad vien stabilumo visada pakanka.

Galima vertinti partnerį ir kartu ilgėtis daugiau aistros. Galima jaustis saugiai, bet norėti daugiau spontaniškumo. Galima mylėti žmogų ir pripažinti, kad jūsų santykiams reikia pokyčių.

Todėl kitą kartą, kai pagalvosi, kad geruose santykiuose tau nuobodu, neskubėk šio jausmo laikyti meilės pabaiga.

Pabandyk suprasti, ko iš tiesų pasiilgai: naujų patirčių, artumo, geismo, daugiau laiko sau ar to jausmo, kad vienas kitu vis dar nuoširdžiai domitės.

Nes kartais klausimas nėra, ar šalia tavęs tinkamas žmogus. Kartais svarbiau suprasti, ar gyvenimas, kurį kuriate kartu, vis dar yra toks, kokio abu norite.

Įrašas Jis rūpestingas, patikimas, bet tau nuobodu: ar tikrai tai meilės problema? pirmą kartą paskelbtas svetainėje Panelė.

Ne visiems drabužiams kabėjimas spintoje yra geriausias sprendimas. Ypač jautrūs sunkūs mezginiai, elastingi audiniai ir minkšti, savo formos neišlaikantys drabužiai. Jų svoris ilgainiui gali ištempti pečių liniją, pakeisti ilgį ar palikti sunkiai išlyginamus įspaudus.

Kuriuos drabužius geriau perkelti į lentynas ir kaip juos laikyti, kad kuo ilgiau išliktų gražūs?

1. Megztiniai: net ir kokybiškas kašmyras gali išsitampyti

Minkštas kašmyro megztinis ant pakabos gali atrodyti nepriekaištingai, tačiau būtent mezginiai yra vieni jautriausių netinkamam laikymui.

Megzto audinio struktūra yra elastinga, todėl kabėdamas jis gali temptis nuo savo svorio. Didžiausia apkrova tenka pečiams, kur audinys remiasi į pakabą. Ilgainiui čia gali atsirasti iškilimų, o sunkesnio megztinio rankovės ar visas siluetas gali pailgėti.

Ypač atsargiai verta laikyti storus vilnos, alpakos ir laisvo mezgimo megztinius. Net platesnė pakaba ne visada apsaugo nuo deformacijos.

Kaip laikyti? Megztinius švelniai sulankstyk ir dėk į lentyną ar stalčių. Venk aukštų, stipriai suspaustų krūvų, o sezoninius vilnonius drabužius prieš padėdama ilgesniam laikui išvalyk ir visiškai išdžiovink.

2. Trikotažinės suknelės: problema slypi ne tik pečiuose

Ilga, prie kūno priglundanti trikotažinė suknelė gali būti vienas universaliausių garderobo drabužių. Vis dėlto netinkamai laikoma ji kartais praranda būtent tai, dėl ko atrodo gražiai – savo siluetą.

Sunki megzta suknelė, ilgai kabėdama už pečių, gali palaipsniui pailgėti. Ypač jautrios ilgos, laisvo mezgimo suknelės, kurių audinys lengvai tempiasi.

Plonas petnešėles turinčių modelių atveju problema gali atsirasti ir ties iškirpte, nes visas drabužio svoris tenka nedideliam audinio plotui.

Kaip laikyti? Sunkias megztas sukneles geriausia lankstyti laisvai, vengiant aštrių lenkimo linijų. Tuo tarpu lengvas, struktūrą išlaikančias austinių audinių sukneles galima kabinti ant tinkamo dydžio pakabų.

3. Džemperiai su gobtuvais: svoris gali pakeisti pečių liniją

Storas džemperis su gobtuvu atrodo tvirtas, todėl dažnai nesusimąstome, ar jam iš tiesų reikia pakabos. Tačiau gobtuvas, didelės kišenės ir sunkesnis audinys gali sukurti papildomą apkrovą pečių srityje.

Ilgai kabėdamas minkštas džemperis gali prarasti dalį savo pradinės formos, ypač jei pakaba per siaura arba jos galai remiasi ne į pečių siūlių vietą.

Tai nereiškia, kad kiekvienas džemperis ant pakabos neišvengiamai išsitampys. Vis dėlto sunkesnius ir elastingesnius modelius saugiau laikyti sulankstytus.

Kaip laikyti? Džemperius dėk į lentynas arba pakankamai erdvius stalčius. Jei vietos nedaug, juos galima lankstyti vertikaliai, kad visi drabužiai būtų matomi ir nereikėtų ardyti visos krūvos.

4. Trikotažiniai sijonai: ne visiems tinka pakabos su segtukais

Pakabos su segtukais atrodo idealios sijonams, tačiau ploniems ir tampriems audiniams jos ne visada tinkamos.

Jeigu sijonas sunkus, o jo svoris laikosi tik ant dviejų siaurų segtukų, audinys ties juosmeniu gali būti tempiamas. Segtukai taip pat gali palikti žymes ant jautresnių paviršių.

Ypač atsargiai reikėtų laikyti ilgus megztus sijonus, kurie lengvai keičia formą.

Kaip laikyti? Sunkesnius trikotažinius sijonus geriau laisvai sulankstyti. Tačiau plisuotiems sijonams dažniausiai galioja kita taisyklė: juos verta kabinti už juosmens, naudojant audinio nepažeidžiančius segtukus. Taip lengviau išsaugoti klosčių kryptį ir išvengti nereikalingų lenkimo žymių.

5. Ploni marškinėliai: nedidelės pakabos gali palikti dideles žymes

Balti baziniai marškinėliai atrodo geriausiai tada, kai jų iškirptė ir pečių linija išlieka tvarkingos. Tačiau plonas trikotažas, ypač iš medvilnės, modalo ar viskozės mišinių, gali būti jautrus ilgalaikiam tempimui.

Jei pakaba per siaura, jos galai gali suformuoti nedidelius iškilimus ties pečiais. O bandant marškinėlius užmauti ant plačios pakabos per siaurą kaklo angą, galima papildomai ištempti iškirptę.

Kaip laikyti? Plonus marškinėlius patogiausia sulankstyti ir sudėti į stalčių vertikaliai. Taip matysi visus turimus modelius, o ištraukdama vieną nesujauksi kitų.

Jei vis dėlto renkiesi pakabas, svarbiausia, kad jos atitiktų drabužio dydį ir neformuotų kampų ties pečiais.

6. Minkštos trikotažinės kelnės: geriau lentyna nei segtukai

Klasikines kostiumines kelnes dažnai verta kabinti, nes tai padeda išvengti nereikalingų raukšlių. Tačiau minkštos megztos ar tamprios trikotažinės kelnės reikalauja kitokio požiūrio.

Ypač ilgi, platūs ir sunkesni modeliai gali temptis nuo savo svorio, o pakabos segtukai kartais palieka įspaudus ties juosmeniu.

Be to, per siaurą skersinį permestos kelnės gali įgauti ryškią lenkimo liniją, kuri ne visada dera prie laisvai krintančio audinio.

Kaip laikyti? Minkštas kelnes lankstyk pagal jų siūles ir laikyk atskiroje lentynos dalyje arba stalčiuje. Nespausk jų po sunkiais drabužiais, ypač jei audinys lengvai glamžosi.

Kuriuos drabužius vis dėlto geriau kabinti?

Nors kai kuriems drabužiams lentyna yra saugesnė vieta, tai nereiškia, kad reikėtų atsisakyti pakabų.

Priešingai – švarkai, paltai, klasikiniai marškiniai, kostiuminės kelnės ir daugelis austinių audinių suknelių dažniausiai geriau išlaiko savo išvaizdą kabėdami.

Svarbiausia pasirinkti tinkamą pakabą. Švarkams ir paltams tinka tvirtos, platesnės, pečių formą atkartojančios pakabos. Lengviems drabužiams galima rinktis plonesnes, neslystančiu paviršiumi padengtas pakabas.

Verta prisiminti ir paprastą skirtumą: audinio sudėtis dar nepasako visko apie tinkamą laikymą. Svarbu, ar medžiaga megzta, ar austa, kiek ji sveria, ar tempiasi ir ar drabužis turi aiškią konstrukciją.

Ar išsitampiusį drabužį dar galima išgelbėti?

Jei ant megztinio pečių jau atsirado nedideli pakabos iškilimai, nebūtinai reikia su juo atsisveikinti.

Kai kuriems mezginiams gali padėti švelnus probleminių vietų sudrėkinimas ir formos atkūrimas rankomis. Tuomet drabužį reikėtų paguldyti ant sauso rankšluosčio ir palikti išdžiūti horizontaliai.

Vis dėlto rezultatas priklauso nuo pluošto, audinio konstrukcijos ir deformacijos stiprumo. Stipriai pakitusios formos ne visada pavyksta visiškai atkurti, todėl prieš drėkindama ar skalbdama drabužį patikrink jo priežiūros etiketę.

