Automobilių sportas – tai greitis, adrenalinas ir tikslumas. Šioje dinamiškoje ir iki šiol daugiausia vyrų dominuojamoje srityje pastebima vis daugiau ryžtingų ir talentingų moterų. Viena jų – jauna Lietuvos lenktynininkė Emilija Ulvydaitė, kurios kelias prasidėjo dar vaikystėje, o šiandien ji sėkmingai varžosi lenktynėse ir siekia geriausių rezultatų.

Kada ir kaip prasidėjo tavo kelias automobilių sporte?

Mano kelias automobilių sporte prasidėjo kai man buvo 12 metų. Prieš rugsėjo 1-ąją mama liepė susirasti užklasinę veiklą tiek man, tiek mano sesei, kad turėtume kokį nors užsiėmimą po mokyklos. Tuomet mokiausi 7-oje klasėje ir turėjau bendraklasį – Gustą Grinbergą, kuris tuo metu profesionaliai lenktyniavo sportiniais kartingais. Net ir šiuo metu lygiai taip pat užsiima autosporto veikla. Tad sugalvojau, jog noriu išbandyti save kartingų būrelyje ir susiradau vykstančias nuominių kartingų pamokėles Vilniaus Kartlande.

Kas tave įkvėpė pasirinkti autosportą?

Kaip ir minėjau, vienas iš įkvėpimų pradėti automobilių sporto kelionę, buvo mano bendraklasis, lenktynininkas. Tačiau atsukus laiką atgal pagalvoju, kad būdama maža niekada neturėjau lėlyčių, su kuriomis žaisdavau. Pas mane žaislų dėžėse dominuodavo gyvūnėliai ir, aišku, mašinytės. Dėliojant savo istorijos dėlionę toliau, mano senelis buvo užkietėjęs Formulės-1 fanas ir turėdavo atskirą užrašinę, į kurią žymėdavosi visų Formulės-1 lenktynių rezultatus. Na, o, mano tėtis taip pat visą savo gyvenimą yra paskyręs automobiliams ir sukasi aplink techniką, tad galbūt tai buvo dar keli netiesioginiai pastūmėjimai automobilių sporto link.

Kaip psichologiškai ruošiesi svarbioms varžyboms?

Kažkokių specialių psichologiškų pasiruošimų prieš varžybas neturiu, kadangi kaip asmenybė esu labai rami ir į viską reaguoju taip pat ramiai. Tačiau dienas prieš varžybas stengiuosi laiką praleisti kitaip – atsiriboti nuo visko, kas yra susiję su lenktyniavimu. Tad veiklos, kurias darau, dažniausiai būna šios: pasivaikščiojimai su vaikinu gamtoje, bėgiojimas, maisto gaminimas ar kita…

Koks tavo treniruočių režimas ir kaip atrodo pasiruošimas sezonui?

Treniruočių ir lenktynių sezonas prasideda ankstyvą pavasarį ir baigiasi rudenį. Žiemą autosporto varžybos nevyksta, tad visas lenktyniavimas keliasi į virtualią erdvę. Žiemos metu dalyvauju įvairiuose virtualiuose čempionatuose, lavinu ir tobulinu savo lenktyniavimo įgūdžius simuliatoriuje su trenerio pagalba. Sezono metu taip pat lankau simuliatorius bent kartą į savaitę po 1-2 val., tačiau daugiau treniruočių turime realiose trasose Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje su sportiniu automobiliu bei trenerio pagalba analizuojant kiekvieną važiavimą. Ne ką mažiau svarbus – fizinis pasiruošimas. Tad visus metus stengiuosi išlikti aktyvi: sportuoju namuose, lankau sporto salę, bėgioju, važinėju dviračiu ar kitaip aktyviai praleidžiu dienas, kad būčiau fiziškai stipri ir ištverminga lenktynėse.

Ar prisimeni savo pirmąsias varžybas? Ką tuomet jautei?

Pirmosios mano automobilių varžybos vyko Estijoje, Pärnu mieste – Porsche Ring trasoje. Tuomet lenktyniavau su Mitsubishi Colt sportiniu automobiliu ir jaudulio, neslėpsiu, buvo iki soties. Pirmi kartai trasoje, kitoks varžybų formatas, viskas sustyguota ir profesionaliai suorganizuota. Sėdint automobilyje prieš startą atrodė lyg „drugeliai pilve skraido“, o šių lenktynių metu pavyko užimti 3-ąją vietą savo klasėje. Lipimas ant podiumo mane, kaip naujokę, paskatino tik dar labiau siekti aukštų rezultatų toliau.

Koks buvo tavo sudėtingiausias momentas trasoje iki šiol?

Manyčiau, jog sudėtingiausi momentai trasoje visados būna patiriamos avarijos. Skaudžiausią ir sudėtingiausią avariją trasoje teko patirti neseniai – birželio mėnesį dalyvavau Baltijos šalių čempionato I-ajame etape Nemuno žiedo trasoj. Per lenktynes, ant šlapios trasos dangos, sukontaktavau su kitu dalyvio automobiliu, užslydau, susisukau ir stipriu smūgiu trenkiausi į žemės kupstą, esantį trasoje. Avarijos metu emocijų nebuvo, tačiau grįžus iš trasos viskas sukilo – buvo ašarų, pykčio, susierzinimo… Bet labai džiaugiuosi, kad esu sveika ir patirta avarija manęs nepaveikė neigiamai.

Ar teko susidurti su stereotipais?

