Šiemet festivalis – iš esmės be Holivudo

Šventė prasidės atidarymo filmu – prancūzų istorine komedija „The Electric Kiss“ – ir garbės „Auksinės palmės šakelės“ įteikimu „Žiedų valdovo“ (Lord of the Rings) režisieriui Peteriui Jacksonui.

Apie tai, ko Kanuose nėra, kalbama tiek pat daug, kiek ir apie tai, kas jame yra. Šiemet festivalis – iš esmės be Holivudo. Nors ankstesniuose festivaliuose buvo rodomi tokie hitai kaip „Asas Maverikas“ (Top Gun: Maverick) ir „Elvis“, šiemet studijų filmus atbaidė galimas nesvetingas sutikimas arba didelės išlaidos skraidinant pirmo ryškumo žvaigždes į Žydrąją pakrantę, nors programoje yra „Greitų ir įsiutusių“ (Fast & Furious) jubiliejaus minėjimas.

Pirmadienį kalbėdamas su spaudos atstovais Kanų meno vadovas Thierry Fremaux sakė, kad Holivudas „persitvarko“ „Paramount Skydance“ pasiūlyto „Warner Bros. Discovery“ įsigijimo fone. „Tikiuosi, kad studijų filmai sugrįš“, – sakė T. Fremaux.

„Oskarų“ pretendentų kalvė

Kanai yra labiau žinomi dėl ilgų plojimų atsistojus, o ne dėl nušvilpimų. Šiemet dėmesio centre atsidurs ilgas garsių kino kūrėjų sąrašas. Tarp kino kūrėjų, pristatysiančių naujus filmus, yra Pedro Almodovaras, Jamesas Gray, Na Hong-jinas, Pawelas Pawlikowskis ir Ryusuke Hamaguchi.

Nors Kanų, kaip pasaulinės studijų filmų pristatymo platformos, reikšmė sumažėjo, jie tapo „Oskarų“ pretendentų kalve. Prieš dvejus metus Seano Bakerio „Anora“ laimėjo „Auksinę palmės šakelę“ Kanuose, o vėliau pelnė geriausio filmo apdovanojimą „Oskaruose“. Pernai tokie Kanų filmai kaip „Sentimentali vertė“ (Sentimental Value), „Slaptasis agentas“ (The Secret Agent) ir „Tiesiog atsitikimas“ (It Was Just an Accident) vaidino svarbų vaidmenį apdovanojimų sezone.

Dažniausiai Kanų ir „Oskarų“ kelyje pirmauja specializuota platintoja „Neon“. „Neon“ rėmė pastaruosius šešis „Auksinės palmės šakelės“ laimėtojus – tai beprecedentė serija, kurią ji gali pratęsti. „Neon“ yra susijusi su daugiau nei ketvirtadaliu iš 22 filmų, besivaržančių dėl „Auksinės palmės šakelės“.

Pasauliniai vardai

Antradienį žiuri, sprendžianti dėl šio ir kitų apdovanojimų, surengs spaudos konferenciją prieš pradėdama uždarą filmų peržiūrą. Pietų Korėjos kino kūrėjas Park Chan-wookas eina devynių narių komisijos, kurioje taip pat yra Demi Moore, Chloe Zhao, Stellanas Skarsgardas ir kiti, pirmininko pareigas.

Kiek visa tai pasitarnaus kaip fonas serialui „Baltasis lotosas“ (The White Lotus), dar neaišku. Ketvirtasis pripažinto Mike’o White’o HBO serialo sezonas sukasi apie kelionę į Kanus. Praėjusį mėnesį serialas pradėtas filmuoti Prancūzijos Rivjeroje.

Nors Kanuose gali trūkti didelių Holivudo filmų, žvaigždžių pakanka. Per artimiausias dvi savaites čia pasirodys Kristen Stewart, Barbra Streisand, Adamas Driveris, Javieras Bardemas, Michaelas Fassbenderis, Cate Blanchett, Rami Maleka, Sebastianas Stanas, Sandra Huller ir daugelis kitų.

The post Prancūzijoje prasideda Kanų kino festivalis: mažiau Holivudo, bet žvaigždžių netrūks appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Daugiau nei 15 metų scenoje atvedė į didžiausią žingsnį

Per visą savo karjerą „Despotin Fam“ išliko viena aktualiausių ir ryškiausių repo grupių Lietuvoje. Jie ne tik išsaugojo savo klausytojų ratą, bet ir nuolat auga, ieško naujų formų, nevengia nepatogių temų bei garsiai reiškia savo nuomonę. 

Nuo mažų klubinių scenų iki didžiausių šalies erdvių – visa ši ilgametė patirtis natūraliai atvedė į koncertą „SEZONAS“. Vakaro grojaraštyje skambės muzika iš visų grupės etapų – nuo pirmųjų kūrinių iki naujausio albumo „Drugeliai“.

„Prieš pasitinkant 2027-uosius renkamės į platesnius vandenis, į erdvesnes patalpas ant Ozo kalno, tam, kad visi tilptume ir gerai atšvęstume mūsų daugiametį SEZONĄ“, – kviečia grupės narys Vitalijus Puzyriov-Vaiperis.

Pažada, kad tokie patys namo negrįšite

Svarbiu šio koncerto akcentu taps neseniai pristatytas albumas „Drugeliai“. Būtent šis kūrybine drąsa, emociniu intensyvumu ir brandžia laikysena pažymėtas darbas tapo tiltu į didžiausią grupės koncertinį projektą.

Pasak pačių atlikėjų, „Drugeliai“ pažymėjo naują kūrybinį sezoną, kuris gruodžio 10-ąją „Compensa“ koncertų salėjeapjungs visus sėkmingus sezonus į vieną SEZONĄ. Ta proga grupė ruošia pilnavertę patirtį su scenografija, vaizdo ir garso sprendimais, ritualais, ceremonijomis bei netikėtais svečiais.

„Šio koncerto verta nepraleisti, nes jis atstos visas jūsų paieškas, tai bus lyg arbatos ceremonija, dekriminalizacijos apeigos, kaktusų „retrytas“ ir drugelių sezonas viename. Taip, kad sutaupote“, – juokais nejuokais intriguoja Justas Rudžianskas-Liežuvis.

