Panikos priepuoliams nusispjaut, ar esi pasiruošęs, ar tinkamas laikas ir sąlygos ar turi turėt leidimą. Jie neklausia, jie tiesiog ateina: staiga, žiauriai, dažnai, be jokios akivaizdžios priežasties. Tu gali sėdėti prie darbo stalo, vairuoti automobilį, bendrauti su draugais, arba gulėti lovoje prie TV, jau beužmiegantis, ir tavo kūnas nusprendžia: papanikuokim! Širdis daužosi bėgtum iš liepsnojančio pastato, kvėpavimo dažniai sutrumpėja, krūtinę spaudžia, rankos, drebėdamos ieško atramos, o protas rėkia, kad mirsi, išprotėsi, nualpsi o gal vemsi… Ir štai paradoksas: niekas nebando ir neplanuoja tavęs žudyti, bet kiekviena kūno ląstelė šaukia, kad mirtis čia pat. Tai panikos priepuolio esmė. Kūnas kalba tiesą, kurios ilgai vengėme, rėkia, nes mielos užuominos nebeveikia, nes per ilgai ignoravome įspėjamuosius signalus, nes per ilgai ignoravome patys save.

Istoriškai panikos priepuoliai buvo nesuprasti. Viduramžiais žmonės, patyrę tai, ką šiandien vadiname panikos priepuoliais, buvo laikomi apsėstais, prakeiktais ar morališkai silpnais. Dreančios rankos, sutrikęs kvėpavimas, besikalatojanti širdis buvo dieviškos bausmės ar blogio įsikūnijimo ženklai. Žmonės apie juos šnabždėdavosi su baime, izoliuodavo kenčiančius, o dar blogiau – sakydavo „sutvirtėk“ arba „melskis dažniau“. Šiandien turime viską įrodančius mokslinius tyrimus. Suprantame, kad šie pojūčiai kyla iš fiziologinių procesų: simpatinė nervų sistema užpildo kūną adrenalinu, norepinefrinu ir kortizoliu, ruošdama jį “kovai arba bėgimui”, net kai jokios kovos nebus. Kūnas reaguoja greičiau nei protas spėja apdoroti, todėl sekundės panikos metu atrodo kaip minutės, o minutės – kaip valandos.

Panikos priepuoliai niekada neatsiranda iš niekur. Jie kyla iš sukaupto streso, nesuprastų emocijų, traumų, lėtinio nuovargio ir beprotiško greičio kasdienybėje, kuri niekada nesustoja. Kūnas gali toleruoti stresą metų metus, kol galiausiai nebe. Jis toleruoja emocinį slopinimą, begalinę atsakomybę, darbo spaudimą, šeimos įsipareigojimus, visuomenės lūkesčius, standartus ir stereotipus. Tada, tiksliai tuo momentu, nervų sistema nusprendžia: reikia perimti kontrolę, ir panika sprogsta kaip signalas, kurio neįmanoma ignoruoti. Tai ne silpnumas. Tai išlikimas. Tai tiesa, nefiltruota ir žiauriausia forma.

Priklausomybė ne liga, o pasirinkimas, kokia forma bėgsiu nuo pasaulio ir savęs:

Yra dar vienas sluoksnis šioje istorijoje, ir ignoruoti jį būtų nesąžininga. Priklausomybė nebeatrodo kraštutinis reiškinys. Ji tapo įprasta, kasdiene, dažnai labai reikalinga ir laukiama tablete nuo sąmoningumo. Alkoholis po darbo, neribotas naršymas prieš miegą, nikotinas tarp užduočių, serialų ar filmų (binge) žiūrėjimas vietoje pokalbio, (binge) persivalgymas vietoje jausmo, nuolatinė stimuliacija vietoje tikro sąmoningumo lygmens – mes tai vadiname „savęs priežiūra“, „atsipalaidavimu“, ,,pelnytu poilsiu“. Bet dažniausiai tai yra pabėgimas nuo tylos, nuo kūno, nuo sąmoningumo trūkumo svorio, naujas, jau tepęs norma pasaulis, kuris niekada nesustoja ir nesulėtina tempo.

Žmonės nėra sukurti tokiam psichologiniam ir emociniam triukšmui. Mes nesame skirti apdoroti tūkstančio įvykių per dieną, lyginti save su milijonais nepažįstamų, operuoti esant pasaulio kančių liudininkais pusryčiaujant ir jaustis funkcionuojančiais individais. Todėl mes nuskausminame psichiką bei nervų sistemą. Mes nenorime matyti, todėl išradome žodžius: „įprotis“, „rutina“, „gyvenimo būdas“. Bet esmė nesikeičia: viskas, kas atitraukia mus nuo savęs pačių, tampa trokštamu uždraustu vaisiumi. Viskas, kas numalšina sąmoningumo baimę, tampa vis labiau vertinama.

Žmonės – narvuose laikomi gyvūnai:

Gyvūnai narvuose vysto pasikartojančius elgesio modelius, savęs nuraminimo ciklus, agresiją ir atsitraukimą (saviizoliaciją). Žmonės taip pačiai elgiasi tik su gražesniu įpakavimu, vardiniais daiktais su palikta etikete, kaina. Mes esame pulkas gyvūnų, apsimetantys hiper individualiais. Sekame tendencijas, normas, ritmus, kurių neatlaikome, ir stebimės, iš kur tiek baimių, depresija, priklausomybės ir disociacija, kaip epidemija. Mes sekame neteisingą grupę. Ne todėl, kad ten žmonės blogi, o todėl, kad normalizuota žmonija, pati to nesuvokdama, yra ligota imitacija to, kas turėtų būti žmogus.