Per visus 10 metų, kiek lenktyniauju, tiek kartingais, tiek automobiliais, su stereotipais susidurti neteko niekada. Automobilių sporte dominuoja vyrai, o dalyvaujančių varžybose moterų galima suskaičiuoti ant pirštų. Tačiau šiame sporte jaučiuosi visados gerbiama ir palaikoma kitų dalyvių ne tik trasoje, bet ir už jos ribų. Taip pat, po varžybų, tenka sulaukti teigiamų komentarų, pagyrimų iš savo konkurentų, o tai tik parodo, jog vyrai palaiko moteriškos lyties atstoves automobilių sporte. Stereotipai šiame sporte dažniausiai atsiranda ieškant rėmėjų, pačiai su tuo irgi yra tekę susidurti, kadangi visi autosportą laiko vyriška sporto šaka. Tad niekas netiki, jog moterys gali būti greitesnės už sportinio automobilio vairo.

Kaip manai, kas sunkiausia būnant moterimi vyrų dominuojamame sporte?

Manau, kad būnant moterimi automobilių sporte sunkiausia yra suvaldyti emocijas, išdrįsti peržengti savo ribas ir įgauti sportinio agresyvumo. Mes, moterys, esame labiau emocionalios nei vyrai, tad jausmai, kurie užverda lenktynių metu, irgi būna įvairūs ir suvaldyti juos būna sunkiau. Taip pat, man asmeniškai, kartais trūksta agresyvumo trasoje, kadangi viską darau švelniai ir būna sunku perlipti per save, taisant klaidas, pavyzdžiui, išdrįsti stabdyti vėliau ar greičiau nuspausti akseleratoriaus pedalą. Tačiau mes, moterys, esame visos skirtingos ir galbūt kita mergina už vairo jaučiasi visai kitaip nei aš.

Ką tau reiškia dalyvauti Baltijos taurės varžybose?

Dalyvaujant Baltijos šalių čempionate atstovauju ne tik savo šalį, komandą, bet ir visus palaikančiuosius, kurie stebi mane ir seka rezultatus. Dalyvaujant šiame čempionate ir siekiant aukštų rezultatų garsinu savo ir komandos vardą, kas yra didelė nauda ieškant rėmėjų ir, aišku, tolimesnis kilimas automobilių sporto karjeros laipteliais.

Ką supratai apie save kaip asmenybę per sportą?

Automobilių sportas mane išmokė įgyti didesnio pasitikėjimo savimi priimant greitus sprendimus trasoje ir varžantis tarp vyriškosios lyties atstovų. Šiame sporte yra svarbu dirbti su savimi, su savo mintimis, tad išmokau išlikti šalto proto įtemptose ar sunkesnėse situacijose. Lygiai taip pat lenktyniavimas parodė, kad esu drąsi, nebijanti išlipti iš savo komforto zonos ir esu siekianti užsibrėžtų tikslų asmenybė.

Kur matai save ateityje?

Ateityje tikiuosi sėdėti už galingesnio sportinio automobilio vairo ir, žinoma, siekti aukštų rezultatų toliau. Mano viena iš svajonių autosporte būtų dalyvavimas BMW M2 CUP čempionate. Dar norėčiau išvažiuoti į Europines, pasaulines trasas su sportiniu automobiliu. Tačiau savo automobilių sporto kelionėje priimu visas galimybes ir esu pasiruošusi priimti visokiausius iššūkius.

Ką patartum jaunoms merginoms, kurios svajoja apie tokį patį kelią?

Svajojančioms merginoms apie automobilių sportą duočiau patarimą nebijoti žengti tokiu keliu, kadangi autosporto aplinkoje visi yra palaikantys, draugiški ir tikrai nenuvertinantys moteriškosios lyties atstovių. Taip pat patariu svajoti drąsiai, nes tai, kuo tiki, ko nori, yra pasiekiama sunkiu darbu ir nepasidavimu eiti pirmyn.

The post Autosportas be stereotipų: jaunos lenktynininkės Emilijos Ulvydaitės patirtis ir išgyvenimai appeared first on PANELĖ.

Ar kada pagalvojote, kad šventės, kurių nepamenate, tarsi neįvyko? O gal jautėtės, jog nuotraukos iš renginio – nuobodžios, pasikartojančios ir be „cinkelio“? Tuomet metas šventėms suteikti visiškai naują prasmę – kurti jas ne tik gyvai, bet ir vizualiai.

Būtent tai siūlo „PrintaPrint“ – originalias, interaktyvias ir išskirtines fotografijos paslaugas, kurios leidžia ne tik įamžinti, bet ir išgyventi akimirką dar kartą – kartu su savo svečiais, kolegomis ar klientais.

Kodėl verta įamžinti šventę išskirtinai?

Nors telefonuose kaupiame šimtus nuotraukų, dažniausiai jos taip ir lieka užmirštos galerijoje. Kitaip yra su „PrintaPrint“ sprendimais – jie ne tik užfiksuoja, bet ir sukuria emocinį ryšį, kuris išlieka. Svarbiausia – jūs ir jūsų svečiai tampate kūrybos dalimi, o ne tik pasyviais žiūrovais.

NUOTRAUKŲ MOZAIKA – ŠVENTĖ VIRSTA MENO KŪRINIU

„PrintaPrint“ siūlo dvi išskirtines mozaikos rūšis:

• Skaitmeninė nuotraukų mozaika

Tai gyvai, renginio metu, iš dalyvių nuotraukų konstruojamas skaitmeninis kūrinys – viena didelė bendra nuotrauka, susidedanti iš šimtų mažų kadrų.

