Po popiežiaus Pranciškaus mirties 2025 m. balandžio 21 d. Katalikų Bažnyčia ruošiasi naujojo pontifiko rinkimams. Nors konklava dar neprasidėjo, jau dabar žiniasklaidoje ir tarp Vatikano stebėtojų aptariami galimi kandidatai, vadinami „papabile“ – tie, kurie turi realių galimybių tapti popiežiumi.​

🔹 Kas gali būti išrinktas?

Teoriškai popiežiumi gali tapti bet kuris pakrikštytas katalikas vyras. Tačiau praktiškai per pastaruosius 700 metų visi popiežiai buvo renkami iš Kardinolų kolegijos narių.

🔹 Galimi kandidatai

Nors oficialių kandidatų sąrašas neskelbiamas, žiniasklaidoje minimi keli kardinolai:​

• Kardinolas Peteris Turksonas (Gana) – buvęs Vatikano Teisingumo ir taikos tarybos vadovas, žinomas dėl savo darbo socialinio teisingumo srityje.​

• Kardinolas Luisas Antonio Tagle (Filipinai) – buvęs Manilos arkivyskupas, šiuo metu vadovaujantis Evangelizacijos kongregacijai, laikomas progresyviu ir artimu Pranciškaus linijai.​

• Kardinolas Pietro Parolinas (Italija) – Vatikano valstybės sekretorius, turintis didelę diplomatinę patirtį.​

• Kardinolas Marc Ouellet (Kanada) – vadovavęs Vyskupų kongregacijai, žinomas dėl savo teologinių žinių ir konservatyvių pažiūrų.​

Šie kandidatai atspindi skirtingas Bažnyčios kryptis – nuo progresyvių iki konservatyvių. Rinkimų metu kardinolai sieks išrinkti pontifiką, kuris galėtų suvienyti Bažnyčią ir atliepti šiuolaikinius iššūkius.​

🔹 Kada prasidės konklava?

Pagal tradiciją, konklava prasideda praėjus 15–20 dienų po popiežiaus mirties. Šiuo laikotarpiu vyksta gedulo apeigos ir pasiruošimas rinkimams. Konklava vyks Siksto koplyčioje, kurioje kardinolai, laikydamiesi griežto slaptumo, balsuos už naująjį popiežių.​

The post Kas gali tapti naujuoju popiežiumi? Pagrindiniai kandidatai po Pranciškaus mirties appeared first on PANELĖ.

Popiežiaus mirtis pažymi ne tik Bažnyčios netektį, bet ir naujo etapo pradžią – Vatikano širdyje prasideda vienas seniausių ir paslaptingiausių procesų pasaulyje – naujo popiežiaus rinkimai, dar vadinami konklava. Ši ceremonija pasižymi griežtais ritualais, giliais simboliais ir, žinoma, pasaulio žvilgsniu nukreiptu į Vatikano dūmus.

🔹 Kas gali būti išrinktas popiežiumi?

Teoriškai popiežiumi gali būti išrinktas bet kuris pakrikštytas katalikas vyras. Tačiau praktiškai jau šimtmečius šis vaidmuo patikimas tik kardinolams, dažniausiai – iš vadinamojo Kardinolų kolegijos. Popiežiumi dažniausiai tampa vienas iš kardinolų, turinčių teisę balsuoti – t. y. jaunesnių nei 80 metų.

🔹 Kada prasideda konklava?

Konklava (lot. cum clave – „su raktu“) prasideda praėjus 15–20 dienų po popiežiaus mirties arba atsistatydinimo. Šis laikas skiriamas atsisveikinimo ceremonijoms ir visų kardinolų atvykimui į Vatikaną.

🔹 Rinkimų vieta – Siksto koplyčia

Visa rinkimų ceremonija vyksta Siksto koplyčioje Vatikane – tai uždara ir apsaugota erdvė, kurią saugo ne tik Šveicarų gvardija, bet ir šiuolaikinės technologijos. Kardinolai ten įleidžiami su griežtu pažadu laikytis visiško slaptumo. Jie negali naudotis telefonais, internetu ar turėti kontaktų su išoriniu pasauliu.

