Liepos 23 dieną Vilniuje, viešbutyje „Corner Hotel“, vykusiame parodos atidaryme fotografę pasveikinti susirinko artimieji, bičiuliai, kolegos, klientai, kultūros bendruomenės atstovai ir fotografijos mylėtojai. Jubiliejinis vakaras tapo ne tik Gretos kūrybinio kelio švente, bet ir nostalgišku žvilgsniu į miestą, kuris per tris dešimtmečius pasikeitė kone neatpažįstamai.

Vilnius tarp praeities ir ateities

Parodoje eksponuojamos 1998-ųjų fotografijos nukelia į laiką, kai prezidento priesaiką davė Valdas Adamkus, Vasario 16-osios minėjimo tradicija persikėlė į Signatarų namų balkoną, gimė Užupio Respublika, Vilniaus gatvėse dar stovėjo taksofonai, o šalia naujesnių automobilių riedėjo „Žiguliai“ ir „Moskvičiai“.

Tačiau svarbiausi „Vintažinio Vilniaus“ herojai – ne miesto pastatai ar istoriniai įvykiai, o žmonės.

„Norėjau parodyti ne tik tai, kaip Vilnius atrodė, bet ir kaip jis buvo jaučiamas. Svarbiausia šiose fotografijose – žmonės. Jų veiduose dar juntamas permainų laikotarpis, tačiau kartu – šypsenos, smalsumas ir laisvė, kuri jau buvo tvirtai apsigyvenusi mūsų širdyse“, – pasakoja G. Skaraitienė.

Fotografijos išsaugojo Vilniaus kasdienybę, gatves, žmones ir akimirkas, kurios šiandien jau tapo miesto istorija. Sostinė augo, atsinaujino ir kūrė naują savo veidą. Šį dialogą tarp praeities ir ateities kuria ir pagrindinis parodos mecenatas – nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Rinvest“, savo veikla prisidedanti prie to, koks miestas yra šiandien ir koks bus rytoj.

Vienas naujausių bendrovės plėtojamų projektų – greta Neries ir Bukčių miško kuriamas gyvenamasis kvartalas „Bukčiai“, kuriame pagarba vietos istorijai ir aplinkai derinama su šiuolaikine gyvenimo kokybe.

Trisdešimt metų su fotoaparatu

Fotografės kelią G. Skaraitienė pradėjo 1996 metais. Per tris kūrybos dešimtmečius jos objektyvas fiksavo Lietuvos kultūros, visuomenės ir kasdienio gyvenimo istorijas, tačiau ypatingą vietą autorės archyve visada užėmė Vilnius ir jo žmonės.

Nors šiandien Greta yra viena ryškiausių Lietuvos spaudos fotografių, ji prisipažįsta, kad fotografija nebuvo jos vaikystės svajonė.

„Norėjau būti piešimo mokytoja. Į fotografiją atėjau beveik atsitiktinai, todėl visada sakau, kad ne aš pasirinkau fotografiją – fotografija pasirinko mane. Dabar suprantu, kad tai buvo geriausias man nutikęs dalykas“, – sako fotografė.

Per trisdešimt kūrybos metų ji įamžino tūkstančius žmonių ir daugybę svarbių Lietuvos kultūros, politikos bei visuomeninio gyvenimo įvykių. Vis dėlto didžiausia profesijos dovana Gretai visada buvo galimybė kurti ir pažinti žmones.

„Tie trisdešimt metų prabėgo labai greitai, bet buvo nepaprastai įdomūs. Tai – svajonių darbas. Man visada patiko kūryba ir darbas su žmonėmis“, – pasakoja ji.

Svarbiausias kūrybinio kelio bendražygis

Svarbiausiu savo kūrybinio kelio bendražygiu Greta vadina vyrą, fotografą Vygintą Skaraitį. Juos sieja ne tik šeima, bet ir ta pati profesija – kartu jie studijavo fotografiją, augino dukras, dalijosi kūrybinėmis idėjomis ir palaikė vienas kitą intensyviame profesiniame kelyje.

„Jis padėjo man realizuoti save ir pasiekti tai, apie ką svajojau“, – apie vyrą sako fotografė.

Paklausta, kaip nuolatiniame darbų ir įvykių sūkuryje pavyksta neprarasti kūrybinio žvilgsnio, Greta pabrėžia gebėjimo sustoti svarbą.

„Norint kažką sukurti, įvertinti savo darbų kokybę ir atrasti giją, kuri galėtų virsti paroda, reikia sustoti. Tik pauzėje gali iš tiesų kažką sukurti. O kad tokios idėjos taptų realybe, reikia žmonių, kurie jomis patiki“, – sako parodos autorė.

Jubiliejinis vakaras – su muzika ir ypatingais akcentais

Jubiliejinio vakaro muzikine atmosfera ir techniniu renginio įgyvendinimu rūpinosi „Atik Esup“ komanda. Už DJ pulto stojo muzikos studijos įkūrėjas Rokas Baltūsis, o gyvos muzikos programą dovanojo dainininkė Monika Mėčiūtė.

Malonia staigmena susirinkusiesiems tapo „Cake Time“ sukurtas jubiliejinis tortas, papuoštas pirmąja spaudoje publikuota Gretos fotografija.