• Spausdintų nuotraukų mozaika

Kiekvienas dalyvis įklijuoja savo nuotrauką į bendrą plakatą – ne tik kuria jį gyvai, bet ir jaučiasi svarbia jo dalimi.

Nuotraukos gali būti parinktos iš socialinių tinklų, el. pašto, SD kortelės ar fotografuojamos vietoje. Taip sukuriamas fizinis meno kūrinys, kurį galima eksponuoti po renginio. Ši veikla skatina bendruomeniškumą, įsitraukimą.

IEŠKOTE LINKSMOS IR ĮTRAUKIANČIOS ŠVENTĖS IDĖJOS?

„PrintaPrint“ siūlo inovatyvias fotopaslaugas, kurios nepaliks abejingų:

Foto būdelė (Photobox):

• Profesionalus fotoaparatas ir apšvietimas;
• Lengvas naudojimas – vos keli paspaudimai;
• Galimybė nuotrauką iškart atsisiųsti ar pasidalinti socialiniuose tinkluose.

Foto būdelė puikiai tinka įmonių vakarėliams, vestuvėms, gimtadieniams ir net prekybos centrų renginiams!

AI fotobūdelė su „Face Swap“ funkcija:

Pasiruoškite šventei, kuri virs socialinių tinklų sensacija:

• AI atpažįsta veidus ir leidžia keisti juos į personažus;
• Rezultatas per kelias sekundes – galima iškart atsisiųsti ar dalintis;
• Specialūs efektai, teminiai filtrai – smagu visiems amžiams!

Fotoveidrodis – elegancija ir pramoga viename

Fotoveidrodis yra ne tik fotografavimo įrenginys, bet ir dekoratyvinis akcentas, traukiantis dėmesį:

• Prisilietus prie veidrodžio – fotografuojama;
• Rezultatas rodomas ekrane, spausdinamas iš karto.

„PrintaPrint“ – tai daugiau nei tik mobilus nuotraukų spausdintuvas. Tai įspūdžių kūrėjas, kuris kiekvienam renginiui suteikia žavesio, šilumos ir šypsenų. Pasirinkę „PrintaPrint“, savo šventėje ne tik turėsite galimybę akimirksniu atsispausdinti nuotraukas, bet ir paskatinsite svečius aktyviau bendrauti bei įsitraukti į bendrą veiklą. Tai tampa ne tik pramoga, bet ir puiki proga žmonėms užmegzti ryšius, susipažinti, pasidalinti gera nuotaika. Visa tai virsta ne tik nuotrauka, bet prasminga patirtimi, kuri išlieka ilgam.

Tai – emocija, kurią galima paliesti. Ir šventė, kuri lieka ne tik atmintyje, bet ir rankose.

The post Šventė be įamžintos akimirkos – kaip tortas be vyšnios: kodėl verta rinktis unikalų nuotraukų sprendimą su „PrintaPrint“? appeared first on PANELĖ.

Indrės Stonkuvienės gyvenime šiuo metu svarbūs pokyčiai ir nauji gyvenimo etapai. Žinoma moteris šiuo metu išleidžia savo pirmąją knygą, aktyviai veda renginius ir, kaip pati sako, pagaliau jaučiasi pasiruošusi garsiai kalbėti apie tai, kas jai svarbiausia – apie save, savivertę ir meilę.

Nauja pavardė

Vis dėlto pastaruoju metu žiniasklaidoje ir tarp sekėjų vis garsiau kalbama apie Indrės pavardę. Viešumoje vis dažniau skamba naujoji jos pavardė, tačiau pati Indrė kol kas vestuvių klausimą palieka šį atvirą. „Jau senai save vadinu taip. Ne veltui turėjau savo grotažymę #be5minučiųbareikienė. O kaip, kas, kur ir kada, tiesiog laukite tęsinio. Mes grįšime su informacija“, – intriguojančiai kalbėjo Indrė.

Visgi šiuo metu Indrės didžiausias dėmesys yra ne pavardei, o savo vidiniam augimui. Po beveik devynerius metus trukusio kūrybinio proceso ji kartu su psichologės Aistės Jasaitytės-Čeburiak įžvalgomis pristato savo pirmąją knygą. „Tai vienas naujausių, džiugiausių ir ilgiausiai man užtrukusių projektų, kurį pradėjau prieš 9 metus ir į dienos šviesą jis išeina tik šiais metais. Čia jau visiškai „apsinuoginau iki triusikų“. Labai tikiuosi, kad mano knyga, mano istorija bus kaip pagalba, įrankis, priminimas moterims surasti save. Noriu garsiai pasakyti: „Nebijok, tu normali“, – teigė I. Stonkuvienė.

Naujas nuotykis

Taip pat Indrė šią vasarą pasinėrė į naują ir vasarišką nuotykį – LNK pažinčių projektą „Meilės komisija“. Kartu su Dijora Petrikonyte ir psichologu Dariumi Ražausku ji tapo komisijos nare, kuri padės žmonėms atrasti savo antrąją pusę bei pasidalins patarimais, ko verta ieškoti santykiuose. „Į LNK portalą vos išėjo pirmoji laida, o jau visi komisijos nariai sako: „Norim dar. Pa-kar-tot!“ Labai smagus formatas laidos, kuris nėra per daug rimtas. Nors kalbame apie santykius ir meilę – vieną pagrindinių, rimčiausių gyvenimo dalykų. Net neabejoju, kad laida įtrauks visus žiūrėti, nes visada yra smalsu tie santykiai“, – pasakojo Indrė Stonkuvienė.