Naujoji norma, rauna jautrumą lauk su šaknimis:

Sukūrėme „naują normą“, kuri nesuderinama su mūsų nervų sistema, ir tada baudžiame save už tai, kad nesugebame greičiau prisitaikyti. Jautrumas dabar yra defektas. Noras jausti, jaustis, nerimauti ar būti emociškai gyvam – silpnybės. Toks pasaulis nepalieka erdvės gyvybingumui. Jis verčia slopinti emocijas, ignoruoti kūno signalus, maskuoti kančias. O tuomet visiška norma eiti pas gydytojus, pasakoti, kaip viduje tu lūžti, pats nesupranti kodėl, o gydytojas turi dar N tokių kaip tu, neturi laiko kapstytis ir atrasti tavo to “kodėl?”.

Išorinio, apgaulingo grožio vaikymąsis Nykstančioje Planetoje:

Mes teršiame aplinką ir save, o tada demonstruojame savo „atsakomybę“. Klimato kaitos keliama baimė nėra isterija – tai biologinis faktas. Nervų sistema reaguoja į tikrąją grėsmę. Bet vietoj įsiklausymo mes vėl nuskausminame save, kad lengviau būtų tam kartui kvėpuoti. Nukreipiame dėmesį. Normalizuojame. Taip sukuriame planetą, kurioje ligos klesti – fizinės ir psichologinės, greitesnės, jaunesnės, keistesnės, mutavusios – X failai. Autoimuninės ligos, lėtinis nuovargis, panika ir baimės vaikams, depresija dar neprasidėjus paauglystei. Panikos priepuoliai – natūraliai įsiliejusi tema klasėse, kai dar žaidimų aikštelėse turėtų vaikai leisti laisvą laiką. Tai nėra atsitiktinumas. Tai aplinka. Ji dabar tokia. O mes nebereaguojame, nes per greitai informacija ir kasdienybė keičiasi, mūsų smegenys nespėja tiek apdoroti. Tad tiesiog priimame vis naują beprotybę kaip normą, nes psichika jau neturi galimybės būti išranki. Saugosi nekeldama nerimo ir baimės, skatindama viską priimti, nes “nieko negalime padaryti”…

Kai beprotybė tampa norma:

Kai per daug žmonių serga, stipri sveikata atrodo nebereali. Kai per daug žmonių patiria perdegimą, nemigą, daugybę ligų, kurios, rodos, ką tik skaitėsi retos ir tik amžiuje 60+, tai pervargimas tapo kasdiene norma. Turime daugiau informacijos nei bet kada ir mažiau išminties nei bet kada, o ką jau kalbėti apie žinias viską apdoroti, ar geriau paleisti, ne! Geriausia ignoruoti, kad tiek prisidirbom, jog nebeišmanome, kaip gyventi. Žinios be išminties – įkyrus triukšmas. Sąmoningumas be struktūrinio prisitaikymo – juodo humoro lydimas sadizmas.

Pastraipa, kuri turėtų sustabdyti bent minutei:

Aštuonmetė mergaitė skaito apie panikos atakas ir supranta kas apie ką vos iš dviejų sakinių. Žavimės jos intelektu, emociniu išprusimu, gilumine moralės literatūra, įžvalgumu. Bet klausimas: koks supuvęs pasaulis padaro taip, kad vaikas būtų natūraliai susipažinęs su suaugusiųjų kančiomis? Nuo kada baimė, panika, perdegimas tapo vaikams įprastomis temomis? Tai ne pažanga. Tai peržengtos visos sveiko proto ribos ir kasdienybė, kitaip tariant, mes, žmonija, gerokai susivėlėm ir dauguma nemato kito kelio ar takelio atgal. Šiuo atveju gaunasi taip – jeigu vaikai needukuojami apie pvz. panikos priepuolius, tai yra prasta edukacinė programa, jeigu jie edukuojami – mes dedame jiems “durnas mintis” į galvą anksčiau laiko, gasdiname juos, o paskui ieškome jiems pagalbos.

Galutinio lūžis taškas:

Kai savižudybių statistika kyla, kai disociacija tampa bendravimo kalba, kai kūnai sensta anksčiau, protai griūna vis jaunesni – ne metais, o dešimtmečiais – neturėtume apsimesti, kad stebimės. Mes patys tai sukūrėme. Mes tai palaikome. Ir vis dar galime nustoti apsimesti, kad tai normalu.

Meilė nėra trumpalaikis laikinumas ar išskaičiuotas pasirinkimas. Meilė – tai nuolatinė būsena, saugumas, atidumas. Kai to nėra, žmonės nesidaro blogi. Jie serga. Lėtai, tyliai, kolektyviai.

Kvietimas visiems kartu puoselėti mūsų sveikatą:

Labai gerai, kad daug kalbame ir prisidedame prie globalinio atšilimo ir klimato kaitos problemų, bet pasakysiu atvirai tai, ką tu ir pats žinai – Motina Žemė atsigaus. Jau ne kartą tai įrodė. Kas bebūtų, kas be nutiktų, viskas, kas gyva, gali būti nušluota nuo žemės paviršiaus akimirksniu. Žemė atsigaus, klestės ir greitu metu bus sveikesnė, nei bet kada. Žmonija, deja, neturi tokios privilegijos. Turime vieną šansą, žinome apie tai, bet vis tiek darome nesąmonės. Kaip ir pats gyvenimas, visi žinom, kad akimirksniu dalykai gali pasikeisti, kad kiekviena minutė svarbi ir…. Jis vėl vartoja, ji vėl nemiega, jie vėl kartoja, jos vėl pabėga – planetos dydžio vaikų darželis.

Tai brutalus, kiek “kirvio stiliaus” kvietimas gyventi pagal nervų sistemos poreikius. Aplinka, kuri nereikalauja pabėgimo. Gyvenimas, kuris nereikalauja priklausomybių. Vaikai, kurie gali būti vaikais. Suaugusieji, kuriems nereikia nusiskausminti, kad išgyventų dieną.

Tyla seniai nebėra neutralumo deklaravimas. Tyla seniai yra pasirinkimas. O nežinojimas – senas/ geras- nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės.