„Vintažinis Vilnius“ papildė ilgametę G. Skaraitienės autorinių parodų kolekciją. Fotografė jau yra pristačiusi parodas „100 tikrų žmonių portretų“, „Vilnius Jazz portretai“, „Džiazo sluoksniai“, „Mažyčiai mūsų gyvenimai“, „Neužmiršti“, „BrassMANIA“, „Su M. K. Čiurlioniu“, „Katės“, „Pilvai“, „Saldi akimirka“ ir kitas.

„Fotografija man padovanojo gyvenimą, pilną žmonių, istorijų ir akimirkų. Jeigu reikėtų rinktis iš naujo, pasirinkčiau lygiai tą patį kelią“, – sako G. Skaraitienė.

Paroda „Vintažinis Vilnius“ savaitę bus eksponuojama viešbutyje „Corner Hotel“ Vilniuje. Rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais ji persikels į verslo centrą K29, kur ją galės aplankyti dar daugiau sostinės gyventojų ir svečių.

Vyginto ir Vestos Skaraičių nuotr.

Įrašas Fotografė Greta Skaraitienė gausiame draugų būryje atšventė ypatingą progą pirmą kartą paskelbtas svetainėje Panelė.

„Žmonės vis dažniau renkasi ne vienas ilgas atostogas, o kelis trumpesnius poilsio ar pramogų laikotarpius per metus, išnaudodami savaitgalius, šventines dienas ar net spontaniškai susiplanuodami trumpą pabėgimą. Tai atsispindi ir mūsų duomenyse – praėjusiais metais poilsio pasiūlymų pardavimai augo apie 14 proc., o šiemet augimas jau artėja prie 20 proc.”, – teigia „Dovanų sala” vadovas Vainius Žalimas.

Taip pat pastebimas itin išaugęs susidomėjimas poilsio pasiūlymais darbo dienomis. Viena pagrindinių priežasčių – žymiai mažesnės kainos, o kartu ir mažesnis viešbučių, SPA centrų bei kitų poilsio vietų užimtumas nei savaitgaliais. 

„Populiarėja trumpi poilsio paketai, SPA apsilankymai, degustacijos, aktyvios pramogos. Tokios patirtys leidžia greitai pakeisti aplinką, atsitraukti nuo kasdienės rutinos ir kokybiškai pailsėti net per vieną ar dvi dienas. Pagal mūsų pardavimų duomenis, šiuo metu populiariausia išlieka nakvynių kategorija, ji sudaro daugiau nei pusę trumpalaikio poilsio pasiūlymų pasirinkimų, toliau rikiuojasi SPA pasiūlymai ir gurmaniškos patirtys”, – pastebi V. Žalimas.

Vasaros sezonu ryškiausiai pastebima tendencija – sezoninių pramogų, tokių kaip poilsis gamtoje ar skrydžiai, pardavimų augimas. Taip pat itin išauga poilsinių pasiūlymų pirkimas pajūryje, nors SPA poilsis ar nakvynės viešbučiuose išlieka paklausūs visus metus.

Visgi vis dažniau renkamasi ne tik pačią nakvynę, bet ir kompleksines patirtis, kurios leidžia vienoje išvykoje suderinti poilsį ir pramogas.

„Žmonės renkasi tai, kas palieka įspūdį, o ne tik suteikia vienkartinę paslaugą. Dėl to vidutinė krepšelio vertė po truputį auga, nes kartu auga ir lūkesčiai pačiai patirčiai”, – priduria pašnekovas.

„Pabėgimus” siūlo ir įmonės

Šioms tendencijoms įtakos turi ir tai, kaip darbuotojai keičia savo atostogų įpročius. Nors Darbo kodeksas numato, kad darbuotojai bent kartą per metus turėtų nepertraukiamai atostogauti dvi savaites, likusias atostogų dienas stengiamasi išnaudoti kuo lanksčiau, pastebi personalo atrankos įmonės „Alliance for Recruitment” partneris Andrius Francas. Ypač jaunesni darbuotojai renkasi trumpesnes išvykas, atostogas derina su savaitgaliais ar šventinėmis dienomis, taip sukurdami daugiau progų trumpam atsitraukti nuo darbo rutinos.

Kartu su nuotolinio darbo galimybėmis išpopuliarėjo ir vadinamosios darbostogos, leidžiančios tam tikrą laiką dirbti iš kitos vietos. Tiesa, darbdaviai dažniausiai tikisi, kad išvykę darbuotojai išliks panašioje laiko juostoje, tad jie veikiau renkasi poilsį Lietuvoje ar kitose Europos šalyse.

„Ši praktika leidžia pakeisti aplinką neprarandant darbo ritmo, o daugelis organizacijų jau numato tam tikrą laikotarpį per metus, kai darbuotojai gali dirbti nuotoliniu būdu ne iš savo įprastos darbo vietos.  Tokias galimybes dar labiau išplėtė technologijų pažanga. Patikimas interneto ryšys bei išvystyta infrastruktūra Europos Sąjungoje leidžia darbuotojams lengviau dirbti iš kitų miestų ar šalių”, – teigia A. Francas.

Anot jo, bendrai lankstumas šiandien tampa vienu svarbiausių kriterijų darbuotojams renkantis darbovietę, o galimybė periodiškai pakeisti darbo aplinką daugeliui tampa papildoma motyvavimo priemone.

Eksperto teigimu, toks trumpalaikis darbo vietos pakeitimas išties gali turėti teigiamos įtakos darbuotojų savijautai. Nauja aplinka padeda atsitraukti nuo rutinos, skatina kūrybiškumą, leidžia „pravalyti galvą”, ypač jei dirbama arčiau gamtos ar prie jūros.