Prie „Despotin Fam“ didžiausio karjeros šou kūrimo prisideda jų ilgamečiai scenos bendražygiai – scenografas Naurimas Michailiukas, vizualinių sprendimų kūrėjas Domas Verikas ir garso inžinierius Andrius Čaplikas. Prisijungs ir specialus „Big Bang Band“ bei būrys draugų muzikantų ir atlikėjų.

Visa komanda šiam įvykiui ruošiasi atsakingai, todėl darbus pradeda likus daugiau nei pusei metų iki koncerto: „Padarysime viską, kad klausytojai iš koncerto išeitų ne tokie patys, kaip atėjo. Pokytis bus neišvengiamas“, – priduria „Despotin Fam“ viena trečioji reperis Šmėkla.

Išankstinių bilietų prekyba – nuo gegužės 13 d. Bendra bilietų prekyba – nuo gegužės 14 d.

The post „Despotin Fam“ skelbia didžiausią karjeros koncertą: „Pažadame, tokie patys namo negrįšite“ appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Kaip atkreipia dėmesį advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ asocijuotasis teisininkas Vilius Norvaišas, ne viena „Euroviziją“ laimėjusi daina savo laiku buvo aktyviai aptarinėjama dėl galimų panašumų į kitus kūrinius. 

„Pavyzdžiui, 2018 m. Izraelio nugalėtoja Netta su daina „Toy“ sulaukė kaltinimų, kad priedainio ritmika ir motyvai pernelyg primena „The White Stripes“ kūrinį „Seven Nation Army“. Ginčas baigėsi susitarimu – prie dainos autorių oficialiai buvo įtraukti ir Jackas White’as bei Jackas Lawrence’as. Dukart „Euroviziją“ laimėjusios švedės Loreen dainos „Euphoria“ ir „Tattoo“ taip pat kėlė nemažai diskusijų, o šių metų Švedijos daina „My System“ jau spėjo būti prilyginta vokiečių dainininkės Cascada „Everytime we touch“ 2026 m. hitui“, – komentuoja advokatas V. Norvaišas.

Kita vertus, popmuzika nuolat remiasi tais pačiais ritmais, harmonijomis ir formulėmis, todėl atsitiktiniai ar pavieniai panašumai yra neišvengiami. Kada daina tampa plagiatu? 

Vienoje dainoje – daug skirtingų teisių 

Pasak teisininko, prieš atsakant į klausimą, yra ar nėra konkreti daina plagiatas, verta suprasti, ką saugo įstatymai.  

„Kiekvienoje dainoje egzistuoja du pagrindiniai teisinės apsaugos sluoksniai. Muzikos kūrinys – tam tikra melodija, kuri gali būti lydima teksto arba ne. Ir  fonograma – muzikos kūrinio garso įrašas, kurį girdite „Spotify“, „YouTube“ ar kitose platformose. Klausydami muzikos, dažniausiai klausomės būtent fonogramų. 

Plagijuojant dainą gali būti pažeidžiamas vienas iš sluoksnių arba abu. Pvz., nukopijavus ir perpanaudojus tam tikrą muzikos garso fragmentą galima pažeisti autoriaus teises į garso (melodijos) takelį, autoriaus teises į dainos tekstą, taip pat – fonogramos gamintojo teises į fonogramą. Jei šie trys asmenys skirtingi, tuomet pažeidžiamos iškart bent trijų asmenų teisės“, – pabrėžia „Ellex Valiunas“ atstovas V. Norvaišas. 

Tačiau ne viskas muzikoje yra saugoma – teisės aktai nesaugo idėjų, metodų, principų ar muzikinių koncepcijų. Autorių teisės gina tik originalią kūrybinę išraišką, todėl bendromis akordų progresijomis, įprastais ritmais ar standartinėmis gamomis gali naudotis visi kūrėjai. 

Būtent šis skirtumas tarp idėjos ir jos išraiškos yra vienas svarbiausių principų autorių teisėje. Skolintis idėją ir semtis įkvėpimo – galima, tačiau kopijuoti konkrečios kūrybinės išraiškos – ne. 

Kada idėjos skolinimasis peržengia ribą

Vienas populiariausių mitų, pasak teisininko, apie muzikos autorių teises – tariamai „saugus“ taktų, žodžių ar natų skaičius, kurio neviršijus galima kopijuoti be pasekmių. Tačiau tokio skaičiaus nėra. 

„Teisinis vertinimas remiasi kokybiniu, ne kiekybiniu vertinimu. Svarbiausias klausimas – ne kiek nukopijavai, o ką nukopijavai. Ar buvo perimta originali kūrybinė išraiška? Ir ar ji atpažįstama naujame kūrinyje?

Vertinant melodijas ir muzikos kūrinius, lyginami originalo išskirtiniai kūrybiniai elementai ir tai, kas atsiranda naujoje dainoje. Nedideli pakeitimai – kita tonacija ar greitesnis tempas – savaime neapsaugo nuo atsakomybės. Svarbiausia, ar originalūs elementai išlieka atpažįstami“, – komentuoja pašnekovas. 

ES Teisingumo Teismas vadinamojoje „Infopaq“ byloje yra išaiškinęs, kad viso labo 11 žodžių ištraukos nukopijavimas iš laikraščio straipsnio gali būti autorių teisių pažeidimas. Kitoje byloje teismas yra pasisakęs, kad fonogramos gamintojas gali uždrausti naudoti net labai trumpą (vos 2 s) įrašo fragmentą, jei jį naujame kūrinyje klausytojas atpažįsta. Būtent dėl to byloje dėl „Kraftwerk“ kūrinio „Metall auf Metall“ dviejų sekundžių trukmės „samplas“ tapo teisinio ginčo objektu. 

