Nauji įrenginiai sujungia pažangias technologijas su kasdieniam naudojimui pritaikytomis funkcijomis – nuo tikslesnio treniruočių stebėjimo iki greito ir stabilaus interneto ryšio visiems namams.

Pažangios funkcijos bėgikams ir aktyvaus gyvenimo būdo mėgėjams

Vienas pagrindinių šių metų naujienų – išmanusis laikrodis „Huawei Watch GT Runner 2“, skirtas tiek profesionaliems bėgikams, tiek aktyviai sportuojantiems žmonėms. Šis modelis sukurtas po penkerių metų tyrimų ir technologijų tobulinimo, todėl siūlo dar tikslesnį treniruočių duomenų sekimą bei pažangesnes funkcijas bėgimo mėgėjams.

Laikrodis aprūpintas patobulinta 3D izoliuota antenos architektūra, kuri leidžia tiksliau nustatyti vartotojo buvimo vietą ir sekti maršrutą net sudėtingomis sąlygomis – pavyzdžiui, bėgant miesto gatvėmis ar vietose, kur GPS signalą gali slopinti aplinka. Tikslesni GPS duomenys padeda sportuojantiems žmonėms geriau analizuoti savo treniruotes ir stebėti progresą.

Įrenginyje integruotas išmanusis maratono režimas leidžia analizuoti bėgimo tempą, distanciją, aukščio pokyčius ir kitus svarbius rodiklius. Ši funkcija padeda bėgikams planuoti jėgas visos distancijos metu ir suteikia realaus laiko rekomendacijas, kurios gali būti naudingos ruošiantis varžyboms ar siekiant pagerinti asmeninius rezultatus.

„Vis daugiau žmonių atranda bėgimą kaip paprastą ir prieinamą būdą rūpintis savo sveikata. Išmanieji laikrodžiai gali padėti geriau suprasti treniruočių duomenis ir suteikti daugiau motyvacijos judėti. „Watch GT Runner 2“ leidžia patogiai sekti sporto rodiklius, planuoti treniruotes ir gauti naudingų įžvalgų apie savo progresą“, – sako „Huawei“ produktų mokymų vadovė Lietuvoje Urtė Eidžiūnaitė.

Išmanesnė garso patirtis

Kartu su naujuoju laikrodžiu Lietuvos rinkoje pristatomos belaidės ausinės „Huawei FreeBuds Pro 5“. Šis modelis išsiskiria pažangia aktyvaus triukšmo slopinimo (ANC) sistema, pasitelkiančia dirbtinio intelekto algoritmus ir gebančia ne tik efektyviai slopinti aplinkos triukšmą, bet ir prisitaikyti prie skirtingų aplinkos sąlygų. Tai leidžia vartotojams mėgautis aiškiu ir subalansuotu garsu tiek keliaujant, tiek dirbant ar sportuojant.

Ausinėse integruotos išmanios garso valdymo funkcijos padeda užtikrinti aukštą skambučių kokybę ir sklandų garso perdavimą net triukšmingoje aplinkoje. Dėl to „FreeBuds Pro 5“ tinka įvairioms kasdienėms situacijoms – nuo muzikos klausymo keliaujant ar sportuojant iki nuotolinių pokalbių darbo metu.

„Šiuolaikiniai vartotojai ausines dažnai naudoja visą dieną – klausosi muzikos, dalyvauja skambučiuose ar sportuoja. Todėl svarbu, kad jos užtikrintų kokybišką garsą ir galėtų prisitaikyti prie skirtingų aplinkų“, – teigia U. Eidžiūnaitė.

Greitas ir stabilus internetas visiems namams

Trečioji pristatoma naujiena – maršrutizatorius „Huawei WiFi Mesh X3 Pro“, užtikrinantis greitą ir stabilų interneto ryšį visame būste. Įrenginys palaiko naujos kartos „WiFi 7“ technologiją ir gali pasiekti iki 3,6 Gbps teorinį belaidžio ryšio greitį, todėl leidžia sklandžiai naudotis internetu net tada, kai vienu metu prijungta daug skirtingų įrenginių.

Maršrutizatoriuje integruota „Huawei WiFi Mesh+“ technologija leidžia išplėsti tinklą ir užtikrinti stabilų ryšį skirtingose namų vietose. Prisijungę įrenginiai automatiškai pasirenka stipriausią signalą, todėl vartotojai gali sklandžiai judėti iš vieno kambario į kitą neprarasdami ryšio – tai ypač aktualu vaizdo skambučiams, interneto pramogoms ar nuotoliniam darbui.

„Huawei WiFi Mesh X3 Pro“ taip pat išsiskiria ne tik techninėmis galimybėmis, bet ir dizainu. Įrenginio išvaizdą įkvėpė gamtos motyvai, o minimalistinis korpusas sukurtas taip, kad maršrutizatorius galėtų natūraliai įsilieti į namų interjerą, nebebūdamas tik įrenginiu, kuris slepiamas lentynoje.

Naujuosius „Huawei“ įrenginius Lietuvoje bus galima įsigyti nuo kovo 16 dienos. Jų kainos Baltijos šalyse: „Huawei Watch GT Runner 2“ – 399 Eur, „Huawei FreeBuds Pro 5“ – 199 Eur, „Huawei WiFi Mesh X3 Pro“ – 269 Eur.

The post Pristatytos „Huawei“ naujienos: išmanus laikrodis bėgikams, belaidės ausinės ir „WiFi 7“ maršrutizatorius appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Jau savo šeimas sukūrusios ir atskirai Šiauliuose gyvenančios seserys kas rytą pasuka į skirtingas puses. Roberta Markauskė – link Kelmės raj., o Aiva Janušonytė-Vadoklė – link Radviliškio raj. Tačiau kelionės abiem neprailgsta, nes seserišką ryšį palaiko kasryt kalbėdamos telefonu. Pokalbis jau tapęs savotišku ritualu pasidalinti mintimis dar prieš prasidedant dienos ritmui. Pasibaigus darbams seserys vėl susiskambina, tuomet prie pokalbio kartais prisijungia ir mama.