Galiausiai verta prisiminti, kad graži spinta nėra ta, kurioje visi drabužiai sukabinti vienodomis pakabomis. Kur kas svarbiau, kad kiekvienas jų turėtų tinkamą vietą. Kartais vienas paprastas sprendimas – perkelti mėgstamą megztinį nuo pakabos į lentyną – gali padėti jam išsaugoti formą ne vieną sezoną.

Įrašas Šiuos 6 drabužius geriau nuimti nuo pakabų – kitaip jie gali prarasti formą pirmą kartą paskelbtas svetainėje Panelė.

Granolos pagrindas – stambūs avižiniai dribsniai, kurie kepdami maloniai apskrunda. Riešutai suteikia sodresnio skonio, medus padeda ingredientams sukibti, o razinos papildo mišinį natūraliu saldumu. Vienu kartu paruošite maždaug 600 gramų granolos: atvėsusią tereikės suberti į sandarų indą.

Naminės granolos su razinomis ir riešutais receptas

Kiekis: apie 600 g
Paruošimas: apie 10 min.
Kepimas: apie 25–35 min.
Papildomai: laikas visiškai atvėsti.

Ingredientai

• 300 g stambių avižinių dribsnių;
• 150 g riešutų, pavyzdžiui, 75 g migdolų ir 75 g graikinių riešutų;
• 100 g razinų;
• 70 g skysto medaus arba klevų sirupo;
• 50 ml neutralaus skonio aliejaus;
• 1 šaukštelis malto cinamono;
• 1 šaukštelis vanilės ekstrakto, jei norisi;
• ¼ šaukštelio druskos.

Gaminimo eiga

1. Paruoškite orkaitę ir skardą. Orkaitę įkaitinkite iki 160 °C, pasirinkę kaitinimą iš viršaus ir apačios. Jei kepate su ventiliatoriumi, nustatykite 140 °C. Didelę kepimo skardą išklokite kepimo popieriumi.
2. Sumaišykite sausus ingredientus. Riešutus stambiai sukapokite. Dubenyje sumaišykite juos su avižiniais dribsniais, cinamonu ir druska. Razinas kol kas atidėkite.
3. Supilkite medų ir aliejų. Atskirame indelyje sumaišykite medų, aliejų ir vanilės ekstraktą. Jei medus sutirštėjęs, švelniai pašildykite, kad būtų lengviau išmaišyti. Užpilkite ant avižinių dribsnių ir riešutų, kruopščiai išmaišykite, kad ingredientai tolygiai pasidengtų.
4. Paskleiskite skardoje. Mišinį paskirstykite vienodu, ne storesniu kaip 1–1,5 cm sluoksniu. Jei norite didesnių granolos gabalėlių, lengvai prispauskite mentele. Mišinys neturėtų būti sukrautas storu sluoksniu – prireikus naudokite dvi skardas.
5. Kepkite iki auksinės spalvos. Kepkite apie 25–35 minutes. Po 15 minučių granolą atsargiai permaišykite, pakraščiuose esančius dribsnius perkeldami arčiau vidurio, ir vėl lengvai prispauskite. Kepimo pabaigoje stebėkite dažniau: granola turi tapti auksinė, o riešutai maloniai kvepėti. Nelaukite, kol visas mišinys smarkiai paruduos. Ištraukta granola dar gali būti šiek tiek minkšta – vėsdama ji sutvirtės.
6. Atvėsinkite ir įmaišykite razinas. Palikite granolą skardoje visiškai atvėsti. Jei mėgstate stambesnius gabalėlius, vėsdamos jos nemaišykite. Atvėsusią sulaužykite ir įmaišykite razinas.

Kodėl razinų nereikėtų kepti kartu?

Avižiniams dribsniams ir riešutams reikia laiko apskrusti, o razinos orkaitėje greitai išsausėja, sukietėja ir gali pradėti svilti. Įmaišytos po kepimo jos išlieka minkštesnės ir sukuria malonų kontrastą traškiems dribsniams. Taip pat galima dėti džiovintų spanguolių, smulkintų abrikosų ar datulių – šiuos priedus irgi berkite į jau atvėsusią granolą.

Kaip išgauti traškią granolą?

Traškumui svarbu tolygus sluoksnis ir tinkamas kepimo laikas. Pernelyg storai paskleistas mišinys kepa netolygiai: pakraščiai gali patamsėti, kol viduryje dribsniai dar būna drėgni. Todėl geriau naudoti didesnę skardą ir granolą bent kartą atsargiai permaišyti.

Kita dažna klaida – kepti tol, kol dar karšta granola tampa visiškai kieta. Ji traškėja vėsdama, todėl toks laukimas gali baigtis perkeptais riešutais ir karstelėjusiu skoniu. Orientuokitės į auksinę spalvą ir skrudintų riešutų aromatą.

Jei norite stambesnių gabalėlių, prieš kepimą mišinį lengvai prispauskite, kepdami maišykite saikingai, o ištraukę leiskite ramiai atvėsti. Tik tuomet sulaužykite iki norimo dydžio.

Kaip pritaikyti receptą savo skoniui?

Migdolus ir graikinius riešutus galima pakeisti lazdynų riešutais, pekaninėmis karijomis arba anakardžiais. Dalį riešutų pakeiskite moliūgų ar saulėgrąžų sėklomis. Išlaikykite panašų bendrą kiekį, kad medaus ir aliejaus užtektų mišiniui padengti.

Jei norite mažiau saldžios granolos, medaus kiekį sumažinkite iki 50 g. Tuomet ji gali būti biresnė, su mažiau sulipusių gabalėlių. Cinamoną galima papildyti žiupsneliu kardamono, o šokolado gabalėlius, jei juos naudojate, berkite tik granolai visiškai atvėsus.

Su kuo patiekti naminę granolą?

Į dubenėlį įdėkite natūralaus arba graikiško jogurto, užberkite kelis šaukštus granolos ir papildykite šviežiais vaisiais. Rudenį ypač tinka obuoliai ir kriaušės, kitu metų laiku – uogos ar persikai. Granola taip pat skani su pienu, kefyru arba nesaldintu augaliniu gėrimu.

Kaip laikyti, kad išliktų traški?

Visiškai atvėsusią granolą suberkite į švarų, sausą, sandariai uždaromą indą. Laikykite sausoje, vėsioje vietoje, atokiau nuo tiesioginės saulės. Geriausiam skoniui ir traškumui ją suvartokite per 1–2 savaites.

Svarbiausia – neuždaryti dar šiltos granolos. Inde susikaupusi drėgmė suminkštins dribsnius. Jogurtą, pieną ir šviežius vaisius dėkite tik prieš valgydami.

Įrašas Naminė granola su razinomis ir riešutais: traškūs pusryčiai, kuriuos pasiruošite kelioms dienoms pirmą kartą paskelbtas svetainėje Panelė.

Šiam receptui nereikia nei sudėtingų ingredientų, nei ilgo pasiruošimo. Sūris suteikia sodresnio skonio, česnakas – malonaus aromato, o krapai įneša gaivumo. Patiekite blynelius dar šiltus, su grietine arba tirštu jogurtiniu padažu.

Cukinijų blynelių su sūriu receptas

Porcijos: 3–4
Kiekis: apie 12–14 nedidelių blynelių
Paruošimas: apie 20 min.
Kepimas: apie 15–20 min.

Ingredientai

• 600 g cukinijų;
• 120 g fermentinio sūrio, pavyzdžiui, gaudos;
• 2 kiaušiniai;
• 60 g kvietinių miltų ir, jei prireiks, dar 1–2 šaukštai;
• 1–2 česnako skiltelės;
• 2 šaukštai smulkintų krapų;
• ½ šaukštelio druskos cukinijoms;
• maltų juodųjų pipirų pagal skonį;
• 2–3 šaukštai aliejaus kepimui, papildant pagal poreikį.

Padažui:

• 150 g natūralaus tiršto jogurto;
• 1 šaukštelis citrinų sulčių;
• 1 šaukštas smulkintų krapų;
• žiupsnelis druskos;
• ½ nedidelės česnako skiltelės, jei mėgstate.