Leidžiamos išimtys – ribotos 

ES autorių teisė nepalieka kūrėjų visiškai be galimybės panaudoti esamus kūrinius savo kūryboje. Muzikoje leidžiamos trys išimtys: parodija, citata (originalo nedidelė ištrauka naudojama polemikai), pastišas (kai nauju kūriniu siekiamas meninis dialogas su originalu, imituojant jo stilių norima pagerbti originalo autorių). Naujausia teismų praktika rodo, kad būtent pastišo išimtis Europoje gali tapti viena svarbiausių priemonių teisėtam dainų „samplingui“.

Visais kitais atvejais yra reikalingas autoriaus (fonogramos gamintojo) leidimas panaudoti tam tikrą jo dainos ar garso įrašo dalį naujame kūrinyje. 

Požiūriai ES ir JAV skiriasi

Teisininkas taip pat atkreipia dėmesį, kad ES valstybėse narėse muzikos kopijavimas vertinamas kiek kitaip nei JAV, iš kur dažniausiai ir girdimi bylinėjimosi dėl plagijavimo atgarsiai. 

„JAV autorių teisių sistema paremta kitokiu principu – sąžiningo naudojimo („fair use“) principu. Skirtingai nei Europoje, JAV nėra baigtinio išimčių, leidžiančių kūrinio dalies kopijavimą be autoriaus sutikimo, sąrašo. Kiekviena situacija vertinama individualiai, atsižvelgiant į naudojimo pobūdį, apimtį, tikslą ir poveikį rinkai. Todėl kai kurie  „samplingo“ (garso fragmentų panaudojimo) ar kūrybinio perdirbimo atvejai JAV vertinami liberaliau nei Europoje“, – aiškina advokatas V. Norvaišas.

Pabandom iš naujo

Reikia tikėtis, kad šių metų „Eurovizijos“ dainų kūrėjai pasirūpino visais reikalingais leidimais. Jei išgirsime panašumų su kitomis populiariomis dainomis, neskubėkime kaltinti plagiatu. Galbūt tai yra sąmoninga imitacija, siekiant efekto per meninį dialogą su daug kam gerai žinomu originalu.  Atkreipti  dėmesį į dainą  „Eurovizijoje“ suteikiamos vos trys minutės, galbūt būtent tos kelios sekundės ir bus lemiamos išplėšiant pergalę. 

The post „Eurovizijoje“ vėl kalbos apie plagijavimą: kada panašumas tampa problema? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Kivirčas dėl atvaizdo

D. Lipos advokatai penktadienį pateikė ieškinį teismui Kalifornijoje ir teigia, kad „Samsung“ „masiškai, nuolat ir be leidimo komerciniais tikslais naudojo jos vertingą atvaizdą ir panašumą ant kartoninių televizorių pakuočių“.

Savo ruožtu „Samsung“ pareiškime teigė, kad popžvaigždės atvaizdą pateikė trečiosios šalies turinio partneris, teikiantis paslaugas bendrovės nemokamai turinio transliacijos internetu paslaugai „Samsung TV Plus“.

„Atvaizdas buvo panaudotas tik gavus aiškų turinio partnerio patvirtinimą, kad leidimas buvo gautas, įskaitant jo naudojimą ant mažmeninei prekybai skirtų dėžių“, – teigiama pareiškime, kuriame taip pat priduriama, kad bendrovė „aktyviai siekė ir tebėra atvira konstruktyviam sprendimui su D. Lipos komanda“.

Teisiniuose dokumentuose pateikta aukštos raiškos televizoriaus dėžės nuotrauka. Televizoriaus ekrane matyti keletas vaizdų, didžiausiame iš jų – dalis D. Lipos veido. Nuotrauka, pavadinta „Dua Lipa – užkulisiuose „Austin City Limits“, 2024 m.“, yra užregistruota JAV autorių teisių tarnyboje ir, kaip teigiama ieškinyje, priklauso D. Lipai.

Siekiama bent 15 mln. JAV dolerių kompensacijos

Ieškinyje išvardijami D. Lipos platūs komerciniai partnerystės ryšiai, įskaitant su „Puma“, „Versace“, „Yves Saint Laurent“, „Porsche“, „Apple“, „Chanel“, „Nespresso“, „Bvlgari“ ir „Tiffany & Co.“.

„D. Lipa atsargiai atsirenka komercinius partnerius ir sukūrė aukščiausios klasės prekės ženklą per kruopščiai atrinktas, aukščiausios klasės rėmimo ir reklamos sutartis, – teigiama ieškinyje. – Laikydamasi šios apgalvotos strategijos, ieškovė nebūtų suteikusi leidimo naudoti savo vardą, atvaizdą ar panašumą, susijusius su pažeidžiančių produktų pardavimu.“

Ieškinyje prašoma visam laikui uždrausti naudoti jos atvaizdą ir išmokėti ne mažesnę kaip 15 mln. JAV dolerių kompensaciją.

The post Dainininkė Dua Lipa padavė „Samsung“ į teismą dėl jos atvaizdo naudojimo ant televizorių pakuočių appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Pirmajame pusfinalyje – Lietuvos kaimynės

Iš viso antradienio vakarą pirmajame šiais metais Austrijos sostinėje Vienoje organizuojamo 70-ojo dainų konkurso pusfinalyje pasirodys 15 atlikėjų, dešimt iš jų pateks į šeštadienį vyksiantį konkurso finalą. Pusfinalyje balsuos tiek žiūrovai, tiek šalių komisijos. Lažybininkai Lietuvos atstovui prognozuoja vietą finale.

Pirmajame pusfinalyje taip pat pasirodys Estijai atstovaujanti merginų grupė „Vanilla Ninja“ su daina „Too Epic to Be True“ ir kaimyninės Lenkijos atstovė Alicja su kūriniu „Pray“. Latvijai atstovaujanti atlikėja Atvara dainą „Ena“ atliks antrajame konkurso pusfinalyje, kuris vyks ketvirtadienį. Finalas vyks šeštadienį, jame be 20 iš pusfinalių pateksiančių šalių taip pat dalyvaus Jungtinė Karalystė, Vokietija, Prancūzija, Italija ir šeimininkė Austrija.

