Paryžiuje vyksta aukštosios mados savaitė. Čia savo naujausias 2025-2026 m. rudens ir žiemos kolekcijas pristato garsiausi mados namai, o Paryžiaus gatvės tampa atskiru mados podiumu, kuriuo žengia stilingiausi mados šou žiūrovai.

Išskirtinis renginys

Paryžiaus aukštosios mados savaitė rengiama du kartus per metus. Čia demonstruojamos išskirtinės meistrystės kolekcijos, kuriose gausu sudėtingo rankų darbo ir tarsi meno kūriniai atrodančių modelių. Remiantis Paryžiaus mados federacijos (Fédération de la Haute Couture et de la Mode) taisyklėmis, norėdami išlaikyti aukštosios mados (haute couture) statusą, mados namai privalo turėti Paryžiuje įsikūrusią dirbtuvę, samdyti bent 15 nuolatinių darbuotojų ir kiekvieną sezoną pristatyti ne mažiau kaip 25 modelius.

Sausio pabaigoje pristatomos pavasario ir vasaros haute couture kolekcijos, o liepos pradžioje – rudens ir žiemos. Pastarojoje aukštosios mados savaitėje (2025-2026 m. ruduo ir žiema), savo kolekcijas pristato 27 mados namai. Tarp jų – Balenciaga, Armani Privé, Chanel, Schappearelli, Elie Saab, Viktor & Rolf, Zuhair Murad ir kiti. Šįmet iki liepos 10 d. vyksianti mados savaitė kupina ypatingų akimirkų: pristatoma paskutinė Chanel kolekcija, sukurta Chanel dizaino komandos, taip pat paskutinė aukštosios mados kolekcija, sukurta buvusio Balenciaga kūrybos vadovo Demna Gvasalia, o mados namai Maison Margiela parodys naujo kūrybos vadovo Glenno Martenso debiutą.

Ypatingi klientai ir svečiai

Skaičiuojama, kad šiuo metu pasaulyje yra apie 4 tūkst. aukštosios mados klientų. Jie ne tik perka aukštosios mados kolekcijose pristatytus rūbus, bet ir mados namuose siūdinasi specialiai jiems kurtus vienetinius drabužius, kurių kainos svyruoja nuo 15 tūkst. iki kelių šimtų tūkst. eurų. Į Paryžiaus aukštosios mados savaitės šou kviečiami ypatingi mados namų klientai, taip pat tarptautinė spauda ir, žinoma, garsenybės bei populiarūs nuomonės formuotojai iš mados srities. Šįmet Paryžiaus mados savaitėje lankėsi tokios įžymybės kaip Cardi B, Dua Lipa, Lorde, Naomi Campbell, Penelope Cruz, Kim Kardashian, Salma Hayek, Keira Knightley, Kirsten Dunst, Marion Cotillard ir daugybė kitų. Kaip jos atrodė?

The post Stilingiausi Paryžiaus aukštosios mados savaitės svečiai appeared first on PANELĖ.

Miesto šurmulio fone ryškėja stiliaus tendencijos, kurios puikiai atspindi šiuolaikinės moters laisvę, individualumą ir miesto dvasią. Visa tai užfiksavo garsus gatvės mados fotografas Vincas Alesius, kurio objektyvas šįkart atskleidžia miesto gyventojų ir svečių stiliaus pulsą.

Laisvė judėti: natūralios medžiagos ir plačios formos

Pirmasis į akį krintantis įvaizdis – baltas, laisvas lino ar medvilnės ansamblis. Natūralūs audiniai ir plačios formos tapo šios vasaros herojais. Tokie deriniai ne tik stilingi, bet ir neįtikėtinai patogūs karštomis dienomis. Šis minimalistinis įvaizdis sukuria ramybės, natūralumo jausmą ir tinka tiek pasivaikščiojimui senamiesčio grindiniu, tiek vakariniam susitikimui mieste.

Klasika su moderniu prisilietimu: balti marškiniai ir džinsai

Kai kurios vilnietės renkasi laiko patikrintą klasiką – baltus marškinius ir džinsus. Tai stilius, kuris niekada neišeina iš mados. Tokios moterys renkasi paprastumą, bet tuo pačiu geba subtiliai žaisti detalėmis – čia ir odiniai sandalai, ir pintos rankinės, ir laisvai susuktos šukuosenos.

Japoniškas minimalizmas ir skandinaviškas „quirky“

Fotografas Vincas Alesius taip pat užfiksavo įdomių, japoniško įkvėpimo derinių. Plačios klostuotos kelnės, lengvos, tačiau struktūruotos striukės ir aksesuarai su žaismingais akcentais – spalvingos kojinės ar galvos apdangalai. Tai jaunatviška, kūrybiška mados kryptis, į Vilniaus gatves atnešanti skandinaviško žaismingumo ir japoniško estetiškumo derinį.

Gothic glamour: juodi apdarai su ugnies raudonumo akcentais

Ne viena praeivė šią vasarą renkasi gotikinio įvaizdžio interpretacijas. Juodos suknelės, masyvūs diržai, ilgaauliai batai, o ant pečių – ryškus raudonas megztinis. Tai drąsus, maištingas ir gundantis stilius, kuris ne tik traukia žvilgsnius, bet ir skleidžia stiprybės žinią.

Bohemiška elegancija: oversize švarkai ir plačios kelnės

Plačių džinsų, ryškių švarkų ir ryškiaspalvių batelių deriniai – dar viena pastebima kryptis Vilniaus gatvėse. Tokie įvaizdžiai alsuoja bohemiška prabanga, tačiau kartu išlaiko praktiškumą. Tai drąsus, tačiau lengvai derinamas pasirinkimas kasdienai.

Vyriška elegancija su vasaros akcentais

Ne tik moterys šią vasarą demonstruoja stiliaus įvairovę. Fotografas užfiksavo ir elegantišką vyrą, vilkintį šviesų kostiumą, derantį su baltiniais ir rudi batais. Šis klasikinis įvaizdis alsuoja subtilumu ir rafinuotumu – puikus pasirinkimas šiltai vasaros dienai.

Nostalgiška romantika

Romantiškas stilius taip pat ryškus – gėlėti deriniai, ryškios spalvos, lengvi audiniai ir žaismingi kirpimai. Tai vasaros atostogų nuotaika, kurioje gausu žaismės ir pozityvumo.

The post Šios vasaros Vilniaus gatvės alsuoja stiliumi: tendencijos, kurios stebina appeared first on PANELĖ.

Praėjusį savaitgalį, liepos 3-5 dienomis, vyko Baltijos šalių čempionato III-asis etapas Porsche ring trasoje, Estijoje, kuri pasitiko mane sunkiai, tačiau pabaigoje rezultatas nudžiugino!