Vis dėlto darbostogos nėra vienodai patrauklios visiems. Vieniems tai galimybė suderinti darbą ir keliones, kitiems – papildomas stresas. Taip pat skiriasi ir darbuotojų gyvenimo situacijos: vieni keliauja savarankiškai, kiti derina darbą su šeimos poreikiais ar vaikų priežiūra.

„Vis daugiau organizacijų atsisako vienodų naudų visiems darbuotojams ir suteikia galimybę patiems pasirinkti, kaip išnaudoti papildomų naudų biudžetą. Greta sporto klubų ar kitų gerovės priemonių atsiranda ir papildomos nuotolinio darbo ar darbostogų dienos, leidžiančios darbuotojams pasirinkti jiems tinkamiausią variantą”, – sako A. Francas.

Darbostogų vietą sukūrė patys

Investicinių fondų valdymo įmonė „Demus Asset Management” kartu su mados aksesuarų prekės ženklu BURGA Nidoje neseniai atidarė naują bendradarbystės erdvę, kurioje įrengtos 45 darbo vietos.

Kaip pasakoja „Demus Asset Management” turto valdytoja Rita Rotaru, vis daugiau specialistų ieško vietų, kuriose galėtų išlaikyti įprastą darbo ritmą, tačiau kartu pakeisti aplinką ir atsitraukti nuo kasdienės rutinos. Darbostogos šiuo atveju Lietuvoje pamažu tampa standartiniu darbo formatu.

„Būtent ši tendencija paskatino sprendimą Nidoje įkurti bendradarbystės erdvę. Idėja gimė siekiant prasmingai įveiklinti turimas patalpas ir kartu atsakyti į akivaizdų rinkos poreikį – kurorte netrūko žmonių, atvykstančių dirbti nuotoliniu būdu, tačiau jiems stigo tam pritaikytos profesionalios darbo vietos. Rami aplinka, gamta ir marių panorama padeda atsitraukti nuo kasdienio tempo, mažina įtampą, leidžia lengviau susikoncentruoti”, – pastebi R. Rotaru.

Anot jos, trumpi pabėgimai populiarėja tiek tarp individualiai dirbančių specialistų, tiek tarp įmonių komandų, nors jų poreikiai skiriasi. Pavieniai darbuotojai dažniau sprendimą priima spontaniškai ir į kurortą atvyksta kelioms dienoms ar savaitei, o organizacijos tokias išvykas planuoja iš anksto, derindamos darbą su strateginėmis sesijomis ar komandos stiprinimu.

„Nors didžiausias susidomėjimas darbostogomis išlieka vasaros mėnesiais, rugsėjis, spalis ar net lapkritis gali tapti patraukliu laiku įmonių strateginėms sesijoms ir komandos išvykoms, kai kurortas tampa ramesnis, o pasikeitusi aplinka padeda iš naujo įvertinti tikslus ir pasirengti intensyvesniam metų etapui”, – teigia įmonės atstovė.

Ji prognozuoja, kad darbostogos ateityje darbdavių bus vis labiau vertinamos kaip investicija į darbuotojų motyvaciją ir geresnę savijautą.

Įrašas Lietuviai nebenori taupyti atostogų: darbdaviai ieško naujų būdų leisti darbuotojams atsikvėpti pirmą kartą paskelbtas svetainėje Panelė.

Koncerto metu tarp žiūrovų pasirodė grupės JAUTI lyderis Džiugas Širvys. Gabrielė, pastebėjusi kolegą salėje, pasveikino jį nuo scenos, o netrukus Džiugas spontaniškai pasiūlė kartu atlikti jų bendrą kūrinį „Pražys“ – vieną populiariausių Gabrielės dainų.

Jokio išankstinio susitarimo, jokios repeticijos. Vos po kelių akimirkų Džiugas jau lipo į sceną, o atlikėjai, dalindamiesi vienu mikrofonu, publikai dovanojo nuoširdų ir gyvą pasirodymą. Gabrielė, sėdėdama prie pianino, su šypsena bandė prisitaikyti prie netikėtos situacijos – viena kėdė, vienas mikrofonas ir daug juoko. Būtent tas natūralumas ir nesurežisuota akimirka tapo vienu įsimintiniausių vakaro momentų.

Publika spontanišką duetą pasitiko gausiais aplodismentais ir kartu dainavo kiekvieną „Pražys“ žodį, sukurdama ypatingą atmosferą, kuri dar kartą priminė, kad gražiausi koncertų momentai dažnai gimsta visiškai netikėtai.

Šis koncertas tapo pirmuoju šios vasaros akustinių koncertų ciklo Juodkrantės amfiteatre renginiu. Artimiausias susitikimas su publika čia vyks liepos 24 dieną, kai į sceną žengs Linas Adomaitis. Vėliau klausytojų laukia Monika Liu (rugpjūčio 1 d.) ir Giedrė (rugpjūčio 8 d.).

Įrašas Netikėtas Gabrielės Vilkickytės ir Džiugo Širvio duetas Juodkrantėje sužavėjo publiką pirmą kartą paskelbtas svetainėje Panelė.

1.Neredaguokite prašymo pagal nuogirdas ir informaciją viešuose forumuose.

Paskutinę dieną socialiniuose tinkluose ir grupėse atsiranda begalė „patikimos informacijos“, kad kažkur „visi stoja“, „balai kyla“, „vietų neliks“. Niekas, netgi aukštosios mokyklos, nežino galutinių konkursinių balų iki priėmimo pabaigos. Taip pat kritiškai vertinkite šaltinį, teikiantį jums rekomendacijas apie svarbius gyvenimo sprendimus.