Prisiminkime, kam žmonės buvo sukurti: ryšys, ritmas, priklausymas, rūpinimasis, ribos, nuojauta, pajautimas, sąmoningumas, smalsumas, išradingumas, savisauga. Viskas, ko „naujoji  norma“ verčia mus atsisakyti. Mes per daug užimti bandydami uždirbti išgyvenimui, kad gamtos mumyse užslėpti poreikiai taip ir nesulaukia savo eilės.

Teisingas pasirinkimas:

Pasirinkimas, vienok, yra tiesmukas ir neatidėliotinas. Nusiskausminti ar pabusti? Nusimesti atsakomybę, užsidėti kaukę, pragerti, “scrollinti”, persivalgyti, “binge’inti” ekranuose, kad tik nejausti? ar pripažinti, kad kiekviena mūsų kūno ląstelė, kiekviena nervų sistemos dalelė, kiekvienas širdies dūžis šaukia tiesą, kurios negalėsime ilgai šitaip negirdėti.

Suprantama, pabusti nėra komfortiška, po šitiekos metų ignoro ir tuo pačių viso absurdo lygio kylimo… pabudimas slegia, skauda, reikalauja drąsos, kurios dauguma nenori turėti, nes lengviau skęsti iliuzijose, kad „nauja norma yra pažengusi ir gera norma“, tyliai tikintis, kad kažkas kitas viską sutvarkys. Bet tai nėra norma!!! Tai iškreipta, ligota, apgaulinga konstrukcija, kurią sukūrėme patys, ir kiekviena pabudusi siela mato jos kraštutinį žiaurumą. O pripažinti, jog susifeilinom neleidžia ego (perskaityk dar kartą).

Kiekvienas impulsas tavo kūne, kiekvienas sutrikęs įkvėpimas, kiekviena nepaaiškinama panikos ataka, baimės ar nuovargis nėra nusižengimas – tai signalas, kad gyvenimas, kurį kasdien atsibudę“susileidžiame”, yra gryni nuodai.

Tai iššūkis pasirinkti: ar toliau dalyvausi šioje kolektyvinėje šaradoje, ar pasiryši vėl matyti pasaulį tokį, koks jis yra, su visu jo žiaurumu, nepatogumu ir skaudžiom tiesom?

Pabusti reiškia pripažinti

Pabusti reiškia pripažinti, nors dauguma nusprendė ignoruoti, kad sąmoninga egzistencija yra vienintelė galimybė išlikti gyvam, bent jau vidumi. Pabusti reiškia pripažinti, kad tavo komfortas yra spąstai! Iliuzija! juk socialinė prievarta ir nuolatinis triukšmas mus atitraukia nuo tikro gyvenimo, nuo tikro ryšio, nuo ribų, nuo tiesos. Tai reiškia matyti, kaip liga, kančia ir netinkama „nauja norma“ veikia tave, tavo šeimą, tavo bendruomenę ir visą planetą, bet kolektyviai nieko nedaryti dėl to!

  Pasirinkimas matyti nėra saugus, jis nėra patogus, jis nėra populiarus. Bet tai yra vienintelė galimybė pajausti, kad esi gyvas, kad matai, jauti, girdi ir nepasiduodi. Žiūrėk, kaip kiekviena nuskausminimo priemonė – nuo priklausomybių iki „normalaus ignoro” – yra pabėgimas nuo savęs. Pabusti reiškia išdrįsti pastovėti prieš savo baimę, prieš sistemą, prieš pasaulį, kuris nori, kad būtum tik dar vienas nesuvokimo automatas.

Pasirink dabar ir pasirink teisingai! Kiekviena diena, kiekviena naktis, kiekvienas impulsas tavo kūne yra priminimas. Kas kartą kai jauti diskomfortą, kai jauti, kad „kažkas ne taip“ tai tavo padermė ir vidinis šauksmas, kad beprotybė sustotų, kad realybė grįžtų.

  Taigi, nusiskausminti ar pabusti? Ar leisiesi būti nuodijamas melu, triukšmu ir kolektyvine iliuzija, ar pagaliau pabusi, kad pamatytum, suprastum ir veiktum? Tai nėra kvietimas į 5***** patogumą, tai šoko pliūpsnis tiesiai į sąmoningumo centrą, kuris priverčia suvokti, jog kiekvienas pasirinkimas turi pasekmes, o tylėjimas irgi yra pasirinkimas. Bet sveiko patogumo be nepatogumo jau negausim, … per vėlu.

Bet prabusti reiškia išlikti gyvam. Prabusti reiškia matyti net tada, kai matyti skauda. Prabusti reiškia išdrįsti pripažinti tikrąją tiesą apie pasaulį, žmoniją ir save. Tai radikali, negailestinga, žiauri, bet vienintelė galimybė nepasiduoti kolektyvinei narkozei, kurioje dauguma gyvename, mirštame ir liekame niekad neišdrįsę pajausti, kaip galėjome gyventi kitaip.

The post Panikos priepuoliai nemeluoja: kūnas prieš naująją normą appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Anna Kurnikova „Instagram“ pasidalijo žinia, kad su Enrique Iglesias gruodžio 17-ąją susilaukė ketvirtojo vaikelio. Lytis kol kas nėra atskleidžiama, todėl gerbėjai spėlioja ar tai mergytė, ar berniukas.

„Mano spindulys“, – prie nuotraukų parašė Anna.

Pora, kuri yra kartu nuo tada, kai susipažino 2001 metais jo dainos „Escape“ vaizdo klipo filmavimo aikštelėje, jau augina dvynukus Lucy ir Nicholas (8 m.) bei dukrą Mary (5 m.).

The post Enrique Iglesias gimė ketvirtas vaikas: paviešino nuotrauką appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Kodėl svarbi Kūčių vakaro malda?

Kūčių malda:

• suvienija šeimą,
• padeda nusiraminti po metų rūpesčių,
• kviečia dėkingumą už pragyventus metus,
• simboliškai atveria šventinį vakarą.