Kai kurios šalys dalyvauti atsisakė

Konkurse šiemet nedalyvaus Ispanija, Airija, Slovėnija, Islandija bei Nyderlandai. Šios šalys nusprendė nesiųsti savo atstovų, taip protestuodamos prieš leidimą Izraeliui dalyvauti dainų konkurse, nepaisant veiksmų Gazos Ruože. Ispanijos, Airijos ir Slovėnijos visuomeniniai transliuotojai pranešė, kad išvis šiemet netransliuos „Eurovizijos“, tuo metu Nyderlanduose ir Islandijoje konkursas bus rodomas.

Konkurso favoritai

Favoritais laimėti konkursą laikomi Suomijos atstovai Linda Lampenius ir Pete’as Parkkonenas su daina „Liekinheitin“. Iki šiol vienintelį kartą ši Šiaurės Europos valstybė „Euroviziją“ laimėjo 2006 metais, kai pergalę nuskynė grupė „Lordi“.

Kaip rašė BNS, pernai Šveicarijoje, Bazelyje, vykusioje „Eurovizijoje“ Lietuvos atstovai grupė „Katarsis“ su daina „Tavo akys“ užėmė 16-ą vietą, dainų konkursą laimėjo Austrijos dainininkas JJ su daina „Wasted Love“.

Lietuva pirmą kartą „Eurovizijoje“ dalyvavo 1994 metais, kai Ovidijus Vyšniauskas su daina „Lopšinė mylimai“ užėmė paskutinę vietą, surinkęs nulį balų. Aukščiausias Lietuvos pasiekimas – šeštoji vieta 2006 metų konkurse, kurią laimėjo grupė „LT United“ su daina „We Are the Winners“.

Autorius Vilmantas Venckūnas

The post Lietuvos atstovas Lion Ceccah pasirodys pirmajame „Eurovizijos“ pusfinalyje appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Kyla ginčai dėl Izraelio

Dėl Izraelio dalyvavimo karo Gazos Ruože kontekste jau ne pirmus metus kilo ginčų, o Ispanija, Airija, Slovėnija, Islandija bei Nyderlandai nusprendė nesiųsti savo atstovų į šį populiarų konkursą.

Pernai, kai „Euroviziją“ rengė Šveicarija, kilo įtarimų, kad telefoninio balsavimo sistema buvo manipuliuojama siekiant sustiprinti Izraelio pozicijas. Kai kurie transliuotojai taip pat išreiškė susirūpinimą dėl žiniasklaidos laisvės, Izraeliui uždraudus savo žurnalistams patekti į Gazą.

„Ateinančias 10 dienų vietoj „Eurovizijos“ cirko nacionalinės televizijos programą nuspalvins teminių laidų ciklas „Palestinos balsai“, – teigė Slovėnijos transliuotojas RTV.

Ketvirtadienį vyksiančio antrojo pusfinalio metu Airijos transliuotojas RTE rodys dokumentiką „The End of the World with Beanz“, kurioje 1993 metų „Eurovizijos“ nugalėtoja Niamh Kavanagh Norvegijoje išbando šiaurės elnių ganytojo gyvenimą. O finalo metu bus rodomas populiaraus 10-ojo dešimtmečio airių situacijų komedijos „Father Ted“ epizodas „Eurovizijos“ tema.

Ispanija vietoj šių metų „Eurovizijos“ transliuos savo specialią muzikinę laidą. Nyderlandų ir Islandijos visuomeniniai transliuotojai rodys konkursą.

Minimos 70-osios „Eurovizijos“ dainų konkurso metinės

Šiemet minimos 70-osios „Eurovizijos“ dainų konkurso metinės, o Austrijos sostinė deda visas pastangas, kad surengtų sklandų didžiausią pasaulyje tiesiogiai transliuojamą muzikos renginį. Po penkių šalių pasitraukimo renginyje dalyvaus tik 35 valstybės – mažiausiai nuo 2004 metų, kai buvo išplėstos dalyvių gretos.

Pirmą kartą 1956 metais surengtą „Euroviziją“ organizuoja Europos transliuotojų sąjunga (EBU) – didžiausias pasaulyje visuomeninės žiniasklaidos aljansas. Organizacija „Amnesty International“ pareiškė, kad EBU sprendimas nenušalinti Izraelio nuo „Eurovizijos“, kaip tai padaryta su Rusija po jos invazijos į Ukrainą 2022 metais, yra „bailumo aktas ir akivaizdžių dvigubų standartų pavyzdys“.

Izraelio dalyvavimas „suteikia šaliai platformą bandyti nukreipti dėmesį nuo okupuotame Gazos Ruože vykdomo genocido ir jį normalizuoti“, sakoma „Amnesty International“ generalinės sekretorės Agnes Callamard pranešime „Dainoms ir blizgučiams neturi būti leista nustelbti ar atitraukti dėmesį nuo Izraelio žiaurumų ar palestiniečių kančių“, – pabrėžė ji. Rugsėjį atlikto Jungtinių Tautų (JT) remiamo tyrimo metu nustatyta, kad „Gazos Ruože vyksta genocidas“, tačiau Izraelis tai griežtai neigia.

The post Netikėti pokyčiai: kai kurie transliuotojai šiemet atsisako rodyti „Eurovizijos“ dainų konkursą appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Kiekvieno skalbimo metu šie audiniai išskiria mikroplastiką – kasmet jo į aplinką patenka apie pusė milijono tonų. Šis kiekis prilygsta daugiau nei 50 milijardų plastiko butelių. Mikroplastiko dalelės per vandenį galiausiai sugrįžta ten, kur mažiausiai norėtume – į mūsų maistą.

Skiriasi kokybe ir ilgaamžiškumu

Tiesa, kaip paaiškino Kauno technologijos universiteto (KTU) Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto mokslo prodekanė prof. dr. Daiva Mikučionienė, vis dar dažnai klaidingai manoma, kad visi ne natūralios kilmės pluoštai yra sintetiniai.

Iš tiesų, sintetiniai pluoštai, tokie kaip poliesteris, nailonas ar mikropluoštas, gaminami cheminiu būdu iš naftos produktų. Tuo tarpu viskoziniai ir acetatiniai pluoštai priskiriami pusiau natūraliems pluoštams. Nors jie taip pat apdorojami chemiškai, jų žaliava yra natūrali – pavyzdžiui, mediena ar bambukas. Viskozė savo savybėmis dažnai primena medvilnę, o acetatas naudojamas kaip šilko pakaitalas.