Ketvirtadienis ir penktadienis buvo skirtas treniruotėms trasoje ir posūkių šlifavimui. Ieškojau greičio, dirbau su savimi, tiek taisydama klaidas važiuojant trasoje, tiek psichologiškai įveikiant savo baimes ir iššūkingas mintis. Taip pat sukant ratus Estijoje, su komandos inžinieriais, atradom tobulą automobilio stadiją, kurią buvo būtina išnaudoti trasoje.

Šeštadienis – pagrindinė diena, kuri buvo skirta kvalifikacijai ir lenktynėms. Kvalifikacijos metu yra svarbu įvažiuoti greičiausią ratą, kadangi tai nulemia starto poziciją pirmose lenktynėse. O tą padaryti man puikiai pavyko! Susikaupiau, fokusavausi tik į važiavomą ir greitą ratą, tad pavyko užimti 3-iąją vietą tarp 21 dalyvio ir būti greičiausia mergina tarp savo varžovų!

Tuomet sekė pirmosios lenktynės, kurių metu startavau iš 3 pozicijos, o finišą kirtau 7. Tai buvo vienas iš intensyviausių važiavimų, kadangi trasos danga buvo šlapia, stipriai lyjo, o konkurentai alsavo tiesiai už nugaros. Gaila, kad nepavyko išlaikyti priešininkų užnugaryje, tačiau nosies nenukabinau ir laukiau antrųjų lenktynių. Antrųjų lenktynių važiavimas buvo žymiai ramesnis – atsiplėšiau nuo konkurentų ir ramiai finišavau 5 pozicijoje iš 21 dalyvio!

Rezultatas: BMW 325 CUP bendroje įskaitoje iš 21 dalyvio (buvau vienintelė mergina!) likau 5 pozicijoje, o PRO kategorijoje užimta 4 vieta!

Estijos trasa nėra mano favoritė, tačiau per šį etapą supratau, jog svarbiausia yra nusiteikimas ir tikėjimas savimi. Nesvarbu kur esu, kur važiuoju, su kuo važiuoju, visados turiu būti užsispyrusi ir siekti tik vieno – geriausio. Jaučiuosi patobulėjusi psichologiškai, kadangi lenktyniavimas ir konukravimas trasoje reikalauja šalto proto. Taip pat džiaugiuosi savo važiavimu ant slidžios trasos dangos, kadangi kuo toliau, tuo labiau pasitikiu savo gebėjimu jausti automobilį ir nebijoti važiuoti greitai ant šlapios trasos dangos ir, manau, kad po truputį vis labiau prisijaukinu Porsche ring trasą!

III etapas baigtas, o liepos pabaigoje – 25-27 dienomis, laukia VI etapas Nemuno žiedo trasoje, Lietuvoje. Pasiruošimas vyksta jau nuo dabar, treniruotės simuliatoriuje, sportas ir kiti elementai, kurie padeda siekti aukštų rezultatų.

The post Greitis lietuje, iššūkiai trasoje ir vidinės pergalės: Emilijos Ulvydaitės lenktynių savaitgalis Estijoje appeared first on PANELĖ.

Vasaros metu daugelis žmonių renkasi atostogas, nes tai puikus metas pailsėti nuo kasdienės rutinos. Taigi, artėjant kasmetinių atostogų sezonui, norėtume priminti darbuotojams apie atostoginių apskaičiavimo tvarką. 

Žinant esmines atostoginių apskaičiavimo taisykles, kils mažiau klausimų ir netikrumo matant už kasmetines atostogas pervestą sumą. 

Primename, kad kasmetinių atostogų metu darbuotojui paliekamas vidutinis darbo užmokestis, kuris skaičiuojamas Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496, tvarka. 

Koks yra vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo laikotarpis? 

Skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (arba jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis.  Darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, apskaičiuoto už atliktą darbą ar dirbtą laiką.

Pavyzdžiui, jeigu darbuotojui kasmetinės atostogos suteikiamos birželio mėn., tokiu atveju skaičiuojant atostoginius skaičiuojamasis laikotarpis yra kovo–gegužės mėn., t. y. vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš kovo–gegužės mėn. darbo užmokesčio ir dirbto laiko.

Kokios sumos įskaitomos skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį? 

Įskaitomos visos su darbo užmokesčiu susijusios sumos, kurios sumokėtos už atliktą darbą, t. y.:

• bazinis darbo užmokestis už atliktą darbą;
• didesnis apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį darbą, darbą naktį, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, kai padidinamas darbuotojo darbo mastas bei kt. įstatymuose ar kolektyvinėje ir darbo sutartyse numatytais atvejais;
• papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu arba mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą;
• priedai ir priemokos, mokami už darbo rezultatus, kiti mokėjimai už atliktą darbą, numatyti darbo teisės normose, kolektyvinėje ir darbo sutartyse;
• premijos ir kitos pinginės išmokos už atliktą darbą, nustatytos šalių susitarimu arba mokamos pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą. 

Kokios sumos neįskaitomos skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį? 

Neįskaitomos tos sumos, kurios gautos ne už atliktą darbą, pavyzdžiui, atostoginiai, ligos išmoka, dienpinigiai, nekonkuravimo kompensacija, apmokėjimas už prastovą, švenčių proga mokamos premijos ir kt. 

Kaip skaičiuojami atostoginiai? 

Darbdavys skaičiuoja vidutinį dieninį arba vidutinį valandinį darbo užmokestį. Vidutinis valandinis darbo užmokestis skaičiuojamas, kai darbuotojo faktiškai dirbama darbo diena (pamaina) yra skirtingos trukmės.

Vidutinis dieninis darbo užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas). 

Pavyzdžiui, darbuotojas naudojasi kasmetinėmis atostogomis birželio mėn. Skaičiuojamuoju laikotarpiu (kovo–gegužės mėn.) jis dirbo 62 dienas, o už šiuos mėnesius priskaičiuotas 6 000 Eur dydžio darbo užmokestis. Tokiu atveju vidutinis dieninis darbo užmokestis apskaičiuojamas taip: 6 000 Eur / 62 d. d. = 96,77 Eur. Gautas dieninis įkainis dauginamas iš suteiktų atostogų dienų skaičiaus. 

Pavyzdžiui, jeigu darbuotojas naudosis 10 darbo dienų kasmetinių atostogų, jo atostoginių suma sudarys 96,77 Eur × 10 d. d. = 967,70 Eur. 

Vidutinis valandinis darbo užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį valandų skaičiaus (įskaitant viršvalandžius).