Gaminimo eiga

1. Sutarkuokite cukinijas. Nuplautas jaunas cukinijas tarkuokite stambia tarka kartu su odele. Jei cukinija didelė ir peraugusi, nulupkite kietą odelę ir pašalinkite stambias sėklas. Tokiu atveju receptui pasverkite 600 g jau paruošto minkštimo.
2. Pasūdykite ir nuspauskite. Tarkuotas cukinijas sumaišykite su puse šaukštelio druskos ir palikite sietelyje 10–15 minučių. Tuomet dėkite į švarų virtuvinį rankšluostį arba marlę ir stipriai nuspauskite. Šis žingsnis padeda išvengti skystos tešlos.
3. Sumaišykite tešlą. Nuspaustas cukinijas sudėkite į dubenį, įmuškite kiaušinius, suberkite tarkuotą sūrį, smulkintą česnaką, krapus ir pipirus. Įmaišykite 60 g miltų. Masė turėtų būti tiršta, kabinama šaukštu, be dubens dugne besikaupiančio skysčio. Jei ji pernelyg skysta, įberkite dar šaukštą miltų ir įvertinkite tirštumą. Papildomos druskos dažnai nereikia, nes jos jau turi cukinijos ir sūris.
4. Iškepkite pirmą blynelį. Keptuvėje ant vidutinės kaitros įkaitinkite ploną aliejaus sluoksnį. Įdėkite šaukštą masės ir lengvai suplokite iki maždaug 0,7–1 cm storio. Kepkite apie 3–4 minutes, kol apačia taps auksinė, tada atsargiai apverskite ir kepkite dar 2–3 minutes, kol vidus sutvirtės. Pagal pirmą blynelį pakoreguokite kaitrą ir, jei reikia, tešlos tirštumą.
5. Iškepkite likusius blynelius. Tarp jų palikite tarpus, kad būtų patogu apversti. Prieš dėdami naują porciją tešlą pamaišykite. Prireikus papildykite aliejaus, o jei blyneliai per greitai tamsėja, sumažinkite kaitrą. Iškeptus trumpam dėkite ant popierinio rankšluosčio.
6. Paruoškite padažą. Jogurtą sumaišykite su citrinų sultimis, krapais, druska ir, jei norisi, smulkiai sutarkuotu česnaku. Patiekite šalia šiltų blynelių.

Kodėl cukinijų blyneliai kartais nepavyksta?

Dažniausia priežastis – cukinijose likęs vanduo. Į skystą masę norisi berti vis daugiau miltų, tačiau tuomet blyneliai tampa sunkesni, o daržovių skonis mažiau juntamas. Todėl geriau skirti kelias minutes kruopščiam nuspaudimui. Jei tešla stovėdama vėl išskiria skysčio, ją pamaišykite ir, tik jei būtina, įberkite šiek tiek miltų.

Ne mažiau svarbi ir keptuvės kaitra. Ant pernelyg stiprios ugnies paviršius greitai patamsėja, nors vidus dar būna neiškepęs. Ant per silpnos kaitros blyneliai prasčiau apskrunda. Geriausiai tinka vidutinė kaitra ir nedideli, gana ploni blyneliai. Verskite juos tik tada, kai apačia jau apskrudusi ir blynelis lengvai atsiskiria nuo keptuvės.

Kokį sūrį rinktis?

Švelnesniam skoniui tinka gauda arba edamas, o ryškesniam – čederis. Dalį fermentinio sūrio galima pakeisti kietuoju sūriu: pavyzdžiui, naudoti 90 g gaudos ir 30 g parmezano. Toks derinys suteiks daugiau pikantiškumo, todėl papildomai sūdykite saikingai.

Įrašas Cukinijų blyneliai su sūriu: auksinė plutelė ir minkštas vidus – svarbiausia viena gudrybė pirmą kartą paskelbtas svetainėje Panelė.

Avinas

Šiandien norėsis veiklos, tačiau aplinkiniai nebūtinai spės paskui jūsų tempą. Užuot skubinę artimuosius, pasiūlykite bendrą užsiėmimą, kuris būtų malonus visiems. Pasivaikščiojimas, trumpa išvyka ar kartu ruošiami pietūs gali suteikti daugiau džiaugsmo nei kruopščiai sudėliota programa.

Santykiuose verta vengti skubotų išvadų. Jei kažkieno žodžiai jus užgaus, pasitikrinkite, ką žmogus iš tiesų turėjo omenyje. Atviras klausimas padės labiau nei tylus susierzinimas.

Dienos patarimas: savo energiją skirkite tam, kas suartina.

Jautis

Spalio 11-ąją ypač norėsis jaukumo, gero maisto ir pažįstamos aplinkos. Tai tinkama diena pasirūpinti namais, tačiau nepaverskite poilsio nesibaigiančiu tvarkymusi. Užteks nedidelio pokyčio – švaraus stalo, šviežios patalynės ar ramaus vakaro be skubėjimo.

Gali kilti noras įsigyti gražų daiktą. Prieš pirkdami pagalvokite, ar jis iš tiesų pravers, ar tiesiog trumpam pakels nuotaiką. Artimo žmogaus dėmesys šiandien gali pradžiuginti labiau nei pirkinys.

Dienos patarimas: mėgaukitės tuo, ką jau turite.

Dvyniai

Diena palanki pokalbiams, susitikimams ir ryšiui su žmogumi, kuriam seniai ketinote parašyti. Paprasta žinutė gali tapti malonaus bendravimo pradžia. Vis dėlto nereikia priimti kiekvieno kvietimo – per daug planų gali išblaškyti.

Bendraudami leiskite kitam užbaigti mintį. Šiandien įdomiausi dalykai gali paaiškėti tuomet, kai patys mažiau kalbėsite ir daugiau klausysitės.

Dienos patarimas: rinkitės pokalbį, kuriam galite skirti visą dėmesį.

Vėžys

Norėsis artumo ir patvirtinimo, kad esate svarbūs savo žmonėms. Nelaukite, kol jie patys atspės jūsų poreikius: pasiūlykite susitikti, paprašykite apkabinimo ar pasakykite, kad norėtumėte pabūti kartu.

Šeimos aplinkoje gali iškilti senas klausimas. Jei jaučiate, kad pokalbis vėl sukasi ratu, padarykite pertrauką. Ramus tonas ir konkretus prašymas bus naudingesni už ankstesnių nuoskaudų vardijimą.

Dienos patarimas: apie savo poreikius kalbėkite paprastai ir aiškiai.

Liūtas

Šiandien galite tapti tuo žmogumi, kuris suburia kitus ir pasiūlo smagią veiklą. Jūsų iniciatyva bus laukiama, ypač jei paliksite vietos ir kitų norams. Nebūtina surengti kažko įspūdingo – gera nuotaika gali prasidėti nuo spontaniško susitikimo.

Asmeniniuose santykiuose daugiau reikš mažos dėmesio apraiškos. Nuoširdus komplimentas ar pagalba be priminimo gali būti pastebėti labiau nei didelis gestas.

Dienos patarimas: parodykite dėmesį taip, kaip jo reikia kitam žmogui.

Mergelė

Mintyse gali suktis ateinančios savaitės darbai. Trumpai juos užsirašykite ir leiskite sau grįžti į šią dieną. Bandymas iš anksto numatyti kiekvieną smulkmeną tik atims laiką, kurį galėtumėte skirti poilsiui.

Namuose ar santykiuose stenkitės mažiau taisyti ir daugiau pastebėti, kas jau veikia gerai. Ne kiekvienas netobulumas reikalauja jūsų įsikišimo.

Dienos patarimas: palikite bent dalį dienos be užduočių sąrašo.

Svarstyklės

Spalio 11-oji gali priminti, kaip svarbu derinti kitų lūkesčius su savais norais. Jei sulauksite kelių pasiūlymų, rinkitės tą, kuris jums iš tiesų malonus. Sutikimas vien iš mandagumo vėliau gali kelti susierzinimą.

Diena tinkama šiltam pasimatymui, kultūrinei išvykai ar ramiam laikui dviese. Jei reikia aptarti jautrų klausimą, ieškokite aiškių žodžių, užuot užsiminę ir tikėjęsi, kad būsite suprasti.

Dienos patarimas: jūsų norai taip pat verti vietos bendruose planuose.

Skorpionas

Šiandien galite stipriau reaguoti į užuominas ir aplinkinių nuotaikas. Prieš darydami išvadas atskirkite tai, ką tikrai žinote, nuo to, ką tik numanote. Vienas tiesus klausimas gali išsklaidyti nereikalingas abejones.

Norėsis privatumo, todėl ramus vakaras su artimu žmogumi arba laikas vienumoje bus malonus pasirinkimas. Leiskite sau atsitraukti nuo triukšmo ir nuolatinio žinučių tikrinimo.

Dienos patarimas: nekurkite istorijos ten, kur dar trūksta atsakymų.

Šaulys

Trauks pakeisti aplinką ir bent trumpam ištrūkti iš įprasto ritmo. Nedidelė išvyka, naujas pasivaikščiojimo maršrutas ar apsilankymas dar nematytoje vietoje gali suteikti lauktą įspūdžių dozę.

Entuziazmo netrūks, tačiau pažadus dalykite apgalvotai. Jei pasiūlysite veiklą artimiesiems, įvertinkite ir jų laiką bei galimybes. Bendras nuotykis bus smagesnis, kai niekas nesijaus skubinamas.

Dienos patarimas: palikite vietos spontaniškumui, bet prisiminkite susitarimus.

Ožiaragis

Net ilsėdamiesi galite ieškoti, ką dar reikėtų nuveikti. Šiandien verta sąmoningai sustoti. Pasirinkite vieną būtiną darbą, o likusius atidėkite – laisva diena neprivalo tapti pasiruošimu visai savaitei.