Viskas prasidėjo nuo močiutės  

Iš Pakruojo rajono, Megučionių kaimo kilusi M. Janušonienė jau 20 metų dirba fermos operatore Danijos kiaulių augintojų įmonėje „Idavang“, Mūšos padalinyje. Sajas padaliniui vadovaujanti Roberta įmonėje darbuojasi 9 metus, o dviem metais jaunesnė Aiva – be pertraukų 11 metų.

Tad pasakojant šios šeimos moterų gyvenimo istoriją, tiesiog neįmanoma jos atpinti nuo darbo. Jis tapo ne tik pragyvenimo šaltiniu, bet ir svarbia kasdienybės dalimi, formavusia jų tarpusavio ryšį ir pasirinkimus. Tai kaip viskas prasidėjo?

„Darbas su gyvūnais man nuo vaikystės buvo artimas ir pažįstamas, nes mano mama ilgą laiką dirbo kiaulių ūkyje. Iš pradžių buvo nemažai fizinio darbo, bet laikui bėgant viskas keitėsi, tobulėjo. O kai matai prasmę tame, ką darai, ir aplink yra žmonės, kuriais gali pasitikėti, tuomet ir užsilieki“, – pasakoja M. Janušonienė.

Pirmieji žingsniai fermoje – su ašaromis, bet ir su ryžtu

Pirmoji iš seserų būdama šešiolikmete pagalbine darbuotoja fermoje vasarą pradėjo dirbti Aiva. Ji įsitikinusi, kad prie jųdviejų su seserimi meilės darbui mama nemenkai prisidėjo, net jei pirmosios dienos fermoje abiem nebuvo paprastos. Aiva prisipažįsta, net ašarų yra buvę. Tačiau abi nenorėjo nuvilti mamos.

Tad Aiva grįžo ten ir kitą vasarą. Vėliau darbą derino su mokslais – ketverius metus studijavo aplinkosaugą Panevėžio kolegijoje, o sesijų metu imdavo atostogas, kad galėtų susitelkti į studijas.

„Kai dukros pradėjo dirbti, man teko jas apmokyti. Parodydavau, kaip kas daroma, paaiškindavau smulkmenas, kai reikėdavo – padrąsindavau. Kuri motina nebūtų laiminga, kai dukros pasirenka tokį patį kelią“, – šypsosi M. Janušonienė. 

Nebūna dviejų vienodų dienų

Roberta kuriam laikui buvo išvykusi padirbėti į Daniją. Tačiau gyvenimas ją atvedė atgal. Vienas etapas keitė kitą: darbas skirtinguose padaliniuose, naujos atsakomybės, o galiausiai – pasiūlymas vadovauti Sajos padaliniui. 

„Šeduvos padalinyje dirbau, kol sesuo buvo motinystės atostogose. Galvojau, jai sugrįžus, man teks išeiti. Bet pasiūlė likti ir vadovauti kitam padaliniui. Labai apsidžiaugiau, bet kartu tai buvo didelis iššūkis, nes tapau atsakinga už 26 žmonių komandą. Reikėjo laiko apsiprasti, suprasti komandą, susidėlioti darbus“, – tikina Roberta. 

Šiandien jai pačiai sunku patikėti, kad čia dirba jau devynerius metus. „Kartais pagalvoju, kaip greitai prabėgo tie metai. Ir tikrai nebuvo taip, kad būtų tekę save versti važiuoti į darbą. Gal todėl, kad kiekviena diena vis kitokia – atsiranda naujų situacijų, sprendimų, reikia reaguoti. Iš šalies gali pasirodyti, kad darome tą patį, bet iš tikrųjų taip nėra“, – tvirtina Roberta ir priduria, kad ją motyvuoja galimybė kelti tikslus ir matyti rezultatą.

Padalinio vadove tapo sulaukusi 23-ejų

Aiva paskaičiavo, kad su pertraukomis „Idavang“ įmonėje dirba 14 metų. Per tą laiką išbandė ne vieną poziciją: dirbo naktine fermos operatore, pagalbine virtuvės darbuotoja, kol galiausiai ją tiesiog įtraukė paršiavimosi skyrius. „Nuo pirmų dienų ten buvo labai įdomu. Ypač tas momentas, kai gimsta mažas paršelis. Matai, koks jis silpnas, padedi jam sustiprėti, įdedi daug darbo ir po kurio laiko matai rezultatą. Tas pokytis labai motyvuoja“, – pasakoja ji.

Kai Aivai buvo 23-eji, jai buvo pasiūlyta vadovauti Šeduvos padaliniui. „Iš pradžių nebuvo labai drąsu. Skyrius man buvo visiškai naujas – atjunkytų ir penimų. Nebuvau tokio darbo dirbusi. Atsakomybių buvo daug, bet po truputį įsivažiavau. Dabar jau taip pripratau prie šio ritmo, kad net sunku įsivaizduoti save kitame darbe“, – sako Aiva, vadovaujanti keturių žmonių komandai.

Tenka griauti įsitikinimus apie darbą 

Nors kasdien vyksta į darbą šiuolaikiškoje įmonėje, moterys pripažįsta – stereotipai apie darbą fermoje vis dar labai gajūs. Su jais tenka susidurti ne tik atsitiktiniuose  pokalbiuose, bet ir priimant naujus darbuotojus.

„Realybė juos nustebina. Kai pakviečiame atvykti ir patiems apsižiūrėti, žmonės pamato, kad fermose daug švariau ir tvarkingiau negu jie įsivaizdavo. Dirbame su švariais rūbais, baltais batais, daug kas automatizuota, sustyguota“, –  pasakoja Roberta. 