Projekte „Meilės komisija“ komisija padėjo užmegzti pažintis įvairaus amžiaus dalyviams – nuo jaunimo iki vyresnio amžiaus žmonių. Indrę ypač sužavėjo senjorų ryžtas ir drąsa ieškoti meilės nepaisant visuomenėje dažnai vyraujančių stereotipų ir įsitikinimų. „Buvo labai miela akiai ir labai džiaugsminga, kad tokiame projekte dalyvavo vyresnio amžiaus žmonės, nes vis dar visuomenėje tos nerašytos taisyklės egzistuoja. Tas amžiaus cenzas ir savęs nurašymas liūdina. Labai džiugu, kad atėjo vyresnio amžiaus dalyviai, jie bus pavyzdys, kaip nereikia anksčiau laiko savęs nurašyti“, – dalinosi Indrė.

Viena klaida

Stebėdama dalyvių lūkesčius, Indrė pastebėjo vieną klaidą. Žmonės dažnai turi ilgus idealų sąrašus, tačiau pamiršta pažvelgti į save. „Vienintelė klišė, kuri vis dar egzistuoja, tai yra toks bendras sąrašas, ko tikisi ir kokie lūkesčiai yra iš antrosios pusės, bet pamiršta apie save patį. Kai tu kažko tikiesi iš savo partnerio, reikėtų pasižiūrėti, ar pats turi tas savybes. Mes visą laiką norim kažko geresnio, gražesnio, aukštesnio, turtingesnio, bet meilėje ir santykiuose svarbiausia mainai. Tam mes, meilės komisija, ir esam, kad įžvelgtume ir patartume, jog tas paveikslėlis, kurį tu viltingai esi nusipiešęs, tiesiog neegzistuoja“, – sakė ji.

Pasak Indrės, darbas komisijoje kartu su Dijora ir Dariumi buvo ne tik prasmingas, bet ir labai smagus. „Jie nuostabūs kolegos. Mes vienas kitą papildėme. Kaip pirmas blynas jis tikrai nėra prisvilęs, nes atstovėjome savo pozicijas“, – džiaugėsi Indrė.

The post Indrė Stonkuvienė – apie naują pavardę ir kitokį amplua televizijoje: „Pirmas blynas, bet tikrai neprisvilęs“ appeared first on PANELĖ.

„Hervé Léger“ – tai populiarus prancūzų mados ženklas, išgarsėjęs prie kūno itin priglundančiomis „bodycon“ tipo suknelėmis, siuvamomis iš tamprių juostų. Šiuo metu ikoniškas sukneles galima įsigyti ypatingomis kainomis kainomis. Galbūt tai bus tavo išskirtinė išleistuvių suknelė?

„90’s“ stiliaus ikona

Iš tampraus audinio juostų pasiūtos „Hervé Léger“ suknelės ėmė populiarėti 9-ąjį dešimtmetį ir greitai tapo tikra stiliaus žvaigžde. 10-ojo deš. pradžioje jas vilkėjo tokios garsenybės kaip modeliai Cindy Crawford, Naomi Campbell ar dainininkė Victoria Beckham. Šis dizainas išsiskyrė moteriškumo ir jėgos derme, akcentuodamas kūno linkius ir paversdamas moterį tikra glamazone.

Prie kūno priglundančios suknelės, vadinamos „bandage dress“, – pastaruoju metu vėl atgimusi mados tendencija. Tokias ėmėsi siūlyti ir populiarus britų mados ženklas „House of CB“, šįmet švenčiantis savo 15-ąjį gimtadienį. Suknelių modelių, pavadintų „Supermodel“, „The Sculpt“, „OG“, „Era“ ir „The Hourglass“, dizainas sukurtas remiantis garsiosiomis „Hervé Léger“ suknelėmis. Siluetas sukurtas iš tampraus audinio, išsiskiriančio kūną apglundančiu ir formuojančiu efektu.

Išskirtinė išleistuvių suknelė

Bėgant laikui, mados namai „Hervé Léger“ išgyveno kūrybinius ir nuosavybės pokyčius, tačiau išlaikė savo išskirtinį identitetą. Jų ypatingos suknelės iki pat šių dienų išlieka tikra mados ikona. Mados ženklas siūlo įvairių modelių – nuo elegantiškų ir gana uždarų iki labiau gundančių, tinkamų vasaros vakarėliams.

Kadangi šią vasarą „bandage“ suknelės vėl sugrįžta į mados padangę, verta žvilgtelėti, ką galima rasti „Hervé Léger“ el. parduotuvėje. Galbūt tokia suknelė taps stilingu rūbu išleistuvėms, o gal pritaikysi ją vasaros šventėms ar vakarėliams. Šiuo metu mados ženklas siūlo nuolaidas net iki 60 proc., tad kai kurias sukneles galima įsigyti kur kas patrauklesnėmis kainomis – nuo 147 JAV dolerių.

The post Ieškai išskirtinės išleistuvių suknelės? „Hervé Léger“ siūlo ypatingą išpardavimą appeared first on PANELĖ.

Pastaruoju metu pramogų pasaulyje buvo gausu renginių, kuriuose garsenybės raudonuoju kilimu žengė lyg madingos nuotakos. Jų vilkėtos vakarinės suknelės puikiai tiktų ir vestuvių ceremonijai – baltos, ilgos, elegantiškos ir puošnios.