Artimiesiems gali reikėti jūsų buvimo ir dėmesio. Pokalbio metu padėkite telefoną į šalį, neskubėkite siūlyti sprendimų. Kartais žmogus tiesiog nori būti išgirstas.

Dienos patarimas: poilsiui nereikia papildomo pateisinimo.

Vandenis

Gali kilti įdomi idėja, kaip pakeisti kasdienį įprotį ar išbandyti naują veiklą. Užsirašykite ją ir pradėkite nuo mažo žingsnio. Nebūtina šiandien suplanuoti viso projekto.

Bendraudami su artimaisiais nepamirškite paaiškinti savo ketinimų. Tai, kas jums atrodo savaime suprantama, kitam gali būti netikėta. Trumpas paaiškinimas padės išvengti nesusipratimo.

Dienos patarimas: pasidalykite mintimi, kol ji dar netapo vien jūsų planu.

Žuvys

Šiandien norėsis švelnesnio ritmo ir mažiau triukšmo. Muzika, knyga, kūrybinė veikla ar pasivaikščiojimas gali padėti atgauti jėgas. Rinkitės tai, po ko jaučiatės pailsėję.

Galite pajusti norą išklausyti ir paguosti kitą žmogų. Būkite dėmesingi, tačiau įvertinkite ir savo savijautą. Jei jėgų mažai, galima pasiūlyti pasikalbėti kitu metu.

Dienos patarimas: pasirūpinkite savimi taip pat rūpestingai, kaip rūpinatės kitais.

Įrašas Sekmadienio horoskopas (spalio 11 d.): vieniems metas atverti širdį, kitiems – sulėtinti tempą pirmą kartą paskelbtas svetainėje Panelė.

Šį sezoną mados pasaulis neapsiriboja tradicine rudens palete. Šalia pažįstamų žemės tonų matome sodrią raudoną, ryškią mėlyną, violetinę ir kitus atspalvius, kurių anksčiau galbūt nebūtume rinkusios vėsiam metų laikui. Vis dėlto įdomiausia ne pati spalva, o tai, kas nutinka ją suderinus su kitu tonu.

Gera žinia ta, kad norint išbandyti šias kryptis nebūtina atnaujinti visos spintos. Kartais pakanka kitaip apsivilkti jau turimus drabužius.

Šokoladinė ruda ir šviesiai mėlyna – kontrastas, kuris atrodo gaiviai

Šokoladinė ruda jau kelis sezonus užima svarbią vietą rudens garderobe, tačiau šalia šviesiai mėlynos ji atsiskleidžia kiek netikėtai. Šiltas, gilus rudos atspalvis susitinka su vėsesne, lengvesne mėlyna, todėl derinys atrodo gaivesnis už įprastą rudų ir smėlinių tonų paletę.

Ši spalvų pora ypač įdomi tuo, kad leidžia iš naujo pažvelgti į klasikinius drabužius. Pavyzdžiui, šokoladinės rudos plačios kelnės ir šviesiai mėlyni marškiniai atrodo santūriai, tačiau ne nuobodžiai. Pridėjus tamsiai rudą diržą, nedidelę rankinę ir odinius batus, gaunamas vientisas, bet ne pernelyg formalus derinys.

Kita galimybė – rudas paltas, šviesiai mėlynas megztinis ir tamsūs džinsai. Čia spalvos veikia kartu su skirtingomis tekstūromis: vilna suteikia minkštumo, o džinsinis audinys įvaizdžiui neleidžia tapti pernelyg elegantiškam.

Beje, mėlyna nebūtinai turi būti vos pastebima. Jei mėgsti ryškesnius akcentus, šį sezoną aktuali kobalto mėlyna gali tapti dar įdomesne alternatyva. Nedidelė ryškiai mėlyna rankinė prie tamsiai rudo palto jau sukuria visiškai kitokią nuotaiką.

Bordo ir pilka – elegancija be pernelyg didelio formalumo

Bordo spalva šį rudenį niekur nesitraukia. Ji pasirodė ir 2026 m. rudens bei žiemos kolekcijose, tačiau įdomiausia stebėti, kaip ši sodri spalva derinama kasdienėje aprangoje.

Viena patraukliausių jos partnerių išlieka pilka. Skirtingai nei juoda, pilka nesukuria tokio ryškaus kontrasto, todėl bordo gali tapti pagrindiniu įvaizdžio akcentu, o visa apranga išlieka santūri.

Įsivaizduok pilkas tiesias kelnes, ploną bordo megztinį ir didesnio silueto pilką švarką. Pridėjus tamsiai rudus batus ir minkštos odos rankinę, gaunamas šiuolaikiškas derinys, tinkantis ir darbo dienai, ir vakarui mieste.

Tačiau bordo nebūtina vilkėti nuo galvos iki kojų. Kartais dar geriau veikia viena detalė – rankinė, batai ar šalikas, derinamas prie pilko palto.

Svarbu atkreipti dėmesį ir į pačią pilką spalvą. Šviesesni tonai sukuria ryškesnį kontrastą su bordo, o tamsi anglies pilkumo spalva leidžia išgauti gilesnį, vientisesnį įvaizdį. Abu variantai gali atrodyti moderniai, tik jų nuotaika bus skirtinga.

Alyvuogių žalia ir kreminė – santūrus, bet įdomus pasirinkimas

Jeigu juoda atrodo pernelyg griežta, o rudos spalvos spintoje jau pakanka, verta atsigręžti į alyvuogių žalią. Šis atspalvis ypač gražiai atsiskleidžia greta kreminės spalvos, kuri suteikia šviesumo ir išryškina sodresnį žalios toną.

Alyvuogių žalios plačios kelnės ir kreminis megztinis – paprastas derinys, tačiau jo įspūdis labai priklauso nuo silueto bei medžiagų. Tiesaus kirpimo kelnės su kantu suteikia daugiau elegancijos, o minkštas, šiek tiek laisvesnis megztinis padeda išlaikyti neįpareigojančią nuotaiką.

Ši pora įdomiai atrodo ir su blizgesnėmis medžiagomis. Alyvuogių žalios spalvos satino sijonas, kreminis trikotažas ir tamsiai rudi batai leidžia suderinti kelias skirtingas tekstūras, neapkraunant įvaizdžio papildomomis spalvomis.

Jei spintoje turi žalios spalvos striukę ar švarką, pabandyk jį vilkėti su kreminiais marškiniais ir tamsaus indigo atspalvio džinsais. Šis derinys atrodo šiek tiek elegantiškiau nei įprastas žalios ir juodos spalvų duetas.

Be to, alyvuogių žalia turi ne vieną atspalvį – nuo šviesesnio chaki iki gilaus samanų tono. Todėl verta paieškoti tokio, kuris geriausiai dera prie jau turimo garderobo.

Kamelinė ir raudona – kai viena spalva pakeičia viso įvaizdžio nuotaiką

Kamelinė, arba šilta rusvai smėlinė, spalva yra vienas pažįstamiausių rudens garderobo atspalvių. Ji dažnai derinama su juoda, balta ar ruda, tačiau šį sezoną verta išbandyti ir ryškesnį kontrastą.

Raudona 2026 m. rudens kolekcijose užima pastebimą vietą, o šalia kamelinės ji atrodo ne tokia griežta kaip derinama su juoda. Šiltas neutralus pagrindas leidžia raudonai išlikti ryškiai, bet kartu suteikia aprangai vientisumo.

Pavyzdžiui, tiesūs mėlyni džinsai, kreminiai marškinėliai ir kamelinis paltas gali atrodyti visai kitaip, kai prie jų priderinama sodrios raudonos spalvos rankinė. Dar įdomesnis variantas – ryškiai raudonas megztinis po klasikiniu rusvai smėliniu paltu.

Jei sodri raudona atrodo per intensyvi, galima rinktis tamsesnį vyšninį atspalvį. O mėgstančioms eksperimentuoti verta išbandyti raudonus batus, derinamus su neutraliu viršutinių drabužių siluetu.

Svarbiausia, kad raudona nebūtinai turi likti tik nedideliu akcentu. Ji gali tapti pagrindine aprangos spalva, o kamelinis paltas ar švarkas – ją papildančiu sluoksniu.

Kaip spalvas derinti taip, kad rezultatas atrodytų natūraliai?

Gražiam spalvų deriniui nebūtina laikytis griežtų taisyklių ar skaičiuoti, kiek procentų aprangos užima kiekvienas atspalvis. Kur kas naudingiau stebėti, kaip spalvos, siluetai ir audiniai veikia kartu.

Jeigu derini du sodrius tonus, kartais verta palikti paprastesnius drabužių siluetus. O pasirinkus santūresnę spalvų paletę galima daugiau dėmesio skirti medžiagų kontrastui – derinti vilną su oda, glotnų trikotažą su džinsu ar matinį audinį su satinu.