Net ir retai besimeldžiantiems žmonėms ši malda tampa prasmingu ritualu, jungiančiu kartas.

Tradicinė Kūčių vakaro malda

Ši malda tinkama skaityti prieš Kūčių vakarienę, visiems susėdus prie stalo:

Dieve, palaimink šiuos namus ir šį Kūčių vakarą.
Dėkojame už pragyventus metus, už duoną kasdienę
ir už žmones, kurie šiandien yra šalia.
Suteik mums ramybės, tarpusavio supratimo
ir palaimink ateinančius metus.
Tegul šis vakaras būna kupinas šviesos, meilės ir santarvės.
Amen.

Kūčių vakaro malda su prisiminimu apie išėjusius

Daugelyje šeimų per Kūčias prisimenami ir tie, kurių jau nebėra:

Viešpatie, šią šventą naktį prisimename
tuos, kurie buvo mūsų gyvenimo dalis
ir dabar ilsisi Tavo ramybėje.
Tegul jų atminimas gyvena mūsų širdyse,
o mūsų namuose teviešpatauja taika ir viltis.
Amen.

Trumpa Kūčių malda vaikams ir šeimai

Paprasta ir aiški malda, tinkama šeimoms su vaikais:

Ačiū, Dieve, už šią dieną,
už mūsų namus ir vienas kitą.
Padėk mums būti geriems,
mylintiems ir dėkingiems.
Laimink mūsų šeimą.
Amen.

Kaip tinkamai melstis per Kūčias?

• Malda sakoma prieš pradedant vakarienę
• Kalbama ramiai, be skubėjimo
• Galima laikyti rankas ar uždegti žvakę
• Svarbiausia – nuoširdumas, ne žodžių ilgis

Kūčių vakaro maldos prasmė šiandien

Šiuolaikiniame pasaulyje Kūčių malda tampa tylos akimirka, leidžiančia sustoti, pažvelgti į artimuosius ir įvertinti tai, ką turime.

Net trumpa malda gali tapti giliausiu Kūčių vakaro momentu.

The post Kūčių vakaro malda: ramybės, dėkingumo ir šeimos vienybės žodžiai appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Svarbiausia artimieji

„Lietuvos gyventojams per Kalėdas svarbiausia yra ramybė, artimieji ir savi namai – vieta, kurioje nereikia pirkti bilieto“, – sako „FlixBus“ Rytų Europos verslo plėtros direktorė Kamila Zalewska. 

Ji pažymi, kad priešingai nei daugelyje kitų Vakarų Europos šalių, kalėdinis sezonas nėra skirtas atostogoms: „Nors gruodis užsienyje keliautojams yra vienas aktyviausių mėnesių, Lietuvoje tik 5 proc. gyventojų nori išvykti atostogauti per Kalėdas. Pasirinkus keliauti taip pat negalvojama apie šiltus kraštus – dažniausia lietuvių „kalėdinė kelionė“ yra vizitas pas artimuosius, kaip tai nurodo beveik pusė (48 proc.) keliaujančių.“

Planuojantiems keliones autobusu „FlixBus“ siūlo dar daugiau maršrutų – dėl strateginės partnerystės su TOKS, į „FlixBus“ bilietų pardavimo sistemą įtraukta daugiau kaip 350 naujų stotelių Lietuvoje.

Apklausos duomenimis, palyginti su kitomis Baltijos šalimis, lietuviai pasižymi ir didesniu vidiniu mobilumu – daugiau nei penktadalis (22 proc.) jų planuoja vykti į kitą Lietuvos miestą aplankyti artimųjų, kai tuo metu Latvijoje tokias keliones per šventes renkasi tik 14 proc., o Estijoje – vos 8 proc. respondentų. 

Populiarios trumpos kelionės

Šventines keliones kalėdiniu laikotarpiu planuoja tik 6 proc. Lietuvos gyventojų, dar 4 proc. norėtų pabėgti nuo kalėdinio šurmulio. Daugiau nei trečdalis (34 proc.) apklaustųjų per Kalėdas keliauti nežada. Tai yra mažiausias rodiklis Baltijos šalyse: Estijoje nekeliauja net 50 proc., Latvijoje – 41 proc. gyventojų.

„Jaunesnės kartos žmonės išsiskiria didesniu kelionių aktyvumu, palyginti su kitomis amžiaus grupėmis. Per Kalėdas jie dažniau lanko šeimą ir draugus arba vyksta į trumpas keliones. Tai patvirtina tendenciją, kad nors dauguma žmonių Kalėdas mieliau praleidžia namuose, jaunimas yra linkęs derinti atostogas su trumpomis išvykomis“, – sako K. Zalewska.

Galiausiai paklausus respondentų apie jų svajonių vietą, šie neskubėjo minėti Maldyvų ar Niujorko. 33 proc. Lietuvos respondentų įvardijo savo svajonių Kalėdas kaip jaukiai praleistą dieną su šeima. Kiti respondentai pasirinko atostogas šiltuose kraštuose (21 proc.) ar išvykas į gamtą ir pajūrį. Beveik penktadalis atsakiusiųjų neturi idealios vietos, kurioje norėtų sutikti Kalėdas.

The post Beveik pusė keliones planuojančių lietuvių per Kalėdas lankys artimuosius appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Pastabos: Jaunatis – mėnulio „naujojo ciklo“ pradžia; pilnatis – energijos viršūnė. Ši lentelė remiasi mėnulio fazių kalendoriumi (Universalus laikas/UTC) – vietos laiku data gali skirtis ±1 diena pagal laiko juostą.

Kaip naudoti mėnulio kalendorių sėjai?

Jaunatis – laikoma palankiu laiku sėti augalus, kuriuos norite greitai užauginti ar kurie orientuoti į paviršutinį augimą:

• salotos, špinatai, ridikai, bazilikai, krapai, petražolės.
• Lengvai dygstantys augalai ir greitas žalių dalių augimas.