Baltosios princesės

Kanų kino festivalis, „Tony“ apdovanojimų ceremonija, „MET Gala“, „Vanity Fair“ vakarėlis – viename po kito renginyje garsenybės demonstruoja sparčiai populiarėjančią vakarinės aprangos tendenciją. Kurį laiką dauguma garsenybių rinkdavosi blizgančias glamūrinio stiliaus arba sodrių spalvų vakarines sukneles, tačiau dabar ant raudonojo kilimo vis dažniau galima išvysti baltą spalvą. Baltos, ilgos ir figūrą dailiai apglundančios suknelės garsenybes paverčia tikromis fėjomis ir atrodo itin elegantiškai.

Gaivi balta dailiai kontrastuoja su ryškia raudono kilimo (dažnai parenkamas kino ir kitoms apdovanojimų ceremonijoms) spalva, o aktores, dainininkes ar manekenes išskiria iš minios kitų svečių. Be to, balta suknelė yra puiki drobė išryškinti tiek skaidrių deimantų, tiek spalvotų brangakmenių papuošalus, kuriais garsenybės dažnai puošiasi prašmatniuose renginiuose.

Madingi modeliai

Tarp madingiausių modelių – maksi ilgio baltos suknelės, sudarytos iš taliją akcentuojančio korseto ir ilgo elegantiško sijono su šleifu. Dažniausiai šio modelio suknelės yra atvira viršutine dalimi, apnuoginančios pečius, dailiai atidengiančios kaklo ir krūtinės zoną. Ties klubais jos neretai formuojamos minkštomis klostėmis, sukuriant kontrastą tarp prigludusio audinio prie klubų ir išplatėjančio – suknelės apačioje. Tai laikui nepavaldus siluetas, šios suknelės yra elegantiškos, atspindinčios klasikinį „auksinio Holivudo” eros grožį.

Taip pat dėmesio sulaukia suknelės su ties klubais pritvirtinta trumpo sijonėlio dalimi, vadinama peplumu. Tokias sukneles aukštosios mados kolekcijose pristatė prancūzų mados namai „Chanel“. Tai įmantresnio dizaino suknelės – ryški 2025 m. pavasario ir vasaros tendencija.

Madingos ir skulptūriškos, minimalistinio dizaino baltos suknelės. Joms būdingas asketiškas dizainas, išgrynintos linijos ir beveik jokių dekoro detalių. Tokių suknelių esmė – žvilgsnius traukiantis siluetas. Skulptūriškos suknelės atrodo ne taip puošniais kaip princesiškos, tačiau labai elegantiškai. Joms akimirksniu suteikti prabangos galima puošniais aksesuarais: juvelyriniais dirbiniais, nuo auskarų iki apyrankių, bateliais ar vakarine delnine.

The post Ant raudonojo kilimo – garsenybės puošiasi tarsi nuotakos appeared first on PANELĖ.

Liepos 5-ąją Pumpėnai kviečia muzikos mylėtojus į jubiliejinį dešimtąjį „PUMP FEST’ą“ – šventę, kuri per dešimtmetį iš mažo, vietinio renginio išaugo į ryškų pop kultūros įvykį Aukštaitijoje. Šių metų renginys išsiskirs ne tik atlikėjų sąrašu, bet ir ypatingomis veiklomis, kurios pažymės dešimtmečio jubiliejų.

Kuo šių metų renginys ypatingas?

„Šiemet „PUMP FEST“ kaip niekada koncentruojasi į šeimas ir veiklas, kuriomis galėtų užsiimti kiekvienas, o vakaro programa sužavės kiekvieną“, – sako organizatorius Arminas Vareika.

Pagrindinėje scenoje šiemet – ryškiausi Lietuvos vardai: Donatas Montvydas, grupė „Rondo“, „8 Kambarys“, DJ Jovani operos solistai Edmundas Seilius ir Kristina Zmailaitė.

Dienos programoje laukia įkvepiančios asmenybės: keliautojas Aurimas Mockus, papasakosiantis apie savo neįtikėtiną kelionę per Ramųjį vandenyną, ir žinomas fotografas bei rašytojas Marius Jovaiša, kuris pasidalins savo kūrybinio kelio įžvalgomis. Taip pat – diskusijos apie savanorystę, tvarumą ir bendruomeniškumą, socialinį verslą.

Kaip sekėsi pasiruošimas renginiui ir kokie šių metų tikslai?

„Pasiruošimas yra intensyvus, bet džiaugiamės augančiu komandos skaičiumi – šiemet dirbame su daugiau nei 100 savanorių iš visos Lietuvos. Mūsų tikslas – ne tik suorganizuoti koncertą, bet ir skatinti bendrystę, įkvėpti jaunus žmones bei parodyti, kad kokybiškas laisvalaikis gali būti be žalingų įpročių. Dešimtmečio proga dar labiau norisi akcentuoti vertybes, kurios mus vedė visus šiuos metus: bendruomeniškumas, atsakomybė ir drąsa būti kitokiais“, – teigia A. Vareika.

Festivalį jau kuris laikas globoja pagrindinis mecenatas – „DMV group“, padedantis „PUMP FEST“ išlaikyti tvirtą poziciją – renginys be alkoholio, narkotikų ir kitų priklausomybių. Tokia pozicija leidžia pritraukti visų kartų žmones – nuo šeimų su vaikais iki jaunimo ir senjorų.