2. Pirmoje vietoje turi būti tai, ką labiausiai norite studijuoti.

Sistema neskiria „baudos“ už ambicingą pirmą pasirinkimą. Jei atitinkate minimalius reikalavimus – drąsiai rašykite svajonių programą pirmoje vietoje.

3. Išnaudokite visas prašymo galimybes.

Neapsiribokite 2–3 pasirinkimais. Jei domina kelios programos ar universitetai, įrašykite daugiau variantų pagal savo prioritetus, nes alternatyvų tikrai yra.

4. Eiliškumas reiškia jūsų prioritetus.

Jei būsite pakviesti į aukščiau esantį pasirinkimą, žemiau esančių sistema nebesvarstys. Todėl nesudėkite „dėl visa ko“ programų  bet kokia tvarka.

5. Neatimkite kitų svajonių.

Jei sąžiningai sau atsakote, kad gavę kvietimą studijuoti studijų sutarties nepasirašysite – neįveskite šios programos į savo prašymo pageidavimų sąrašą. Taip neatimsite galimybės iš savo draugo ar kito apie šią programą svajojančio žmogaus.

6. Jeigu svarstote apie kelias programas – rinkitės suteikiančią platesnes galimybes.

Dažnai universalesnė programa leidžia vėliau specializuotis, o labai siaura kryptis gali apriboti pasirinkimus.  

7. Nelyginkite savęs su draugais.

Draugo pasirinkimai nebūtinai tinka jums. Jūsų tikslai, gebėjimai ir motyvacija gali būti visiškai kitokie.

8. Neapsigaukite vien programos pavadinimu.

Tos pačios krypties programos kituose universitetuose gali labai skirtis turiniu, praktika, partneriais ir karjeros galimybėmis.  Ar tikrai perskaitėte studijų planą?

9. Nepamirškite praktinių dalykų.

Bendrabutis, miestas, kelionės, finansai, galimybė derinti darbą ir studijas – visa tai po rugsėjo tampa labai svarbu. Ar tikrai žinote, kokiu būdu finansuosi studijas ir pragyvenimą, jeigu tuo teks rūpintis savarankiškai?

10. Nepanikuokite.

Kiekvienais metais paskutinę dieną daug stojančiųjų keičia prašymus po kelis kartus. Dažniausiai tie spontaniški pakeitimai nėra geriausi sprendimai. Jei prašymą apgalvojote prieš savaitę, jis greičiausiai ir šiandien yra geras. Be to, išvengsite techninių klaidų savo prašyme, kurios gali nulemti likusius studijų metus.

Svarbu atminti – jeigu neįstojote į norimas studijas, dar galite dalyvauti papildomuose priėmimo etapuose, kadangi ne visi, gavę kvietimą pagrindinio priėmimo metu, pasirašo studijų sutartis.

Šiais metais papildomo priėmimo etapas vyks nuo rugpjūčio 4 iki 7 d. 12 val. Papildomo priėmimo antrasis etapas vyks rugpjūčio 14–17 d. 

Įrašas Paskutinės minutės patarimai, kaip sėkmingai įstoti į svajonių studijas pirmą kartą paskelbtas svetainėje Panelė.

Šiandien Agnė sako pagaliau atradusi profesiją, kurioje kasdien tenka mokytis, stebėti ir ieškoti atsakymų. O po darbo jos laukia dar vienas iššūkis – „Agility“ (liet. vikrumo) sportas, kuriame ji su australų avigane Mela siekia aukščiausių rezultatų.

Ne miško vaikas, bet mišką pasirinko

Nuo dvejų metų Agnė augo bute prie parko. Nors gamta buvo šalia, vaikystėje ją labiau nei medžiai traukė gyvūnai.

„Kai nuvažiuodavau į kaimą, susigaudydavau visus katinus, su šunimis išsibučiuodavau. Visą laiką galvojau, kad noriu būti veterinare“, – prisimena ji.

Mintis apie miškininkystę atsirado netikėtai, Agnei sužinojus, kad anksti žuvęs senelis dirbo miškų ūkyje. Ji pradėjo artimųjų klausinėti, koks buvo jo darbas ir ką apskritai veikia miškininkai.

Domėjimasis netrukus virto konkrečiu pasirinkimu. Paaiškėjo, kad miškininkystės studijose susijungia Agnei artimos sritys – biologija, chemija, gamtos pažinimas ir galimybė dirbti ne vien kabinete.

„Nebuvau užaugusi miške ir neturėjau aiškaus šeimoje perduoto plano tapti miškininke. Tačiau pradėjusi domėtis supratau, kad šioje profesijoje yra daug dalykų, kurie man iš tikrųjų svarbūs“, – pasakoja Agnė.

Miškininkystę ji studijavo Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje, o magistrantūros studijas baigė Kopenhagos universitete. Danijoje Agnė prisidėjo prie ilgalaikio mokslinio tyrimo, kuriame buvo analizuojamas anglies kaupimas miškuose.

Tyrimas tuo metu buvo vykdomas jau apie septyniasdešimt metų, tad Agnės studijų laikotarpis buvo tik nedidelė ilgo proceso dalis. Pasak jos, ši patirtis padėjo dar aiškiau suprasti, kad miško procesai trunka dešimtmečius ir gerokai peržengia vieno žmogaus profesinį kelią.