Pavyzdžiui, darbuotojas naudojasi kasmetinėmis atostogomis birželio mėn. Skaičiuojamuoju laikotarpiu (kovo–gegužės mėn.) jis dirbo 460 valandų, o už šiuos mėnesius priskaičiuotas 6 000 Eur dydžio darbo užmokestis. Tokiu atveju vidutinis valandinis darbo užmokestis apskaičiuojamas taip: 6 000 Eur / 460 d. val. = 13,04 Eur.

Gautas valandinis įkainis dauginamas iš suteiktų kasmetinių atostogų valandų skaičiaus. 

Pavyzdžiui, darbuotojas, kurio darbo laiko norma yra 40 val., per savaitę naudojasi kasmetinėmis atostogomis 5 darbo dienas, tai jo atostoginių suma bus 13,04 Eur × 40 val. = 521,60 Eur. C

Kokie  laikotarpiai neįskaitomi į vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo laiką?

Apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, neįskaitomos dienos ar valandos, kai darbuotojas faktiškai nedirbo įmonėje, taip pat piniginės sumos, išmokėtos už tas dienas ar valandas. 

Tokie laikotarpiai gali būti atostogos, laikinasis nedarbingumas, prastova ar kt. 

Pavyzdžiui, jeigu darbuotojo skaičiuojamasis laikotarpis yra kovo–gegužės mėn., tačiau  visą gegužės mėn. darbuotojas naudojosi laikinuoju nedarbingumu, atostoginiai bus skaičiuojami iš kovo–balandžio mėn. ir per šiuos mėnesius gautų sumų už atliktą darbą.

Jeigu darbuotojas visą skaičiuojamąjį 3 mėn. laikotarpį nedirbo ir negavo pajamų už atliktą darbą, tuomet vidutinis darbo užmokestis bus nustatomas iš skaičiuojamuoju laikotarpiu darbuotojui darbo sutartyje arba darbo teisės normose nustatytų darbo užmokesčio dydžių, juos dalijant iš darbo dienų (valandų) skaičiaus pagal darbuotojo darbo (pamainos) grafiką skaičiuojamuoju laikotarpiu.

Pavyzdžiui, po 2 metų trukusių tikslinių atostogų darbuotojas nusprendžia iš karto pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis. Tokiu atveju jo vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamas iš darbo sutartyje nustatyto dydžio. Skaičiuojant atostoginius į darbo užmokesčio dydį turėtų būti įtrauktos visos sumos, sulygtos pagal darbo sutartį, kurios darbuotojui būtų mokamos, jeigu jis skaičiuojamuoju laikotarpiu būtų dirbęs. Priskaičiuotas darbo užmokestis dalijamas iš darbo dienų (valandų) skaičiaus, kurį darbuotojas skaičiuojamuoju laikotarpiu būtų dirbęs.

Kaip mokami atostoginiai, kai darbuotojui kasmetinės atostogos suteikiamos savaitėmis?

Darbuotojams, kurių darbo dienų skaičius per savaitę yra skirtingas arba mažesnis nei 5, kasmetinės atostogos suteikiamos savaitėmis (ne darbo dienomis). Savaitė turėtų būti suprantama kaip bet kuris 7 kalendorinių dienų laikotarpis. Kai darbuotojui kasmetinės atostogos suteikiamos savaitėmis, vidutinis darbo užmokestis mokamas pagal tam darbuotojui nustatytą darbo laiko normą. 

Pavyzdžiui, jeigu darbuotojui kasmetinės atostogos suteikiamos savaitėmis, o darbo sutartyje nustatyta 40 val. per savaitę darbo laiko norma, tokiu atveju suteikiant savaitės (7 k. d.) trukmės kasmetines atostogas atostoginiai apskaičiuojami 40 val. dauginant iš apskaičiuoto vidutinio valandinio darbo užmokesčio dydžio. 

Kaip apskaičiuojami atostoginiai, kai keitėsi darbuotojo darbo laiko norma?

Aprašas nereglamentuoja atvejų, kaip turėtų būti apskaičiuojami darbuotojo atostoginiai, jeigu keitėsi darbuotojo darbo laiko trukmė (pavyzdžiui, darbuotojas dirbo 8 valandas per dieną, 5 darbo dienas per savaitę, o susitarus dėl papildomo darbo – 10 valandų per dieną, 5 darbo dienas per savaitę). Atitinkama apskaičiavimo tvarka galėtų būti nustatyta darbo tvarkos taisyklėse, darbo apmokėjimo sistemoje ar kituose darbdavio vidaus teisės aktuose. Tuo atveju, jeigu konkrečios tvarkos nėra ir darbuotojo darbo laiko norma už laikotarpį, už kurį suteikiamos kasmetinės atostogos, keitėsi, vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas taip pat pagal Aprašą, tačiau laikas, už kurį mokami atostoginiai, galėtų būti apmokamas proporcingai darbuotojo darbo laiko normai, kurią darbuotojas dirbo tuo laikotarpiu, už kurį yra suteikiamos atostogos. 

Pavyzdžiui, jeigu darbuotojui suteikiama 20 d. d. atostogų, iš kurių 5 d. d. už laikotarpį, kai darbuotojas dirbo 40 valandų per savaitę, o 15 d. d. už laikotarpį, kai darbuotojas dirbo 50 valandų per savaitę, atitinkamai pagal dirbtą darbo laiko normą turėtų būti apskaičiuojami ir išmokami atostoginiai. 

Kaip apskaičiuojami atostoginiai, kai darbuotojo kasmetinės atostogos tęsiasi per daugiau nei vieną mėnesį? 

Vidutinis darbo užmokestis už kasmetinių atostogų laiką apskaičiuojamas vieną kartą. Skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 mėn. prieš kasmetinių atostogų pradžią. 

Pavyzdžiui, jeigu kasmetinės atostogos prasideda birželio ir baigiasi liepos mėn., vidutinio darbo užmokesčio skaičiuojamasis laikotarpis yra gegužės, balandžio ir kovo mėn.

Skaičiuojamasis laikotarpis nekinta, nepaisant to, ar už kasmetines atostogas išmokama prieš jų pradžią, ar kartu su einamojo mėnesio darbo užmokesčiu.

Daugiau informacijos apie vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarką rasite mūsų vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo atmintinėje (PDF).

The post Viskas, ką reikia žinoti apie atostoginius: skaičiavimo tvarka ir pavyzdžiai appeared first on PANELĖ.