Pilnatis – rekomenduojama sėti ar sodinti augalus, kuriems svarbu šakniavaisių masė ar ilgesnis vystymasis:

• morkos, burokėliai, ropės, kopūstai, svogūnai.
• Įvairūs dekoratyviniai augalai, kurių derlius – rudenį.

Tradiciškai šios data padeda suplanuoti darbus taip, kad atitiktų Mėnulio energijos ciklą, nors mokslinė analizė laiko poveikį diskutuotina. Visgi daugelis daržininkų visame pasaulyje sėkmingai taiko mėnulio kalendorių praktikoje.

Mėnulio ciklo reikšmės daržininkystėje

Jaunatis:
– Pradžia naujam ciklui. Laikas dėti sėklas į žemę – ypač tuos augalus, kuriems reikia greito augimo.

Priešpilnis:
– Energijos kilimas – gerai sudygusių daigų stiprinimui, persodinimui.

Pilnatis:
– Intensyviausia Mėnulio energija – dažnai siejama su geresniu šaknų augimu, tinka sodinti šakniavaisius ir ilgo augimo kultūras.

Delčia:
– Tiks valymui, derliaus nuėmimui, žemės aeravimui.

Pavyzdys: sėjos planas pagal mėnulį (2026 m.)

(Tai tik pavyzdys, kaip sudėlioti darbus pagal mėnulio ciklą. Kiekvienam daržui galima sudaryti specialų planą.)

2026 m.: kokie metai darže?

2026-ieji suteiks galimybių eksperimentuoti su mėnulio kalendoriumi – derindami sėją, persodinimą ar derliaus nuėmimą pagal Mėnulio ciklus, galėsite geriau suprasti, kas veikia jūsų dirvožemyje ir klimato zonoje.

Svarbu nepamiršti ir kitų veiksnių: dirvožemio kokybės, drėgmės, oro sąlygų ir augalų poreikių – mėnulio kalendorius turi būti vienas iš planavimo įrankių, ne vienintelis.

Trumpi patarimai

✅ Planuokite sėją bent savaitę į priekį – taip geriau suderinsite darbus su mėnulio fazėmis.
✅ Stebėkite ne tik datenų kalendorių, bet ir Mėnulio poveikį augalams – kas tinka vienam sodui, gali skirtis kitam.
✅ Derinkite mėnulio planavimą su tradicinėmis daržininkystės žiniomis.

The post 2026 metų sėjos kalendorius pagal Mėnulio fazes appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Dalinasi patarimais

Ypatingam naujametiniam GALA koncertui gruodžio 31-ąją Vilniuje, „Twinsbet“ arenoje, besiruošiantis dainininkas dalijasi patarimais ir tikina, kad visos dovanos daugiau mažiau geros, nes simbolizuoja žmogaus rūpestį ir pastangas. Tačiau vis tik yra vienas dalykas, kurį derėtų išbraukti iš dovanų sąrašo.

„Esu ir pats patyręs, ir matęs savo artimoje aplinkoje, kai dovanojamos „gyvos“ dovanos. Tikrai labai nuoširdžiai patariu geriau nerizikuoti nei gyvūnų, nei tų, kam jie dovanojami, sveikata. Net ir turint labai gerą humoro jausmą. Nepamirškime, kad tokiais atvejais kartu padovanojama ir didžiulė atsakomybė, kuriai jis gali būti visai nepasiruošęs“, – rekomenduoja Merūnas.

Žinomas vyras neslepia – taip pat tarp nenorėtų gauti veido procedūrų ar dovanų čekių. Pastarieji tik rodo, kad nepažįstate žmogaus ir nematėte reikalo labai dėl jo stengtis.

„Manau, visiems patinka gauti kažką labai asmeniško, specialiai tau tinkančio, gerai apgalvoto. Ir čia visai nesvarbi dovanos kaina. Aš pats, net jei susitariame sumą, už kurią dovanosime, dažniausiai to susitarimo nepaisau ir perku tai, kas man atrodo, kad tam žmogui labiausiai tiktų ar patiktų. Šioje vietoje, prisipažįstu, esu šunsnukis, bet nieko negaliu su savimi padaryti“, – šypsosi tenoras.

Tobula kalėdinė dovana

O kas, Merūno nuomone, galėtų būti tobula kalėdinė dovana? Sako, kad sudėtinga prašauti vyrui išrenkant kažką praktiško. Arba tai, apie ką žmogus pats užsimena svajojantis.

„Vaikystėje, pamenu, gyvenome kukliai ir labai džiaugdavausi gavęs kokios parfumerijos, visada su džiaugsmu išnaudodavau. Taip pat mes su žmona, būna, susitariame vietoje dovanų keitimosi geriau nusipirkti koki vieną didesnį, daugiau išlaidų reikalaujantį daiktą. Pavyzdžiui, įsirengti virtuvę naujuose namuose. Mūsų vaikai irgi jau pratę, kad didesnėms dovanoms turi susitaupyti patys, todėl Kalėdų senelio neįmanomais norais nekankina. Taip juos auklėjame nuo pat mažens, o dabar tos „karčios šaknys jau ima duoti saldžių vaisių“, – atskleidžia pašnekovas.

Dėl vienos dovanos, kuri tikrai patiktų daugeliui, Merūnas neabejoja. Ir net žada prie to asmeniškai prisidėti ne tik dainomis, bet ir pasirūpinant pakilia šventiška nuotaika. Tai – bilietai į jo Naujametinį GALA koncertą „Pakelkime taurę linksmybių“.

Čia kartu scenoje pasirodys Kauno bigbendas, kviestiniai atlikėjai. Tokia dovana, kitaip nei nemažai kitų paskubomis nuperkamų neapgalvotų daiktų, ne rinks dulkes kažkur ant lentynų, o dar ilgam paliks gražiausius, šilčiausius atsiminimus. Su dovanojamais bilietais brangiausi žmonės gaus ir tai, kas neįkainojama – kokybiškai praleistą laiką kartu.