„Smagu prisidėti prie darbo, kurio mastas gerokai peržengia vieno žmogaus studijas ar profesinį kelią. Miške procesai vyksta kitaip – jų rezultatų kartais tenka laukti dešimtmečius“, – sako ji.

Į darbą, kuriame norisi likti

Baigusi studijas ir grįžusi į Lietuvą Agnė ne iš karto pradėjo dirbti miškininke. Kurį laiką ji dirbo banke, vėliau – aplinkosaugos specialiste privačioje įmonėje. Vis dėlto mintis apie darbą pagal įgytą specialybę niekur nedingo.

2025 m. Agnė prisijungė prie VMU Trakų regioninio padalinio Žėronių girininkijos kolektyvo.

„Atėjau galvodama: duokite, parodykite, kaip reikia dirbti miškininkystėje. Norėjau kuo daugiau pamatyti, išmokti ir pagaliau išbandyti tai, kam ruošiausi studijuodama“, – pasakoja ji.

Pradėjus dirbti ypač svarbus tapo kolegų palaikymas. Žėronių girininkijoje, pasak Agnės, ji rado aplinką, kurioje galima klausti, mokytis iš daugiau patirties turinčių specialistų ir pačiai imtis iniciatyvos.

„Dabar pagaliau jaučiuosi savo vietoje. Nebėra vidinio noro vis ieškoti ko nors kito. Liko tik noras mokytis“, – sako Agnė.

Miškininko darbe svarbiausia – pastebėti

Miškininko darbas apima gerokai daugiau nei buvimą gamtoje. Reikia planuoti darbus, stebėti medynų būklę, vertinti pokyčius, pildyti dokumentus ir priimti sprendimus, kurių poveikis gali būti matomas tik po daugelio metų. Todėl šioje profesijoje svarbios ne tik specialybės žinios, bet ir atsakomybė, kruopštumas bei gebėjimas matyti platesnį vaizdą.

Agnė šypsosi, kad vaikščioti po mišką iš tiesų tenka nemažai, tačiau kiekvienas išėjimas turi konkretų tikslą ir reikalauja atidumo. Nors dalis užduočių kartojasi, jos atliekamos vis kitoje vietoje, kitomis oro sąlygomis ir skirtinguose medynuose.

„Pušynas pušynui nelygus, nors mūsų girininkijoje jų daugiausia. Vieną dieną brauniesi per dilgėlyną, kitą vaikštai po pušyną, kuris primena Vingio parką. Kartais atrodo, lyg būtum išėjusi ne dirbti, o pasivaikščioti, tačiau tuo metu turi nuolat stebėti aplinką ir vertinti tai, ką matai“, – pasakoja miškininkė.

Darbų ritmą lemia metų laikai. Vienu metu daugiau dėmesio tenka planavimui, kitu – darbams miške, medynų stebėjimui ar konkrečios situacijos vertinimui. Būtent aiškumo ir kaitos derinys Agnei patinka labiausiai.

„Monotonija – ne man. Mėgstu tvarką ir noriu žinoti, ko siekiu, bet kartu svarbu, kad darbe liktų vietos naujiems atradimams“, – sako ji.

Pamačiusi nepažįstamą augalą, Agnė jį nufotografuoja, ieško informacijos, o prireikus tariasi su kolegomis.

„Kaip gamtoje gali būti nesmalsu?“ – klausia miškininkė.

Todėl miškininkui svarbu ne tik žinoti, bet ir gebėti stebėti, kelti klausimus bei pripažinti, kad ne viską gali žinoti iš karto. Miškas yra sudėtinga sistema, todėl vienas atsakymas dažnai atveria dar daugiau klausimų.

Į mišką – kartu su Mela

Miškininkę į mišką kartais atlydi australų aviganė Mela. Ji – ne tik Agnės augintinė, bet ir „Agility“ partnerė.

Susidomėjimas šia veikla prasidėjo Agnei internete pamačius, kaip borderkolis įveikia šunų vikrumo trasą.

„Pagalvojau: šunys taip gali daryti? Ir aš noriu!“ – prisimena ji.

Pirmiausia atsirado noras išbandyti sportą, o tik vėliau – Mela. Agnė ieškojo protingo, energingo ir aktyviai veiklai tinkamo šuns. Pasirinkusi australų aviganę, ji pradėjo nuosekliai kurti ryšį, be kurio sėkmingai pasirodyti trasoje būtų neįmanoma.

Prieš startą vedlys turi vos kelias minutes įsiminti teisėjo sudarytą trasą, o vėliau bėgdamas tiksliai parodyti šuniui kryptį, kliūčių seką ir reikiamus posūkius.

„Daugelis galvoja, kad tai tik šuns sportas ir jis viską daro vienas. Iš tiesų tai komandinis darbas. Žmogus lygiai taip pat bėga, galvoja, priima sprendimus ir dirba“, – aiškina Agnė.

Agnė ir Mela jau pasiekė aukščiausią – A3 – „Agility“ klasę, yra lipusios ant prizininkų pakylos Lietuvoje ir užsienyje, taip pat dalyvavo atrankoje į pasaulio čempionatą.

Už trumpų pasirodymų trasoje slypi daug darbo. Mela reguliariai atlieka fizinio pasirengimo pratimus, tačiau viena naudingiausių treniruočių vyksta be specialios įrangos – miške. Čia šuniui tenka peržengti šakas, lipti per kelmus, judėti nelygiu paviršiumi ir išlaikyti pusiausvyrą.