Ne mažiau svarbu ir tai, kokias spalvas jau turi spintoje. Prieš ieškodama naujo megztinio ar rankinės, pabandyk sudėti skirtingus drabužius greta ir pažiūrėti į juos dienos šviesoje. Kartais netikėtas derinys atsiranda būtent tada, kai nustoji ieškoti idealiai sutampančių atspalvių.

Šio rudens mada suteikia pakankamai laisvės rinktis ir ramius, ir drąsesnius spalvų derinius. Todėl įdomiausia ne aklai atkartoti patikusį įvaizdį, o atrasti, kaip naujas spalvų santykis gali pakeisti tai, ką jau seniai mėgsti vilkėti.

Įrašas 4 spalvų deriniai, kurie 2026 m. rudenį atnaujina net paprasčiausią aprangą pirmą kartą paskelbtas svetainėje Panelė.

Ar tikrai geras seksas turi būti spontaniškas?

Romantiniuose filmuose seksas beveik niekada neplanuojamas. Pakanka vieno žvilgsnio, netikėto bučinio ar prisilietimo, ir visa kita akimirksniu praranda svarbą. Toks spontaniškumo idealas persikelia ir į realius santykius, kuriuose dažnai tikimės, kad geismas atsiras savaime.

Tačiau ilgalaikiuose santykiuose aplinkybės keičiasi. Darbai, vaikai, buitis, nuovargis ir nuolatinis skubėjimas gali palikti vis mažiau vietos intymumui. Net ir vienas kitą mylintys partneriai kartais pastebi, kad seksas tapo tuo, kam laiko lieka tik atlikus visus kitus darbus.

Įdomu tai, kad spontaniškas seksas nebūtinai yra malonesnis.

2024 m. žurnale „The Journal of Sex Research“ paskelbtame tyrime mokslininkai analizavo žmonių požiūrį į spontanišką ir planuotą seksą. Nors dalyviai dažniau tikėjo, kad spontaniškas seksas teikia daugiau pasitenkinimo, tyrimų rezultatai neparodė nuoseklaus jo pranašumo prieš planuotą intymumą.

Kitaip tariant, vien tai, kad seksui iš anksto numatytas laikas, dar nereiškia, kad jis bus mažiau malonus.

Kodėl kai kurioms poroms seksą tenka planuoti?

Santykių pradžioje seksualinis potraukis dažnai būna intensyvus, o galimybių pabūti dviese atsiranda lengviau. Tačiau po kelerių metų gyvenimo kartu situacija gali atrodyti visai kitaip.

Vienas partneris vakare jaučiasi išsekęs, kitas dar turi nebaigtų darbų. Kai pagaliau abu atsigula į lovą, noras miegoti dažnai būna stipresnis už norą mylėtis.

Tokiais atvejais planavimas leidžia intymumui skirti laiko nelaukiant, kol visos aplinkybės savaime taps palankios.

Kad tai gali būti naudinga, rodo ir naujesni tyrimai. 2025 m. paskelbtame eksperimentiniame tyrime, kuriame dalyvavo 514 mažus vaikus auginančių tėvų, žmonės, paskatinti palankiau vertinti planuojamą seksą ir jį planuoti, po dviejų savaičių nurodė dažniau mylėjęsi ir jautę didesnį seksualinį potraukį nei kontrolinės grupės dalyviai.

Žinoma, tai nereiškia, kad seksas pagal grafiką tinka kiekvienai porai. Tačiau rezultatai leidžia manyti, kad pats planavimas nebūtinai kenkia aistrai.

Geismas kartais atsiranda tik prasidėjus artumui

Viena dažniausių klaidingų prielaidų apie seksualumą – įsitikinimas, kad prieš kiekvieną intymų susitikimą turime jausti stiprų potraukį.

Seksualinės medicinos specialistai išskiria spontanišką ir reaguojamąjį geismą. Pirmuoju atveju noras atsiranda savaime, o antruoju jis gali sustiprėti jau prasidėjus maloniam fiziniam ar emociniam artumui.

Tai reiškia, kad kartais žmogus iš pradžių nejaučia stipraus seksualinio potraukio, tačiau bučiniai, švelnūs prisilietimai ar atsipalaidavimas gali padėti jam atsirasti.

Būtent todėl iš anksto sutartas vakaras kai kurioms poroms gali būti naudingas. Jis suteikia galimybę neskubėti ir sutelkti dėmesį vienam į kitą.

Vis dėlto svarbu nepainioti reaguojamojo geismo su pareiga mylėtis. Seksualinis noras gali atsirasti artumo metu, tačiau gali ir neatsirasti. Abu variantai yra normalūs, o kiekvienas partneris turi teisę bet kuriuo metu sustoti.

Kaip suplanuoti seksą, kad jis netaptų pareiga?

Didžiausias skirtumas slypi ne kalendoriuje, o tame, dėl ko pora iš tiesų susitaria.

Jeigu penktadienio vakaras tampa privalomu laiku seksui, toks planavimas gali sukelti spaudimą. Ypač jei vienas partneris jaučiasi turintis pateisinti kito lūkesčius.

Kur kas naudingiau susitarti dėl laiko intymumui, neįsipareigojant konkrečiam rezultatui.

Galbūt tai bus vakaras be telefonų, ilgesnis pokalbis, masažas ar bučiniai, kurių niekas neskubins nutraukti. Jei abu norės, toks artumas gali natūraliai peraugti į seksą.

Svarbu atsižvelgti ir į savo gyvenimo ritmą. Jei vakarais abu jaučiatės išsekę, intymumui galima skirti savaitgalio rytą ar kitą laiką, kai turite daugiau energijos.

Planuotas seksas taip pat nereiškia, kad reikia atsisakyti spontaniškumo. Flirtuojanti žinutė dieną, netikėtas prisilietimas ar užuomina apie būsimą vakarą gali sukurti malonų laukimo jausmą.

Juk žinojimas, kada būsite dviese, dar nereiškia, kad iš anksto žinote, kaip viskas klostysis.

O jeigu suplanuotą vakarą sekso vis tiek nesinori?

Tai visiškai įmanoma, net jei prieš kelias dienas abu laukėte susitikimo.

Seksualinis potraukis nėra pastovus. Jam įtakos gali turėti stresas, miego trūkumas, hormonų pokyčiai, vartojami vaistai, fizinė savijauta ir santykių kokybė.

Todėl suplanuotas intymumas neturėtų reikšti įsipareigojimo būtinai mylėtis.

Jeigu vienam partneriui nesinori, svarbu, kad apie tai būtų galima pasakyti be kaltės jausmo. Kartais vakaras gali baigtis apsikabinimu, o kartais abu nuspręs jį perkelti.

Tačiau jei mintis apie seksą nuolat kelia įtampą, verta pasidomėti gilesnėmis priežastimis. Galbūt santykiuose kaupiasi neišspręsti konfliktai, trūksta emocinio artumo arba vienas partneris jaučiasi spaudžiamas.

Tokiais atvejais papildomas laikas miegamajame problemos neišspręs. Pirmiausia gali prireikti atviro pokalbio, o kartais ir porų ar seksualinės sveikatos specialisto pagalbos.

Galbūt romantiką žudo ne planavimas, o laiko vienas kitam trūkumas?

Ilgalaikiuose santykiuose romantika ne visada atrodo kaip netikėtas aistringas vakaras. Kartais ji pasireiškia daug paprasčiau – sąmoningu sprendimu skirti vienas kitam dėmesio, net kai gyvenimas pilnas kitų įsipareigojimų.

Seksas pagal grafiką nėra universalus būdas susigrąžinti aistrą. Tačiau poroms, kurios pasiilgsta fizinio artumo, bet nuolat neranda jam laiko, toks susitarimas gali būti vertas išbandymo.

Svarbiausia, kad jis nevirstų pareiga ar santykių kokybės matu.

Nes suplanuoti laiką seksui nereiškia suplanuoti geismą. Tai tik galimybė jam atsirasti – be skubėjimo, spaudimo ir amžino laukimo, kol pagaliau pasitaikys tinkama akimirka.

Įrašas Seksas pagal kalendorių: romantikos pabaiga ar būdas susigrąžinti aistrą? pirmą kartą paskelbtas svetainėje Panelė.

Naujame albume – ir netikėti vardai

Naujasis Pitbull albumas „Pitcoin“ žada tai, dėl ko atlikėją pamėgo milijonai gerbėjų – energingus ritmus, vakarėlių nuotaiką ir įvairių muzikos žanrų derinius.

Albume – 24 kūriniai, prie kurių prisidėjo tokie atlikėjai kaip Lil Jon, Jason Derulo, Enrique Iglesias, Wiz Khalifa, Akon ir Ne-Yo. Tačiau bene netikėčiausi vardai bendradarbių sąraše – legendinės roko grupės „Bon Jovi“ ir KISS. „Bon Jovi“ pasirodo kūrinyje „Now or Never“, kuriame skamba garsiosios dainos „It’s My Life“ motyvai, o KISS – dainoje „Reach for the Stars“.