Pasak seserų, pasenusį fermų vaizdinį iš žmonių galvų išgyvendinti nėra paprasta. Dažnai joms tenka griauti kitų įsitikinimus ir už darbovietės sienų. „Kai pasakai, kad esi padalinio ar fermos vadovė, to neužtenka. Iš karto seka kitas klausimas – kaip atrodo tavo diena? Ką tu ten iš viso gali dirbti? Viskas priklauso nuo pašnekovo požiūrio, kiek detaliai tenka aiškinti, kad mano darbas nėra su šakėmis. Didelę dalį sudaro administraciniai sprendimai, planavimas, įvairių situacijų sprendimas“, – apie savo patirtis kalba Aiva. 

Galiausiai, net jei darbo sąlygos geros, o įmonė šiuolaikiška, nereiškia, kad fermoje gali dirbti bet kas. „Nesvarbu, kokias pareigas užimi – ar esi operatorius, ar vadovas – visur reikia atsakomybės. Visur kyla savų iššūkių, kuriuos reikia spręsti. Svarbiausia, šalia yra puikus kolektyvas ir jei prireikia – visada sulaukiame pagalbos iš vadovų. Niekas čia niekada nėra paliktas vienas“, – tikina Roberta. Tuo pat metu svarbus ir balansas. Pasak moterų,  įmonėje organizuojamos bendros šventės, smagios veiklos, susitinka keli padaliniai.  

Kai darbas baigiasi, lieka ryšys  

Tad išgirdus šią istoriją turbūt ir nieko keisto, kad darbo temos tarp šios šeimos moterų yra neišvengiamos. „Kartais jau sąmoningai viena kitą stabdome“, – juokiasi Roberta. Tačiau kartu jos pripažįsta, kad bendros patirtys tik sustiprino ryšį, kurį jos puoselėja kartu leisdamos laisvalaikį, lankydamos koncertus ar kiną, švęsdamos šventes. Svarbiausia – būdamos kartu.  

The post Vienoje įmonėje dirbančios mama ir dvi dukros griauna ne vieną stereotipą appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Svarbiausi momentai – nuo emocinio atsistatymo iki kūrybinės saviraiškos

Stovyklos metu dalyviai gilinosi į emocinį atsistatymą, savęs pažinimą, neapykantos kalbos atpažinimą ir jos poveikio supratimą. Taip pat buvo dirbama su asmeninių ribų nustatymu bei aktyviu klausymu. Jaunimas ne tik įgijo įgūdžių, kaip išlaikyti vidinį balansą, bet ir išmoko būti „čia ir dabar”, kurti prasmingus ir palaikančius santykius su kitais.

„Ne bijau skirti laiko sau ir savo emocijoms; galiu ignoruoti neigiamus komentarus internete”, – teigė vienas dalyvis. Kitas pabrėžė: „Sužinojau daug naujo apie ribų nustatymą ir aktyvų klausymą. Grįžęs namo galėjau taikyti šias žinias ir labiau stebėti savo elgesį su kitais žmonėmis.”

Kūrybinės veiklos – menas, judesys ir teatras – tapo svarbia priemone, padedančia jaunimui išreikšti savo jausmus, ugdyti empatišką požiūrį ir pasiekti asmeninę transformaciją.

Stovykla kaip atspirties taškas: kaip dirbti su traumas patyrusiu jaunimu

Vasario mėnesį Lietuvoje vyko dar viena stovykla, skirta jaunimo darbuotojams, pedagogams, socialiniams darbuotojams ir psichikos sveikatos specialistams. Jos tikslas – gilinti traumą atliepiančių metodikų taikymą ir plėtoti praktinius įrankius, reikalingus darbui su jaunimu, patiriančiu emocinius iššūkius.

Šioje programoje dalyvavo įvairių sričių specialistai – nuo psichologijos iki dailės terapijos. Dalyviai gilinosi į neapykantos kalbos atpažinimą, kūrė reagavimo strategijas, stiprino asmenines ribas per dramos terapiją ir tobulino dailės terapijos taikymą. Dėmesingumo praktikos, jogos ir meditacijos taip pat tapo svarbiu darbo su jaunimu įrankiu.

„Dramos ir dailės terapija padėjo man geriau pažinti save ir apmąstyti savo ribas bei emocijas”, – pasidalijo vienas iš dalyvių. Kitas pabrėžė: „Meditacijos metu supratau, kad savyje nešioju vidines traumas, apie kurias net nebuvau susimąstęs.”

Ilgalaikis poveikis: asmeninė transformacija ir tvarus pokytis

Abi stovyklos tapo ne tik žinių įgijimo vieta, bet ir asmeninės transformacijos pradžia. Dalyviai pripažino, kad įgytos žinios ne tik padėjo jiems tapti geresniais specialistais, bet ir sustiprino jų emocinį atsparumą, empatiją ir gebėjimą dirbti su kitais.

„Prašome organizuokite daugiau tokių stovyklų – tai buvo nuostabu”, – dėkojo vienas iš dalyvių, pabrėždamas, kad šios iniciatyvos turi ilgalaikį ir teigiamą poveikį tiek jauniems žmonėms, tiek specialistams.

Projektas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis

Abi stovyklos finansuojamos Europos Sąjungos lėšomis. Išsakytos nuomonės atspindi tik autorių požiūrį ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Europos švietimo ir kultūros vykdomosios agentūros (EACEA) poziciją.

The post Sąmoningumo stovyklos Lietuvoje: kaip emocinė sveikata, empatija ir kūrybiškumas formuoja ateitį  appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Grupės „Man-go“ narė Rima praėjusią savaitę paskelbė apie jai atliktą akies lęšiuko keitimo operaciją. Dar viena tokia pati chirurginė intervencija (šį kartą kitos akies) Rimos laukia jau artimiausiu metu. Kadangi po šių operacijų yra būtina reabilitacija, grupė „Man-go“ nusprendė laikinai sustabdyti kūrybinę ir koncertinę veiklą.

Regėjimo problemos ir operacija

Kaip teigia pati Rima, regėjimo problemos ją lydį nuo ankstyvos jaunystės. Anksčiau šią problemą Rima mėgino spręsti nešiojant akinius ir kontaktinius lęšius, tačiau regėjimui vis prastėjant, ilgametė „Man-go“ grupės narė visgi pasiryžo operacijai.