Naujųjų išvakarėse Vilniaus „Twinsbet“ arenoje skambės specialiai bigbendui aranžuoti garsiausi Merūno kūriniai: „O, gražuole“, „Tas jausmas“, „Nauji keliai“ „Mylėk širdim“, „Pakelk akis“ ir kiti. Taip pat – ir pasaulinio garso hitai, kurie jau tapę šventinių Merūno pasirodymų kokybės ženklu: „Pakelkime taurę linksmybių“ ir „Funiculi Funicula“, „Caruso“, „Meilė nemirs, jei tiki“, „You Raise Me Up“, „O Sole Mio“…

Drauge su bilietu žadama ir ne viena staigmena: „Planuojame sudainuoti duetu su „Lietuvos balsas“ 10–ojo sezono nugalėtoju Anyanya Udongwo. Jau žinau kūrinį ir galiu patikinti – su Anyanya jis nuskambės nuostabiai“.

Anyanya – ne vienintelis suplanuotas garsus koncerto svečias. M. Vitulskis pažada sudainuoti duetu ir su sopranu. Kas ji? Sužinos ir pamatys tie, kurie ateis drauge, kokybiškai ir su pakilia nuotaika išlydėti 2025-uosius ir pasitikti ateinančius. 

The post Geriausios ir blogiausios kalėdinės dovanos vyrams pagal Merūną: tik nedarykite vienos didžiulės klaidos! appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Raidė A – lyderystės ir naujos pradžios simbolis

Vardai, prasidedantys raide A, dažnai siejami su stipria vidine energija ir noru būti pirmiems.

Būdingi bruožai:

• iniciatyvumas
• drąsa
• savarankiškumas
• gebėjimas pradėti naujus etapus

Žmonės su A raide varde dažnai nebijo iššūkių, turi aiškią nuomonę ir nori patys kontroliuoti savo gyvenimą. Jie gali būti puikūs lyderiai, tačiau kartais jiems sunku nusileisti ar prašyti pagalbos.

Gyvenimo pamoka: išmokti kantrybės ir bendradarbiavimo.

Raidė L – harmonijos ir meilės ieškotojai

Raidė L simbolizuoja švelnumą, estetiką ir emocinį gilumą. Tokie žmonės dažnai labai jautrūs aplinkai ir kitų jausmams.

Būdingi bruožai:

• empatija
• romantika
• noras kurti grožį
• stiprus teisingumo jausmas

L raidės žmonės vertina artumą, santykius ir harmoniją. Jie nemėgsta konfliktų, tačiau kartais per daug aukojasi dėl kitų.

Gyvenimo pamoka: išmokti nustatyti ribas ir nepamiršti savęs.

Raidė M – stiprybė, atsakomybė ir intuicija

Vardai, prasidedantys raide M, dažnai priklauso žmonėms, kurie atrodo ramūs, bet viduje turi didžiulę jėgą.

Būdingi bruožai:

• atsakomybės jausmas
• intuicija
• praktiškumas
• gebėjimas pasirūpinti kitais

M raidės žmonės dažnai tampa šeimos ar komandos atrama. Jie patikimi, ištikimi ir moka dirbti dėl ilgalaikių tikslų. Tačiau kartais linkę viską laikyti savyje.

Gyvenimo pamoka: išmokti pasidalinti jausmais ir nebijoti silpnumo.

Ar raidė nulemia likimą?

Svarbu prisiminti, kad vien raidė nenusprendžia žmogaus likimo. Ji veikiau atskleidžia tam tikras stiprybes ir kryptis, kurios gali pasireikšti skirtingai priklausomai nuo patirties, aplinkos ir pasirinkimų.

Tačiau daugelis pastebi, kad vardo pirmoji raidė dažnai „sutampa“ su žmogaus charakteriu – galbūt neatsitiktinai.

The post Ką reiškia, jei tavo vardas prasideda iš A, L ar M raidės? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Kauno technologijos universiteto (KTU) Maisto instituto Juslinės analizės mokslo laboratorijos vadovė Aelita Zabulionė teigia, kad pirmiausia reikėtų suvokti: kasdienis maistas skiriasi nuo šventinio. Šventiniam maistui būdingi saviti skonių deriniai – saldūs, sūrūs, riebūs, itin išraiškingi, taip pat įvairios tekstūros ir jų kombinacijos.

„Šventinis maistas, ypač Kalėdinis, turi gilias tradicijas, todėl dažnai pakanka tiesiog atkartoti tai, kas žmones džiugino dešimtmečius. Kūčių ir Kalėdų meniu formuoja ne tiek juslinio įspūdžio siekis, kiek tradicijos, įpročiai ir paveldas. Šventiniai patiekalai mums ypatingi ne dėl didesnio saldumo, sūrumo ar riebumo, o dėl emocijų, kurias jie sužadina. Juk skonio ir kvapo suvokimas smegenyse vyksta šalia prisiminimų centro, todėl šie pojūčiai tokie stiprūs”, – sako ji.

Tiesa, A. Zabulionė atkreipia dėmesį, kad šventinis maistas turėtų būti vartojamas tik išskirtinėmis progomis. Pavyzdžiui, tortas: jei jis valgomas tik per gimtadienius ar didžiąsias šventes, per metus suvalgyti 3, 6 ar net 10 gabalėlių tikrai nepakenks sveikatai. Tačiau jei daugybė produktų patenka į kategoriją „kartą per metus galima”, o tarp didžiųjų švenčių laikomasi itin griežtų mitybos ribojimų, tai gali paskatinti itin stiprų persivalgymą.

Svarbu mėgautis maistu

KTU mokslininkės teigimu, sveikų tarpasmeninių šeimos santykių ir sveiko santykio su kūnu ir maistu atveju neturėtų būti jokios įtakos sprendimui, ką ir kiek valgyti – švenčių metu ypač svarbu mėgautis maistu.

