Tai kiek liko iki Velykų? Ši pavasario šventė simbolizuoja atgimimą, naują pradžią, gamtos pabudimą ir šeimos susibūrimą. Kiaušinių marginimas, šventinis stalas, velykiniai kiškučiai ir pirma žaluma – visa tai neatsiejama nuo Velykų džiaugsmo.

Jei nekantrauji sužinoti, kada gi šiemet ateis ši ypatinga diena – esi ten, kur reikia.

⏳ Skaičiuoklė: kiek liko iki Velykų 2025?

Jei nori tiksliai žinoti, kiek dienų, valandų, minučių ir sekundžių liko iki Velykų 2025 – naudokis mūsų pateikta interaktyvia skaičiuokle. Ji atnaujinama automatiškai ir realiu laiku parodys, kiek dar reikia laukti iki šventės!

🐇 Kodėl visi laukia Velykų?

Velykos – viena svarbiausių metų švenčių. Ji ne tik svarbi religiniu aspektu, bet ir tampa proga sustoti, pabūti su šeima, pradėti naujus darbus, apsivalyti namus ir mintis.

Velykų laukimas – tarsi pavasarinė motyvacija. Nenuostabu, kad internete vis dažniau ieškoma frazės: „kiek liko iki Velykų?“

📅 Kada Velykos 2025 metais?

2025 m. Velykos bus švenčiamos balandžio 20 dieną – tai trečiasis balandžio sekmadienis. Ši data kasmet skiriasi, nes Velykų diena apskaičiuojama pagal Mėnulio kalendorių ir priklauso nuo pavasario lygiadienio.

📆 Kodėl verta žinoti, kiek liko iki Velykų?

• ✅ Planuoji šventinį savaitgalį ar kelionę?
• ✅ Nori pradėti pavasarinį namų tvarkymą?
• ✅ Ruoši šventinį meniu, ieškai dekoracijų ar nori pasigaminti rankų darbo velykinius papuošimus?
• ✅ Tiesiog nori žinoti, kada pradės žydėti gamta?

Atsakymas į klausimą „kiek liko iki Velykų“ padeda ne tik praktiškai, bet ir emociškai pasiruošti šventei.

🐣 Velykos jau visai netrukus! Nepraleisk progos pasitikti jas pasiruošusi – tiek širdyje, tiek namuose.

🎨 Velykų idėjos:

• Kiaušinių dažymas ciberžole
• 10 kūrybiškų būdų, kaip dažyti kiaušinius
• Velykų stalo dekoravimas

The post Kiek liko iki Velykų 2025? Sužinokite čia! 🐣 appeared first on PANELĖ.

Atlikėja, buvusi televizijos gelbėtoja Sandra Žutautienė ir jos scenos partneris, mylimasis Viktoras Vaikšnoras paskelbė savo vestuvių datą – sužadėtiniai lemtingąjį „taip“ vienas kitam ištars šių metų gruodžio 5 d.

Žiemos pradžia porai yra ypatinga dar dėl kelių priežasčių – būtent gruodžio 5 d. gimė Sandra, o pernai tą dieną jai pasipiršo ir išrinktasis.

Ne vieną savaitę svarsčiusi, kokių vestuvių norėtų, pora suprato svarbiąją akimirką trokštanti  pasidalinti su kuo daugiau žmonių.

„Ryte priesaiką ištarsime jaukioje ceremonijoje, o vakare kviečiame visus į vestuvių koncertą Kauno sporto halėje!“, – sako būsimi jaunavedžiai.

Jie sako jau dabar žinantys, kas jiems padės pasiruošti šventei: jaunikio įvaizdžiu rūpintis pasaulinius įvertinimus pelnęs dizaineris Kęstutis Lekeckas, o nuotakos – suknelių ir proginių šukuosenų meistrė Ingrida Rutkauskaitė – Naujokė bei vizažistė Sandra Žukauskienė.

„Jau turėjome priešvestuvinę fotosesiją, kurioje jautėmės fantastiškai. Ingrida visą savo kūrybos laikotarpį garsėjo kaip romantiškų, patogių suknelių dizainerė, puošianti ne vieną mūsų šalies įžymybę, o aistra švenčių šukuosenoms taip pat atskleidė naują jos talentą. Kęstučio kostiumas vertas gausių aplodismentų. Didžiuojamės, jog jis iš pasaulinius apdovanojimus pelniusios tvarios mados kolekcijos. Sandros rankos ir meistrystė irgi išskirtinė. Tuo labai džiaugiamės“, – kalba jaunieji.

Tad, gruodžio 5-oji taps ypatinga ne tik Sandrai Žutautienei ir Viktorui Vaikšnorui, bet ir visiems, kurie myli muziką, šventę ir tikrus jausmus. Tai bus didžiausias poros koncertas per visą jų muzikinę karjerą.

„Netikėti siurprizai ir specialūs svečiai. Nepamirštamos dainos apie meilę, gyvenimą ir svajones. Išskirtiniai įvaizdžiai ir tikri vestuvių atributai!“, – taip apie būsimą įvykį Kauno sporto halėje sako jo organizatoriai.

„Tikime, kad muzika suartina žmones. Tad, vietoj tradicinių vestuvių pokylio mes kviečiame jus visus švęsti kartu – su meile, dainomis ir gera nuotaika!,“ – į gerbėjus kreipiasi Sandra ir Viktoras.

The post Paaiškėjo Sandros Žutautienės ir Viktoro Vaikšnoro vestuvių data appeared first on PANELĖ.

Televizijos gelbėtoja, nuomonės formuotoja Gerda Žemaitė, savaitgalį su sūnumi Nikolu ir draugėmis praleidusi Prancūzijoje, neabejoja dar ilgai gyvensianti trumpos, bet įsimintinos kelionės įspūdžiais.