Kaip juokauja pati Rima, nors šios operacijos yra sudėtingos ir gan nemalonios, iškentėti jas tikrai verta ne tik dėl geresnės kasdienio gyvenimo kokybės, bet ir dėl galimybės pagaliau ryškiau ir aiškiau išvysti savo gerbėjų veidus.

„Labai laukiu tos akimirkos, kai į sceną galėsiu žengti aiškiai matydama savo gerbėjų akis, veidus, šypsenas, emocijas. Anksčiau viską matydavau lyg per rūką. Tad jau dabar su dideliu nekantrumu laukiu pirmųjų koncertų po šios nedidelės priverstinės pertraukos“, – mintimis dalinasi Rima.

Prieš kūrybinę pertrauką grupė „Man-go“ savo gerbėjams parengė muzikinę staigmeną – naują jautrią dainą „Nepaleisk manęs“. Kaip teigia grupės „Man-go“ merginos ši daina pasakoja apie taurius jausmus kitam žmogui, artimą emocinį ryšį, kuris išlieka net ir santykiams nutrūkus.

Dainą „Nepaleisk manęs“ lydi ir vaizdo klipas, kuris buvo nufilmuotas legendiniuose Palangos svečių namuose „Auska“. Taip pat merginos prieš muzikinę pertrauką įsiamžino ir naujoje fotosesijoje.

Kaip teigia „Man-go“ narės Justina, Gabija ir Rima, jei antroji Rimos operacija ir reabilitacinis laikotarpis praeis sklandžiai, grupę gerbėjai scenoje vėl turėtų išvysti jau birželio mėnesį.

The post „Man-go“ skelbia netikėtą pauzę veikloje ir gerbėjams dovanoja naują dainą  appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Dainas teko perkurti iš naujo

Tokių hitų kaip „Karalių paslaptys“ (Iš lėto leidžiasi saulė) ar „Šokių karštligė“ (Aš noriu šokt) dainų autorius Linas Domeikis sako, kad prieš sugrįžtant į sceną, kiekvieną dainą teko ne šiaip pakoreguoti, bet perkurti iš naujo.

„Savo dainas kūrėme prieš tris dešimtmečius, taigi tokių technologinių galimybių kaip šiandien nebuvo. Na, bent jau Lietuvoje. Tiesą sakant, jau tada žinojome, kad mūsų kūriniai galėtų skambėti geriau, juk klausėmės Vakarų muzikos, tik reikalingų sąlygų patys neturėjome. Dar mokėmės mokykloje, iš Marijampolės važiuodavome į įrašų studiją Kaune ir buvome iki centų suskaičiavę, kiek kainuoja kiekviena joje praleista minutė. Taigi dabar gavę antrą šansą – atgaivinome kiekvieną natą, keitėme aranžuotes, net kai kurias tekstų eilutes, kad atitiktų šiandienos aktualijas“, – teigia L. Domeikis.

Grupės vokalistė Neringa Levulienė sako, kad daugiausia paplušėti teko Linui – dainų atnaujinimui jis subūrė skirtingų prodiuserių komandą.

„Linas kruopščiai draugėn surinko profesionalus, išmanančius šiuolaikines muzikos technologijas, jiems padalijo skirtingas funkcijas. Lengviausio kelio tikrai nesirinko – aš vokalą iš naujo įrašinėjau Lietuvoje, jis pats tuo metu gyveno Nyderlanduose. Įsigijo reikiamą techniką ir savo įgrotas partijas siųsdavo prodiuseriui Dubajuje arba kitam – Norvegijoje. Į susitikimus su jais, naudojant specialiai tam skirtas programas, jungdavosi vaizdo skambučiais, kad galėtų matyti darbinį ekraną, girdėti muziką, išsakyti pageidavimus ir pastabas. Tokiu būdu tiesiogiai dalyvavo dainos įrašymo procese“, – pasakoja  N. Levulienė.

Kas sudėtingiausia?

Paklaustas, kas šiame procese buvo sudėtingiausia, L. Domeikis pabrėžė, kad svarbiausia buvo neprarasti 90-ųjų skambesio.

„Daug ko, ką siūlo dabartinės technologijos, teko atsisakyti, nes būtume jo netekę. Supratau, kad daugelis netobulumų ir yra mūsų kūrinių esmė. Mes esame įsipareigoję gerbėjams – savo muzika nukelti juos į praeitį, bent akimirkai sugrąžinti jaunystės laikus, tad negalėjome sentimentus sukeliančio unikalumo iškeisti į naujus eksperimentus“, – pasakoja  L. Domeikis.

Tačiau, anot N. Levulienės, su savo dainomis drąsiai eksperimentuoti grupė leidžia kitiems.

„Neseniai pasirodė visiškai nauja mūsų dainos „Sakė man“ versija – ją Norvegijoje įrašė jaunosios kartos muzikos kūrėjas Bäsello. Beprotiškai įdomu, kaip mūsų kūrinius interpretuoja kiti, vis dar neįtikėtina, kad taip seniai parašytos dainos skatina naują kūrybą. Jaunystėje tikrai nesvajojome, kad mūsų kūriniai vėliau įgaus operinio skambesio, bus atliekami chorų, skambės krepšinio varžybose ar „TikTok“ vaizdo įrašuose“, – nuostabos neslepia N. Levulienė.

Anot jos, nuopelnai dėl to turėtų būti skirti Linui ir užsimena, kad būtent jo vardas slepiasi ne tik už „Karališkos erdvės“, bet ir kitų šalies atlikėjų dainų, tapusių hitais. Pavyzdžiui, Džordanos Butkutės „Sapnas“, „Man patinka“ ar Ryčio Cicino „Lietaus dukra“.

„Kai nusprendėme nebetęsti savo muzikinės veiklos, kurį laiką dirbau muzikos įrašų studijoje, tad teko prisidėti ir prie kitų atlikėjų dainų kūrimo. Tačiau niekada nekuriu vakuume – rašydamas dainas visuomet įsivaizduoju, kas jas atliks, svarbus ne tik vokalas, bet ir asmenybė. Panašiai kaip aktorius įsijaučia į personažą, taip aš įsikūniju į atlikėją. Tik todėl galiu sukurti stilistiškai itin skirtingus kūrinius, o ir tai, ar jie taps hitais, priklauso ne tik nuo manęs“, – juokiasi  L. Domeikis.