Agnė sako, kad darbas miške ir sportas su Mela turi daug bendro. Abiejose veiklose reikia pastabumo, kantrybės, greitos reakcijos ir gebėjimo pasitikėti savo žiniomis. Svarbu ne tik matyti tai, kas yra prieš akis, bet ir numatyti, kas gali nutikti toliau.

„Mano smegenys nuolat kutenamos – vis kažkas vyksta ir vis atsiranda ką išsiaiškinti. Turbūt todėl miškininkystėje jaučiuosi savo vietoje“, – sako Agnė.

Įrašas Miškininkė Agnė: profesijos pasirinkimą įkvėpė senelio nuotrauka pirmą kartą paskelbtas svetainėje Panelė.

Kitoks skambesys, konceptualus vaizdo klipas ir visiškai naujos nuotaikos dainininko muzikos studijoje. Daugiau nei po pusės metų pertraukos Saulius Prūsaitis grįžta ir verčia naują puslapį. 

„Sąmoningai pasirinkau pertrauką, nes jutau, kad nebeįdomu daryti, ką dariau anksčiau. Jutau didelį vidinį pokyčių poreikį ir galų gale išgryninau sau, ką noriu kurti ir kaip tai turi skambėti”, – sako jis ir žada naują, visai kitokį, nei anksčiau buvę, albumą.

Jo įžangine daina ir tampa „Be tavęs man skauda širdį”, kurios plakatiškai ryškų vaizdo klipą žiūrėkite čia:

Vaizdo klipe vaidino visa dainininko grupė: Paulius Adomėnas, Ieva Krasauskaitė, Laimonas Jančas, Eglė Keturkė, Laimonas Staniulionis, ir žinoma, pats Saulius Prūsaitis.

Jis – klipo idėjos autorius ir režisierius, o nufilmuoti ir vizualiai apipavidalinti bei sudėlioti klipą padėjo operatorius Algirdas Vaičaitis bei montažo režisierius ir postprodukcijos kūrėjas Domas Verikas.

Nauja daina jau skambėjo koncertuose ir publikos reakcija žada jai populiarumą. „Beveik visas dainas (su labai retomis išimtimis) pirmiausia išbandau scenoje. Tai geriausias būdas suprasti, kokia bus tos dainos ateitis. Iš to, ką jau mačiau – šios gyvenimas bus neblogas”, – šypteli jis.

Įrašas Saulius Prūsaitis po pertraukos grįžta su netikėta daina: tai – naujas puslapis pirmą kartą paskelbtas svetainėje Panelė.

Karštą vasaros vakarą sausakimšame „OlyBar“ susirinko gausus būrys lankytojų, nusprendusių šeštadienį praleisti su muzika, kokteiliais ir „Pupyčių“ šou. Renginyje kartu su žiūrovais linksminosi komikas Mantas Katleris bei O. Pikul sužadėtinis, kovotojas Dominykas Dirkstys.

Vakaro metu skambėjo klausytojams puikiai pažįstami grupės hitai, o dalį jų Oksana ir Monika atliko įsimaišusios į žiūrovų minią. Ypač garsiai nuskambėjo kultiniu tapęs kūrinys „Pupytės“, kurį grupė šiemet prikėlė naujam gyvenimui. Beveik prieš du dešimtmečius išpopuliarėjusi daina privertė kartu dainuoti ir šokti visą Palangoje susirinkusią publiką.

Programą „OlyBar“ bare papildė ir dar viena išskirtinė pramoga – kiekvieną vasaros šeštadienį čia vykstančios Las Vegaso stiliaus (ne)tikros vestuvės, kurias vedė rokenrolo karaliumi Elviu Presliu persirengęs vedėjas. Simbolinį „taip“ ištarusių lankytojų laukė žiedai, gėlių arka, veliumas, puokštė ir nuotrauka prisiminimui, o viena iš porų „susituokė“ ant koncerto scenos.

Oficialios „Aurum 1006 km“ lenktynių dūzgės tapo triukšmingu keturias dienas trukusio automobilių sporto festivalio finaliniu akordu. Šiemet jau 27-ąjį kartą vykęs didžiausias Baltijos šalyse automobilių sporto festivalis žiūrovams pasiūlė gausybę renginių, tarp kurių – automobilių paradas, „OlyBet“ remiamas „Moterų iššūkis“, traukos lenktynės ar „Motor Fest“ paroda.

Lenktynių savaitę „OlyBar“ bare taip pat vyko „Moterų iššūkio“ dūzgių vakarėlis su Justės Kraujelytės ir Sauliaus Sakavičiaus dueto „Pluie de Comètes“, nemokama „Aurum 1006 km“ nugalėtojų taurės ekspozicija, o šalia Vytauto g. 35 pastato net tris dienas buvo eksponuojamas 2023 ir 2024 metų lenktynių čempionų sportinis automobilis „Mercedes AMG GT3 EVO“.

Įrašas Palangą sudrebino karštas Oksanos Pikul ir Monikos Kvietkutės šou pirmą kartą paskelbtas svetainėje Panelė.

Dar neseniai dirbtinis intelektas daugeliui asocijavosi su futuristinėmis galimybėmis ir smalsumą žadinančiais eksperimentais. Pirmajai susižavėjimo bangai nuslūgus, vartotojų požiūris tapo gerokai pragmatiškesnis – technologija vis dažniau vertinama pagal tai, kiek laiko ji padeda sutaupyti ir ar geba palengvinti kasdien pasikartojančias užduotis.