Tarp naujojo albumo dainų – ir „Damn I Love Miami“, kurios pavadinimas puikiai atspindi Pitbull kūrybai būdingą vakarėlių atmosferą.

Puiki proga papildyti grojaraštį prieš koncertą

Šią vasarą Kauno Dariaus ir Girėno stadione koncertavęs Pitbull Lietuvos gerbėjams paliko įspūdį ne tik savo pasirodymu, bet ir išskirtine koncerto atmosfera. Dalis gerbėjų į renginį atvyko persikūniję į patį atlikėją – su plikę imituojančiomis kepuraitėmis, kostiumais ir akiniais nuo saulės. O tiems, kuriems vieno vakaro su „Mr. Worldwide“ nepakako, laukia gera žinia – lapkričio 30 dieną Pitbull sugrįš į Kauną. Šįkart jis koncertuos „Žalgirio“ arenoje kartu su reperiu Lil Jon, su kuriuo yra įrašęs ne vieną gerai žinomą kūrinį.

Tad jeigu jau skaičiuoji dienas iki koncerto, bet kol kas mintinai moki tik „Timber“, „Give Me Everything“ ir „Feel This Moment“, naujasis albumas – puiki proga praplėsti savo grojaraštį. Iki lapkričio dar yra laiko išmokti naujų dainų žodžius ir pasiruošti dainuoti kartu, jei jos nuskambės koncerte. O galbūt tarp 24 kūrinių atrasi ir naują mėgstamiausią vakarėlių hitą?

Įrašas Ruošiatės Pitbull koncertui Kaune? Atlikėjas išleido naują albumą su 24 kūriniais pirmą kartą paskelbtas svetainėje Panelė.

„Mados pasažas“ yra kasmetinės Lietuvos gamintojų parodos „Rinkis prekę lietuvišką 2026“ dalis. Šioje erdvėje pristatoma įvairių Lietuvos kūrėjų ir gamintojų produkcija – nuo drabužių bei avalynės iki namų interjero detalių.

Nuo naujų garderobo atradimų iki namų jaukumo

„Mados pasaže“ lankytojų laukia lietuviškų kūrėjų apranga, avalynė, galanterija, juvelyrika ir įvairūs aksesuarai. Čia taip pat pristatomi drabužiai bei kiti gaminiai vaikams, namų tekstilė, interjero detalės ir namų kvapai.

Besidomintiems mada tai gali tapti proga atrasti naujus lietuviškus prekių ženklus, susipažinti su jų kūryba ir pasisemti idėjų savo garderobui. Renginyje dėmesio skiriama ne tik aprangai, bet ir namų estetikai, todėl lankytojai galės pasižvalgyti po įvairius dizaino bei dekoro gaminius.

Vienas bilietas – du renginiai

„Mados pasažas 2026“ vyksta kartu su Lietuvos gamintojų paroda „Rinkis prekę lietuvišką 2026“. Įsigijus vieną bilietą, galima aplankyti abu renginius.

Taip lankytojai per vieną apsilankymą galės atrasti dar daugiau Lietuvos kūrėjų, gamintojų ir jų siūlomų gaminių.

Ką svarbu žinoti lankytojams?

„Mados pasažas 2026“ vyksta spalio 9–11 dienomis Kauno „Žalgirio“ arenoje.

Parodos darbo laikas:

Spalio 9–10 d. – 10.00–18.00 val.

Spalio 11 d. – 10.00–16.00 val.

Bilietus galima įsigyti iš anksto internetu arba renginio dienomis „Žalgirio“ arenos kasose.

Atvykstantys automobiliu „Žalgirio“ arenos stovėjimo aikštelėje gali nemokamai parkuotis tris valandas, naudodamiesi programėle „Parkavimas Mieste“. Programėlė turi būti susieta su banko kortele ir automobilio valstybiniu numeriu. Pasibaigus nemokamam laikotarpiui, už kiekvieną papildomą valandą taikomas 1 euro mokestis.

Organizatoriai rekomenduoja programėlę įsidiegti iš anksto, nes be jos nebus galima patekti į arenos stovėjimo aikštelę. Dėl galimo didelio automobilių srauto taip pat siūloma apsvarstyti galimybę atvykti viešuoju transportu.

Daugiau informacijos apie renginį galima rasti oficialioje organizatorių „Ekspozicijų centro“ svetainėje.

Įrašas Šį savaitgalį Kaune – Lietuvos mados kūrėjų susitikimas: ką išvys „Mados pasažo“ lankytojai? pirmą kartą paskelbtas svetainėje Panelė.

Apie naktines mintis, sąmoningus sapnus, miego paslaptis ir būdus susigrąžinti išsiderinusį miego ritmą kalbamės su dr. Laura Bojarskaite – neuromokslininke, knygos „300 klausimų ir atsakymų apie miegą“ autore ir viena iš miego programėlės MIEGU kūrėjų.

Kodėl kartais visą dieną jaučiamės gerai, tačiau vos atsigulus į lovą galvoje ima suktis dienos įvykiai, pokalbiai ir neišspręstos problemos? Kas pasikeičia mūsų smegenyse, kai aplink pagaliau nutyla dienos triukšmas?

Kartais lova tampa pirmąja vieta per visą dieną, kur pagaliau išgirstame savo mintis. Dieną dėmesį nuolat užima darbai, pokalbiai, žinutės, įvairios užduotys. Atsigulus sumažėja išorinių dirgiklių, todėl dėmesys gali lengviau nukrypti į vidų. Tuomet iškyla dienos pokalbiai, neišspręsti klausimai, rytojaus planai: „Kodėl aš taip pasakiau?“, „Ką ji apie mane pagalvojo?“, „O jeigu rytoj nepavyks?“

Smegenys ramybėje neišsijungia. Jose veikia vadinamasis numatytojo režimo tinklas, susijęs su mintimis apie save, prisiminimais ir ateities įsivaizdavimu. Jis neveikia tik prieš miegą, tačiau nurimus aplinkai tokį vidinį minčių srautą dažnai lengviau pastebime. Tai viena priežasčių, kodėl išorėje gali būti tylu, o galvoje – labai triukšminga.

Pats dienos prisiminimas nėra blogas ar nenormalus. Sunkiau tampa tada, kai apmąstymas virsta minčių sukimu ratu: vis grįžtame prie to paties pokalbio, save kritikuojame ar kuriame blogiausius scenarijus, bet nepriartėjame prie sprendimo. Tokios mintys gali palaikyti emocinę ir kūno įtampą, todėl sunkiau užmigti. O tada prisideda dar viena mintis: „Kodėl aš vis dar nemiegu?“ Taip gali susidaryti uždaras nerimo ir budrumo ratas.

Todėl verta duoti sau šiek tiek ramaus laiko dar prieš atsigulant: apgalvoti, kas šiandien rūpėjo, užrašyti rytojaus darbus ar vieną konkretų žingsnį, kurio imsimės. Nereikia išspręsti viso gyvenimo tą vakarą. Kartais pakanka pasižymėti: „Tai svarbu, prie to grįšiu rytoj.“ O lovoje nereikia iš savęs reikalauti visiškos minčių tylos – užmigti galime ir turėdami minčių.

Kodėl būtent vakare prisimename nejaukius pokalbius, senas klaidas ar situacijas, dėl kurių dieną beveik nesijaudinome?

Nurimus aplinkai mūsų dėmesį lengviau patraukia tai, kas liko emociškai svarbu ar neišspręsta. Dieną nejaukų pokalbį gali nustelbti darbai ir susitikimai, o vakare jam atsiranda daugiau erdvės.

Tuomet prasideda mintys: „Gal reikėjo atsakyti kitaip?“, „Kodėl nepatylėjau?“, „Ką dabar apie mane galvoja?“ Gebėjimas mintyse peržiūrėti savo veiksmus ir įsivaizduoti kitokį jų rezultatą gali būti naudingas – taip mokomės iš patirties. Tačiau kai dešimtą kartą prisimename tą pačią situaciją ir tik save barame, mokymasis virsta ruminacija, arba pasikartojančiu minčių sukimu ratu. Tyrimuose tokios mintys apie apgailestavimą ir „kas būtų, jeigu būtų“ siejamos su sunkumais užmigti.

Svarbu suprasti, kad jei vakare prisiminimas atrodo labai reikšmingas, tai dar nereiškia, jog kiti žmonės jam skyrė tiek pat dėmesio. Mes galime vis dar analizuoti vieną savo sakinį, o pašnekovas jau seniai galvoja apie visai kitus dalykus. Siūlyčiau savęs paklausti: „Ar yra kažkas, iš ko galiu pasimokyti arba ką galiu pataisyti?“ Jei taip – pasižymėti konkretų veiksmą rytojui. Jei ne – neprivalau šio pokalbio mintyse kartoti iki paryčių.