Atostogų sezonas – vienas aktyviausių laikotarpių ne tik keliautojams, bet ir sukčiams, ieškantiems galimybių pasipelnyti iš žmonių neatidumo. „Artea“ banko ekspertai praneša, kad jau gegužės pabaigoje pastebimas ypač suaktyvėjęs sezoninis sukčiavimas. Būtent atostogų laikotarpiu poilsiautojai susiduria su fiktyviomis paslaugomis, apgaulingais apgyvendinimo skelbimais ar nepalankiais valiutos keitimo pasiūlymais. Pasak „Artea“ banko Privačių klientų paslaugų vadovės dr. Dalios Kolmatsui, tokiose situacijose svarbu išlikti dėmesingiems ir atsakingai vertinti visą informaciją, su kuria susiduriama planuojant ar vykstant į kelionę. 

„Žmonės, ruošdamiesi poilsiui, dažnai nori viską sutvarkyti kuo paprasčiau ir greičiau, todėl sprendimus priima impulsyviai. Tai puikiai išnaudoja sukčiai. Net jei pasiūlymas atrodo patikimas, svarbu neskubėti – pasitikrinti, palyginti ir įsitikinti. Tik toks požiūris leidžia priimti finansiškai saugius sprendimus“, – pažymi dr. D. Kolmatsui 

Netikros bilietų platformos: auganti rizika spontaniškiems pirkėjams 

Vienas dažniausiai pasitaikančių sukčiavimo scenarijų įvyksta tada, kai vartotojai, ieškodami pigesnių skrydžių ar kelionių pasiūlymų, patenka į netikras, sukčių sukurtas svetaines. Jos dažnai atrodo vizualiai identiškos žinomiems prekės ženklams, tačiau už jų slepiasi apgavikai, renkantys jautrius vartotojų duomenis. Tokiose svetainėse atlikus mokėjimą, ne tik prarandami pinigai – sukčiai taip pat gali pasisavinti kredito kortelės informaciją ar prisijungimus prie interneto banko.  

„Ruošiantis atostogoms, džiugi nuotaika dažnai lemia greitesnius sprendimus – ypač kai matomas patrauklus pasiūlymas ar riboto laiko nuolaida. Tačiau pirkimas iš nepatikrintų šaltinių gali reikšti ne tik prarastus pinigus, bet ir asmens duomenų nutekėjimą. Visais atvejais rekomenduojame įsitikinti, kad svetainė yra oficiali, mokėjimo procesas vyksta saugioje aplinkoje, o pasiūlymo sąlygos – logiškos ir pagrįstos“, – sako ekspertė. 

Apgyvendinimo rezervacijos: kai rizika slypi už platformos ribų 

Nors dauguma keliautojų naudojasi populiariausiomis apgyvendinimo platformomis, vis dar pasitaiko atvejų, kai sukčiai įtikinamai imituoja paslaugas – įkelia netikrus skelbimus arba siunčia apgaulingus el. laiškus. Tokie sukčiavimo atvejai vis dažniau nušviečiami ir užsienio spaudoje. Pasak „Artea“ banko Privačių klientų paslaugų vadovės dr. Dalios Kolmatsui, vienas dažniausiai pasitaikančių sukčiavimo būdų – kai vartotojui pasiūloma atsiskaityti tiesiogiai pervedant pinigus į asmeninę sąskaitą, apeinant pačią platformą. Toks veiksmas pašalina bet kokią pirkėjo apsaugą ir padidina finansinės žalos riziką. 

„Jei paslaugos teikėjas siūlo atsiskaityti per el. bankininkystę ar kitą kanalą, nepalaikomą pačios platformos, vartotojas praranda bet kokią galimybę ginti savo interesus. Tokiose situacijose finansinė žala dažnai nėra kompensuojama. Dažniausiai tokiais būdais siūlantys atsiskaityti tiekėjai į platformą būna patalpinę ne savo, o internete surasto būsto nuotraukas, tad nuvykę galite užsakyto būsto ir nerasti. Atostogų laikotarpiu ypač svarbu laikytis įprastų, saugių atsiskaitymo procesų – net jei tai reiškia šiek tiek didesnę kainą“, – pabrėžia dr. D. Kolmatsui. 

Valiutų keitimo rizikos

Keliaujant į šalis, kuriose naudojama kita valiuta, svarbu iš anksto įvertinti, kur ir kaip planuojama keisti pinigus. Internete netrūksta vaizdo įrašų, kuriuose dokumentuojamos nesąžiningos keityklos, pasinaudojančios tuo, kad turistai nepasitikrina oficialaus kurso. Kai kuriose Centrinės Europos šalyse sukčiai net gatvėje siūlo itin palankius valiutos keitimo kursus. Tokiais atvejais poilsiautojai apgaunami dvigubai – ne tik dėl nepalankaus kurso, bet ir dėl to, kad vietoje laukto piniginio vieneto jiems įduodama kita, mažesnės vertės valiuta. D. Kolmatsui išskiria, kad prieš keičiantis pinigus užsienyje, svarbu žinoti kuo daugiau informacijos apie valiutą. 

„Prieš keisdami valiutą, keliautojai turėtų pasitikrinti centrinio banko ar patikimų keityklų kursus ir įvertinti papildomas sąlygas. Taip pat patartina iš anksto apskaičiuoti, kokią bendrą sumą planuojama išleisti grynaisiais, ir keitimo procesą atlikti tik patikimose vietose. Daugelis oficialių keityklų įsikūrusios tarptautiniuose oro uostuose, didžiųjų bankų skyriuose, oficialiose turizmo informacijos centruose arba prekybos centruose. Reikėtų vengti keitimo gatvėje ar mažai žinomose, nepažymėtose vietose – ten dažniau pasitaiko apgaulių arba taikomi paslėpti mokesčiai“, – pataria dr. Dalia Kolmatsui. 

Svarbu atpažinti

Anot ekspertės, svarbu ne tik atpažinti rizikas, bet ir iš anksto susidėlioti atostogų biudžetą bei įtraukti nenumatytų atvejų rezervą. „Tikslingai suplanuotas atostogų biudžetas – tai ne tik išlaidų sąrašas, bet ir priemonė kontroliuoti savo sprendimus kelionėje. Ribos padeda išvengti impulsyvių sprendimų, o pasirengimas – sumažina riziką. Todėl kiekviena prevencinė priemonė yra vertingesnė už pasekmių tvarkymą“, – apibendrina dr. D. Kolmatsui. 

The post Sukčių taikiklyje – neatidūs keliautojai: į ką svarbu atkreipti dėmesį prieš išvykstant appeared first on PANELĖ.