Pietų Korėjos technologijų bendrovės duomenimis, dirbtinis intelektas (DI) tampa vienu svarbiausių kriterijų renkantis išmanųjį įrenginį. Iš jo vartotojai tikisi ne įspūdingų demonstracijų, o praktiškų, laiką taupančių sprendimų kasdienybėje.

„Samsung“ iniciatyva atlikto Baltijos šalių vartotojų nuomonės tyrimo duomenimis, 72 proc. apklaustųjų dirbtinį intelektą naudoja pirmiausia siekdami sutaupyti laiko. Pasak „Samsung Electronics Baltics“ komunikacijos vadovės Lietuvoje Eglės Tamelytės, tai žymi brandesnį vartotojų požiūrį į technologijas.

„Prieš porą metų daugiausia kalbėjome apie tai, ką dirbtinis intelektas galės padaryti ateityje. Šiandien vartotojams kur kas svarbiau, kuo jis gali būti naudingas čia ir dabar. Jie vertina ne pačią technologiją, o jos gebėjimą greičiau pateikti atsakymus, palengvinti kasdienes užduotis ir išvengti nereikalingo blaškymosi“, – sako E. Tamelytė.

Keičiasi ir telefono pasirinkimo kriterijai

Praktiškesnis požiūris į DI pastebimas ir renkantis išmaniųjį telefoną. Apklausos duomenimis, geresnes dirbtinio intelekto galimybes kaip vieną svarbiausių ateities telefono savybių įvardijo 22 proc. Lietuvos respondentų. Estijoje šį atsakymą pasirinko 17 proc., o Latvijoje – 13 proc. apklaustųjų.

Palyginimui, geresnę kamerą kaip svarbiausią ateities telefono funkciją Lietuvoje įvardijo vos 3 proc. respondentų. Vis dėlto E. Tamelytė pabrėžia, kad tai nereiškia, jog kamera ar kiti techniniai parametrai prarado reikšmę – veikiau vartotojai juos vis dažniau vertina pagal tai, kokią praktinę naudą jie suteikia.

„Svarbiausia tampa ne tai, kiek procesų įrenginys atlieka vienu metu, o ar galutinį rezultatą galima pasiekti greitai, paprastai ir intuityviai. Todėl šiandien vertinamas ne funkcijų skaičius, bet tai, kaip sklandžiai jos veikia kartu ir kuria vientisą naudojimosi patirtį“, – aiškina E. Tamelytė.

Telefonas tampa kasdieniu asistentu

Šią besikeičiančių vartotojų lūkesčių kryptį atspindi ir naujos kartos sulenkiami telefonai, tokie kaip „Samsung Galaxy Fold7“. Didesnis atlenkiamas ekranas leidžia vienu metu greta matyti pradinę informaciją ir dirbtinio intelekto pateiktą rezultatą, todėl nereikia nuolat pereiti iš vienos programėlės į kitą ar nutraukti atliekamos užduoties.

Pavyzdžiui, vartotojas gali vienoje ekrano dalyje peržiūrėti dokumentą, o kitoje – jo santrauką, greta nuotraukos matyti redagavimo pasiūlymus arba šalia paieškos rezultatų gauti papildomą paaiškinimą.

„Vertingiausi technologiniai sprendimai yra tie, kuriuos galima pradėti naudoti intuityviai, be ilgo mokymosi. Jie turėtų padėti būtent tada, kai to reikia – ieškant informacijos, kuriant turinį, planuojant ar bendraujant. Taip telefonas tampa ne papildomo dėmesio reikalaujančiu įrenginiu, o kasdieniu asistentu, padedančiu užduotis atlikti paprasčiau ir greičiau“, – pažymi ekspertė.

Įrašas  Naujas kriterijus renkantis telefoną: vartotojai vertina, kiek laiko tai padeda sutaupyti pirmą kartą paskelbtas svetainėje Panelė.

2026 m. „Samsung“ užsakymu atliktas „Nordstat“ tyrimas atskleidė, jog didžioji dalis, net 8 iš 10, lietuvių telefoną naudoja ne tik bendravimui, bet ir darbui.

Dažniausiai telefone žmonės tikrina darbinį paštą, tą daro 36 proc. žmonių, o beveik du trečdaliai – 64 proc. – kasdien naudoja įvairias kitas programėles, skirtas darbo užduočių atlikimui. Tyrimo duomenys taip pat parodė, kad lietuviai išsiskiria tarp kitų Baltijos šalių gyventojų tuo, jog yra aktyviausi kelių užduočių vykdytojai vienu metu ir aiškiausiai išreiškia poreikį pažangesniems produktyvumo sprendimams mobiliuosiuose įrenginiuose. Apie 58 proc. lietuvių pageidautų ne tik sklandesnio perėjimo tarp programėlių, bet ir galimybės atlikti sudėtingesnius darbus telefonu.

Tai dar labiau komplikuoja gyventojų santykį su skaitmenine erdve – dar pernai atliktas „Telia“ tyrimas parodė, jog jau ir taip net 96 proc. žmonių rytą pradeda tikrindami telefoną, o 90 proc. tai daro prieš miegą. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad toks kasdienis režimas veda prie skaitmeninio perdegimo – lėtinio nuovargio būsenos, kurią sukelia nuolatinis buvimas virtualioje erdvėje.