🔹 Kaip vyksta balsavimas?

Rinkimų metu kiekvienas kardinolas slapta rašo savo pasirinktą kandidatą ant balsavimo kortelės. Kad popiežius būtų išrinktas, jis turi gauti ne mažiau kaip du trečdalius balsų.

Balsavimas vyksta du kartus ryte ir du kartus vakare. Jei niekas neišrenkamas, procesas tęsiasi. Ši tradicija gali užtrukti nuo kelių dienų iki kelių savaičių.

🔹 Baltieji ir juodieji dūmai – kodėl jie tokie svarbūs?

Po kiekvieno balsavimo balsalapiai sudeginami. Jei popiežius dar neišrinktas, į ugnį pridedama specialių medžiagų, kad dūmai būtų juodi – tai ženklas, jog dar nėra sprendimo. Kai pagaliau išrenkamas naujas popiežius, į dangų pakyla baltas dūmas, skelbiantis džiugią žinią visam pasauliui.

🔹 Istorinė frazė: „Habemus Papam!“

Išrinkus naują popiežių, jis nedelsiant priima sprendimą – ar priima pontifiko pareigas. Jei atsakymas teigiamas, jis pasirenka popiežišką vardą, ir tada kardinolas protodiakonas išeina į Šv. Petro bazilikos balkoną ir ištaria visam pasauliui:
„Habemus Papam!“ – „Turime popiežių!“

🔹 Naujo popiežiaus pirmasis pasirodymas

Vos paskelbus naujojo popiežiaus vardą, jis pasirodo balkone, pasveikina tikinčiuosius, suteikia pirmąjį „Urbi et Orbi“ palaiminimą ir taip oficialiai pradeda savo pontifikatą.

🕊️ Rinkimai, kupini tikėjimo ir atsakomybės

Popiežiaus rinkimai nėra tik simbolinis įvykis – tai pasaulinės svarbos sprendimas, kuris lemia milijonų katalikų gyvenimą, Bažnyčios kryptį ir santykį su šiuolaikiniu pasauliu. Tai vienas seniausių ir reikšmingiausių rinkimų pasaulyje, kupinas tylos, maldos ir atsakomybės prieš Dievą bei žmoniją.

Įdomu: ilgiausiai trukusi konklava istorijoje vyko 1268–1271 metais ir truko net daugiau nei 2 metus, kol galiausiai buvo išrinktas popiežius Grigalius X.

The post Kaip renkamas naujas popiežius? Įdomūs faktai apie konklavą ir šimtmečius gyvuojančias tradicijas appeared first on PANELĖ.

Popiežius Pranciškus pirmadienį mirė, kaip pranešama, tikriausiai dėl smegenų veiklos sutrikimų, tokių kaip insultas, skelbė gydytojai, kuriuos cituoja Italijos žiniasklaida.

Ligoninės, kurioje popiežius Pranciškus buvo gydomas šiais metais dėl kvėpavimo takų infekcijos, gydytojai skelbė, kad dvasininkas mirė ramiai.

Gydytojai Italijos leidiniui „La Repubblica“ teigė, kad popiežiaus mirtis iš pirmo žvilgsnio nėra susijusi su kvėpavimo problemomis, dėl kurių jis šiemet buvo gydomas nuo vasario mėnesio. Dabar manoma, kad popiežius tikriausiai mirė dėl rimtų smegenų veiklos sutrikimų, todėl tikėtina, kad jo mirties priežastimi tapo insultas.

The post Atskleista popiežiaus mirties priežastis: smegenų veiklos sutrikimai appeared first on PANELĖ.