Kokie hitai skambės?

Paklausti, kurių hitų galima tikėtis artėjančiame koncerte, grupės nariai išliko paslaptingi.

„Galime pasakyti tik tiek, kad kelias dainas atliksime taip, kaip jos niekada neskambėjo – akustiškai. Tačiau visos kitos, net ir perkurtos, turėtų sukurti tą pačią patirtį kaip 90-aisiais. Koncerte netrūks šou elementų, mums kompaniją palaikys daugybė šokėjų ir riedutininkų. Svarbiausia – bus daug bendrystės, net sceną planuojame taip, kad galėtume būti kuo arčiau klausytojų“, – dalijasi grupės nariai.

The post Kas sieja legendinę grupę „Karališka erdvė“, Džordaną Butkutę ir Dubajų? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Daugiau nei simbolinė šventė

Tarptautinė moters diena atsirado kaip labai konkreti žinutė apie moterų vaidmenį visuomenėje ir lygias galimybes skirtingose gyvenimo srityse. Pradžioje kalba sukosi apie kasdienius, apčiuopiamus dalykus – darbo sąlygas, saugumą, dalyvavimą viešajame gyvenime ir teisę būti girdimai. Tai buvo ne apie simbolius, o apie realybę, tiesiogiai veikusią moterų gyvenimo kokybę.

Bėgant laikui šios dienos minėjimas įgijo įvairių formų. Šiandien kovo 8-oji dažnai tampa proga išreikšti dėmesį per simbolinius gestus – gėles, sveikinimus ar padėkas. Vis dėlto kartu vis dažniau grįžtama prie pirminės šios dienos prasmės ir klausimo, kaip dėmesys moterims gali būti išreiškiamas ne tik vieną dieną per metus.

Šiame kontekste Tarptautinė moters diena vis dažniau suvokiama ne kaip vienkartinė šventė, o kaip priminimas apie nuoseklų rūpestį – apie sprendimus ir aplinką, kuri leidžia moterims jaustis girdimoms, palaikomoms ir vertinamoms kasdien, o ne tik progomis. Dėl to vis daugiau reikšmės įgauna maži, praktiški gyvenimo pasirinkimai, kurie padeda palaikyti patogų gyvenimo ritmą ir ilgainiui formuoja geresnę savijautą.

Kasdienė gerovė prasideda nuo mažų dalykų

Kasdienę savijautą dažniausiai formuoja daugybė smulkių pasirinkimų, kurie kartojasi kasdien – nuo to, kaip pradedame rytą, iki to, kaip jaučiamės vakare po ilgos dienos. Šie pasikartojantys elementai turi didžiausią poveikį komfortui ir bendrai savijautai. Ypač svarbūs tampa daiktai, kuriuos naudojame valandų valandas. Jei jie kelia diskomfortą, spaudimą ar reikalauja nuolatinio prisitaikymo, tai ilgainiui tampa juntama.

Todėl vis daugiau dėmesio skiriama praktiškumui – ne tik funkcijoms, bet ir tam, kaip daiktai jaučiasi kasdienybėje. Komfortas, lengvumas ir galimybė naudoti juos ilgą laiką tampa esminiais kriterijais renkantis kasdienius aksesuarus. Tai ypač aktualu kalbant apie technologijas, kurios šiandien lydi beveik visą dieną ir natūraliai tampa kasdienės rutinos dalimi.

„Šiandien vis daugiau dėmesio skiriama ne vien technologijų funkcionalumui, bet ir tam, kaip jos prisitaiko prie kasdienio gyvenimo. Komfortas, lengvumas ir galimybė įrenginius naudoti ilgą laiką tampa svarbiais kriterijais renkantis kasdienius aksesuarus. Tokie sprendimai kaip atviro dizaino ausinės „Huawei FreeClip 2″ kuriami galvojant apie tai, kad technologija netrukdytų dienos ritmui, būtų patogi dėvėti visą dieną ir kartu atitiktų estetinius lūkesčius. Technologijos turi ne tik veikti patikimai, bet ir tikti kiekvienai situacijai”, – sako Urtė Eidžiūnaitė, „Huawei” produktų mokymų vadovė Lietuvoje.

Būtent toks požiūris į rūpestį savimi vis dažniau atsispindi šiuolaikinių moterų gyvenimuose. Technologijos, kurios lydi didžiąją dienos dalį, tampa ne tik įrankiais, bet ir priemone palaikyti komfortą, savijautą bei asmeninį ritmą. Vienas iš tokių kasdienių sprendimų – atviro dizaino ausinės „Huawei FreeClip 2″, kuriamos galvojant apie ilgalaikį komfortą, estetiką ir naudojimą visą dieną.

Kasdienis komfortas, kuris tampa stiliaus dalimi

Atviro dizaino ausinės „Huawei FreeClip 2″ buvo kuriamos galvojant apie kasdienį nešiojimą – kai technologija lydi visą dieną ir tampa natūralia gyvenimo dalimi. Jų dizainas išsiskiria subtilia, papuošalą primenančia forma: ausinės atrodo ne kaip įprastas technologinis įrenginys, o kaip stiliaus detalė, natūraliai deranti prie skirtingų įvaizdžių ir situacijų.

Atvira konstrukcija leidžia klausytis turinio išlaikant ryšį su aplinka, o ergonomiška forma pritaikyta ilgam dėvėjimui. „FreeClip 2″ pasižymi ilgai veikiančia baterija – iki 9 valandų vienu įkrovimu ir iki 38 valandų su dėklu – bei IP57 atsparumu dulkėms ir vandeniui, todėl tinka aktyviam, dinamiškam gyvenimo ritmui.