Ar tiesa, kad kuo labiau stengiamės sau liepti „negalvok ir užmik“, tuo sunkiau tai padaryti? Kodėl mūsų smegenys kartais tarsi specialiai daro priešingai?

Taip, toks paradoksas tikrai pasitaiko. Pabandykite dabar negalvoti apie baltą mešką. Labai tikėtina, kad ji ką tik atsirado jūsų galvoje.

Vienas mokslinis paaiškinimas toks: bandydami išstumti mintį, turime tarsi tikrinti, ar ji negrįžo. O tikrindami vėl ją prisimename. Todėl pastangos „tik negalvoti apie rytojaus susitikimą“ gali nuolat priminti būtent tą susitikimą. Šis poveikis nėra neišvengiamas, bet minties slopinimas kartais padidina jos įkyrumą.

Su užmigimu panašiai. Kai sakome sau „privalau užmigti dabar“, poilsis tampa užduotimi, kurios rezultatą nuolat tikriname: „Ar jau miegu? Kiek minučių praėjo? Kiek miego man liko?“ Toks stebėjimas ir spaudimas gali palaikyti budrumą. Smegenys nesabotuoja mūsų tyčia – tiesiog pastangos kontroliuoti užmigimą gali sukurti įtampą, kuri jam trukdo.

Todėl vietoj „negalvok“ siūlyčiau: „Pastebiu, kad ši mintis grįžta, bet dabar neprivalau jos spręsti.“ Galima ramiai nukreipti dėmesį į kūno pojūčius, kvėpavimą ar malonų vaizdinį, nereikalaujant iš savęs tobulo atsipalaidavimo. Užmigti nereikia tuščios galvos. Mintys gali būti, o mes galime leisti joms praeiti, nesiveldami į kiekvieną jų.

Kodėl antrą valandą nakties problemos kartais atrodo katastrofiškos, o ryte į tą pačią situaciją jau žiūrime visai kitaip? Ar miego trūkumas iš tiesų keičia tai, kaip vertiname savo emocijas ir problemas?

Taip – ta pati problema gali atrodyti kitaip priklausomai nuo mūsų būsenos. Antrą valandą nakties ją vertiname pavargusiomis smegenimis, dažnai vienumoje, be įprastų dienos veiklų ir pokalbių, kurie padėtų pažvelgti plačiau. Problema nebūtinai pasikeitė, bet mūsų gebėjimas su ja susitvarkyti tuo metu gali būti mažesnis.

Eksperimentai rodo, kad miego trūkumas gali sustiprinti reakcijas į neigiamus dirgiklius ir sutrikdyti smegenų sričių, dalyvaujančių emocijų reguliavime, sąveiką. Paprastai tariant, lengviau stipriai sureaguojame ir sunkiau atsitraukiame nuo pirmojo emocinio įspūdžio. Tuomet nuo „padariau klaidą“ lengviau nušokame iki „viską sugadinau“.

Svarbus ir vidinis paros laikrodis. Jis veikia mūsų budrumą, nuotaiką ir pažintines funkcijas. Mokslininkai yra pasiūlę „proto po vidurnakčio“ hipotezę: būdravimas biologinę naktį, kartu su miego stoka, gali sudaryti nepalankias sąlygas emocijų reguliavimui ir sprendimams. Tai dar tiriamas paaiškinimas, o ne taisyklė, kad visų žmonių mintys po konkrečios valandos tampa nepatikimos.

Ryte, ypač pamiegojus, dažnai lengviau susigrąžiname perspektyvą: „Gerai, nemalonu, bet ką galiu padaryti?“ Miegas problemos neišsprendžia už mus, tačiau gali padėti ją vertinti ir spręsti ramiau.

Todėl, jei situacija nereikalauja skubaus veiksmo, naktį siūlyčiau užrašyti rūpestį ir sprendimą atidėti rytui. Antrą valandą nakties nereikia priimti galutinio nuosprendžio apie savo gyvenimą. Galima sau priminti: „Tai, ką jaučiu, yra tikra, tačiau mano dabartinis situacijos vertinimas gali būti paveiktas nuovargio.“

Kalbant apie tai, kas vyksta mūsų galvoje naktį, sunku nepaminėti ir sapnų. Sąmoningi sapnai skamba beveik kaip mokslinė fantastika: žmogus miega, bet supranta, kad sapnuoja, o kartais net gali paveikti sapno eigą. Kas tuo metu vyksta mūsų smegenyse ir kiek iš tikrųjų galime valdyti savo sapnus?

Sąmoningas sapnas – tai sapnas, kuriame suprantate: „Palaukite, juk aš dabar sapnuoju!“ Įprastame sapne galime skristi, kalbėtis su seniai mirusiu žmogumi ar staiga atsidurti savo mokykloje ir visa tai priimti kaip savaime suprantamą dalyką. Sąmoningame sapne atsiranda gebėjimas atpažinti savo būseną, nors žmogus tebemiega.

Dažniausiai tai vyksta REM miego metu. Pirminiai smegenų vaizdinimo tyrimai rodo, kad sąmoningai sapnuojant labiau įsitraukia kai kurios kaktinės ir momeninės smegenų sritys, susijusios su savistaba ir savo minčių vertinimu. Tačiau tyrimų dar nedaug, todėl tikslaus šios būsenos „recepto“ neturime.

Svarbu atskirti du dalykus: suprasti, kad sapnuoji, ir gebėti sapną valdyti. Tai nėra tas pats. Vienas žmogus gali tik suvokti, kad sapnuoja, kitas – pasirinkti savo veiksmus, o dar kitas kartais geba pakeisti aplinką ar įvykių eigą. Galima panorėti skristi ir pakilti, tačiau galima panorėti – ir nieko neįvyks. Tai nėra patikimai veikiantis filmas, kurio scenarijų bet kada perrašome.

O štai faktas, kuris man pačiai skamba kaip mokslinė fantastika: mokslininkams pavyko užmegzti ribotą abipusį ryšį su kai kuriais REM miegančiais ir sąmoningai sapnuojančiais žmonėmis. Jie išgirsdavo paprastus klausimus, kartais išspręsdavo aritmetinę užduotį ir atsakydavo sutartais akių judesiais ar veido raumenų signalais. Ne kiekvienas bandymas pavyko, bet įsivaizduokite: žmogus tebėra sapne, o laboratorijoje jau gaunamas jo atsakymas.

O kas dar vyksta mūsų smegenyse, kol miegame? Koks įdomiausias ar net keisčiausias procesas, apie kurį dauguma žmonių nė nenutuokia?

Man, žinoma, norisi papasakoti apie tai, ką pati tyrinėju: miegančiose smegenyse vyksta savotiški potvyniai ir atoslūgiai.

Smegenų skystis nėra tiesiog nejudanti pagalvėlė, sauganti smegenis. Jis juda, o jo judėjimas susijęs su nervinių ląstelių aktyvumu ir kraujotakos pokyčiais. Žmonių tyrimuose ne REM miego metu užfiksuotos didelės, lėtos smegenų skysčio bangos, susijusios su elektrinio smegenų aktyvumo ir kraujo tūrio svyravimais.

Savo tyrimuose su pelėmis stebėjome, kad skirtingose miego stadijose smegenų arterijos elgiasi skirtingai: jų skersmuo gali lėtai svyruoti, jos gali išsiplėsti, o pabundant – susiaurėti. Kartu keičiasi ir aplink kraujagysles esančios erdvės, kuriomis juda skystis. Mūsų matematiniai modeliai parodė, kaip tokie judesiai galėtų prisidėti prie skysčių ir juose esančių medžiagų transporto.

Šie procesai svarbūs tyrinėjant, kaip smegenys pašalina medžiagų apykaitos produktus. Daug mechanistinių žinių dar gauname iš gyvūnų tyrimų, todėl ne kiekvieną detalę galime tiesiogiai perkelti žmogui. Tačiau pati mintis nuostabi: kol mes ramiai gulime lovoje, smegenyse vyksta suderintas elektrinės veiklos, kraujagyslių ir skysčių judėjimas. Miegas iš išorės atrodo labai ramus, o viduje – visas judantis pasaulis.

O pereinant prie praktiškesnių klausimų – ką patartum žmogui, kuris visiškai susigadino miego režimą? Pavyzdžiui, jei jis užmiega tik ketvirtą ar penktą ryto, o pabunda per pietus, kaip geriausia grįžti prie įprasto miego grafiko?

Pirmiausia nesakyčiau, kad žmogus būtinai „susigadino“ miegą. Kartais grafiką pavėlina įpročiai ir gyvenimo aplinkybės, o kartais žmogaus biologinis laikrodis iš tiesų yra labai vėlyvas. Ypač tai būdinga paauglystėje. Jei žmogus savo pasirinktu vėlyvu laiku miega gerai, bet niekaip negali užmigti ir pabusti anksčiau, verta pagalvoti ir apie uždelstos miego fazės sutrikimą.