Skiriasi ir jų irimo laikas: sintetiniai tekstilės gaminiai aplinkoje gali išlikti šimtus metų, o dirbtiniai pluoštai, pagaminti iš natūralių žaliavų, suyra per kelis mėnesius ar kelerius metus, priklausomai nuo sąlygų. Sintetiniai audiniai plačiai naudojami dėl savo pigumo, tvirtumo ir ilgaamžiškumo, tačiau, kaip pabrėžia mokslininkė, šis „ilgaamžiškumas“ nebūtinai reiškia aukštesnę kokybę. 

Ilgalaikė žala aplinkai ir žmonėms 

Tarša mikroplastiku vis dažniau atsiduria tiek visuomenės, tiek mokslininkų dėmesio centre. Didžiausi mikroplastiko kiekiai į aplinką patenka skalbiant tekstilės gaminius. Tiek skalbimo, tiek dėvėjimo metu dėl trinties nuo audinio paviršiaus atsiskiria smulkios pluošto dalelės, kurios vėliau patenka į nuotekas ar aplinką. Pramoniniuose procesuose šias emisijas galima gana efektyviai valdyti filtravimo sistemomis, tačiau buitinio skalbimo metu susidarančios nuotekos dažniausiai nėra specialiai valomos nuo mikroplastikų.

Kaip kiekvienas galime sumažinti taršą mikroplastiku?

• Rinktis švelnesnius skalbimo režimus, žemesnę temperatūrą ar trumpesnius ciklus. 
• Rinktis gamintojų, kurie ieško būdų mažinti mikropluošto išsiskyrimą gaminio naudojimo metu – tobulina audinių struktūrą, taiko inovatyvias apdailos technologijas ir inžinerinius sprendimus, tekstilės gaminius.
• Jei įmanoma, rinktis kuo natūralesnių audinių gaminius (medvilnė, linas ir t. t.), o ne sintetinius. 

Perdirbimas vis dar – iššūkis

Pagrindinis tekstilės perdirbimo iššūkis – mišri gaminių sudėtis. Dauguma drabužių, buitinės ar techninės tekstilės yra pagaminta iš kelių skirtingų pluoštų derinių: natūralių, sintetinių arba kelių sintetinių medžiagų. Ypač dažnas ir populiarus derinys yra su elastomeriniais siūlais (elastanu, spandeksu, likra), kurie suteikia audiniui tamprumo. 

Kadangi vartotojai vertina patogumą, tokių savybių atsisakyti sudėtinga. Tačiau būtent mišri sudėtis apsunkina perdirbimą – skirtingi pluoštai turi būti atskiriami, nes jie perdirbami skirtingais būdais. Jei to padaryti nepavyksta, tekstilė dažniausiai susmulkinama ir gali būti panaudota tik žemesnės kokybės produktams – pavyzdžiui, užpildams ar veltiniui.

Tiesa, net ir atskyrus pluoštus, gauta žaliava dažniausiai būna prastesnės kokybės nei originali. Taip nutinka todėl, kad pluoštai dėvėjimo metu nusidėvi, o perdirbimo metu dar labiau sutrumpėja ir susilpnėja. Dėl to iš perdirbtos medžiagos pagaminti gaminiai paprastai yra mažiau ilgaamžiai. 

Trumpėjant pluoštui, tačiau, norint pagaminti naują siūlą, taip pat reikia pridėti pirminės žaliavos. Todėl pagrindinė kryptis yra neaustiniai gaminiai. 

Rūšiavimas – tik vienas iš sprendimų

Prof. dr. D. Mikučionienės žodžiais, pastaruoju metu vis daugiau atsakingų verslo įmonių ir mados kūrėjų taiko tvaraus dizaino principus. Tai reiškia, kad gaminys kuriamas vertinant visą jo gyvavimo ciklą – nuo gamybos iki naudojimo pabaigos ir galimo perdirbimo. Tokiu būdu dar projektavimo etape siekiama užtikrinti, kad gaminį ateityje būtų lengviau perdirbti.

Pašnekovė pritaria, jog atsakomybė tenka ir vartotojui, kuris yra atsakingas už nebenaudojamų tekstilės gaminių rūšiavimą. 

Žinoma, nors rūšiavimas yra svarbus žingsnis, tolesnis šių gaminių paruošimas perdirbimui ir pats perdirbimo procesas vis dar yra vystymosi etape. Viena pagrindinių priežasčių – aukšta perdirbimo kaina, kuri galiausiai daro įtaką galutinio produkto kainai. Dėl to vartotojai dažnai nėra pasirengę mokėti daugiau už tvaresnius sprendimus.

„Norint situaciją keisti, būtinos investicijos į jau sukurtų technologijų diegimą ir tobulinimą, o tam dažnai reikia ir valstybės sprendimų bei papildomo finansavimo. Ką galime padaryti kiekvienas? Sąmoningai vartoti – atsisakyti besaikio pirkimo ir vartojimo. Jei daiktų turime per daug, verta ieškoti jiems naujo savininko, o ne juos išmesti. Taip pat svarbu rinktis kokybiškus gaminius, kurie tarnautų ilgiau, ir, jei įmanoma, juos taisyti, taip prailginant jų naudojimo laiką.

Nors apie tvarumą, perdirbimą ir žiedinę ekonomiką kalbama vis daugiau, svarbiausia neprarasti krypties – nesikoncentruoti vien į mažus, simbolinius žingsnius, bet siekti realių pokyčių ir vengti klaidinančių, paviršutiniškų sprendimų, kurie gali sudaryti klaidingą įspūdį apie tikrą pažangą“, – komentavo Kauno technologijos universiteto (KTU) Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto mokslo prodekanė.