„Su Vilma ir Kristina keliaujame ne pirmą kartą, todėl žinome viena kitos įpročius. Tai tarsi mažytė mūsų trumpų atostogų kompanija, kurios tikslas – patirti naujų dalykų“, – pasakoja G. Žemaitė.

Šįkart kelių dienų trukmės išvykos iniciatorė buvo būtent ji, norėjusi išpildyti pažadą sūnui. G. Žemaitė anksčiau Nikolui buvo užsiminusi apie didžiulį pramogų parką Prancūzijoje. Laukdamas savo šeštojo gimtadienio berniukas mamos paprašė jį į tą „atrakcionų miestą“ nuvežti.

Ne vieną kartą Paryžių ir jo apylinkes lankiusi žinoma lietuvė šįkart pažintinį turą planavo kitaip – rezervavo viešbutį už didmiesčio, išsinuomojo mašiną bei aplankyti nutarė tik tuos objektus, kurie galėtų patikti ir mažiesiems.

„Norėjome mėgautis kiekviena akimirka, o ne bėgti per miestą daugybę kilometrų norint tik pasižymėti, jog vienoje ar kitoje vietoje buvai. Kai šalyje lankaisi ne pirmą kartą, turi galimybę rinktis, kur tikrai nori dar kartą sugrįžti ar užsukti ten, kur dar nesi buvęs“, – sako G. Žemaitė.

Tiek jai, tiek kartu keliavusiai akredituotai hipnoterapeutei Vilmai Elatroush ši kelionė buvo pirmoji, kurios metu vienas vakaras skirtas Monmartrui bei ryškiausiai jo įžymybei – žymiausiam Prancūzijos kabaretui „Mulen Ružui“, švenčiančiam 135 metų jubiliejų.

„Šou programa, aptarnavimo kokybė, interjeras – viskas nuo pradžių iki pabaigos čia yra apgalvota iki smulkmenų ir sukuria kokybės bei prabangos jausmą. Sutikome lietuvių, kurie ir tą patį, ir prieš tai buvusį vakarą lankėsi „Mulen Ruže“. Jų visų įspūdžiai buvo tik patys geriausi. Yra vietų, kurias gyvenime reikia aplankyti ne kartą, ir viena iš jų – neabejotinai turėtų būti raudonasis malūnas“, – sako G. Žemaitė.

Pasidomėjusi istorija, ji sužinojo,  kad „Mulen Ružą“ įkūrė Joseph Oller ir Charles Zidler 1889 m. spalio 6 d. Dabar kas vakarą čia vyksta po du pasirodymus, kuriuos stebi 850 žmonių iš viso pasaulio. 1 valandą ir 40 minučių trunkančio šou metu publika išvysta 60 atlikėjų iš 18 valstybių. Kabaretas taip pat garsus dėl savo 1000 plunksninių kostiumų, stulbinančių scenografijos sprendimų ir originalių partitūrų. Laukiantieji šou, nuo 19 val. gali mėgautis šefo Arnaud Demerville, kuriam talkina pusšimtis virėjų ir dvigubai daugiau padavėjų, kulinariniais šedevrais. Kasmet čia atidaroma 240 000 šampano butelių, todėl šis garsus kabaretas yra didžiausias privatus šampano vartotojas pasaulyje.

„Mane visada domina įdomūs faktai, o tai, kad atlikėjams kostiumus siuva daugiau nei 50 dizainerių iš keturių dirbtuvių bei dviejų siuvimo ateljė, iš tiesų yra įspūdinga. Per kiekvieną pasirodymą tiek šokėjai, tiek dainininkai kostiumus keičia bent dešimt kartų“, – susižavėjimo neslėpė G. Žemaitė.

Dar vienas objektas, sulaukęs didžiulio keliautojų liaupsių, buvo Eifelio bokštas. Šįkart pašnekovė kėlėsi iki aukščiausio jo taško.

„Nikolas iš pradžių jautėsi nedrąsiai, bet vėliau pasakė, kad bokštas jam labiau patiko net nei „Disneilendas, kur praleidome visą dieną“, – šypsosi G. Žemaitė.

Ji su bičiulėmis pasmalsauti užsuko ir į įspūdingąjį Paryžiaus prekybos centrą, vadinamąjį kupolą, nuo kurio terasos atsiveria kerintis reginys į operos teatrą bei miestą. Čia taip pat yra įrengtas stiklinis apžvalgos tiltelis, ant kurio lankytojams galima praleisti ne ilgiau nei penkias minutes, o nemokamo vizito laiką būtina rezervuoti iš anksto internetu.

„Lankėme mažus miestelius, pilis, jaukias kavinaites. Niekur neskubėjome, ilgiau miegojome ir skyrėme laiko sau. Tokios akimirkos yra tikrai įsimintinos ir vertingos. Po truputį tampu trumpų kelionių gerbėja“, – sakė G. Žemaitė.

The post Gerdos Žemaitės kelionė į Paryžių: ką aplankė nematyto ir kuo susižavėjo sūnus appeared first on PANELĖ.

Prekybos tinklas „Rimi“ pavasarį pasitinka su ryškia reklamine kampanija, kurios veidu tapo aktorius ir režisierius Giedrius Savickas. Scenos numylėtinis leidžiasi į saulėtus kasdienius nuotykius, kurie gyvenimą pripildo džiaugsmo ir primena apie mūsų širdžiai mielas, žemiškas tradicijas. „Atėjus pavasariui, artėjant Velykoms tikrai verta marginti kiaušinius, kabinti namelius sugrįžtantiems paukščiams ir, žinoma… verta apsipirkti „Rimi“, – sako „Rimi Lietuva“ rinkodaros ir viešųjų ryšių vadovė Dalia Čenkienė. 

Atsisveikiname su žiemos rutina

Nauja „Rimi“ kampanija primena, kad vos atšilus orams, visi skubame imtis pavasario darbų: tvarkome aplinką, kabiname inkilus, ruošiamės marginti kiaušinius ir ieškome būdų, kaip dailiau papuošti šventinį stalą.

