Yra akimirkų, kurios turėtų likti malonios. Kūnas dar prisimena intymumą, o galvoje jau sukasi visai ne romantiška mintis: ar tik vėl neprasidės?
Tas pažįstamas perštėjimas šlapinantis. Noras bėgti į tualetą kas keliolika minučių. Nemalonus spaudimas ar maudimas pilvo apačioje. Jei tai jau yra nutikę ne kartą, seksas gali pradėti reikšti ne tik malonumą, bet ir nerimą dėl to, kas laukia kitą dieną.
Ir pirmiausia svarbu pasakyti viena: šlapimo takų infekcija po sekso nėra ženklas, kad esi „nepakankamai švari“. Seksas iš tiesų gali būti vienas svarbiausių pasikartojančio cistito rizikos veiksnių, tačiau priežastis dažniausiai slypi anatomijoje ir bakterijų patekime į šlapimo takus, o ne prastoje higienoje.
Kodėl būtent po sekso?
Moters šlaplė yra trumpa, o jos anga yra netoli makšties angos ir tarpvietės. Todėl bakterijoms iš aplinkinės srities lengviau patekti į šlapimo takus ir pasiekti šlapimo pūslę.
Lytinių santykių metu dėl judesių ir trinties bakterijos iš aplinkinės odos bei tarpvietės gali būti pernešamos arčiau šlaplės angos. Jei jos patenka į šlapimo takus ir pradeda daugintis, gali išsivystyti cistitas.
Tai taip pat paaiškina, kodėl infekcija nėra įrodymas, kad partneris yra „nešvarus“ ar kad kažkas blogai nusiprausė. Dažniausiai kalbame apie bakterijas, kurios ir taip gyvena mūsų organizme. Seksas jų nesukuria. Jis tiesiog gali sudaryti sąlygas joms patekti ten, kur jų neturėtų būti.
Kodėl vienoms taip nutinka nuolat, o kitoms – beveik niekada?
Čia prasideda ne tokia patogi dalis: nėra vienos taisyklės, kuri tiktų visoms. Kai kurios moterys šlapimo takų infekciją patiria vieną kartą gyvenime. Kitoms ji grįžta vos po kelių savaičių ar mėnesių.
Pasikartojančiu cistitu paprastai laikoma situacija, kai per šešis mėnesius infekcija pasireiškia bent du kartus arba per metus – bent tris.
Jaunesnėms moterims vieni svarbiausių rizikos veiksnių yra dažnesni lytiniai santykiai, spermicidų (spermatozoidus slopinančių kontraceptinių priemonių) naudojimas ir naujas seksualinis partneris. Įtakos turi ir individualus polinkis – pavyzdžiui, ankstesnės šlapimo takų infekcijos.
Todėl dvi moterys gali turėti labai panašų seksualinį gyvenimą ir visiškai skirtingą patirtį.
O kaip sausumas ir intensyvesnis seksas?
Jeigu sekso metu trūksta lubrikacijos, po jo gali atsirasti deginimas, jautrumas ar sudirgimas. Kartais šie pojūčiai net primena prasidedantį cistitą. Tai svarbi detalė, nes ne kiekvienas deginimas po sekso reiškia šlapimo takų infekciją.
Simptomus gali sukelti vulvos ar makšties sudirgimas, vaginitas, dubens dugno problemos ar lytiškai plintanti infekcija. Todėl jei „cistitas“ nuolat kartojasi, tačiau šlapimo tyrimai infekcijos nepatvirtina, verta ieškoti kitų priežasčių.
Lubrikantas tokiu atveju nėra smulkmena ar ženklas, kad su tavo kūnu kažkas negerai. Jei sekso metu jaučiasi per daug trinties, jo naudojimas gali sumažinti diskomfortą ir gleivinių dirginimą.
Tik svarbu atskirti du dalykus: mažesnis dirginimas gali padaryti seksą komfortiškesnį, tačiau lubrikantas savaime nėra įrodyta šlapimo takų infekcijų profilaktika.
Ar tikrai būtina pasišlapinti po sekso?
Tai turbūt vienas dažniausiai kartojamų patarimų moterims, bent kartą patyrusioms cistitą.
Pasišlapinti po sekso nėra blogas įprotis, tačiau svarbu žinoti, kad tvirtų įrodymų, jog tai patikimai apsaugo nuo pasikartojančių šlapimo takų infekcijų, nėra daug. Kitaip tariant, skubėti į tualetą vos pasibaigus seksui nebūtina.
Jei norisi šlapintis, žinoma, verta tai padaryti. Apskritai nerekomenduojama ilgai sulaikyti šlapimo, tačiau vien šis įprotis nėra garantija, kad infekcija nepasikartos.