Perdirbimas – būtinybė

Viešosios įstaigos „Tekstilės tvarkymas“ vadovė Kristina Juškevičienė taip pat pabrėžia, kad esminiai pokyčiai prasideda dar gaminio kūrimo etape. Jei tekstilė nuo pat pradžių būtų kuriama taip, kad ją būtų galima perdirbti, atsirastų reali galimybė mažinti atliekų kiekį, tausoti žaliavas ir kurti didesnę pridėtinę vertę. Tam būtinas visų grandžių – nuo dizainerių ir gamintojų iki vartotojų – įsitraukimas ir bendradarbiavimas.

„Tai, kad šiandien tekstilė atskirai surenkama, rūšiuojama ir parduodama didmeninėje rinkoje yra svarbus žingsnis. Tačiau perdirbimas neturėtų likti ateities tikslu – tai jau šiandienos būtinybė. Ir būtent nuo gamintojų bei importuotojų sprendimų priklauso, kokie gaminiai pasieks rinką ir koks jų gyvavimo ciklas bus“, – sako K. Juškevičienė.

Remiantis BCG ir „ReHubs“ analize bei viešosios įstaigos „Tekstilės tvarkymas“ atliktais skaičiavimais, mechaninis tekstilės perdirbimas Lietuvoje galėtų kainuoti apie 420 eurų už toną (apie 8,4 mln. eurų per metus), jei atliekos būtų perdirbamos į neaustinius audinius. Mechaninis tekstilės atliekų perdirbimas į siūlus kainuotų apie 700 eurų už toną (apie 14 mln. eurų per metus), o cheminis – į naują pluoštą – apie 1700 eurų už toną (apie 34 mln. eurų per metus), darant prielaidą, kad per metus būtų perdirbama apie 20 tūkst. tonų tekstilės atliekų. 

Toks kiekis, atsižvelgiant į gyventojų skaičių, būtų optimalus sistemai veikti ir išsilaikyti. Kartu tai reiškia, kad, norint užtikrinti reikalingas tekstilės atliekų perdirbimo apimtis, atskirai surenkamų atliekų kiekis turėtų būti gerokai didesnis nei šiuo metu.

Svarbiausia grandis – gamintojai

2025 metais Europos Parlamentas priėmė Atliekų pagrindų direktyvos pakeitimus, kuriais visoje ES išplečiama tekstilės gamintojų atsakomybė. Tai reiškia, kad gamintojai ir importuotojai turės rūpintis gaminiu per visą jo gyvavimo ciklą – nuo gamybos iki surinkimo, pakartotinio naudojimo ir perdirbimo.  Į Lietuvos Respublikos teisę šie reikalavimai bus perkelti ne vėliau kaip 2027 m. birželį.

Numatyta, kad ši atsakomybė apims ne tik finansinį indėlį į atliekų tvarkymo sistemą, bet ir realius pokyčius: lengviau perdirbamų gaminių kūrimą, perteklinės gamybos mažinimą, audinių atsekamumo ir ilgaamžiškumo užtikrinimą bei aiškesnės informacijos vartotojams teikimą.

Panašūs modeliai jau veikia kai kuriose Europos šalyse, pavyzdžiui, Nyderlanduose ir Prancūzijoje. Lietuvoje tokio reguliavimo kol kas dar nėra, tačiau „Tekstilės tvarkymas“ kartu su gamintojais ir importuotojais jau ieško sprendimų, kaip sukurti efektyvią tekstilės atliekų surinkimo ir perdirbimo sistemą.

„Be gamintojų ir importuotojų atsakomybės principo įgyvendinimo Lietuvoje neįmanoma sukurti tvariai veikiančios tekstilės atliekų sistemos. Nuo jų sprendimų priklauso ne tik tai, kokie gaminiai pasiekia rinką, bet ir jų kokybė, sudėtis bei ilgaamžiškumas. Atsakomybė už tekstilės poveikį aplinkai prasideda dar gamybos etape“, – pabrėžia K. Juškevičienė.

Anot jos, tai reiškia ne tik finansinius įsipareigojimus, bet ir platesnį požiūrį į visą vertės grandinę – nuo dizaino sprendimų iki skaidrios informacijos apie gaminio sudėtį, priežiūrą ir perdirbimo galimybes.

Europos Komisija šių metų vasarį patvirtino ir naujas taisykles, kuriomis siekiama stabdyti neparduotų drabužių, avalynės ir aksesuarų naikinimą. Didelėms įmonėms draudimas naikinti neparduotą produkciją, išskyrus sugadintus gaminius, įsigalios nuo 2026 m. liepos, o vidutinėms – nuo 2030 metų.

The post Kas iš tikrųjų nutinka tavo drabužiams skalbimo metu – ir kodėl apie tai tylima appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Austrijos sostinė deda visas pastangas, kad sklandžiai įvyktų 70-asis žiūrimiausias pasaulyje dainų konkursas, o prieš jį numatyta daug papildomų renginių.

Sekmadienio popietę ant turkio spalvos kilimo bus pasitiktos 35 dalyvaujančių šalių delegacijos; šis paradas yra esminė spalvingos atidarymo ceremonijos, prasidėsiančios 15 val. Grinvičo (18 val. Lietuvos) laiku, dalis.

Šiandien konkursas pasiekia daugiau nei 170 mln. žmonių per televiziją ir internetu visame pasaulyje, o jo turinys surenka milijardus peržiūrų skaitmeninėse platformose.

Ypatinga išimtis

Šiais metais ryški favoritė yra Suomija, besitikinti laimėti su pasirodymu, kuriam jėgas suvienijo dainininkas Pete’as Parkkonenas (Pitas Parkonenas) ir smuikininkė Linda Lampenius.

Instrumentai paprastai būna iš anksto įrašyti, tačiau organizatorė Europos transliuotojų sąjunga (EBU) padarė išimtį ir leido L. Lampenius groti gyvai, skelbia Šiaurės šalies žiniasklaida.

Protestas

Ispanija, Airija, Islandija, Nyderlandai ir Slovėnija nusprendė boikotuoti šių metų konkursą, protestuodamos prieš Izraelio dalyvavimą. Jos kritikavo Izraelį dėl Gazos Ruožo bombardavimo, atsakant į 2023 metų spalio 7-osios palestiniečių islamistų judėjimo „Hamas“ išpuolį. Daugiau nei 1 tūkst. atlikėjų ar grupių taip pat paragino boikotuoti konkursą, įskaitant Peterį Gabrielį ir „Massive Attack“.