Anot „Rimi“ rinkodaros ir viešųjų ryšių vadovėsDalios Čenkienės, pavasarį atsisveikiname su žiemos rutina ir artėjant Velykoms prisimename, kokios svarbios yra tradicijos, suteikiančios žmogui autentiškumą. Tai – stabilumo, saugumo jausmas, sustiprinantis bendruomenę, suartinantis ir skatinantis skirtingų kartų bendravimą. Laikydamiesi tradicijų praturtiname gyvenimą džiaugsmu ir kas kartą iš naujo įvertiname tai, kas svarbu. 

Pagrindinę „Rimi“ kampanijos idėją lydi aktoriaus Giedriaus Savicko nuotaikingi darbai, kurie būdingi pavasariui bei Velykoms, tačiau atrodo neįprastai kitais metų laikais. Reklaminiai šūkiai – Marginti kiaušinius per Velykas verta, Ieškoti paslėptų margučių per Velykas verta, Medžiuose kabinti namelius vasarą – keista, bet pavasarį verta – pasibaigia žiūrovui vis primenant, kad taip pat verta apsipirkti „Rimi“.

Kampanija stengiamasi atkreipti pirkėjų dėmesį į palankias kainas, platų prekių asortimentą ir galimybę su „Rimi“ lengvai pasiruošti pavasario šventėms.

Svarbiausia – geri kvapai ir puikus pasirinkimas

Nuotaikinguose filmukuose įsiamžinęs aktorius Giedrius Savickas pasakoja, kad nuo vaikystės ypatingai laukdavo pavasario.

„Pavasarį esu gimęs, todėl visuomet sakydavau, kad tai – geriausias metų laikas. Bet dabar pavasaris man – tarsi kažkokios tamsos pabaiga ir naujo pradžia. Pavasarį viskas būna gerai. Smagu, kai dienos ima ilgėti, ir kai žmonės pradeda klausti: ar užuodi pavasarį? Svarbiausia gyvenime yra geri kvapai ir puikus pasirinkimas“, – juokiasi aktorius. 

Atviraudamas apie Velykų tradicijas, Giedrius prisipažįsta, jog vaikystėje geriausias būdas dažyti kiaušinius jam atrodė papuošti juos lipduku. „Labai nemėgstu svogūnų ir kojinės. Visąlaik sakydavau – „ne“. Man ir dabar geriausia yra lipdukas arba… vienspalviai kiaušinių dažai. Juk patys gražiausi kiaušiniai – geltoni, raudoni, žali, mėlyni. Ryškūs“, – šypsosi aktorius. 

Giedrius neslepia, savo Velykų stalo neįsivaizduojantis būtent be margučių ir pyrago. O geriausia vieta švęsti jam atrodo lietuviškas kaimas. „Jei dar troba ant kalnelio, nuo kurio galima ridenti kiaušinius… prisipažinsiu, kad pirmą kartą kiaušinių ridenimo varžybas laimėjau tik prieš dvejus metus. Anksčiau visada kažkas turėdavo medinį kiaušinį. Dabar, jei ir žinočiau paslaptį, kaip nugalėti – nepasakyčiau“, – šmaikštauja aktorius. 

Trijuose skirtinguose filmukuose Giedrių galima išvysti ne tik ruošiantis Velykoms, marginant kiaušinius, bet ir lipant į medį kabinti namelio paukščiams. Visi pavasariniai darbai puikiai pažįstami, todėl sąsajų su savo kasdienybe ras ne vienas žiūrovas.

Kiekvienai šeimai, kiekvienam stalui

„Rimi Lietuva“ ryšių su visuomene ir korporatyvinės atsakomybės vadovė Eglė Krasauskienė pasakoja, jog lietuviams Velykos – viena svarbiausių metų švenčių, todėl kalbant apie pasiruošimą, svarbus ne tik platus asortimentas ar prieinamos kainos, bet ir pridėtinę vertę pavasarinei šventei kuriantys atributai. 

„Daugumai iš mūsų nuo vaikystės artimos Velykų tradicijos yra įaugusios į kraują. Dažnai šeimos ir giminės kartu sėda ne tik prie šventinio stalo, bet ir drauge ruošiasi, susirenka dažyti margučių.   Džiaugiamės galėdami pirkėjams padėti sutaupyti ir primename, kad „Rimi“ apsipirkti verta,  – sako ji. – Nuolat siūlome maisto produktų akcijas, kurių galima ieškoti jau dabar. Be to, iki Velykų likus vos kelioms savaitėms, pats laikas pasirūpinti kiaušinių marginimo priemonėmis – dažais, lipdukais ir kitomis dekoracijomis. Taip pat rekomenduojame peržiūrėti turimas dekoracijas ir papildyti trūkstamas: papuošti stalą velykiniais zuikiais ar viščiukais, ant šakelių kabinti margaspalvius kiaušinius, o dailiame dubenėlyje pasodinti ir užauginti Velykų žolę”, – vardija prekybos tinklo ekspertė. 

Prekybos tinklo atstovė pažymi, kad prieš Velykas norint apsipirkti vertingai, taip pat padės tikslus pirkinių krepšelio planavimas, akcijų sekimas bei „Mano Rimi“ lojalumo programa. Jos dalyviai  kiekvieną savaitę gali naudotis įvairiais kuponais, „Mano šeimai“ skirtais pasiūlymais, o pirmadieniais senjorai gali apsipirkti pigiau, nes jiems taikoma papildoma 10 proc. nuolaida krepšeliui. Be to, lojalumo programos dalyviai taip pat naudojasi asmeniniais pasiūlymais, pritaikomais atsižvelgiant į lojalių pirkėjų apsipirkimo įpročius.  

The post Aktorius Giedrius Savickas papasakojo, be ko neapsieina per Velykas appeared first on PANELĖ.