Todėl jei cistitas vis tiek prasideda, nereikėtų manyti, kad kažką padarei ne taip ar „pamiršai“ svarbiausią taisyklę. Pasikartojančių infekcijų priežastys dažniausiai yra sudėtingesnės nei vienas apsilankymas tualete po sekso.
Kartais daugiau higienos reiškia ne daugiau apsaugos
Po kelių infekcijų labai lengva patekti į spąstus: pradėti dažniau praustis, naudoti intymius gelius, antibakterinius prausiklius ar kvapnias priemones. Tačiau makšties vidaus plauti nereikia.
Ji turi savo mikroflorą ir natūralią terpę, todėl makšties plovimas bei agresyvios priemonės gali sukelti papildomą sudirgimą. Vulvos sričiai dažniausiai pakanka švelnios higienos ir vengimo priemonių, kurios dirgina.
Viena kontracepcijos detalė, kurią tikrai verta patikrinti
Jei infekcijos kartojasi po sekso, verta pasižiūrėti į naudojamas kontracepcijos priemones. Ypač gerai žinomas rizikos veiksnys yra spermicidai. Jie gali būti naudojami atskirai arba kartu su kai kuriomis barjerinėmis kontracepcijos priemonėmis.
Todėl jeigu cistitai pradėjo kartotis pakeitus kontracepciją, tai tikrai verta aptarti su gydytoju.
Vanduo gali būti prasmingesnis už daugelį „slaptų triukų“
Vienas paprasčiausių dalykų turi ir visai neblogų įrodymų. Tyrime, kuriame dalyvavo moterys, linkusios į pasikartojantį cistitą ir išgerdavusios mažiau nei 1,5 litro skysčių per dieną, padidinus vandens suvartojimą infekcijų per metus sumažėjo.
Tai nereiškia, kad kiekvienai reikia prievarta išgerti tris litrus vandens.
Tačiau jei dienos pabaigoje supranti, kad beveik visą dieną gyvenai su dviem kavomis ir viena stikline vandens, skysčių kiekį tikrai verta peržiūrėti.
O spanguolės, D-manozė ir probiotikai?
Kai šlapimo takų infekcijos kartojasi, labai lengva pradėti ieškoti sprendimo papildų lentynoje. Spanguolės, D-manozė, probiotikai – pasirinkimų daug, tačiau jų veiksmingumo įrodymai nėra vienodi.
Spanguolių produktai kai kurioms moterims gali padėti sumažinti pasikartojančių infekcijų riziką. Vis dėlto nėra vieno aiškaus atsakymo, kokia jų forma, dozė ar vartojimo trukmė būtų veiksmingiausia, todėl spanguoles geriau vertinti kaip galimą papildomą priemonę, o ne garantuotą apsaugą.
D-manozė – tai paprastasis cukrus, parduodamas kaip maisto papildas ir ilgą laiką itin dažnai rekomenduotas pasikartojančių šlapimo takų infekcijų profilaktikai. Manyta, kad jis gali trukdyti kai kurioms bakterijoms prisitvirtinti prie šlapimo pūslės sienelės ir taip padėti joms pasišalinti su šlapimu. Tačiau naujesni tyrimai šio efekto realiame gyvenime nepatvirtino taip užtikrintai, kaip buvo tikėtasi. Dideliame 2024 metų tyrime kasdien vartojama D-manozė reikšmingai nesumažino naujų infekcijų skaičiaus, todėl šiandien jos nereikėtų pristatyti kaip patikimos profilaktikos.
Probiotikai taip pat dažnai siūlomi tikintis palaikyti makšties mikroflorą ir sumažinti infekcijų riziką, tačiau kol kas nėra pakankamai aišku, kokios bakterijų padermės, dozės ar vartojimo būdas būtų veiksmingiausias.
Kada jau verta nebeeksperimentuoti pačiai?
Jeigu cistitas kartojasi dažnai, ypač po lytinių santykių, verta kreiptis į gydytoją ir išsiaiškinti, ar simptomus iš tiesų sukelia bakterinė infekcija.
Pasikartojantį cistitą rekomenduojama patvirtinti šlapimo pasėliu. Jis padeda nustatyti, kokia bakterija sukelia infekciją ir kokiems antibiotikams ji jautri.
Jeigu infekcijos aiškiai susijusios su seksu, gydytojas kai kurioms moterims gali skirti vienkartinę antibiotiko dozę po lytinių santykių. Kitais atvejais gali būti svarstomos ir ne antibiotikų profilaktikos priemonės.
Perimenopauzės ir menopauzės laikotarpiu, kai dėl mažėjančio estrogenų kiekio keičiasi makšties ir šlapimo takų audiniai, pasikartojimų riziką gali sumažinti vietinis makšties estrogenas.
Svarbiausia ne ieškoti dar vieno „stebuklingo“ papildo, o suprasti, kodėl infekcijos kartojasi, ir kartu su gydytoju pasirinkti tinkamiausią profilaktiką.