Vienoje planuojamos propalestinietiškos ir proizraelietiškos demonstracijos, o saugumą užtikrins keli šimtai policijos pareigūnų, budėsiančių kasdien iki šeštadienio finalo.

Pirmajame pusfinalyje – Lietuvos atstovas Lion Ceccah

Ateinantį antradienį ir ketvirtadienį vyksiančiuose pusfinaliuose bus atrinkti dalyviai, patenkantys į didįjį finalą. Visos tiesioginės transliacijos prasidės 22 val. Lietuvos laiku. Vokietijai, Prancūzijai, Italijai ir Jungtinei Karalystei (JK), kurios įneša didžiausią finansinę dalį, vieta finale yra garantuota. Austrija taip pat iškart pasirodys finalo scenoje, nes austrų atlikėjas JJ laimėjo praėjusių metų konkursą.

Lietuvos atstovas Lion Ceccah, dainuosiantis šešiomis kalbomis, pasirodys pirmajame pusfinalyje.

The post Vienoje startuoja „Eurovizijos“ konkurso savaitė: pasiruošimą temdo raginimai boikotuoti appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Pagrindinis konkursas

Iš viso 22 filmai varžosi dėl prestižinės „Auksinės palmės šakelės“ už geriausią filmą, kuri bus įteikta gegužės 23 dieną.

Tokie autorinio kino grandai kaip ispanas Pedro Almodovaras, japonas Hirokazu Kore-eda ar rumunas Cristianas Mungiu varžysis su kylančiais talentais, tokiais kaip belgų vunderkindas Lukas Dhontas ir prancūzė Lea Mysius.

Kino industrijoje daug kalbama apie Pietų Korėjos režisieriaus Na Hong-jino filmą „Hope“, kuriame vaidina tikrame gyvenime pora esantys Michaelas Fassbenderis ir Alicia Vikander, taip pat apie pripažinto japonų režisieriaus Hirokazu Kore-edos dirbtinio intelekto ir technologijų tematikos kūrinį „Sheep in the Box“.

Devynių asmenų vertinimo komisijai šiemet vadovaus Pietų Korėjos režisierius Park Chan-wookas (Pak Čanvukas), tačiau joje bus ir JAV įžymybė, filmo „Substancija“ (The Substance) žvaigždė Demi Moore.

Holivudo atsitraukimas

Skirtingai nei ankstesniuose festivaliuose, kuriuose buvo rodomi Tomo Cruise’o filmai „Neįmanoma misija“ (Mission: Impossible) ar „Asas“ (Top Gun), šiemet nė viena didelė JAV studija nepasirinko Kanų savo juostų pristatymui.

Holivudas tradiciškai Kanų programoje šalia aštresnio, nepriklausomo kino suteikdavo spindesio ir masinei rinkai skirtų pramogų.

Tarp jų nebuvimo priežasčių – išlaidų mažinimas, augantis polinkis į griežtai kontroliuojamus pristatymus per socialinius tinklus ir rizika, kad Kanų kritikų kirtis gali pasmerkti filmą nesėkmei.

Johno Travoltos debiutas

Vienas žmogus, kurio neatbaidė vienos reikliausių kino industrijos publikų vertinimo perspektyva, yra kino legenda Johnas Travolta. Lėktuvus dievinantis aktorius atneš rimto žvaigždžių spindesio, kai pristatys savo režisūrinį debiutą „Propeller One-Way Night Coach“ apie jauno berniuko kelionę „aukso amžiaus aviacijoje“.

Pirmo ryškumo žvaigždės

Kitos pirmo ryškumo žvaigždės iš viso pasaulio žengs Kanų raudonaisiais kilimais: ateinančias dvi savaites Kanai bus viena iš daugiausiai įžymybių pritraukiančių vietų planetoje.

Scarlett Johansson ir Adamas Driveris pristatys amerikiečių režisieriaus Jameso Gray trilerį „Paper Tiger“, o „Bohemijos rapsodijos“ (Bohemian Rhapsody) žvaigždė Rami Malekas – Iros Sachso filmą „The Man I Love“.

Ispanų numylėtinis Javieras Bardemas, norvegų žvaigždė Renate Reinsve, Kristen Stewart ir Woody Harrelsonas vaidina filmuose, kurie pirmą kartą bus parodyti Prancūzijos Rivjeroje.

Taip pat turėtų pasirodyti Julianne Moore ir Cate Blanchett, o Barbra Streisand ir „Žiedų valdovo“ režisierius Peteris Jacksonas atsiims apdovanojimus už viso gyvenimo nuopelnus.

Futbolas

Festivalyje šiemet bus stebėtinai daug futbolo, įskaitant britų sukurtą dokumentinį filmą „Cantona“ apie legendinį prancūzų puolėją Ericą Cantoną.

Argentiniečių sukurtas filmas „The Match“ atkreipia dėmesį į 1986 metų pasaulio čempionato rungtynes tarp Anglijos ir Argentinos, kurių galutinį rezultatą nulėmė įvartis, įskaitytas po Diego Maradonos žaidimo ranka.

Dirbtinio intelekto sukurtas J. Lennonas

Režisierius Stevenas Soderberghas pristatys savo dokumentinį filmą „John Lennon: The Last Interview“, kuriame grupės „The Beatles“ dainų autorius Johnas Lennonas rodomas likus kelioms valandoms iki jo nužudymo.

S. Soderberghas pavertė garso įrašą filmu, naudodamas archyvines nuotraukas kaip iliustracijas, ir prieštaringą žingsnį pasitelkdamas dirbtinio intelekto sugeneruotus velionio dainininko atvaizdus.

Kiti geriausi

Naujienose mirgant karo nualintam Iranui, Pegah Ahangarani filmas apie politines represijas „Rehearsals for a Revolution“ atrodo savalaikis.

Po to, kai pernai Kanuose pirmą kartą oficialioje programoje buvo parodytas Nigerijos filmas, broliai dvyniai Arie ir Chuko Esiri vėl atstovaus Nolivudui, pristatydami žvaigždžių kupiną filmą „Clarissa“.