Nuo balandžio, prasidėjus antrajam metų ketvirčiui, keičiasi „Sodros“ išmokų minimalios ir maksimalios ribos. Tai aktualu tiems gavėjams, kurių pajamos yra mažiausios arba didžiausios.

Ligos, motinystės, tėvystės bei vaiko priežiūros išmokos apskaičiuojamos individualiai, remiantis žmogaus pajamomis. Vis dėlto taikomi nustatyti minimalūs ir maksimalūs dydžiai, kurie užtikrina, kad išmokos nebus nei mažesnės, nei didesnės nei įstatymo apibrėžtos sumos. Šie dydžiai reguliariai peržiūrimi ir koreguojami pagal šalies vidutinį darbo užmokestį. Antrojo ketvirčio išmokos bus skaičiuojamos atsižvelgiant į 2322,20 euro VDU, kuris buvo taikomas paskutinį 2024 metų ketvirtį.

Išmokos sergantiems ir slaugantiems 

Ligos išmoka per mėnesį negali būti mažesnė negu 11,64 procento šalies VDU, galiojusio užpraeitą ketvirtį iki laikinojo nedarbingumo nustatymo dienos. Taigi, nuo balandžio pradžios iki birželio pabaigos mažiausia ligos išmoka bus ne mažesnė nei 270,30 euro per mėnesį (anksčiau buvo 259 eurai) arba 12,87 euro per dieną. Tai aktualu mažiausias darbo pajamas turintiems žmonėms. Minimali išmoka mokama, jeigu pagal gyventojo draudžiamąsias pajamas apskaičiuotas išmokos dydis yra mažesnis nei minimali riba.

Maksimalus kompensuojamasis uždarbis ligos išmokoms apskaičiuoti negali viršyti 2 šalies VDU, galiojusių užpraeitą ketvirtį iki nedarbingumo atsiradimo dienos, dydžio. Taigi, antrąjį metų ketvirtį didžiausia ligos išmoka sieks ne daugiau nei 2 882,31 euro per mėnesį (buvo 2 761,79 euro). Tai aktualu gyventojams, uždirbantiems didžiausias algas.

Maksimali mėnesio ligos išmoka slaugant šeimos narį padidėjo nuo 2 934,46 euro iki 3 062,52 euro, o dienos – nuo 139,74 iki 145,83 euro.

Išmokos auginantiems vaikus

Minimali motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų riba yra lygi 8 bazinės socialinės išmokos dydžiams. Taip užtikrinama, kad motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros  išmokos būtų didesnės nei išmokos mokėjimo metu galiojantis minimalių vartojimo poreikių dydis. Taikomi bazinės socialinės išmokos dydžiai, galioję praeitą mėnesį iki teisės gauti išmoką atsiradimo dienos. Taigi, jei žmogus įgis teisę į motinystės, tėvystės arba vaiko priežiūros išmoką šių metų balandžio, gegužės arba birželio mėnesiais, minimali šių išmokų riba bus 560 eurų. 

Kai vienas iš tėvų teisę į vaiko priežiūros išmoką įgis šių metų antrąjį ketvirtį, maksimali išmoka už du neperleidžiamus mėnesius sieks 3 622,63 euro arba 151 euru daugiau nei pirmąjį metų ketvirtį.

Pasirinkus vaiko priežiūros išmoką gauti kol vaikui sueis 18 mėnesių, maksimali išmoka didėja 116 eurų, nuo 2 670,12 euro iki 2 786,64 euro per mėnesį.

Pasirinkus išmoką gauti kol vaikui sueis 24 mėnesiai, maksimali mėnesio išmoka pirmaisiais vaiko auginimo metais padidėjo nuo 2 002,59 euro iki 2 089,98 euro, o antraisiais – nuo 1 335,06 euro iki 1 393,32 euro.

Maksimali viso mėnesio tėvystės išmoka nuo balandžio sieks 3 603,13 euro ir, palyginti su prieš tai buvusiu ketvirčiu, padidėjo daugiai nei 150 eurų.

Išmokos bedarbiams

Nedarbo išmoką sudaro dvi dalys – kintama ir pastovioji, kurios dydis priklauso nuo minimalios mėnesio algos (MMA). Pastovi nedarbo išmokos dalis lygi 23,27 proc. mėnesį, už kurį mokama išmoka, galiojančios MMA. 

2025 metais MMA siekia 1 038 eurus, taigi pastovi nedarbo išmokos dalis yra 241,54 euro – ji lieka tokia pat, kaip pirmąjį metų ketvirtį. 

Kintamoji nedarbo išmokos dalis priklauso nuo žmogaus turėtų draudžiamųjų pajamų.

Pavyzdžiui, jei žmogus užsiregistruos Užimtumo tarnyboje 2025 metų balandį, pastovi jo nedarbo išmokos dalis sieks 241,54 euro, o kintama dalis bus apskaičiuota pagal vidutines draudžiamąsias pajamas turėtas nuo 2022 metų rugsėjo pradžios iki 2025 metų vasario pabaigos.

Jei tokio asmens vidutinės mėnesio draudžiamosios pajamos siekė 1000 eurų neatskaičius mokesčių, nedarbo išmoka mokama balandžio-birželio mėnesiais sieks 629,44 euro, nuo liepos iki rugsėjo – 551,84 euro, nuo spalio iki gruodžio – 474,24 euro.

Ne viso mėnesio nedarbo išmoka apskaičiuojama pagal kalendorines to mėnesio, už kurį ji mokama, dienas. 

Maksimali nedarbo išmoka negali būti didesnė kaip 58,18 proc. VDU, galiojusio užpraeitą kalendorinį ketvirtį nuo bedarbio statuso įgijimo dienos. Taigi, žmonėms, kurie bedarbio statusą įgis nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d., maksimali nedarbo išmoka yra 1351,06 euro.