„Komfortas, lengvumas ir galimybė įrenginius naudoti ilgą laiką tampa svarbiais kriterijais renkantis kasdienius aksesuarus. „FreeClip 2″ sukurtos taip, kad netrukdytų įprastam ritmui – ausinės nespaudžia ausies, leidžia patogiai klausytis muzikos ar atsiliepti į skambučius. Ne mažiau svarbi ir estetika bei kokybė. Technologijos turi ne tik veikti patikimai, bet ir organiškai įsilieti į skirtingas gyvenimo situacijas”, – teigia U. Eidžiūnaitė.

Tarptautinės moters dienos proga prisiminkime, kad rūpinimasis savimi šiandien turi daug formų – nuo aplinkos ir darbo sąlygų iki kasdienių sprendimų ir technologijų, kurios padeda jaustis patogiau visą dieną. Tai nėra vien simbolinis gestas ar proginė dovana, o nuoseklus dėmesys sau, kuris tęsiasi kasdien.

The post Moters diena ir kasdieniai pasirinkimai, kurie kuria gerą savijautą appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Jokių traumų

Apie tai ji prakalbo dalyvaudama pramogų centre „O’Learys“ surengtame protmūšyje, kurį organizavo ledo ritulio komanda „Hockey Punks – Mototoja“. Į renginį ji atvyko kartu su sūnumi, jau antrus metus lankančiu šios sporto šakos treniruotes ir dalyvaujančiu varžybose.

Pasak I. Žuolytės, ledo rituliu daug metų užsiėmė jos vyro tėtis ir kiti artimi šeimos nariai, todėl ši tema jų namuose buvo nuolat aptariama.

„Kai mano sūnus pradėjo lankyti „Hockey Punks“ akademiją, tik po kurio laiko suvokiau, kiek daug simbolikos slypi šiame pasirinkime. 2018-aisiais, besilaukdama Gabrieliaus, gyvai stebėjau šviesaus atminimo Mindaugo Kiero 100-ąsias rungtynes Lietuvos vyrų ledo ritulio rinktinėje. Tais pačiais metais gimė mano sūnus ir buvo įkurta „Hockey Punks“ akademija. O sulaukęs penkerių Gabrielius pradėjo ją lankyti, ir būtent M. Kieras tapo pirmuoju jo treneriu – žmogumi, pastačiusiu jį ant pačiūžų“, – sako I. Žuolytė.

Ji pati ledo ritulio nėra žaidusi, bet džiaugiasi galinti būti aktyvia sirgale.

Sportas I. Žuolytei yra disciplina, charakteris, valios bei įpročių ugdymas. Jos įsitikinimu, tai yra laikas, kai stiprėja ne tik kūnas, bet ir galva.

„Kalbant apie vaikus, mano supratimu, yra būtina juos leisti bent į vieną sporto būrelį, tam, kad nuo mažens būtų ugdoma disciplina ir charakteris, – neabejoja pašnekovė, – Mano vyresnis vaikas jau daugiau nei pusantrų metų lanko ledo ritulį. Aš per jį atradau šio sporto  įdomumą“.

Anot jos, ledo ritulys žavi greičiu, emocijomis ir nuolatine įtampa. Dvikovos ant ledo, netikėti momentai ir intensyvi rungtynių eiga sukuria įtraukiantį reginį, kuris adrenalinu pakrauna ne tik sportininkus, bet ir žiūrovus.

Sirgalių namai

„Hockey Punks – Mototoja“ komandos kapitonas Rokas Bacevičius sako, kad pramogų centras „O’Learys“, vadinamas sirgalių namais, yra ne tik rungtynių stebėjimo vieta, o ir galimybė sportininkams su gerbėjais pabendrauti už arenos ribų.

„Sporte sirgaliai yra labai reikšmingi – jie padeda kovoti ir džiaugtis svarbiausiomis akimirkomis. Ant ledo visada jaučiame jų palaikymą, vertiname galimybę po rungtynių susitikti, pabendrauti ir kurti artimesnį ryšį“, – teigia jis.

Anot kapitono, pramogų centras atveria galimybes reguliariems komandos ir sirgalių susitikimams, teminiams protmūšiams bei bendriems renginiams.

„Idėjų turime daug. Norisi, kad tai taptų vieta, kur susirenka visa ledo ritulio bendruomenė – ne tik po rungtynių, bet ir kasdien“, – sako R. Bacevičius.

Naujoje erdvėje ypatingas dėmesys skiriamas ir jauniesiems sirgaliams, veikloms su šeima. Pasak jo, mažieji „pankiukai“ jau dabar aktyviai palaiko komandą tribūnose, o dalis žaidėjų juos treniruoja, todėl ryšys formuojasi natūraliai.

„O’Learys“ marketingo projektų vadovė Eglė Akranevičė pabrėžia, kad partnerystė su sporto komandomis yra nuosekli strategijos dalis.

„Siekiame tapti vieta, kur renkasi sporto bendruomenės – čia yra visa infrastruktūra rungtynėms stebėti, laikui kartu ir pramogoms. Tikime, kad tokios partnerystės augina ne tik klubus, bet ir visą sporto kultūrą Lietuvoje“, – sako ji.

Atsižvelgdamas į svečio poreikius, pramogų centras siūlo specialius rinkinius – iš anksto rezervuojamus staliukus su užkandžiais konkrečioms varžyboms, kad sirgaliai galėtų susitelkti į emocijas ir bendrystę.

Svarbiau nei medaliai

Komandos erdvėje vis dažniau galima sutikti ir pačius žaidėjus – jie ne tik rungtyniauja, bet ir aktyviai dalyvauja bendruomenės gyvenime. Puolėjas Nojus Kudzevičius ledo ritulį vadina ne darbu, o gyvenimo būdu.

„Sportuoju nuo dešimties metų, teko rungtyniauti Kanadoje, Suomijoje, Jungtinėse Valstijose. Kai nežaidžiu ledo ritulio, studijuoju Lietuvos sporto universitete treniravimo sistemas ir dirbu su vaikais mūsų akademijoje. Darbas su jais visada sugrąžina geras emocijas ir primena, dėl ko pradėjau žaisti“, – sako sportininkas.