Apie antsvorį ir nutukimą kalbama vis garsiau, tačiau stigma kalbėti apie šią temą niekur nedingo – žmonės vis dar delsia ieškoti pagalbos, vengia atvirų pokalbių net su gydytojais ar vaistininkais. Kai kuriems patogiau konsultuotis su dirbtiniu intelektu ar socialinių tinklų „ekspertais”, tačiau toks kelias gali būti ne tik klaidinantis, bet ir rizikingas.

„Daliai klientų tikrai nepatogu kalbėti apie savo svorį – ypač kai dėl antsvorio ar nutukimo sunku pritaikyti vaistus, medicinos priemones ar kompresines kojines. Kiti bando situaciją sušvelninti humoru. Mūsų, vaistininkų, tikslas – padėti, o ne vertinti. Todėl visada stengiamės bendrauti pagarbiai, jautriai ir profesionaliai”, – pasakoja „Gintarinės vaistinės” vaistininkė Sigita Korbutaitė.

Pirmas žingsnis – vaistinėje

Pasak S. Korbutaitės, vaistinė dažnai tampa ta vieta, kur žmogus pirmą kartą prabyla apie norą keisti gyvenimo būdą ar mažinti svorį. Ne visi išdrįsta iškart kreiptis į gydytoją, todėl vaistininkas gali padėti žengti pirmą žingsnį.

„Galime suteikti informaciją apie sveiką gyvenseną, padėti suprasti, kada būtina profesionali medicininė pagalba. Taip pat galime patarti dėl papildų ar vaistų, padedančių valdyti apetitą, ir įvertinti, ar jų vartojimas konkrečiam žmogui yra saugus. Bet svarbiausia – paskatinti elgtis atsakingai”, – pabrėžia ji.

Vaistininkė priduria, kad kai kuriais atvejais, ypač kai antsvoris kelia rimtą grėsmę sveikatai, gydytojas gali skirti ir receptinių vaistų. Jie veikia skirtingais mechanizmais – mažina apetitą, reguliuoja medžiagų apykaitą ar gliukozės kiekį kraujyje – tačiau jų vartojimas turi būti prižiūrimas medikų.

Nuo badavimo iki grikių dietų

Paklausta, kokius pavojingus lieknėjimo metodus žmonės dažniausiai mini, vaistininkė išskiria protarpinį badavimą ir „vieno produkto” dietas.

„Kelerius metus dažnai girdime apie protarpinį badavimą, tačiau jis tinka tikrai ne visiems. Ypač pavojinga, jei žmogus serga virškinimo trakto ligomis ar turi medžiagų apykaitos sutrikimų. Bado režimu organizmas gali pradėti kaupti atsargas, o ne jų atsikratyti. Lygiai taip pat žalingos ir kefyro, kopūstų ar grikių dietos – jos nesuteikia organizmui būtinų maistinių medžiagų”, – perspėja S. Korbutaitė.

„Pasitarsiu su „ChatGPT” – dažnėjanti frazė

Vis dažniau vaistininkai iš pacientų išgirsta, kad šie prieš ateidami jau „pasitikrino” internete ar net pasikonsultavo su dirbtiniu intelektu. Kai kurie net atvirai atsisako išklausyti rekomendacijų dėl vaistų ar papildų vartojimo – paklaus „ChatGPT”.

„Tačiau tiesa ta, kad šie įrankiai nėra individualizuoti. Jie nežino žmogaus ligų istorijos, negali įvertinti gretutinių ligų – pavyzdžiui, aukšto kraujospūdžio ar diabeto – nenumato vaistų sąveikų. Todėl patarimas, gautas iš DI ar bendro pobūdžio internetinio šaltinio, gali būti klaidingas ar net pavojingas”, – akcentuoja vaistininkė.

Pasak jos, net patys vaistininkai kartais iš smalsumo užduoda profesinių klausimų DI įrankiams, tačiau atsakymai dažnai paviršutiniški, o kartais – net klaidinantys.

„Bent kol kas tai nėra šaltinis, kuriuo būtų galima atsakingai remtis sprendžiant sveikatos klausimus”, – pastebi S. Korbutaitė.

Dar viena problema – socialiniuose tinkluose sklindantys nefiltruoti patarimai. Taip pat nors „ChatGPT” laikosi griežtos politikos dėl žalingo turinio, vis tiek gali pateikti informaciją apie vaistus ar papildus, kurią žmogus interpretuos savaip – dažnai neatsižvelgdamas į realią savo sveikatos būklę.

„Žmogui gali atrodyti, kad jis gavo atsakymą. Tačiau jis net nežino, kokių klausimų reikia paklausti. Būtent čia ir slypi skirtumas – tik gyvas specialistas įvertins visumą, paklaus to, ko pats žmogus net nepagalvotų”, – sako „Gintarinės vaistinės” vaistininkė.

Papildas – ne saldainis

Pasak S. Korbutaitės, žmonės dažnai savarankiškai perka papildus ar vaistus svoriui mažinti, ypač po „ekspertų” rekomendacijų socialiniuose tinkluose ar pokalbių forumuose. Tačiau ne visi papildai yra tokie nekalti.

„Kai kurios veikliosios medžiagos nesuderinamos su vartojamais vaistais. Kartais jų sudėtyje kartojasi tos pačios medžiagos – kyla rizika perdozuoti ar patirti šalutinį poveikį. Todėl net perkant tik papildą būtina pasitarti”, – įspėja ji.

Tiems, kurie nori pradėti keisti gyvenimo būdą, vaistininkė pataria nepasiklysti tarp internete sklandančių patarimų ir pradėti nuo paprastų, bet nuoseklių žingsnių.

„Judėjimas ir visavertė, baltymais parturtinta mityba – tai sveikos gyvensenos pagrindas. Pakankamas fizinis aktyvumas, skysčių vartojimas ir nuoseklumas – svarbiausi pirmieji žingsniai. Ir tam nereikia laukti pavasario ar pirmadienio – pradėti galima bet kada, svarbiausia tai padaryti”, – pabrėžia S. Korbutaitė.

Anot jos, daugeliui žmonių šie įpročiai gali duoti puikų rezultatą, tačiau svarbu suprasti – kai kuriais atvejais vien gyvensenos pokyčių nebepakanka. Tuomet į pagalbą pasitelkiami ir vaistai ar kitos gydymo priemonės. 

„Tai kompleksinis požiūris, kai svarbi kiekviena dedamoji: ir mityba, ir fizinis aktyvumas, ir medicininis gydymas, jei jo reikia. Svarbiausia – sprendimus priimti atsakingai, pasitarus su specialistu”, – reziumuoja vaistininkė.

The post Kai „ChatGPT“ tampa gydytoju, dietologu ir vaistininku viename: kodėl vis dar gėda ieškoti pagalbos dėl antsvorio ir nutukimo? appeared first on PANELĖ.