2025 metų balandžio 21-ąją pasaulis neteko popiežiaus Pranciškaus – žmogaus, kuris į Bažnyčios vadovo pareigas atnešė nuoširdumo, paprastumo ir atjautos dvasios. Nors jis jau iškeliavo amžinybėn, jo gyvenimas buvo kupinas įdomių, įkvepiančių ir netikėtų faktų, kurie atskleidžia, koks neeilinis tai buvo žmogus.

🔹 1. Pirmasis popiežius iš Lotynų Amerikos

Popiežius Pranciškus gimė 1936 m. Buenos Airėse, Argentinoje, kaip Jorge Mario Bergoglio. Jis tapo pirmuoju popiežiumi iš Lotynų Amerikos ir pirmuoju ne europiečiu Bažnyčios vadovu per daugiau nei tūkstantmetį.

🔹 2. Jėzuitas – išskirtinis pasirinkimas

Pranciškus buvo pirmasis jėzuitas popiežiaus istorijoje. Jėzuitų ordinas garsėja griežta drausme, asketizmu ir moksline veikla, todėl jų atstovai retai tampa pontifikais.

🔹 3. Atsisakė prabangių atributų

Iškart po išrinkimo jis atsisakė aukso siuvinėjimų, brangių rūbų ir net paprastų brangakmenių. Jis pasirinko ne pontifiko butą, o gyventi mažesnėje „Casa Santa Marta“ rezidencijoje – su kitais kunigais, vienuoliais ir darbuotojais.

🔹 4. Vaikystėje norėjo tapti chemiku

Jorge Bergoglio jaunystėje mokėsi chemijos ir net turėjo chemiko diplomą. Tačiau vėliau jo gyvenimo kryptį pakeitė dvasinis pašaukimas.

🔹 5. Dėl ligos neteko dalies plaučio

Dar būdamas jaunas, jis persirgo sunkia infekcija ir neteko dalies plaučio. Nepaisant to, jis visą gyvenimą išliko aktyvus ir energingas.

🔹 6. Mėgo futbolą ir buvo „San Lorenzo“ klubo gerbėjas

Kaip tikras argentinietis, popiežius mylėjo futbolą. Jis palaikė savo gimtojo miesto komandą „San Lorenzo“ ir kartais pasidžiaugdavo jos pergalėmis net oficialiuose susitikimuose.

🔹 7. Keliavo viešuoju transportu

Būdamas kardinolu Buenos Airėse, jis nesinaudojo asmeniniu vairuotoju. Važinėjo metro ar autobusu, gyveno kukliame bute ir pats gaminosi maistą.

🔹 8. Rinko netikėtą vardą – Pranciškus

Po išrinkimo jis pasirinko šv. Pranciškaus Asyžiečio vardą – tai buvo pirmas kartas, kai toks vardas buvo pasirinktas. Tai ženklino naują Bažnyčios kryptį – nuolankumą, rūpinimąsi vargšais ir gamtos apsaugą.

🔹 9. Tolerantiškas ir atviras naujovėms

Popiežius Pranciškus tapo žinomas dėl savo atviros laikysenos sudėtingais klausimais: LGBTQ+ bendruomenės, migrantų, klimato kaitos ar net dirbtinio intelekto tema. Jis skatino dialogą, o ne pasmerkimą.

🔹 10. Pirmasis popiežius G7 susitikime

2024 m. jis tapo pirmuoju istorijoje popiežiumi, dalyvavusiu G7 šalių viršūnių susitikime. Ten jis kalbėjo apie dirbtinio intelekto etiką ir būtinybę išsaugoti žmogišką orumą technologijų pasaulyje.

The post Įdomūs faktai, kurių galbūt nežinojote apie popiežių Pranciškų: paprastas žmogus su nepaprasta širdimi appeared first on PANELĖ.