Muzika turi vienyti žmones

„Muzika turi vienyti žmones, o Pumpėnų festivalis – puiki platforma tam. Čia susirenka įvairių kartų klausytojai, kurie mėgsta skirtingus muzikos stilius. Labai smagu būti šios bendruomenės dalimi“, – sako į „PUMP FEST“ sceną sugrįžtantis Donatas Montvydas.

„Opera nėra tik rimta ir dramatiška muzika. Ji gali būti netikėta, žaisminga ir visai jaunatviška. Svarbiausia – nebijoti atrasti“, – teigia operos solistas Edmundas Seilius, kuris ragina žiūrovus išbandyti ką nors naujo ir atvirai priimti skirtingas kultūrines patirtis.

Festivalio programa

13:30 val. Festivalio atidarymas

14:00 val.

Sporto turnyrai

Šventinė mugė

Veiklų mugė ir užsiėmimai visai šeimai

Žaidimas ,,Pažink festivalį ir veiklas” – pagrindinis prizas kavos aparatas

15:00 val. Šventinė programa vaikams „Aromáma" vaikystės pievoje

Pranešimai pagrindinėje scenoje:

14:00 val. Diskusija su fotografu, leidėju, verslininku Mariumi Jovaiša

15:00 val. Diskusija su ekstremalių kelionių entuziastu Aurimu Mockumi

16:00 val. 3 sėkmingų žmonių istorijos apie nesėkmes ir išmoktas pamokas

16:40 val. Socialinių ir bendruomeninių verslų prototipų pristatymai

Koncertas:

17:00 val. – Edmundas Seilius ir Kristina Zmailaitė

18:30 val. – Donatas Montvydas

20:00 val. – Rondo

21:30 val. – 8 Kambarys

23:00 val. – DJ Jovani

Pumpėnai Jūsų lauks liepos 5 dieną.

Bilietai jau prekyboje – https://www.ticketmarket.lt/lt/e/renginys/pumpenu-festivalis-bilietai-2025

The post „PUMPėnų FESTivalio“ dešimtmetis su ryškiausiais atlikėjais – jau liepos 5-ąją appeared first on PANELĖ.

Jūratė, Tautovežis, Bedugnė, F-16, Finansinė klaida – tai tik keli vardai, kuriais pasidalino Lietuvos gyventojai, paklausti, kaip vadina savo automobilius. To savo skirtingų šalių socialinių tinklų paskyrose pasiteiravo judumo paslaugų platforma „Bolt“. Neformali apklausa taip pat atskleidė, kad net ketvirtadalis apklaustųjų Lietuvoje savo automobilį mato kaip šeimos narį, penktadalis – kaip draugą. Anot vartotojų psichologijos eksperto, taip pasireiškiantis prisirišimas gali turėti ir netikėtų pasekmių.

Birutis, nes byra, ir Jessica, nes „Jetta“

Vardais, kuriuos yra davę savo automobiliams, su „Bolt“ Lietuvoje pasidalino arti šimto socialinio tinklo „Instagram“ vartotojų. Apklausa parodė, kad dažniausiai savo automobiliui vardą lietuviai duoda pagal jo išvaizdą, spalvą ar kitą būtent tam automobiliui būdingą išorinę savybę – vadina tokiais vardais kaip Bruknė, Ragana, Delfina, Vyšnia, Aukselis ar Spuogas.

Antra pagal populiarumą kategorija – vardai, duoti pagal gamintoją ar modelį. Tarp tokių vardų – „Volkswagen Jetta“ vardu Jessica, „Citroen“ gamintojo automobilis vardu Citrina, taip pat Passerati, Volvytis, Golfsteris ir kiti panašūs vardai.

Taip pat lietuviai gana dažnai vardą automobiliui priskiria dėl jo techninės būklės bei dažnai nutinkančių gedimų. Tai paskatino automobilius pavadinti tokiais vardais kaip Bedugnė – nes naudoja itin daug degalų, Birutis, kurio savininkas taip automobilį pakrikštijo, nes šis „byra“ dalimis, ir Smirdukas, „nes labai dūmija“.

Be to, keli soc. tinklo „Instagram“ naudotojai atskleidė, kad mašiną vadina Greičiu, Raketa ar F-16, dėl pomėgio paspausti automobilio akceleratoriaus pedalą. Taip pat dažnai lietuvius pakrikštyti automobilį įkvepia automobilio numeriai.

Net draugas ar šeimos narys

Ketvirtadalis socialiniame tinkle „Bolt“ apklaustų lietuvių atskleidė, kad savo automobilį mato kaip šeimos narį, penktadalis – kaip draugą, kone kas dešimtas – kaip augintinį. Mažiau nei pusė – 47 proc. – apklausoje dalyvavusių žmonių atsakė, kad savo automobilį mato tik kaip funkciją atliekantį daiktą.

Be to, daugiau nei du trečdaliai sako, kad automobiliui priskiria netgi lytį – 35 proc. Į klausimus atsakiusiųjų naudotojų mano, kad jų automobilis yra vyriškosios lyties, 34 proc. – moteriškosios.

Anot Estijos ekonomisto ir vartotojų psichologijos eksperto Ivaro Soone’ės, žmonės linkę su savo automobiliu užmegzti daug stipresnį emocinį ryšį nei su daugeliu kitų daiktų. Pasak psichologo, automobiliams jų savininkai priskiria žmonėms būdingų savybių dėl įvairių priežasčių.