„Išmanieji telefonai jau tapo neatsiejama darbo priemone, o vartotojų lūkesčiai šiuo klausimu auga dar sparčiau. Viena vertus, galima džiaugtis tokiu augančiu noru būti produktyviems, kita vertus tai didina riziką pervargti nuo nuolatinio buvimo informaciniame triukšme“, – sako „Telia“ Skaitmeninės įtraukties vadovė Julija Markeliūnė.

Paprasti veiksmai, kurie padės pailsėti nuo ekranų

Įtarimų dėl skaitmeninio nuovargio gali kilti tuomet, kai pasidaro sunku susikaupti, žmogus jaučiasi emociškai išsekęs ir fiziškai išsunktas net tuomet, kai iš tikrųjų poilsiauja, atkreipia dėmesį J. Markeliūnė.

„Kai įvairūs „Teams“, „Outlook“, „Instagram“, „Facebook“ pranešimai kartu be perstojo plūsta visą dieną, nervų sistema pastoviai yra padidinto budrumo būsenoje. Tai gali stipriai varginti, todėl galbūt vertėtų pagalvoti apie tam tikras atsitraukimo strategijas“, – atkreipia dėmesį J. Markeliūnė.

Nors darbo metu pailsėti nuo technologijų gali būti sudėtinga, nusibrėžti ribas tarp realybės ir virtualios erdvės yra sveika. Ekspertė davė keletą patarimų, kuriais vadovaujantis galite palaikyti balansą tarp ekranų ir poilsio.

Pirmiausia, apibrėžkite zonas ir laiką be ekranų. Pavyzdžiui, prie pietų stalo, susitikimų metu ar vakare prieš miegą. Rekomenduojama mažiausiai 30–60 minučių iki miego nenaudoti telefono bei kompiuterio, nežiūrėti televizoriaus. Norintiems lengviau laikytis šių ribų gali pasitarnauti ir „Telia“ sukurta „Ryšio dėžė“ – simbolinis įrankis, skatinantis bent valandai per dieną atidėti telefoną ir daugiau dėmesio skirti aplinkiniams bei kokybiškam poilsiui.

Išjunkite nereikalingus pranešimus ir suplanuokite konkretų laiką, kada tikrinsite el. laiškus bei žinutes, o dirbdami nepamirškite pailsinti akis – kas 20 minučių bent 20 sekundžių pažiūrėkite į tolumoje esantį objektą. Reguliariai judėkite ir darykite pertraukas, bent kartą per valandą atsistokite ir nueikite, pavyzdžiui, atsigerti vandens.

„Sąmoningai rinkitės veiklas už skaitmeninės erdvės: skaitykite popierines knygas, rašykite užrašus ranka, sportuokite, leiskite laiką gamtoje. Bent kartą per savaitę verta suplanuoti kelias valandas ar net visą dieną be socialinių tinklų ir nebūtinų įrenginių, kad atgautumėte dėmesio koncentraciją ir energiją“, – rekomenduoja J. Markeliūnė.

Įrašas Šie simptomai išduoda skaitmeninį perdegimą: ekspertė įvardija, kaip sau padėti  pirmą kartą paskelbtas svetainėje Panelė.

Dainininkė prisipažįsta, kad muzikinė pauzė buvo ne atsitiktinė. „Tai buvo laikas reikalaujantis daugiau iššūkių, kantrybės. Nusimetinėjo senos versijos, seni įsitikinimai. Ir tas laukimo etapas, kol įsitvirtina naujesnė tavo versija, gali būti kiek bauginantis. Dariau sąmoningą pertrauką, kroviau patirtį, išgyvenimus ir dabar noriu tai sudėti į naująjį albumą“, – sako Iglė.

Daina „Man atsakyki“ gimė iš labai žmogiškų jausmų: laukimo ir ilgesio. „Kartais atrodo, kad lauki ne tik žmogaus, bet ir savęs šalia jo. Daina yra apie tas bemieges naktis, kai mintys sukasi ratu, skaičiuoji minutes ir ieškai atsakymo į klausimą, kurio niekas kitas be tavęs atsakyti negali. Tekste žodžių nėra daug. Norėjosi palikti vietos klausytojo mintims ir išgyvenimams“, – sako ji.

„Man atsakyki“ – ir apie nekantrumą, savęs ieškojimą per nepatogius dalykus. Apie jausmą, kad nebegali pasivyti kitų. Tačiau lenktynės baigiasi, kai supranti, kad  iš tiesų nėra kur skubėti. Ir lenktyniauti nėra su kuo, visi mes savam pažinimo kely“, – įsitikinus dainininkė.

Dainos „Man atsakyki“ klausykitės čia: https://youtu.be/wtEKJbvmMkc

Daina „Man atsakyki“ – tikrai ne paskutinė naujiena, kurią jums parengė Iglė. Visai neseniai dienos šviesą išvydo ir netikėtas jos ir dainininkės Edilijos Nikartaitės (buvusi „Geltona“) duetas „Tu netikėjai manim“. Iglė turi suplanavusi ir dar kelias dainų premjeras, kurios bus pristatytos visai netrukus.

Dainininkė šypsosi – vasarą spės suderinti ir poilsį, ir darbą. „Noriu viso albumo, noriu koncertų su savomis naujomis ir senomis dainomis. Mano muzikinis kelias nėra tipiškas: toks vingiuotas, su sustojimais. Tačiau dabar atrodo, kad pagavau pagreitį ir viskas vyksta beprotišku greičiu“, – juokėsi Iglė.

Įrašas Iglė pristato naują dainą: kodėl dainoje mažai žodžių ir kas laukia ateityje  pirmą kartą paskelbtas svetainėje Panelė.