The post Naujos „Sodros“ išmokų ribos nuo balandžio: ką svarbu žinoti appeared first on PANELĖ.

Nuo šiol pacientai galės paprasčiau registruotis pas gydytojus ir matyti visą „E. sveikatos” sistemoje esančią informaciją. Pagrindinis sistemos tvarkytojas Registrų centras, bendradarbiaudamas su Sveikatos apsaugos ministerija ir pacientų bendruomene, sukūrė ir gyventojams pristato „E. sveikatos” mobiliąją programėlę.

Nesunkiai ras informaciją

Šioje programėlėje pacientai nesunkiai galės atrasti informaciją apie buvusius ir būsimus vizitus pas gydytoją, turimus aktyvius siuntimus, pažymas, išduotus elektroninius receptus ir visą savo sveikatos istoriją, taip pat programėlė leis greitai ir patogiai registruotis vizitui.

„Mobilioji „E. sveikatos” programėlė – viena iš priemonių ir realių žingsnių pacientams patogiau ir paprasčiau gauti paslaugas registruojantis pas gydytojus. Ji turėtų prisidėti prie skaidresnio pacientų eilių matymo, taip pat sumažinti biurokratinio darbo medikų personalui. „E. sveikatos” modernizavimas – tai viena iš mūsų siekiamybių lengvinant administracinę naštą medikams ir paprastinant paslaugų gavimo kelią pacientams”, – sako sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.

Registrų centro generalinis direktorius Adrijus Jusas sako, kad mobilioji „E. sveikatos” programėlė sukurta siekiant, kad aktuali asmens sveikatos informacija pacientams būtų prieinama dar patogiau.

„Iki šiol rasti pagrindinę informaciją apie vizitus pas gydytojus, matyti išduotus e. receptus ar užsiregistruoti pas gydytoją kiekvienas galėjome portalo esveikata.lt paciento skiltyje. Nuo šiol visa ši informacija bus pasiekiama dar lengviau – mobilioji programėlė buvo kurta taip, kad visą rūpimą informaciją pacientai galėtų rasti kaip galima paprasčiau”, – sako A. Jusas ir priduria, kad artimiausiu metu taip pat numatoma atnaujinti ir patį pacientų portalą.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad mobilioji programėlė sukurta neseniai ir nuolat vystoma, tad pradžioje gali pasitaikyti nesklandumų. Vartotojų prašoma visus pastebėjimus ir pasiūlymus pateikti programėlėje nurodytais kontaktais.

Visi sveikatos duomenys – tavo kišenėje

Pasinaudoti „E. sveikatos” mobiliąją programėle paprasta – tereikia atsisiųsi nemokamą mobiliąją aplikaciją (paieškoje vesti „esveikata”) iš vienos iš mobiliųjų aplikacijų parduotuvių („Google Play” ar „App Store”) ir identifikavus savo tapatybę viena iš tapatybės patvirtinimo priemonių prisijungti prie savo pacientų portalo.

Prisijungę pacientai gali registruotis vizitui pas šeimos gydytoją ar specialistą, pamatyti planuojamus ar istorinius vizitus pas gydytoją, peržiūrėti turimus aktyvius ir panaudotus ar pasibaigusius siuntimus, susipažinti ir, esant poreikiui atsisiųsti, turimas pažymas, matyti turimus ar jau panaudotus e. receptus.

Be to, esančiame kalendoriuje galima sekti artėjančius vizitus pas gydytoją, suplanuotas skiepų datas, taip pat matyti praeityje buvusius vizitus sveikatos priežiūros įstaigose ar vaistinėse.

Programėlėje taip pat patogiai galima rasti visą pastarųjų kelerių metų paciento sveikatos istoriją: apsilankymus pas gydytojus, medicinos dokumentų išrašus ar siuntimus, vakcinacijos įrašus, laboratorinių tyrimų užsakymus ar šių tyrimų rezultatus, asmens privalomojo sveikatos tikrinimo kortelę, vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą, vaiko sveikatos pažymėjimus (tiek šeimos gydytojo, tiek odontologo).

Mobili „E. sveikatos” aplikacija leidžia nesunkiai persijungti į atstovaujamųjų asmenų (vaikų ar pagal įgaliojimą) paciento portalus. Čia taip pat lengvai galima sukurti atstovavimą kitam asmeniui valdyti savo profilį, atsinaujinti savo kontaktinius duomenis.

The post Nuo šiol „E. sveikata“ pacientams – ir mobiliojoje programėlėje appeared first on PANELĖ.

Jaudinanti naujiena, apie tai, kad krepšininkas Gabrielius Maldūnas tapo tėčiu, pranešta „7bet-Lietkabelis“ socialinio tinklo „Facebook“ puslapyje. Čia pasidalinta ir viena pirmųjų sutuoktinių nuotraukų su sūnumi.

“Sveikiname Editą ir Gabrielių sulaukus sūnaus Gilberto!”, – rašė krepšinio klubas.

Naujai iškeptą tėtį pasveikino ne tik klubo kolegos, bet ir „7bet-Lietkabelis“ fanai. Šie per pirmąsias varžybas po gimimo įteikė mažajam Gilbertui dovanų.

The post KK „7bet-Lietkabelis“ krepšininkas G. Maldūnas tapo tėvu: pirmagimiui suteikė išskirtinį vardą appeared first on PANELĖ.

Socialinių tinklų nuomonės formuotoja Lina Talžūnaitė su sužadėtiniu, turinio kūrėju Ignu Leliu įsigijo bendrą būstą. Po metus trukusių paieškų, jie, kaip sako, gavo išsvajoto namo raktus.

„Po labai ilgų paieškų PAGALIAU suradome namą, kuriame norime kurti savo geriausius prisiminimus!!🏡🔑 Dabar laukia ilgas sprendimų ir įsirenginėjimo etapas, bet labai laukiam😄♥️“, – rašė laiminga mergina.