Jaunimo rinktinėje rungtyniavęs Benas Beličenka prisimena, kad į ledo ritulį jį atvedė tėvas, nors pradžioje ši sporto šaka neatrodė patraukli.

„Vėliau pradėjo sektis, atsirado azartas, o dabar tai tapo svarbia mano gyvenimo dalimi“, – pasakoja jis.

Paklaustas apie įsimintiniausią momentą, žaidėjas prisimena paskutinį U20 čempionatą.

„Norėjau laimėti ir komandai, ir asmeniškai, todėl daug ruošiausi. Galiausiai iki pirmos vietos pritrūko kelių žingsnių, bet supratau, kad pats žaidimas, buvimas su komanda ir atstovavimas Lietuvai yra ne mažiau svarbūs nei medaliai. Tai buvo mano paskutinis jaunimo čempionatas, todėl tas jausmas liko labai stiprus“, – sako B. Beličenka.

The post Inga Žuolytė: sūnaus kelias į ledo ritulį pakeitė ir jos pačios kasdienybę appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Nuo kovo 12 d., ketvirtadienio, 10:00 val. ryto įsigyti bilietus į renginį galės ir „Live Nation Lietuva“ klubo nariai. 

The post Sensacija: Pitbull skelbia dar vieną pasirodymą Lietuvoje appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

„Viršvalandžiai ir papildomas darbas dažnai painiojami, tačiau tai nėra tas pats. Viršvalandžiai reiškia tą patį darbą, atliekamą viršijant nustatytą darbo laiką. O papildomas darbas reiškia naujas funkcijas ar atsakomybes, kurios gali būti atliekamos ir darbo metu, atskirai dėl to susitarus“, – sako Eglė Staniulionė, „Bitė Lietuva“ žmonių ambasados vadovė.

Pasak jos, pernai įsigalioję Darbo kodekso pakeitimai dar labiau pabrėžia skaidrumo svarbą, kai darbuotojui patikimos papildomos pareigos ar projektai.

„Jei darbuotojui skiriamas papildomas darbas, turi būti aiškiai susitarta, kokias papildomas funkcijas jis atliks, kokia bus jų apimtis ir koks atlygis bus mokamas. Kitaip tariant, papildomas darbas negali būti suprantamas kaip savaime atsirandanti pareiga“, – aiškina E. Staniulionė.

Kad nekiltų nesusipratimų, patariama dėl papildomo darbo ar viršvalandžių tartis iš anksto ir susitarimus fiksuoti raštu.

„Tiek papildomas, tiek viršvalandinis darbas galimas tik gavus darbuotojo sutikimą. Toks susitarimas gali būti fiksuojamas įvairiai – nuo laisvos formos dokumento iki susirašinėjimo elektroniniu paštu. Pakanka užfiksuoti darbdavio prašymą dirbti papildomai ir darbuotojo sutikimą“, – sako E. Staniulionė.

Anot jos, aiškūs susitarimai padeda išvengti situacijų, kai darbuotojas papildomai dirba savo iniciatyva, tačiau vėliau kyla klausimų dėl darbo laiko apskaitos ar apmokėjimo. Tai ypač aktualu organizacijose, kuriose taikomi lankstūs ar hibridiniai darbo modeliai. E. Staniulionė priduria, kad „Bitė Lietuva“ siekia, jog technologijų pažanga organizacijoje eitų kartu su dėmesiu žmonėms ir tinkamu darbo bei poilsio balansu.

Viršvalandžių kiekis ribojamas

Nors viršvalandžiai neretai laikomi galimybe uždirbti daugiau, jų kiekis yra ribojamas. Pagal Darbo kodeksą, per savaitę galima dirbti ne daugiau kaip 8 valandas viršvalandžių, nebent darbuotojas raštu sutinka dirbti iki 12 valandų viršvalandžių per savaitę.

„Net ir tokiu atveju turi būti laikomasi bendrų darbo laiko ribų. Vidutinė darbo laiko trukmė per apskaitinį laikotarpį negali viršyti 48 valandų per savaitę, o darbo diena negali būti ilgesnė nei 12 valandų. Pastaruoju metu vis dažniau akcentuojama būtent šių bendrų limitų laikymosi svarba“, – pažymi skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė Lietuva“ žmonių ambasados vadovė.

Per metus viršvalandžių trukmė taip pat ribojama – ji negali viršyti 180 valandų. Jei organizacijai reikalingas didesnis darbuotojų įsitraukimas, galima tartis ir dėl papildomo darbo ar naujų funkcijų, tačiau tokiu atveju taip pat turi būti aiškiai apibrėžta jų apimtis bei atlygis.

Darbo kodeksas numato, kad už viršvalandinį darbą darbo dienomis mokamas ne mažesnis nei 1,5 darbuotojo darbo užmokesčio dydžio atlygis. Už darbą poilsio dieną mokama dvigubai, o už darbą švenčių dieną ar naktį – ne mažiau kaip 2,5 karto didesnis atlygis. Tad papildomo uždarbio gali tikėtis tie, kuriems teks dirbti per artimiausias šventes – Kovo 11-ąją ar per Velykas.

Didesnio atlygio šiemet taip pat gali tikėtis dirbsiantys Tarptautinę darbininkų dieną (gegužės 1 d.), per Jonines (birželio 24 d.), Valstybės dieną (liepos 6 d.), Žolinę (rugpjūčio 15 d.), Visų šventųjų dieną (lapkričio 1 d.) bei Šv. Kalėdas (gruodžio 24–26 d.).

The post Viršvalandžiai ar papildomas darbas? Ekspertė įvardijo skirtumus appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Dirba visa šeima 

Vokietijoje laivų statykloje elektros instaliacijos montuotoja dirbanti Alma Smirnova pabrėžia – darbas vyriškame kolektyve turi nemažai privalumų. Dirbant su vyrais bendravimas visada tiesus ir konkretus, o jei reikia ką pakelti ar panešti – pagalbos ilgai prašyti netenka.  