Skanus maistas suaktyvina dopamino išsiskyrimą smegenyse, todėl jaučiame pasitenkinimą ir norą kartoti šią patirtį. Tokiu būdu organizmas skatinamas rinktis įvairų maistą ir gauti visas reikalingas maistines medžiagas.

„Angliavandeniai gali padidinti serotonino – hormono, siejamo su gera savijauta ir emociniu stabilumu – kiekį. Maistas, susijęs su vaikyste ar šeima, dažnai sukelia emocinio saugumo ir nostalgijos jausmus, padedančius mažinti stresą, o bendras valgymas ir kultūrinis maisto dalijimasis stiprina tarpusavio ryšius bei kuria bendras teigiamas patirtis”, – pasakoja ji.

Be to, tinkami maistiniai elementai – vitaminai, mineralai, omega-3 riebalų rūgštys – palaiko smegenų veiklą ir gerina koncentraciją bei nuotaiką.

„Ne veltui maistas nuo seniausių laikų yra neatsiejama švenčių, apeigų ir tradicijų dalis – tam yra svarių priežasčių. Tam tikri maisto komponentai tiesiogiai veikia serotonino (stiprina laimės ir ramybės jausmą), dopamino (stiprina atlygio ir motyvacijos jausmą) ir GABA (mažina nerimo jausmą) gamybą. Vaisiai, daržovės, neskaldytos grūdų kruopos ir riebi žuvis suteikia būtinų vitaminų, mineralų ir riebalų rūgščių, kurios palaiko neurotransmiterių gamybą, mažina uždegimą ir taip teigiamai veikia psichinę sveikatą”, – aiškina A. Zabulionė.

Pasak jos, kai kurių maisto produktų – tarp jų ir daugelio tradicinių šventinių patiekalų – ragavimas sužadina prisiminimus apie laimingas progas, tokias kaip gimtadieniai ar kitos šventės, bei artimus žmones, pavyzdžiui, močiutės kepinius, todėl kartu sugrąžina ir tuos pačius teigiamus jausmus.

„Galiausiai žmogus nuo pat kūdikystės – pavyzdžiui, žindymo metu – yra sąlygotas rasti komfortą maitinantis, todėl susiformuoja visą gyvenimą trunkantis ryšys tarp maisto ir emocinės reguliacijos”, – dalijasi KTU mokslininkė.

Ji pastebi, kad lengviausia maistu mėgautis tada, kai prie šventinio stalo apie jį nekalbama. Žmonių skoniai labai skirtingi, todėl komentuodami kitų pasirinkimus, ragindami rinktis vieną ar kitą patiekalą ar net vartodami nepagarbias išraiškas, galime sukelti pasipriešinimą, stresą ar net nerimą. Tokioje būsenoje sunku pasimėgauti skoniu, tekstūra ir pačia akimirka – buvimu čia ir dabar.

Kai ribojimas virsta persivalgymu

KTU mokslininkė pasakoja, kad virškinimo sistema ir metabolizmas glaudžiai susiję su cirkadiniu ritmu – vidiniu paros laikrodžiu. Vakare, artėjant miegui, organizmas natūraliai sulėtina virškinimo procesus, o ląstelės tampa mažiau jautrios insulinui. Todėl po 20 val. suvalgius didelį, ypač riebalų ir angliavandenių gausų, maisto kiekį gliukozės ir riebalų apykaita tampa mažiau efektyvi. Vėlyva vakarienė gali ilgiau užsilaikyti skrandyje, sukelti diskomfortą ir sutrikdyti miegą.

„Ankstyvesnė vakarienė (apie 17 val.) suteikia organizmui daugiau laiko suvirškinti didesnį maisto kiekį iki miego, todėl gali sumažinti naktinių virškinimo sutrikimų ir riebalų kaupimosi riziką. Tuo tarpu vėlyva vakarienė (apie 20 val. ar vėliau) dėl sulėtėjusio virškinimo ir sumažėjusio metabolinio efektyvumo gali sustiprinti persivalgymo padarinius. Be to, jei valgoma vėlai po ilgo badavimo, pavyzdžiui, praleidus pietus, tikimybė suvalgyti daugiau padidėja, nes organizmas būna labai išalkęs”, – sako ji.

A. Zabulionė pažymi, kad žmogaus organizmas yra stebėtinai atsparus, tačiau nuolatinis persivalgymo pasikartojimas gali turėti ilgalaikių pasekmių. Daugeliu atvejų sveikas organizmas gana greitai atsistato: po vieno ar dviejų persivalgymo epizodų kasa išskiria insuliną, kuris padeda ląstelėms pasisavinti gliukozę. Perteklinė gliukozė paverčiama glikogenu ir kaupiama kepenyse bei raumenyse, o vėliau – riebalais, kurie jau tiesiogiai kaupiasi riebalinėse ląstelėse (adipocituose).

„Svarbiausia yra bendras energijos balansas per ilgesnį laikotarpį: vienas persivalgymo epizodas netaps nuolatiniu riebalų sluoksniu, jei greitai grįšite prie įprastos mitybos”, – pabrėžia ji.

Problemos prasideda tuomet, kai persivalgymas tampa nuolatiniu ciklu – po griežto ribojimo seka persivalgymas. Ilgainiui tai gali lemti atsparumą insulinui, nes nuolat padidėjęs cukraus kiekis kraujyje ir dažnas insulino išsiskyrimas mažina ląstelių jautrumą šiam hormonui. Perteklinės kalorijos, ypač gaunamos iš cukraus ir apdorotų angliavandenių, skatina riebalų kaupimąsi aplink vidaus organus (visceralinius riebalus), o tai siejama su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Be to, nuolatinė virškinimo sistemos perkrova gali sukelti ilgalaikį diskomfortą ir lemti pokyčius žarnyno mikrobiotoje.

Po švenčių – įprasta, subalansuota mityba

KTU mokslininkė nerekomenduoja staiga šokti į griežtas naujametines dietas ar imtis kompensacinio badavimo. Tai – vienas didžiausių pavojų, galinčių vėl įsukti į apribojimo ir persivalgymo ciklą.