Šiame filme, atrinktame į „Režisierių dviejų savaičių“ konkursą, vaidina serialo „Lokys“ (The Bear) žvaigždė Ayo Edebiri ir juostoje „Selma“ vaidmenį sukūręs Davidas Oyelowo.

Filmų „Krikštatėvis III“ (The Godfather III) ir „Oušeno vienuoliktukas“ (Ocean’s Eleven) aktorius Andy Garcia savo ruožtu pristato „Diamond“ – „aistros projektą“, prie kurio dirbo 15 metų.

The post Antradienį prasideda Kanų kino festivalis: svarbiausi renginio akcentai appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Katrina Bajoras: tapau savo atradimus

„Mes esame patyrimų laukas. Idėjos tapybai man gimsta tiesiog būnant žmogumi, patiriant. Egzistenciniai klausimai, filosofija, psichologija, dvasingumas, sąmoningumo praktikos yra mano kasdienybė. Tai, ką atrandu toje kasdienybėje ir kuo noriu pasidalinti, iškalbėti ir įkvėpti, tą tapau. Tapau savo atradimus, suvokimus, o kartais – ir nežinomybes – sako K. Bajoras.

Menininkė formuoja savitą vizualinę kalbą, kurioje persipina siurrealistinė vaizduotė, asmeninė simbolika ir ryški juslinė struktūra. Jos kūriniai nekuria uždarų naratyvų – jie veikia kaip atviros situacijos, kviečiančios žiūrovą patirti ir interpretuoti. 

Naujojoje parodoje menininkės kūriniai atsiveria iš visiškai kitos perspektyvos. Žmogaus figūra fragmentuojama, keičiamas jos mastelis, pasitelkiami spalviniai akcentai. Taip kūnas virsta pojūčių, įtampos ir galimybių lauku, leidžiančiu jį suvokti ne kaip baigtinę formą, o kaip procesą – nuolat kintantį, neapibrėžtą ir atvirą.  

Pasak K. Bajoras, Kaunas yra ją užauginusi gimtinė, todėl grįžti su savo darbais – begalė sentimentų, gražių prisiminimų: „Visada čia jaučiausi mylima ir, žinoma, mylinti šį miestą. Pradėjau čia ir savo meninį kelią. Taigi, ši paroda turi šiek tiek kitokį svorį, jaučiuosi lyg grįžau pasidalinti savimi.“

„Kauno „Akropolis“ – ne tik apsipirkimo ir laisvalaikio, bet ir patirčių erdvė. Džiaugiamės savo renginių aikštėje pristatydami išskirtinę Katrinos Bajoras parodą. Skubančios kasdienybės fone ši paroda kviečia stabtelėti, įsiklausyti į save ir patirti meną netikėtoje aplinkoje. Tikime, kad toks susitikimas su kūryba gali įkvėpti ir palikti asmenišką pėdsaką“, – sako Kauno „Akropolio“ valdytoja Brigita Kuodytė.

Parodos ašis – specialiai sukurtas kūrinys

Pasikartojantis medinės kėdės motyvas K. Bajoras kūryboje įgyja ypatingą reikšmę. Jis žymi stabtelėjimo vietą – tašką, kuriame susikerta laikas, kūnas ir erdvė. Tai ne tik objektas, bet ir pozicija, paverčianti patyrimą sąmoningu veiksmu. Spalva menininkės darbuose iškyla kaip viena esminių struktūrinių jėgų. Veikdama kaip pamatinis pasaulio kūrimo principas, ji formuoja patirtį, įtraukiančią žiūrovą ne tik vizualiai, bet ir kūniškai. 

Šios parodos ašis – specialiai sukurtas kūrinys „7“. Tai įspūdingo – 12×3 m – dydžio paveikslas, kurį Katrina Bajoras specialiai šiai parodai nutapė vos per septynias dienas, dirbdama su akriliniais dažais. Įprastai menininkė naudoja aliejinius dažus, kurių technika grindžiama lėtu, nuosekliu tapymo procesu. Šiuo atveju pasirinktas akrilas, kuris greitai džiūsta, todėl kūrybos laikas tampa griežtai apribotas – tai nepalieka galimybės ilgai tobulinti  vaizdą. Dėl to pats kūrybos procesas išlieka atviras ir matomas.

Kūrinys vystomas kaip tęstinis veiksmas – be galimybės grįžti ar „perrašyti“. Sprendimai priimami čia ir dabar, o jų seka palieka pėdsaką paviršiuje. Mastelis šiuo atveju taip pat yra esminis:  jis reikalauja intensyvaus fizinio įsitraukimo ir transformuoja santykį su tapymo aktu. Darbas „7“ išryškina esminį K. Bajoras kūrybos aspektą – ne vaizdo baigtinumą, bet ir procesą, jo atsiradimo aplinkybes. Kūrinys tampa ne tik rezultatu, bet ir laiko, per kurį jis įvyko, įspaudu.

„Perfekcionizmas ir kontrolė man kelia pasitenkinimą, tačiau mėgstu susikurti „nerealistiškas“ aplinkybes ir taip išbandyti savo galimybių ribas. Ši avantiūra tapo dideliu fiziniu iššūkiu – ne tik dėl mastelio, bet ir dėl gulinčios drobės pozicijos“, – pasakoja K. Bajoras.

Autorės tapyba siūlo ne atsakymus, o sąlygas patyrimui rastis. Todėl žiūrovo vaidmuo čia nėra pasyvus – jis tampa neatsiejama kūrinio dalimi: „Tai ne apie tai, ką matai. Tai apie tai, kas vyksta tavyje. Norėčiau, kad ir iš mano parodos išėjęs žmogus jaustųsi bent šiek tiek arčiau savęs.“

K.Bajoras paroda „Žmogus“ Kauno „Akropolio“ III aukšto renginių aikštėje eksponuojama iki birželio 4 dienos.

The post Iš Brazilijos grįžusi Katrina Bajoras pristato naujausią savo tapybos darbų parodą „Žmogus“ appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.