„Pirmiausia, automobilis yra labai brangus daiktas, kuris dažnai taip pat tampa statuso simboliu arba netgi saviraiškos priemone.

Žmonės sieja su laisve

Antra, automobilis dažnai nėra vien tik transporto priemonė – psichologiškai jis tampa objektu, per kurį žmonės siekia laisvės, saugumo ir nepriklausomybės. Tai ilgalaikė investicija, kurią žmonės renkasi atsakingai, remdamiesi praktiškumo, estetikos ir saugumo kriterijais. Tiek rinkdamasis automobilį, tiek ilgą laiką naudodamas jį, žmogus prie šio daikto prisiriša.

Trečia, emocinis ryšys gali kilti ir iš su automobiliu susijusių prisiminimų bei patirčių. Jei automobilio turėjimas asocijuojasi su teigiamomis emocijomis ir prisiminimais, jo naudojimas nuo pat pradžių susiejamas su asmenine tapatybe ir savęs suvokimu. Visa tai prisideda prie stipraus ir emocingo žmogaus ryšio su automobiliu – panašiai kaip kadaise žmogus ryšį jautė su arkliais“, – sako psichologas.

Anot I. Soone’ės, toks emocinis prisirišimas gali trukdyti pokyčiams, pavyzdžiui, automobilio pakeitimui saugesniu, ekonomiškesniu ar mažiau taršiu. Taip pat, anot psichologo, perdėtas prisirišimas prie automobilio gali sulaikyti žmogų nuo svarbių gyvenimo sprendimų – pavyzdžiui, ar persikelti gyventi arčiau darbo, taip pat gali trukdyti racionaliai įvertinti, ar nevertėtų dažniau rinktis viešojo transporto naudojimo.

„Kai automobilis suvokiamas kaip statuso simbolis, noras pasipuikuoti gali lemti ir neracionalų elgesį – pavyzdžiui, primygtinį norą statyti automobilį matomiausioje vietoje ar visada važiuoti iki pat durų, kad automobilį matytų visi. Geriausiu atveju tai sukelia spūstis mieste ir nepatogumų aplinkiniams, blogiausiu – gali užblokuoti priėjimą greitosios pagalbos ar ugniagesių automobiliams“, – sako I. Soone’ė.

The post Kodėl lietuviai savo automobiliams duoda vardus? appeared first on PANELĖ.

Širvintų rajone ketvirtadienį ugniagesiai gelbėjo į šulinį įkritusią moterį, pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD).

PAGD duomenimis, 15 val. 56 min. pranešta, kad Kiemelių kaime, Kiemelių gatvėje, į šulinį įkrito moteris (sąmoninga), negali išlipti. 

Atvykus ugniagesiams, moteris buvo įkritusi į 3 metrų gylio šulinį su vandeniu. Moteris iškelta, perduota medikams.

The post Širvintų rajone ugniagesiai gelbėjo į šulinį įkritusią moterį appeared first on PANELĖ.

Norint kažką pasakyti, ne visada užtenka žodžių. Kartais reikia imtis ir kitų priemonių, o viena efektyviausių išraiškų yra menas. Provokuojančios meno kryptys komentuoja tai, ko nesugeba pasakyti nei politikai, nei institucijos. Gatvės menas jau seniai peržengė nusistovėjusius vandalizmo stereotipus. Tai tapo naujos kartos kultūros forma, kuri keičia miestus, žmones ir mūsų požiūrį į meną.

Nuo sienų į muziejų

Gatvės meno ištakos dažniausiai siejamos su protestu ir miesto subkultūromis. Grafičiai ant traukinių vagonų, purškiami šūkiai ant sienų, neteisėti piešiniai – visa tai ilgai buvo laikoma netvarkos simboliu. Tačiau laikui bėgant šie vaizdai įgavo ir kitą reikšmę.

Šiandien visame pasaulyje žinomi gatvės menininkai, tokie kaip Banksy ar Shepard Fairey, yra eksponuojami prestižinėse galerijose, o jų darbai parduodami aukcionuose už milijonus. Tai parodo, kad tam tikra visuomenės dalis pradėjo kitaip vertinti šią meno formą – ne kaip nusikaltimą, o kaip kultūrinę saviraišką.

Sienos yra naujosios drobės

Skirtingai nei tradicinis, gatvės menas gimsta tiesiog miesto širdyje – ant pastatų sienų, autobusų stotelių, tiltų. Tai nėra vien tik estetinis pasirinkimas, tai gerai matomos žinutės, komentarai ar kritika. Tai yra itin gyva meno forma, žavinti ir traukianti savo laikinumu bei gilumu.

Lietuva irgi prabyla

Ir mūsų miestų sienos vis dažniau numarginamos meniniais sprendimais. Kaunas tapo viena iš ryškiausių gatvės meno sostinių Lietuvoje – nuo „Rožinio dramblio“ iki „Senelio išminčiaus“. Menininkų kolektyvai piešdami kuria miesto identitetą, socialines problemas ar tiesiog puošia nykius rajonus.

Įdomu tai, kad vis daugiau savivaldybių ima palaikyti šias iniciatyvas: skiria sienas legaliam menui, organizuoja festivalius ir net remia jaunus menininkus. Tai rodo pokytį – nuo nepasitikėjimo iki bendradarbiavimo bei paskatinimo.

Jaunoji karta, kurianti stiprią žinutę

Gatvės menas tampa balsu tų, kurie dažnai lieka gyvenimo paraštėse. Jauni žmonės renkasi miesto sienas vietoj baltų galerijų sienų, todėl kad tai – laisvė. Nesurežisuota, greita, bet efektyvu. Gatvės menas nereikalauja leidimo, tačiau jis reikalauja dėmesio.