Mados namai „Givenchy“ pavasarį pristatė debiutinę naujosios kūrybos vadovės Sarah Burton 2025 m. rudens kolekciją, sulaukusią daugybės liaupsių. Kai kuriuos modelius jau galima įsigyti, dauguma jų traukia žvilgsnius skulptūrišku dizainu ir modernia elegancija.

Prancūziška elegancija

Prancūzų mados namai „Givenchy“ nuo pat XX a. vidurio garsėjo ypatinga elegancija ir rafinuotu stiliumi, pasiūlytu dizainerio Huberto de Givenchy. Šiuos mados namus jis įkūrė 1952 m., o savo kūrybos mūza pasirinko gražuolę aktorę Audrey Hepburn. Jo klasikinė paryžietiška estetika pavergė visą pasaulį, tačiau bėgant metams „Givenchy“ tapo nebe klasikinės elegancijos, o nuožmesnio ir drąsesnio stiliaus simboliu.

2024 m. prie mados namų prisijungė buvusi „Alexander McQueen“ kūrybos vadovė Sarah Burton. Ilgą laiką ieškoję savo autentikos, dabar „Givenchy“ atrodo prisikelia iš naujo, debiutinei dizainerės kolekcijai, 2025 m. ruduo ir žiema, skirtos mados pasaulio pagyros. Pripažinimo ši kolekcija sulaukė dėl modernaus ir gaivaus žvilgsnio į eleganciją, struktūruotų siluetų, moteriškai pateiktos galios ir subtilaus ryšio su „Givenchy“ mados paveldu.

Geidžiamiausi pirkiniai

Naujos „Givenchy“ 2025 m. rudens kolekcijos veidu tapo modelis Kaia Gerber. Kampanijos nuotraukose ir vaizdo įrašuose ji vilki elegantišką midi ilgio suknelę, siejamą su legendiniu A. Hepburn „Pusryčiai pas Tifani“ įvaizdžiu, koketišką mini ilgio raudoną suknutę, šiuolaikišką džinsų ir baltos romantiškos palaidinės derinį, rokerišką odinį ansamblį bei kitus įvaizdžius.

„Givenchy“ el. parduotuvėje jau galima įsigyti kai kuriuos šios ir 2025 m. išankstinės rudens kolekcijos modelius: nuo griežtų linijų suknelių, odinių švarkų, klasikinių kostiumėlių iki aksesuarų. Atrinkome geidžiamiausius pirkinius, kurie taps naujo sezono hitais.

The post 10 geidžiamiausių „Givenchy“ pirkinių: nuo suknelių, aukštakulnių iki rankinių appeared first on PANELĖ.

Socialiniuose tinkluose vis dažniau pasirodo įrašų, skatinančių vengti apsauginių priemonių nuo saulės. Odos ligų bei lazerinės ir estetinės dermatologijos klinikos „Skin Olympus“ gydytoja dermatovenerologė Justė Kantauskaitė įspėja: tokia klaidinanti informacija gali paskatinti žmones atsisakyti vienos veiksmingiausių odos apsaugos priemonių ir lemti odos vėžio, ypač pavojingiausios jo formos – melanomos, protrūkį.

Socialiniuose tinkluose įsigalintys mitai – reali grėsmė

„SPF sukelia vėžį“ – tokį teiginį vis dažniau galima išvysti socialiniuose tinkluose, kur plinta patarimai vengti apsauginių priemonių nuo saulės. Pasak gydytojos, tokie pareiškimai yra ne tik klaidingi, bet ir pavojingi visuomenės sveikatai.

„Tai nėra tik nuomonės klausimas – tai visuomenės sveikatos klausimas. Tokios žinutės kelia grėsmę, nes žmonės pradeda atsisakyti moksliškai pagrįstos ir įrodymais paremtos apsaugos nuo saulės,“ – sako gydytoja Justė Kantauskaitė.

Odos vėžys – dažniausia onkologinė liga pasaulyje

Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, sergamumas odos vėžiu, įskaitant melanomą, nuosekliai didėja tiek Lietuvoje, tiek daugelyje Europos šalių. Lietuvoje kasmet diagnozuojama per 350 naujų melanomos atvejų, o nuo šios agresyvios ligos miršta apie 100 žmonių.

Ultravioletiniai (UV) spinduliai laikomi pagrindiniu išoriniu odos vėžio rizikos veiksniu – net 80–90 proc. visų melanomos atvejų yra tiesiogiai susiję su UV spinduliuote.

UVB spinduliai veikia viršutinį odos sluoksnį ir gali pažeisti ląstelių DNR, sukeldami pavojingus pokyčius, kurie gali sukelti vėžį. Tuo tarpu UVA spinduliai prasiskverbia giliau – į dermą – ir skatina laisvųjų radikalų susidarymą, kurie silpnina odos apsaugines funkcijas ir dar labiau padidina riziką susirgti.

Dažnas ir ilgalaikis buvimas saulėje, ypač be apsaugos, žymiai padidina odos vėžio riziką – tiek tarp suaugusiųjų, tiek tarp vaikų ar paauglių, kurių oda dar jautresnė UV spindulių poveikiui.

Kremai nuo saulės – viena efektyviausių apsaugos priemonių

Mokslininkų nuomonė vieninga: SPF filtrai, esantys kremuose nuo saulės, veiksmingai mažina nudegimų nuo saulės, fotosenėjimo požymių ir odos vėžio riziką.

Europos Sąjungoje, JAV ir Australijoje naudojami UV filtrai yra griežtai reguliuojami – jie patenka į rinką tik po išsamių saugumo įvertinimų, užtikrinančių, kad jų naudojimas būtų saugus žmonių sveikatai.

Nors kai kurie SPF filtrai, pavyzdžiui, benzofenonas-3 ar oktokrilenas, kartais kritikuojami dėl galimo poveikio aplinkai ar hormonų sistemai, nėra įrodymų, kad jie keltų pavojų žmogaus sveikatai įprastomis naudojimo sąlygomis. Dauguma neigiamų efektų buvo nustatyti tik laboratoriniais tyrimais su gyvūnais, taikant ypač dideles veikliųjų medžiagų dozes.

Tiems, kurie nori išvengti cheminių filtrų, galima rinktis SPF priemones su fiziniais filtrais, tokiais kaip titano dioksidas ar cinko oksidas. Jos ypač rekomenduojamos jautriai odai ar vaikams.

Gydytoja dermatovenerologė Justė Kantauskaitė pabrėžia, kad nėra jokių mokslinių įrodymų, jog įprastas apsauginių priemonių naudojimas galėtų sukelti vėžį. Priešingai – tai viena pagrindinių prevencijos priemonių.