Norint paankstinti ritmą, svarbu suprasti, kad miegą reguliuoja du procesai: per būdravimą besikaupiantis miego poreikis ir vidinis paros laikrodis. Praleidus visą naktį be miego labai padidėja pirmasis, tačiau tai dar nereiškia, kad antrasis persisuko į norimą laiką. Todėl bemiegė naktis nėra patikimas ritmo „perkrovimo“ mygtukas.

Praktiškai pradėčiau nuo nuoseklaus, palaipsniui ankstinamo kėlimosi laiko ir šviesos po pabudimo. Jei dabar keliatės 13 valandą, nereikia iš karto reikalauti iš savęs keltis septintą. Galima pradėti, pavyzdžiui, nuo pusvalandžiu ankstesnio kėlimosi, kelias dienas įtvirtinti šį laiką ir tuomet žengti kitą žingsnį. Tai pavyzdys, o ne visiems privalomas tempas – svarbu nesukurti didelio miego trūkumo.

Pabudus verta išeiti į lauką ir gauti dienos šviesos. Šviesa yra stipriausias aplinkos signalas mūsų biologiniam laikrodžiui. Vakare, priešingai, reikėtų pritemdyti apšvietimą ir mažinti ryškią šviesą bei įtraukiančias veiklas. Keičiant labai vėlyvą ritmą, šviesos laiką taip pat verta ankstinti palaipsniui, kartu su pabudimu.

Vien atsigulti keliomis valandomis anksčiau dažnai neužtenka. Jei kūnui dar biologinis vakaras, lovoje galime tiesiog ilgai gulėti ir nervintis. Todėl ruošimosi miegui rutiną ankstinčiau palaipsniui, o į lovą eičiau atsiradus mieguistumui. Taip pat vengčiau ilgų ar vėlyvų pogulių ir kofeino antroje dienos pusėje. Pasiekus norimą grafiką, svarbu jį išlaikyti ir savaitgaliais.

Jei ritmas nuolat labai vėlyvas, trukdo mokslams ar darbui ir nepavyksta jo pakeisti, verta kreiptis į miego specialistą. Kai kuriais atvejais padeda tinkamai parinkta šviesos terapija ar melatoninas, tačiau čia labai svarbus vartojimo laikas – tai nėra tiesiog tabletė, kurią išgeriame prieš norimą miegą.

Mano pagrindinė mintis būtų tokia: biologiniam laikrodžiui reikia nuoseklių kasdienių signalų. Vienos herojiškos bemiegės nakties paprastai nepakanka.

Pakalbėjome apie tai, kas vyksta mūsų smegenyse miegant, tačiau įdomu, kaip pati atradai šią sritį. Kas tave atvedė į neuromokslą ir kodėl iš visų galimų tyrimų krypčių pasirinkai būtent miegą?

Mano kelias tikrai nebuvo toks, kad nuo vaikystės žinojau: būsiu neuromokslininkė. Mokykloje labiausiai patiko matematika, biologija ir fizika, bet ilgai nežinojau, ką studijuoti. Kai chemijos mokytojas pasakė, kad į biochemiją sunku įstoti, manyje įsijungė užsispyrimas: norėjau įrodyti, kad galiu. Taip atsidūriau Vilniaus universitete, o vėliau per „Erasmus“ išvykau į Kopenhagą, kur tęsiau studijas.

Posūkį į neuromokslą paskatino draugės padovanota Normano Doidge’o knyga „Save keičiančios smegenys“. Skaitydama sužinojau apie neuroplastiškumą – smegenų gebėjimą keistis ir prisitaikyti. Mane nepaprastai sužavėjo mintis, kad mūsų smegenys nėra kartą ir visiems laikams užbaigtas kūrinys. Mokydamiesi, įgydami naujų patirčių, kartodami tam tikrus veiksmus, mes jas keičiame. Tada ir pagalvojau: jeigu kelerius metus skirsiu vienos temos tyrinėjimui, noriu, kad tai būtų smegenys.

Kai rinkausi doktorantūros kryptį, daug dėmesio sulaukė nauji tyrimai apie miego metu vykstančius smegenų skysčių judėjimo ir medžiagų šalinimo procesus. Mane užkabino pats paradoksas: mes užmerkiame akis, atrodo, nieko nebedarome, o smegenyse prasideda visas nematomas gyvenimas. Norėjau suprasti, kas ten vyksta ir kodėl miegas mums toks būtinas. Taip Oslo universitete pradėjau tyrinėti miegančias smegenis.

O pagrindine komunikacijos tema miegas tapo todėl, kad jis labai tiesiogiai susijęs su kiekvieno žmogaus gyvenimu. Pati esu patyrusi nemigos laikotarpių, todėl žinau, kad neužmigti gali būti ne tik nemalonu, bet ir baisu. Per pandemiją pradėjusi skaityti nuotolines paskaitas pajutau, kiek prasmės man teikia galimybė sudėtingą mokslą paversti suprantamomis, pritaikomomis žiniomis. Man labai svarbu, kad mokslas pasiektų žmonių kasdienybę ir padėtų ją pagerinti.

Neuromokslas – labai plati sritis. Ar buvo kitų temų, kurias rimtai svarstei tyrinėti? Jei nebūtum pasirinkusi miego, kas būtų atsidūrę antroje vietoje?

Neuroplastiškumas. Tiesą sakant, jis buvo mano pirmasis rimtas susidomėjimas neuromokslu, dar prieš pasirenkant miego tyrimus. Norėjau suprasti, kaip patirtys keičia smegenis: kaip mes mokomės, formuojame įpročius, prisitaikome ir kiek galime pasikeisti patys.

Man šioje temoje labai daug vilties. Tai, kad šiandien kažkas sunku ar nepavyksta, dar nereiškia, kad taip bus visada. Smegenys išlaiko gebėjimą keistis visą gyvenimą, nors tam reikia laiko, pastangų, o galimybės nėra beribės. Mane žavi pati mintis, kad kiekvieną kartą mokydamiesi kažko naujo mes ne tik sukaupiame žinių – keičiamės ir biologiškai.

Beje, miegas ir neuroplastiškumas glaudžiai susiję. Mokymasis nesibaigia užvertus knygą: miegant smegenys toliau apdoroja ir įtvirtina dalį to, ką patyrėme dieną. Tad pasirinkusi miegą nuo savo pirmojo susidomėjimo visiškai nenutolau.

Pabaigai – šiek tiek lengvesni klausimai. Lauros paprašėme ilgai negalvoti ir atsakyti į kelis žaibiškus klausimus – sakyti tai, kas pirmiausia šauna į galvą.

Koks miego įprotis atsirado tavo kasdienybėje pradėjus gilintis į miego mokslą?

Keltis tuo pačiu metu ir kuo daugiau laiko praleisti dienos šviesoje. Mano rytas pradeda ruoštis kitai nakčiai!

O kokio blogo miego įpročio pati vis dar neatsikratei?

Telefonas – kartais „tik trumpam pažiūrėsiu“ pavagia daugiau vakaro, nei planavau. Žinoti mokslą ir visada juo vadovautis nėra tas pats!

Kokio maisto ar gėrimo labiausiai reikėtų vengti prieš miegą?

Kofeino ir alkoholio. Pirmasis trukdo užmigti, antrasis gali migdyti, bet vėliau trikdo miegą.

Naktis prieš egzaminą: nemiegoti ir išmokti viską ar aštuonios valandos miego ir tik pusė medžiagos?

Rinkčiausi miegą. „Perskaičiau viską“ dar nereiškia „išmokau viską“ – miegas padeda įtvirtinti žinias ir jomis pasinaudoti.

Ar turėtume dažniau miegoti pietų miego?

Jei norisi ir tai netrukdo nakties miegui – taip. Trumpas, apie 20 minučių pogulis ankstyvą popietę gali padėti atgauti budrumą.

Koks filmų ar serialų mitas apie smegenis tave labiausiai juokina arba erzina?

Kad naudojame tik 10 procentų smegenų, o „atrakinę“ likusius įgytume supergalių. Likę 90 procentų tikrai nesėdi be darbo!

Ir pabaigai – vienas miego patarimas, kurį norėtum, kad visos mūsų skaitytojos įsimintų?

Kiek įmanoma, kelkitės tuo pačiu metu ir savaitgaliais. Biologinis laikrodis savaitgalio neturi.

Jei po šio pokalbio apie miegą ir smegenis kilo dar daugiau klausimų, kviečiame sekti dr. Laurą Bojarskaitę socialiniuose tinkluose. „Instagram“ platformoje ją rasite kaip @laura.bojarskaite. Ten neuromokslininkė dalijasi įdomiais moksliniais atradimais, griauna populiarius mitus ir pataria, kaip mokslo žinias pritaikyti kasdienybėje.

Įrašas Dr. Laura Bojarskaitė apie miegančias smegenis: kas iš tiesų vyksta mūsų galvoje, kai užmiegame? pirmą kartą paskelbtas svetainėje Panelė.