2025 m. balandžio 21 d., Velykų pirmadienio rytą, Vatikano „Casa Santa Marta“ rezidencijoje, mirė popiežius Pranciškus. Jam buvo 88 metai. Mirtį 7:35 val. vietos laiku (8:35 val. Lietuvos laiku) paskelbė kardinolas Kevinas Farrellas, pabrėždamas, kad „visas jo gyvenimas buvo pašvęstas tarnystei Viešpačiui ir Jo Bažnyčiai“ .​

Popiežius Pranciškus, gimęs Jorge Mario Bergoglio 1936 m. Buenos Airėse, buvo pirmasis popiežius iš Lotynų Amerikos, pirmasis jėzuitas ir pirmasis ne europietis pontifikas per daugiau nei tūkstantmetį. Jis buvo išrinktas 2013 m. kovo 13 d. Per savo pontifikatą jis pasižymėjo nuolankumu, artumu žmonėms ir siekiu reformuoti Bažnyčią. Jis pabrėžė socialinį teisingumą, rūpinosi vargšais ir marginalizuotaisiais bei skatino atvirą dialogą aktualiais visuomenės klausimais.

Nepaisant sveikatos problemų, įskaitant plaučių uždegimą, dėl kurio jis buvo hospitalizuotas 2025 m. vasarį, popiežius iki paskutinės dienos tęsė savo tarnystę. Vos dieną prieš mirtį jis pasirodė Šv. Petro aikštėje, kur tūkstančiams tikinčiųjų palinkėjo „Linksmų Velykų“

Popiežiaus mirtis sukrėtė tikinčiuosius visame pasaulyje. Pasaulio lyderiai reiškia užuojautas ir atiduoda pagarbą mirusiam popiežiui. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pavadino jį „nuolankiu žmogumi, stovėjusiu pažeidžiamiausių ir silpniausiųjų pusėje“

Lietuvos vadovai taip pat reiškia užuojautą dėl popiežiaus Pranciškaus netekties. Ministras pirmininkas prisiminė popiežiaus vizitą į Lietuvą 2018 metais kaip „ypatingai šiltą ir įkvepiantį prisiminimą“

Popiežiaus laidotuvės greičiausiai bus rengiamos Šv. Petro aikštėje praėjus 4–6 dienoms po jo mirties. Joms vadovaus Kardinolų kolegijos dekanas Giovanni Battista Re .​

Popiežiaus Pranciškaus palikimas – tai nuolankumo, atjautos ir drąsos pavyzdys. Jo žodžiai ir darbai įkvėpė milijonus žmonių visame pasaulyje.

The post Velykų pirmadienio rytą mirė popiežius Pranciškus appeared first on PANELĖ.

Keturiasdešimt penktąjį gimtadienį švenčiantis aktorius Giedrius Savickas, prieš spektaklio „Atvira pora“ premjerą Panevėžyje, sulaukė tokios staigmenos, kuri paliko jį be žado ir privertė gerokai pasukti galvą. „Kalnapilio“ arenos užkulisiuose susirinkusi visa spektaklio komanda ir prodiuseriai įteikė jam gimtadienio dovaną: daiktą, kurio aktorius senokai norėjo ir net buvo suplanavęs įsigyti.

„O pagaliau gavau mikrobangę. O gal ten šuniukas?“ – atidarydamas sunkią dėžę šmaikščiai bandė spėti aktorius. Dėžėje nebuvo šuniuko, nebuvo ir mikrobangų krosnelės. Joje puikavosi specialaus modelio, Giedriaus senokai nužiūrėtas, „Technics“ patefonas. Daiktas gana retas ir specifinis.

Nieko nesuprantu…

„Palaukite… Nieko nesuprantu… Taigi, aš jį buvau radęs tik pas vieną pardavėją ir jau rengiausi po Velykų važiuoti pirkti… Bet… Aš niekam apie tai nesakiau… Kaip??? Kokiu būdu jūs sužinojot…. Nieko nesuprantu“, – amo atgauti negalėjo ir sunkiai žodžius rinko įprastai jų kišenėje neieškantis aktorius.

„Na… paleidai mintis į visatą ir visata tau jas grąžino materialiu pavidalu“ – mistifikavo dovanos teikėjai ir atsisakė išduoti, kokiu būdu jie išsiaiškino apie planuojamą pirkinį ir spėjo užbėgti jam už akių. 