Visas būsto įsigijimo akimirkas pora įamžino ir trumpame filmuke. Čia, kaip sakė vaizdo įraše, augins vaikus ir… galbūt šunį!

The post Neseniai susižadėję turinio kūrėjai Ignas Lelys ir Lina Talžūnaitė įsigijo pirmuosius bendrus namus appeared first on PANELĖ.

Balandį Lietuvoje mėgausimės renginių gausa. Kauną drebins britų legenda Rodas Stewartas, Džordana Butkutė ir po 20-ies metų grįžtantys „Delfinai“, o Vilniuje pasirodys JAV muzikos superžvaigždė Alecas Benjaminas.

Antrąjį pavasario mėnesį penkiuose šalies miestuose taip pat vyks „Kaunas Jazz“ koncertai, atlikėjai Paulina Paukštaitytė, Alina Orlova ir grupė „jautì“ pristatys naujus albumus, o Lietuvos U18 ledo ritulio rinktinė varžysis pasaulio čempionate.

„Hiperbolės legendų“ turo finalas

Balandžio 4 d. (Kaunas)

Neįtikėtiną įtaką Lietuvos roko muzikos raidai kadaise padariusios „Hiperbolės legendos“ ir toliau kuria istoriją: prieš 51-erius metus įkurta grupė kovo mėnesį sudrebino keturias šalies arenas, o balandžio 4-ąją savo turą „Garsiai“ su trenksmu užbaigs Kauno „Žalgirio“ arenoje. Scenoje Viktorui Praprui, Igoriui Berinui ir Arvydui Šnarui talkins Jeronimas Milius, Karina Krysko ir Egidijus Sipavičius.

Grupės „jautì“ albumo pristatymas

Balandžio 4 d. (Vilnius)

Kol „Hiperbolės legendos“ drebins Kauną, sostinę šokdins jaunosios kartos rokeriai „jautì“. 2022 m. grupė pristatė albumą „Meilė“, sukurtą kartu su Justinu Jaručiu, Gabriele Vilkickyte, Monika Liu ir Monique. Po trejų metų pertraukos vaikinai sugrįžta į Vilniaus „Compensa“ koncertų salę, kur balandžio 4-ąją pristatys muzikinės sagos tęsinį „Meilė II“, sukurtą su dar daugiau žinomų šalies atlikėjų. Išduosime paslaptį: koncerte galima tikėtis muzikos iš abiejų albumų.

Legendinės grupės „Delfinai“ sugrįžimas

Balandžio 5 d. (Kaunas)

Prieš du dešimtmečius viena populiariausių pop grupių Lietuvoje buvę „Delfinai“ vienam vakarui sugrįžta į sceną savo tikrąja sudėtimi. 2004 m. skirtingais keliais pasukę grupės nariai Stanislovas Stavickis-Stano ir Viačeslavas Saninas-Sweetas balandžio 4-ąją Kauno „Žalgirio“ arenoje prisimins senus laikus, o scenoje turės ypatingų viešnių – Eleną Puidokaitę-Atlantą ir Ediliją Nikartaitę (anksčiau žinomą Geltonos slapyvardžiu).

„Delfinai“ ir Edilija – Saulė

Karštą „italodisco“ užkursiantys „The Kolors“

Balandžio 5 d. (Vilnius)

Italų poproko sensacija „The Kolors“ mūsų šalį įtraukė į savo pirmąjį europinį turą. 2015 metais susikūrusi ir nuo to laiko 3 studijinius albumus išleidusi grupė Lietuvoje bene geriausiai žinoma dėl savo tarptautinio hito „Italodisco“, kurio populiarinimui įtakos turėjo ir Kauno „Žalgirio“ klubo treneris Andrea Trinchieri. Grupė Vilniaus „Compensa“ koncertų salėje pasirodys balandžio 5 dieną.

JAV žvaigždės Aleco Benjamino debiutas Lietuvoje

Balandžio 9 d. (Vilnius)

Populiarusis JAV atlikėjas ir dainų autorius Alecas Benjaminas balandžio 9 dieną pirmą kartą pasirodys Lietuvoje. Šimtus milijonų ir net kelis milijardus perklausų muzikos platformose skaičiuojančių hitų autorius šiuo metu gastroliuoja po Europą su turu „12 Notes European Tour“, o jo pasirodymas Vilniaus „Compensa“ koncertų salėje bus finalinis, 25-asis turo šou.

Alec Benjamin – Let Me Down Slowly

Prancūzų „Nouvelle Vague“ pasirodymas

Balandžio 9 d. (Vilnius)

Bosanovos chuliganais pravardžiuojama prancūzų grupė „Nouvelle Vague“ atvyksta į Vilnių, kur balandžio 9-ąją dieną pristatys savo naujausią albumą „Should I Stay or Should I Go“ ir atliks savo populiariausius hitus. Dar 2003 metais suburta grupė gerbėjų lauks sostinės menų fabrike „Loftas“.

Pirmasis Adrinos solinis koncertas

Balandžio 11 d. (Kaunas)

Jaunosios kartos pop muzikos atlikėja Adrina ruošiasi pirmajam savo soliniam koncertui Kauno sporto halėje, kur, kartu su muzikiniais svečiais, pasirodys balandžio 11 dieną. Vakaro metu skambės ne tik populiariausi Adrinos hitai, bet taip pat dar niekur negirdėti kūriniai iš antrojo studijinio albumo.

Paulinos Paukštaitytės karjeros šou

Balandžio 11 d. (Vilnius)

Sparčiai populiarėjanti atlikėja Paulina Paukštaitytė kviečia susitikti balandžio 11 dieną Vilniaus „Kablys + Kultūra“ erdvėje, kur klausytojams pristatys savo naująjį albumą „Ego Kalbà“. Didžiausiame iki šiol atlikėjos karjeros koncerte ji pasirodys su gyvo garso grupe ir ypatingais svečiais, su kuriais jau įrašė hitais tapusias dainas.