„Kai po persivalgymo staiga smarkiai sumažinate suvartojamų kalorijų kiekį, organizmas patiria stresą ir interpretuoja jį kaip badavimą. Kūnas ima išskirti daugiau grelino – alkio hormono – ir mažiau leptino, atsakingo už sotumo jausmą. Dėl to kyla stiprus potraukis maistui, kuris galiausiai lemia kontrolės praradimą”, – aiškina ji.

Sustiprėjusi maisto trauka neretai baigiasi dar vienu persivalgymu, o žmogus ima kaltinti save ir jaustis praradęs kontrolę, taip dar labiau žalodamas sveiką santykį su maistu.

„Tiesiog grįžkite prie įprastos, subalansuotos mitybos – be bausmių ir be badavimų. Sutelkite dėmesį į maistinių medžiagų įvairovę: valgykite daugiau daržovių, liesų baltymų ir viso grūdo produktų. Tai padeda atkurti sotumo jausmą ir aprūpina organizmą vitaminais bei mineralais. Taip pat gerkite pakankamai vandens, kad padėtumėte organizmui pašalinti šventinių patiekalų perteklių (ypač druską). Išlaikykite kasdienį judėjimą – pasivaikščiojimus ar lengvą aktyvumą – kad atstatytumėte energijos balansą, tačiau venkite intensyvių treniruočių, skirtų „suvartotų kalorijų atidirbimui”, – dalijasi A. Zabulionė.

KTU mokslininkė pažymi, kad geriausia „detoksikacija” po švenčių – tai fiziologinės ir emocinės pusiausvyros atkūrimas, pasiekiamas ne kraštutinumais, o nuoseklumu. 

The post Kalėdos prie stalo: kaip mėgautis šventiniu maistu, neįsukant savęs į persivalgymo ratą?  appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Turto padidėjimą lėmė neseniai kai kurių darbuotojų ir investuotojų parduotos E. Musko kosmoso bendrovės „SpaceX“ akcijos. „Forbes“ pasitelkė sandoriuose nustatytą kainą, kad įvertintų didesnę bendrąją bendrovės vertę, o tai savo ruožtu padidino jo apskaičiuotą E. Musko akcijų paketą.

Vos prieš kelias valandas E. Musko turtą „Forbes“ buvo įvertinęs maždaug 500 mlrd. JAV dolerių. 

E. Musko turtas pirmiausia susijęs su jo akcijomis elektromobilių gamintojose „Tesla“ ir „SpaceX“. „SpaceX“, kitaip nei „Tesla“,  yra privati ​​​​įmonė, o tai reiškia, kad jos vertė nenustatoma pagal viešą akcijų kainą. Tokiais atvejais vertinimai grindžiami finansavimo etapais arba darbuotojų akcijų pardavimu ir gali labai skirtis nuo galutinės rinkos vertės. 

Remdamasis kaina, už kurią darbuotojai galėjo parduoti savo akcijas, „Forbes“ apskaičiavo, kad bendra „SpaceX“ vertė yra 800 mlrd. JAV dolerių, ankstesniu žurnalo vertinimu – 400 mlrd. JAV dolerių. Kadangi E. Muskui priklauso maždaug 40 proc. „SpaceX“ akcijų, „Forbes“ pakeistas vertinimas padidino jo turto numanomą vertę iki 677 mlrd. dolerių.

The post „Forbes“ vertinimu, Musko turtas viršija 600 mlrd. JAV dolerių appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Augantis vaidmuo Europos baleto kontekste

Straipsnyje LNOBT baleto trupė apibūdinama kaip ambicinga, sparčiai tobulėjanti, per šimtmetį net sudėtingų istorinių išbandymų akivaizdoje sugebėjusi išlaikyti aiškią tapatybę, šiandien kryptingai stiprinanti tarptautinį matomumą. Dėmesys skiriamas ne tik baleto istorijai, bet ir šiandieninei kūrybinei krypčiai, atsinaujinusiam repertuarui, jaunėjančiai auditorijai bei išskirtinai aukštiems spektaklių lankomumo rodikliams.

„The New York Times“ akcentuoja Lietuvos baleto šimtmečiui skirtų renginių programą, kuri LNOBT prasidėjo su choreografo Martyno Rimeikio „Kopelijos“ interpretacija. Publikacijoje taip pat aptariami bendradarbiavimo projektai su Europos baleto scenos lyderiais. Straipsnyje cituojami LNOBT kūrėjai, atskleidžiama teatro kryptis augti ne tik regioniniu, bet ir europiniu mastu.

Reikšmingas įvertinimas

LNOBT generalinė direktorė Laima Vilimienė pabrėžia, kad tarptautinis dėmesys peržengia vienos institucijos ribas: „Tai reikšmingas įvertinimas ne tik mūsų baleto trupei, bet ir visai Lietuvos kultūros bendruomenei. Suvokiame tai kaip ženklą, liudijantį nuoseklų šalies kultūros augimą ir atpažįstamumą už Lietuvos ribų. Kryptingas darbas, investicijos į meninę kokybę, atvirumas šiuolaikiniams kūrybiniams procesams yra pastebimi ir vertinami.“

Leidinys taip pat atkreipia dėmesį į LNOBT baleto trupės ryšį su jaunąja auditorija – pagal tarptautinius tyrimus, baleto spektaklius itin aktyviai lanko žiūrovai iki 35 metų, o salių užimtumas siekia vienus aukščiausių rodiklių Europoje.

LNOBT baleto šimtmetis tampa ne tik istorine riba, bet ir aiškiu atspirties tašku tolesnei plėtrai – naujiems pastatymams, tarptautiniams bendradarbiavimams ir nuosekliam Lietuvos kultūros matomumo augimui už šalies ribų.

Teksto autorė: Dalia J. Lee-Lewis

The post „The New York Times“ apie LNOBT: Lietuvos baletas stiprina pozicijas Europoje appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.