Elektros instaliacijos montuotojos profesiją Alma pasirinko dėl šeimos – jos vyras toje pačioje laivų statykloje dirba suvirintoju. Kadangi vaikai jau suaugę, o vienas sūnus taip pat dirba tarptautinėje įmonių grupėje RNDV, galimybė būti kartu jai – didelė motyvacija: „Kai darbas suartina šeimą, jis įgauna visai kitą prasmę.” 

Pasak pašnekovės, darbas, priešingai nei manoma, nėra fiziškai sunkus, o jei kažko nemoki – įmanoma išmokti. Prireikus jėgos, padeda kolegos vyrai, o smulkūs ir kruopštūs darbai, ypatingai su smulkiais laidais ir kabeliais, moterims dažniausiai sekasi netgi geriau nei jiems. 

Kolektyve dirba žmonės iš įvairių šalių, tačiau Almai tai privalumas – su visais susikalba ir lengvai prisitaiko. O didžiausias darbo privalumas – monotonijos nebuvimas: keičiasi projektai, žmonės ir patirtys.  

Pašnekovė įsitikinusi, jog elektros instaliacijos srityje galėtų dirbti kur kas daugiau moterų nei dabar, todėl drąsiai šį darbą rekomenduoja kitoms. 

Darbas vyriškame kolektyve – privalumas  

Norvegijoje izoliuotoja dirbanti Daiva Mikalauskienė nesigaili pasirinkusi šį kelią, tačiau pripažįsta – pradžia gali atrodyti sudėtinga. Visgi net ir naujokams dažniausiai pakanka kelių savaičių perprasti šio darbo specifiką ir sėkmingai dirbti skirtingo sudėtingumo projektuose.  

Daivos darbas – laivuose, tiek kruiziniuose, tiek mažesniuose, montuoti izoliacines medžiagas. Fiziškai darbas nėra sunkus, tad jame, pasak moters, svarbiausia ne fizinis pasirengimas, o noras mokytis ir užsispyrimas.  

Kaip pasakojo Daiva, labiausiai ją sužavėjo darbas kruiziniuose laivuose, ypač pokyčiai, matomi nuo projekto starto iki pirmojo laivo išplaukimo, nes būtent tada aiškiai pamato savo darbo rezultatą ir pajunta tikrą pasididžiavimą. 

Užaugusi kartu su broliais, vyrų kolektyve Daiva jaučiasi natūraliai – bendrauti su kolegomis paprasta, o, prireikus, jie visuomet padeda ir palaiko, užsieniečiai dar ir negaili komplimentų.  

Didžiausias darbo žavesys – kasdien supantys skirtingų šalių žmonės ir galimybė keliauti. Projektai skirtingose šalyse leidžia pažinti vis naujas vietas ir kultūras. O moterims, kurios dvejoja, ar verta keisti profesiją, Daiva pataria viena – nebijoti savęs išbandyti. 

Kviečia prisijungti moteris 

Lina Miklovienė su šeima gyvena Prancūzijoje, kur jau ketverius metus didžiausioje laivų statykloje Europoje Chantiers de l’Atlantique dirba kabelinių linijų montuotoja. Į šalį atvyko kartu su vyru, o laikui bėgant laivų statykla tapo jos kasdienybės dalimi. 

Linos darbas – susijęs su kabelių sistemų montavimu. Darbo sudėtingumas priklauso nuo vietos, kabelių storio ir jų paruošimo. Nors, pašnekovės žodžiais, fiziškai darbas nelengvas, ji didžiuojasi savo gebėjimais ir sako, kad kartais gali padaryti net daugiau už kai kuriuos vyrus. Tiesa, iš vyrų, ypač filipiniečių, sulaukia nemažai nuostabos ir klausimų, kodėl pasirinko šią vyrišką profesiją. Atsakymas, anot Linos, paprastas: darbe nėra monotonijos – kiekvienas laivas, kurį tenka statyti palaipsniui, skirtingas, ir tai jai patinka.  

„Didžiausią įspūdį man padarė pirmasis kruizinis laivas, išsiskyręs prabanga – jo statybų ir įrengimo projekte dirbau nuo pradžios iki pabaigos. Nors ilgainiui laivų projektai savo mastu ir sprendimais stebina vis mažiau, su šeima vis dar randame laiko nuvažiuoti ant molo ir išlydėti į pirmą kelionę išplaukiančio laivo. Tai yra unikali viso St. Nazaire miestelio tradicija ir proga susiburti “, – dalijosi moteris.  

Tarptautiniame kolektyve Lina labiausiai vertina draugiškumą, paslaugumą ir mandagumą. Ji pastebi, kad lietuviai statykloje vertinami kaip darbštūs ir atsakingi specialistai. Nors laivų statykloje daugėja moterų – prancūzių, rumunių ir iš kitų šalių, moterų lietuvių, ypatingai jų, RNDV komandoje, galėtų būti daugiau.  

Įsidarbino pagal specialybę 

Prancūzijoje elektros instaliacijos montuotoja ketverius metus su vyru dirbanti Oksana Jančevskaja yra įgijusi technikės-elektronikės išsilavinimą ir turi patirties dirbdama su mikroschemomis. Taigi, kabelių montavimo ir elektros instaliacijos darbai jai nėra naujiena, panašų darbą dirbo ir Lietuvoje.  

Pasak pašnekovės, kartais tenka susidurti su fiziškai sudėtingomis užduotimis: sunkiais kabeliais ar darbu sudėtingai prieinamose darbo vietose, tačiau šiuos iššūkius atperka galimybė dirbti tarptautinėje komandoje, stabilus darbas ir gyvenimas kartu su vyru. „Sunkumai praeina, o pasididžiavimas tuo, ką darai, lieka”, – sako moteris.  

Oksana tiki, jog moterų laivų statyklose daugės, ir kviečia visas drąsias bei smalsias moteris rinktis šią profesiją. 

The post (Ne)moteriška profesija: laivus statančios moterys laužo pramonės standartus appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.