Paulina Paukštaitytė – Pasilik praeity

Pasaulio U18 ledo ritulio čempionatas

Balandžio 13-19 d. (Kaunas)

Pasaulio U18 ledo ritulio čempionatas sugrįžta į Kauną – balandžio 13-19 dienomis čia vyks I diviziono B grupės pasaulio čempionatas, kuriame varžysis Lietuvos ledo ritulio rinktinė. Kauno ledo rūmuose jaunieji mūsų šalies sportininkai kovos prieš penkis varžovus: Prancūziją (balandžio 13 d.), Pietų Korėją (balandžio 14 d.), Estiją (balandžio 16 d. ), Lenkiją (balandžio 18 d.) ir Japoniją (balandio 19 d.).

Britų legenda Rodas Stewartas

Balandžio 23 d. (Kaunas)

Legendinis dainininkas ir dainų autorius, du kartus įtrauktas į „Rock & Roll“ šlovės muziejų, Rodas Stewartas sugrįžta į Lietuvą su savo pasaulinio turo „One Last Time“ pasirodymu. Virš 30-ies albumų autorius balandžio 23 dieną Kauno „Žalgirio“ arenoje žiūrovams žada nepamirštamą vakarą su jo garsiausiais hitais, skambančiais jau daugiau nei penkis dešimtmečius.

Rod Stewart – Have You Ever Seen The Rain

Tarptautinis džiazo festivalis „Kaunas Jazz”

Balandžio 24-gegužės 4 d. (Kaunas, Vilnius, Jurbarkas, Palanga, Joniškis)

Tarptautinis džiazo festivalis „Kaunas Jazz” sugrįžta su 9 koncertais penkiuose Lietuvos miestuose. Balandžio 24 d. Kauno „Volfas Engelman” galerijoje festivalį atidarys olandai „Roseye”, o balandžio 25-27 d. Kauno Nacionaliniame dramos teatre estafetę perims Jamesas Carteris (JAV), „Snarky Puppy“ (JAV) bei Monika Liu ir „Los Secretos de Pablo“ (Lietuva) su specialiu svečiu Paulu Gasparu (JAV). Gegužės 2 d. Vilniaus LVSO koncertų salėje koncertuos Jazzmeia Horn (JAV), tuo metu šveicarų žvaigždė Heinzas Affolteris balandžio 30-gegužės 4 dienomis pasirodys Jurbarke (Parodų ir koncertų salėje), Kaune („Volfas Engelman” galerijoje), Palangoje (klube „Vandenis”) ir Joniškyje (Raudonojoje Sinagogoje).

Vido Bareikio akustinis šou

Balandžio 25 d. (Palanga)

Visuomet ryškus, gera energija spinduliuojantis aktorius ir dainininkas Vidas Bareikis kviečia į išskirtinio formato pasirodymą „Grand Akustinis Show“, kuriame klausytojų pamėgtą akustinio koncerto jaukumą perkels į didelį formatą. Balandžio 25 dieną Palangos koncertų salėje vyksiančiame šou atlikėjui talkins „VB gang“, VDU kamerinis orkestras kartu su dirigentu Vytautu Lukočiumi bei netikėti svečiai.

Vidas Bareikis ir Gabija Lokytė – Cukrus

Alinos Orlovos albumo pristatymas

Balandžio 25 d. (Vilnius)

Mėnesio pabaigoje, balandžio 25-ąją, Lietuvos nacionalinio dramos teatro Didžiojoje salėje vyks neeilinis dainų autorės ir atlikėjos Alinos Orlovos koncertas – ji pristatys savo naujausią albumą, kupiną atlikėjos savirefleksijos ir jos muzikai būdingos introversijos. „Skambesio prasme albumas bus gana įvairus, gal net kiek eklektiškas. Daug poezijos, jautrumo garsui, paslapties ir atmosferikos”, – sako A. Orlova.

Džordanos Butkutės šou arenoje

Balandžio 26 d. (Kaunas)

Žymioji Lietuvos atlikėja Džordana Butkutė kviečia į didžiulį šou Kauno „Žalgirio“ arenoje pavadinimu „Man patinka“. „Atėjo laikas vėl susitikti arenoje“, – teigia dainininkė, kuri prieš dešimtmetį tapo pirmąja moterimi Lietuvos muzikos padangėje, surengusia turą didžiausiose šalies arenose. Balandžio 26-ąją Džordana žada atlikti visų pamiltus hitus ir nustebinti netikėtomis muzikinėmis staigmenomis.

Džordana Butkutė – Išvažiuosiu prie jūros

Brolių Sakalauskų miuziklas „Mažasis Princas“

Balandžio 27 d. (Vilnius)

Lietuvos teatro ir muzikos pasaulyje puikiai pažįstami broliai Jonas ir Rimas Sakalauskai balandžio 27 dieną Vilniaus „Compensa“ koncertų salėje pristatys Antoine de Saint-Exupéry pasakos įkvėptą miuziklą „Mažasis princas“, kuriame žinomi atlikėjai pasirodys su savo atžalomis, o tarp jų išvysime ir J. Sakalausko dukrą Vakarę bei sūnų Dobilą. Dėl didelio populiarumo tą pačią dieną vyks du pasirodymai.

The post Įdomiausi balandžio renginiai: Džordana Butkutė, britų legenda Rodas Stewartas ir „Delfinų“ sugrįžimas appeared first on PANELĖ.

Gotai nėra satanistai. Na, bent jau ne visi. Dvi vilnietės, gotikos stiliaus mylėtojos, fotografė Ingrida ir makiažo meistrė Daina labai kviečia visus užeiti ir susipažinti patiems su šia draugiška tamsa.

Paauglystės svajonė

Ingrida džiaugiasi, jog jai gyvenime – labia pasisekė išpildyti paauglystės svajones.