SPF apsaugą gaubia ir daugiau mitų

Be mito, kad apsauginiai kremai nuo saulės gali sukelti vėžį, SPF apsaugą gaubia ir kiti mitai, skatinantys jų nenaudoti.

Manoma, kad naudojant SPF priemones, organizmas nepasigamina pakankamo vitamino D kiekio. Tačiau tai – netiesa. Net ir naudojant apsauginius kremus, UVB spinduliai, atsakingi už vitamino D sintezę odoje, vis tiek ją pasiekia.

Moksliniai tyrimai rodo, kad kasdienis SPF naudojimas nesukelia reikšmingo vitamino D trūkumo. Daug dažnesnės šio trūkumo priežastys yra ribotas buvimas lauke, geografinė padėtis, metų laikas ar netinkama mityba.

Kitas paplitęs įsitikinimas – kad SPF priemonės skatina spuogų atsiradimą. Tiesa ta, kad kai kuriems žmonėms gali pasireikšti porų užsikimšimas ar odos sudirginimas, tačiau tai dažniausiai įvyksta naudojant netinkamą produktą. Šiandien rinkoje gausu specialiai jautriai ar į aknę linkusiai odai sukurtų, odos porų neužkemšančių apsaugos nuo saulės priemonių.

Norint apsaugoti odą, vadovaukitės šiomis taisyklėmis

Norint apsisaugoti nuo žalingo UV spindulių poveikio, svarbu naudoti plataus spektro apsaugą – tai reiškia, kad priemonė turi saugoti tiek nuo UVA, tiek nuo UVB spindulių. Rekomenduojamas SPF faktorius – ne mažesnis nei 30.

Nepakanka tik pasirinkti tinkamą produktą – būtina jį naudoti taisyklingai: tepti pakankamą kiekį ir pakartotinai užtepti kas dvi valandas, o taip pat po maudynių, prakaitavimo ar nuvalius odą rankšluosčiu.

Taip pat reikėtų vengti buvimo tiesioginėje saulėje jos piko metu – tarp 10 ir 16 valandos. Šiuo metu saulės spinduliai yra intensyviausi ir daro didžiausią žalą odai. Svarbu prisiminti, kad net ir aukščiausio SPF lygio priemonės neužtikrina visiškos apsaugos, todėl reikia derinti kelias apsaugos formas: SPF priemones, lengvus ilgomis rankovėmis drabužius, galvos apdangalus, akinius nuo saulės bei vengti ilgo buvimo saulėje.

Daugelis žmonių apie SPF prisimena tik atostogų metu, kai būna paplūdimyje. Tačiau gydytoja primena: UV spinduliai veikia ne tik pajūryje, bet ir kasdienėje aplinkoje – vaikštant mieste, važiuojant automobiliu ar net dirbant prie lango. Todėl veido ir kitų atvirų kūno vietų apsauga nuo saulės turėtų tapti kasdieniu įpročiu – kaip ir dantų valymas ar veido drėkinimas ryte.

The post Žinutės socialiniuose tinkluose plinta kaip virusas. Gydytoja įspėja: tai gali sukelti odos vėžio protrūkį appeared first on PANELĖ.

Vilniaus miesto vasara – ne tik muzikos, meno ir geros nuotaikos kupinas laikas, bet ir puiki proga stebėti miestiečių stiliaus žaidimus. Čia, kur miestą užlieja renginiai po atviru dangumi, kiekvienas kampelis tampa tarsi podiumas. Vilniečiai šią vasarą mėgaujasi laisve – tiek veiklų, tiek aprangos prasme. Ryškios spalvos, sportinis patogumas, džinsai, odinės striukės, aksesuarai – kiekvienas iš jų tampa būdu išreikšti nuotaiką ar net požiūrį į gyvenimą. Miesto renginiuose žmonės vis dažniau renkasi derinius, kuriuose susijungia laisvalaikio estetika ir drąsūs asmeninį stilių pabrėžiantys akcentai.

Fotografas Vincas Alesius savo objektyvu sustabdė ryškiausias akimirkas – nuo minimalistinių miesto derinių iki drąsių bohemiškų įvaizdžių. Kiekvienas kadras – tai žvilgsnis į šiuolaikinę miesto madą ir žmones, kurie ją kuria savo drabužių pasirinkimais. Tai – Vilniaus vasaros mados veidas, kuriame kiekvienas gali atrasti dalelę savęs.

Patogumas + žaismingumas – šios vasaros mados formulė

Dauguma vilniečių renkasi derinius, kuriuose dera laisvalaikio apranga ir subtilūs akcentai. Sostinėje vykusiame renginyje, mergina vilkėjo trumpą rožinę polo stiliaus suknelę ir derino ją su sportiniais bateliais bei megztiniu ant pečių. Aksesuarai – saulės akiniai ir lengva rankinė – atspindėjo subtilų, bet žaismingą vasarišką požiūrį į stilių.

Džinsai – amžina klasika

Festivalio laisvumas puikiai atsispindi ir kituose kadruose. Džinsiniai deriniai – nepakeičiami vasaros renginiuose. Laisvi džinsai, trumpi marškinėliai ir platūs džinsiniai marškiniai kuria lengvumo jausmą. Tai stilius, kuriame svarbiausia – nevaržoma judėjimo laisvė.

Tamsios spalvos ir roko dvasia

Akį traukia ir tamsesni, ryškesni sprendimai – odinės striukės, kutuoti audiniai, masyvūs akiniai. Tamsios suknelės su kutais ir tradicinės juodos odinės striukės pasirinkimas sukuria lengvai rokerišką įvaizdį.

Laisvalaikio įkvėptas stilius – be pastangų, bet madingai

Kas sakė, kad patogumas negali būti stilingas? Džinsai, megztiniai, sportiniai bateliai, minimalistiniai papuošalai ir akiniai – miesto festivalio kasdienybės uniforma. Deriniai su šiek tiek atidengtų pečių, aukštu liemeniu ar išskirtiniais aksesuarais padeda kurti stilių, kuris tarsi byloja: „nesistengiu, bet atrodau gerai“.

Drąsūs spalviniai sprendimai ir sporto dvasia

Šią vasarą ryškios spalvos grįžo į festivalių aikštes. Ryškiai mėlynas bomber stiliaus švarkas, dviratininko šortai ir kaubojiški batai – tokį ryškų derinį pasirinko viena miestietė, demonstruodama, kaip sportinis stilius gali susilieti su vakarietiškomis nuotaikomis.