Ir maištas, ir kultūra

Tad ar gatvės menas yra maištas? Taip, nes jis atsirado iš poreikio kalbėti garsiai, net kai niekas neklauso. Taip pat šią meno formą galima pavadinti ir kultūra. Nes tai keičia miestų įvaizdį, žmonių sąmonę ir tapo šiuolaikine išraiškos dalimi. Šiandien gatvės menas yra savotiškas mūsų laikų atspindys: ką galvoja žmonės, kas juos piktina, kas įkvepia ar net gąsdina. Ir svarbiausia – tai menas, kurį mato visi.

Tikėtina, kad ateityje gatvės menas tik augs ir keisis. Jis taps dar išmanesnis, įvairesnis. Tačiau esmė išliks ta pati. Tai būdas kalbėti apie tai, kas rūpi ir būti išgirstam.

The post Gatvės menas: ar tai maištas, ar naujos kartos kultūra? appeared first on PANELĖ.

Birželis 2025-aisiais žada būti tikra šventė visiems dangaus mylėtojams. Nuo paslaptingų žvaigždžių susitikimų iki įspūdingų mėnulio fazių – šį mėnesį dangus virš Lietuvos bus kupinas stebuklų. Paruošėme jums kalendorių su svarbiausiais dangaus įvykiais ir patarimais, kada verta pakelti akis aukštyn.

Birželio 11 d. – Braškinė pilnatis

Tai viena romantiškiausių metų pilnačių, dar vadinama „braškine mėnulio naktimi“. Šis pavadinimas kilo iš Šiaurės Amerikos indėnų tradicijų, nes būtent tuo metu prinoksta laukinės braškės. Mėnulis gali atrodyti šiek tiek rausvas arba turėti šiltą atspalvį – tikras reginys akims ir puiki proga vakaroti gamtoje ar terasoje.

Patarimas: jei turite fotokamerą ar išmanųjį telefoną su geru naktiniu režimu – tai puiki galimybė pagauti vieną iš metų gražiausių pilnačių.

Birželio 17 d. – Dviguba žvaigždė

Dvigubų žvaigždžių poros – tai žvaigždės, esančios arti viena kitos ir sukuriančios įspūdingą reginį. Birželio 17-osios vakarą dangus padovanos galimybę išvysti vieną ryškiausių dvigubų žvaigždžių. Joms stebėti pravers net nedidelis teleskopas arba žiūronai.

Smalsiems vaikams ir suaugusiems – tai puiki proga supažindinti save ar šeimos narius su astronomija.

Birželio 19 d. – Triguba konjunkcija

Šią naktį įvyks itin retas reiškinys – triguba konjunkcija, kai trys dangaus kūnai (paprastai planetos ar Mėnulis) išsidėsto vienoje linijoje. Tai ne tik vaizdingas, bet ir moksliniu požiūriu svarbus dangaus reiškinys.

Geriausia matomumo vieta: stebėjimui rinkitės vietą toliau nuo miesto šviesų – pievą, miško pakraštį ar pajūrį.

Birželio 21 d. – Vasaros saulėgrįža

Vasaros saulėgrįža – tai ilgiausia metų diena, kai saulė pakyla aukščiausiai danguje. Tai puiki proga pasitikti saulę anksti ryte arba atsisveikinti su ja romantišku saulėlydžiu. Lietuvoje ši diena žymi vasaros vidurį ir senosios Joninių tradicijos ją itin vertina.

Idėja: surenkite saulėlydžio vakarienę gamtoje arba deginkite Joninių laužą – tegul tradicijos gyvuoja!

Birželio 22 d. – Mėnulis ir Septynios seserys

Šią naktį Mėnulis priartės prie Pleiadžių žvaigždyno, dar žinomo kaip Septynios seserys. Tai vienas iš gražiausių žvaigždynų šiaurės pusrutulyje, žinomas dėl savo ryškių žvaigždžių grupės. Mėnulis šalia jų atrodys tarsi paslaptingas keliautojas – scena, kurią verta pamatyti gyvai.

Kada stebėti? – Nuo saulėlydžio iki vidurnakčio, kol Mėnulis dar pakankamai žemai.

Birželio 27 d. – Bootidų meteorų lietus

Mėnesio pabaigą vainikuos Bootidų meteorų lietus. Tai naktis, kai išvysite krintančias žvaigždes, o kiekvienas jų švystelėjimas – proga sugalvoti norą. Nors šis meteorų lietus nėra toks intensyvus kaip rugpjūčio Perseidai, bet jis džiugina šiltu oru ir gerais stebėjimo sąlygomis.

Patarimas: patogiai įsitaisykite supležinėje kėdėje ar gultuose, turėkite šiltesnį megztinį ir mėgaukitės tylia, magiška naktimi.

Nepamirškite žvilgtelėti į dangų!

Birželis – puikus metas iš naujo atrasti gamtą, ritmą ir… dangų. Net jei nesate užkietėjęs astronomijos entuziastas, bent vienas iš šių reginių paliks neišdildomą įspūdį. Juk kartais reikia tik sekundės, kad primintume sau, kaip nuostabus ir paslaptingas yra mūsų pasaulis.

The post Išskirtiniai birželio dangaus reginiai: nuo braškinės pilnaties iki trigubos konjunkcijos appeared first on PANELĖ.