„Aš nežinau, ką tokio padariau teisingai šiame gyvenime, bet mano paauglystės svajonė turėti gotišką kambarį išsipildė… Vos prieš porą metų atsirado fotostudija „Gotika“, Vilniuje. Ir įdomiausia tai, kad ši studija yra pirmoji (ir kol kas vienintelė) gotikinė fotostudija visoje šalyje. Rizikavau, bet nė sekundės nesigailiu. Šiemet surizikavome antrą kartą ir šalia „Gotikos“ atidarėme grimerinę, makiažo ir alternatyvių sielų bendrystės kambarį – „Grimuarą“, – sakė ji.

Moteris pasakojo, kad „Gotiką“ pastatė nuo nulio per 4–6 mėnesius.

„Dirbome tik mes dviese su vyru, be jokios pagalbos. Patys dažėme sienas, lubas, grindis. Jis pagamino milžinišką palangę, ant kurios galima sėdėti ar vaikščioti, ir baldus – pavyzdžiui, kosmetinį staliuką. Aš, tuo tarpu, papje-maše technika iš seno popierinio fotografinio fono ir veidrodžio pakuotės kartono pasidariau skrynią – #zerowaste!“, – kalbėjo Ingrida.

Kiekvienas daiktas turi istoriją

Kiti baldai – lova, sofa, spinta kauleliams eksponuoti, kėdės, paveikslų rėmai – atkeliavo iš sendaikčių turgų, „Facebook Marketplace“, kartais net iš šiukšliadėžių, arba juos tiesiog padovanojo draugai. Jai beliko tik perdažyti!

„Beveik kiekvienas daiktas čia turi savo istoriją. Net raudona siena – ji turėjo būti žalia, bet ilgai ją stebint, tėtis tarstelėjo, kad žalia palauks kito projekto, tebūnie raudona!“, – juokėsi fotografė.

Ir, visgi, tai buvo brangus projektas.

„Tyčia neskaičiavau, kiek tiksliai išleidome, kad galėčiau ramiai miegoti naktimis. Ar tai geriausia, ką galiu sukurti? Ne. Bet su turimais resursais teko improvizuoti – ir, manau, gavosi visai neblogai. Kitas kartas bus geresnis“, – atviravo moteris.

Juoda spalva – nuo paauglystės

Na, o Dainos gyvenime grimo studijos svajonė sukosi mintyse daugiau nei penkerius metai, o meilė grimui ir makiažams dar ilgiau – nuo vaikystės.

„Tai buvo dienos kai persirengdavau ir pasidažydavau kaip mėgstamas personažas iš serialų. Tada netgi įsijungdavau savo pirmojo mobiliojo kamerą ir filmuodavausi tarsi būčiau tas personažas. Piešti nemokėjau nei ant savo veido, nei ant lapo, bet tai nestabdė manęs kurti drabužių dizainus ir bandyti juos pavaizduoti būnant vos aštuonerių metų“, – juokėsi ji.

Mokykloje Daina dažydavosi labai mažai, neturėjo tiek kosmetikos kaip bendraklasės, nesuprato nieko apie kosmetikos priemones.

„Užtat rengdavausi taip juodai, kad seneliui įvariau juodos spalvos baimę. Kalbant apie pamokas, man patikdavo biologija ir chemija, todėl rinkausi universitete mokslus susijusius su medicina, žmogaus kūnu. Tačiau ramybės sielai nedavė perdėtas noras kurti ir spontaniškas meniškų idėjų apsilankymas mintyse“, – dėstė makiažo meistrė.

Meilė kūrybai

Studijuodama ji vis turėdavo mažus projektus, kur tekdavo daryti kažką kūrybiško.

„Kas labiausiai manyje pažadino norą mokytis vizažo profesionaliai, tai pirmasis mano lankytas festivalis „Devilstone“, į kurį mane įsiūlė draugė patiems organizatoriams. Po to ėjo karantino metai, ugnis kurti tik didėjo, todėl nuėjau į savo pirmuosius vizažo mokymus, kurie užkūrė manyje tokią stiprią ambiciją, o metai ir sutikti žmonės tik davė daugiau drąsos daryti, tai ką noriu. Žinoma, mokymų neužteko, todėl nuėjau į dar keliolika“, – sakė Daina.

 Dvi raganaitės

„Šiandien galiu pasidžiaugti dar viena išsipildžiusia svajone – gotiško stiliaus grožio studija „Grimuaras“, kurią atidarėme šių metų kovo 15 d. kartu su fotografe Ingrida, kurią sutikau „Devilstone“ festivalyje“, – džiaugėsi moteris.

Studijos pavadinimas kilo juokaujant, kad jos – dvi raganaitės, mėgstančios viską, kas užburia ir tamsu. Pats žodis reiškia „raganos šešėlių“ knygą, o Daina kaip vizažistė naudoja šešėlius, kuriant makiažus.

„Galimybė gauti patalpas, įsikurti svajonių darbo vietą, alternatyvą mėgstančiai ir mėgstantiems, nukrito tikrai kaip „iš dangaus“, būtent tą savaię, kai mečiau savo baristos darbą, vardan svajonių siekimo pilnu pajėgumu“, – apie likimo dėsnius atviravo vizažistė.

Studijoje – rankų darbo

Puse studijos sudaro rankų darbo medžio gaminiai, restauruoti antikvariniai prancūziški baldai. Visą įsikūrimo kelionę moterys filmavo ir kėlė į socialines medijas. Anot jų, išmokta daug pamokų ir pagarbos statybininko profesijai užsiauginta dar daugiau.

Abi tamsos dukras – „Gotiką“ ir „Grimuarą“ – rasite Vilniuje, Ozo g. 4.

The post Tamsos seserys kuria šviesą: gotiškos svajonės išsipildymas appeared first on PANELĖ.