Festivalininkų tarpe populiarūs ir švarūs, lakoniški deriniai. Juoda liemenė, balta palaidinė ir satininis sijonas – tai ne tik patogu, bet ir elegantiška. Sportiniai batai užbaigia įvaizdį, suteikdami jam šiuolaikinio miesto gyventojo charakterį.

Boho dvasia su vakarietišku prieskoniu

Juodi marškinėliai, romantiškas sijonas, kaubojiški batai – šis stilius puikiai dera prie vasaros renginių atmosferos, o maža rankinė ir siauri akiniai papildo miesto festivalio bohemišką dvasią.

The post Vilniaus vasaros renginių stilius: šie deriniai užkariavo sostinę appeared first on PANELĖ.

Kaunietė Viktorija džiaugiasi, kad pakluso savo širdies balsui ir pasuko į konditeriją, kuri ją lydėjo nuo pat vaikystės. Į veiklą įtraukusi ir abu savo tėvus, dabar ji vadovauja  šeimos kepyklėlei „Mon Paris“ ir mėgaujasi kūryba virtuvėje.

Studijos maišė konditerijai

„Viskas prasidėjo dar vaikystėje, kai Kalėdoms pagaminau meduolinį namelį. Visiems labai patiko, pamatė šeimos draugai, giminės. Pradėjo prašyti, kad ir jiems pagaminčiau. Viskas baigėsi tuo, kad po kelių metų kartu su šeima pagamindavom iki 300 tokių namelių, prekiaudavome mugėse“, – pasakojo Viktorija.

Mergina studijavo marketingą, vėliau – socialinį darbą, tačiau hobis vis pakišdavo koją: pernelyg daug laiko tekdavo praleisti besisukant prie kepinių.

„Iš pradžių galvojau, kad konditerija trukdo studijoms. Tačiau netrukus supratau, kad yra atvirkščiai – studijos ir kiti darbai trukdo tam, kas turėtų būti tikrasis mano kelias – kūryba ir darbas virtuvėje“, – prisiminė kaunietė.

Iš Raudondvario – į Kauną

Supratusi, kad nuo konditerijos nepabėgs, Viktorija nusprendė giliau pasinerti į šią sritį. Prieš maždaug ketverius metus įsigijo Raudondvaryje buvusią, bet per pandemiją užsidariusią kepyklėlę su visa įranga. Į veiklą įtraukė ir savo mamą su tėčiu, paversdama ją pačiu tikriausiu šeimos verslu. Greta gamybinių patalpų ten buvo ir krautuvėlė.

„Raudondvaryje buvo gerai po truputį įsibėgėti, bet po kurio laiko pajutome, kad ten mums jau per ankšta. Nusprendėme prekybą perkelti į Kauną. Taip prieš gerą pusmetį atidarėme savo krautuvėlę Centriniame Kauno turguje, kuris yra įsikūręs Prekybos miestelyje URMAS“, – prisiminė pašnekovė.

Sprendimas pasiteisino – įžengus į kur kas didesnę rinką žymiai išaugo ir kepyklėlės produkcijos paklausa.

„Tiesa, pirmus 2–3 mėnesius turėjome prisipratinti klientus. Labai padėjo, kad visada duodame paragauti savo gaminių. Žmonės suprato, kad prekiaujam tik natūralia, labai kokybiška produkcija. Nors dėl to mūsų kainos yra kiek didesnės, pirkėjai visada sugrįžta dėl to, kad yra labai skanu ir kokybiška. Per šį laikotarpį klientų padvigubėjo“, – įsiterpė Viktorijos tėtis, kuris pats ir prekiauja turguje.

Atgyja močiutės receptai

Pasak Viktorijos, jos polinkis į konditeriją greičiausiai paveldėtas iš tėčio pusės. Kur ir senelė, ir prosenelė garsėjo savo puikiais konditerijos gaminiais.

„Iki šiol turime išsaugoję tikrą šeimos relikviją – nuo laiko pageltusius ir nublukusius sąsiuvinius su močiutės surašytais receptais. Daugelį jų, šiek tiek patobulinę ir pritaikę dabartiniams poreikiams, naudojame savo kepiniams gaminti“, – sakė pašnekovė.

Dėl to, pasak jos, kepyklėlės gaminiai ir dabar yra tarsi gaminti namie: natūralūs, be jokių dirbtinių priedų, konservantų, jokių paruoštų mišinių.

„Varškė, kiaušiniai, miltai, sviestas, pienas, uogos ir subalansuotas kiekis cukraus, kad nebūtų labai saldu ir žmogus jaustų tikrą skonį, kaip pagaminto namuose. Vienas pagrindinių ir mėgstamiausių mūsų gaminių – tortas „Napoleonas“ pagal senovinį močiutės receptą iš legendinio sąsiuvinio. Dar turim net 10 rūšių tinginio, iš kurių populiariausias – pistacijų. Labai skanus, nes naudojame 100 proc. pistacijų pastą. Daug tradicinių lietuviškų gaminių: „Smėlio juostos“ sausainiai, pyragas „Draugystė“, Kuršėnų tipo vyniotinis. Dar sūrio pyragas, plikyti šū pyragėliai, panakotos, tartaletės, naminiai varškės sūreliai. Taip pat labai populiarus mūsų morkų pyragas – gaivaus, malonaus skonio“, – vardijo Viktorija.

Klientai išeina su šypsena

„Kepyklėlės pavadinimas „Mon Paris“ yra paveldėtas, nuo tada kai ją nusipirkome. Tačiau manau, kad jis gerai tinka mūsų veiklai. Nes esame europietiška šeimos kepyklėlė, kur žmogus ateina ne tik apsipirkti, bet ir pabendrauti. Žmonės pas mus ateina ir išeina su šypsena. Labai gerai, kad už prekystalio yra tėtis, kuris gali labai daug papasakoti apie kiekvieną gaminį“, – aiškino pašnekovė.

Ji pabrėžė, kad visi produktai yra ne tik jų pačių šeimos, bet ir klientų išragauti, išdiskutuoti ir pagal tai ištobulinti.

„Esame natūraliai pasiskirstę darbais, darome tai, kas ką geriausiai moka. Prekiaujam tik savo produkcija, tad ypač prieš savaitgalius tenka iš peties padirbėti, nes dirbame tik patys trise ir turime vieną pagalbininkę. Tačiau daugiau plėstis nenorime, kad išlaikytume aukštą kokybę ir produkcija visada būtu šviežia ir iš širdies padaryta. Kiek padarome, tiek užtenka, nenorime tapti fabriku“, – šypsojosi Viktorija.

The post Šeimos kepyklėlės įkūrėja: nenorime tapti fabriku appeared first on PANELĖ.