Apžiūrinėdamas patefoną G. Savickas prisipažino, kad nors savęs audiofilu nelaiko, vis dėlto garsui kelia tikrai aukštus reikalavimus. Aktorius turi sukaupęs didžiulę muzikos, daugiausia džiazo, plokštelių kolekciją. Jis įsitikinęs, kad atradus tinkamą techniką, kuri skleidžia išties aukštos kokybės, tavo ausiai tinkantį, garsą, muzika suskamba visiškai kitaip.

„Atvira pora“

Tiesa, ilgai apžiūrinėti dovanos nebuvo laiko. G. Savickui drauge su kolege Toma Vaškevičiūte jau reikėjo lipti į sceną, kurioje jie pirmą kartą Panevėžyje vaidino komediją „Atvira pora“.

Juokinga ir pamokanti sutuoktinių, kurie bando išgelbėti santykių krizės ištiktą šeimą, istorija privertė salę kvatoti, o spektakliui pasibaigus ovacijos aidėjo ilgai.

Spektaklio „Atvira pora“ parodymas Panevėžyje buvo itin išskirtinis. „Kalnapilio“ arenos viduryje buvo pirmą kartą sukurta vadinamoji „juodoji dėžė“. Tamsiomis, beveik nuo lubų pakabintomis užuolaidomis iš keturių pusių ribojant erdvę, arenoje buvo suformuota jauki 800 žmonių talpinanti patalpa su scena, kurioje jauteisi tarsi tikroje teatro salėje.

Tokių novatoriškų priemonių buvo imtasi dėl Panevėžyje susiklosčiusios neįprastos situacijos: uždarius ilgai rekonstrukcijai bendruomenių rūmus, mieste nebeliko tinkamos vietos, kurioje galėtų pasirodyti nepriklausomi teatrai ir kiti kūrėjai, kurių šou reikalauja ne arenos, o salės erdvės.

Sukūrus „juodąją dėžę“, ši problema buvo išspręsta ir panevėžiečiai, ilgą laiką neturėję galimybės matyti naujausių nepriklausomų spektaklių, pagaliau galės jais mėgautis.

Balandžio pabaigoje „juodojoje dėžėje“ įvyks ir dar viena Panevėžio premjera: Mantas Stonkus pasirodys su populiariausiu šiuo metu Lietuvoje soliniu stand-up šou „Tūkstantmečio vaikas“. Į pasirodymą balandžio 26 d. jau parduodami paskutiniai bilietai.

O populiariąją komediją „Atvira pora“ su Giedriumi Savicku ir Toma Vaškevičiūte šį pavasarį dar bus galima išvysti: 04 19 – Palangos koncertų salėje, 05 22 – Vilniuje, „Compensa“ koncertų salėje, 05 28 – Klaipėdoje, „Žvejų“ rūmuose ir 05 29 – Kaune, VDU didžiojoje salėje. Bilietus platina manobilietas.lt

The post Giedrius Savickas 45-ojo gimtadienio proga sulaukė staigmenos, kuri paliko be žado appeared first on PANELĖ.

Balandžio 18 d. vakarą pasaulio bokso čempionas Eimantas Stanionis (30 m.) ir jo žmona interjero dizainerė Emilija tapo tėvais. Pora susilaukė dukros.

Džiugiomis naujienomis jiedu pasidalijo jau kitos dienos rytą, kuomet „Instagrame“ parodė pirmuosius kadrus su ką tik gimusiu kūdikiu.

Stanioniai dukrytei suteikė išskirtinį vardą – Elėja.

The post Eimantas Stanionis tapo tėvu: atskleidė ir vardą appeared first on PANELĖ.

Po 23-ejų metų pertraukos į sceną skambiai sugrįžusi grupė „Dinamika“ skelbia džiugią naujieną – liepos 5 dieną Palangoje surengs vienintelį vasaros koncertą pajūryje. Specialiai šiam pasirodymui atkurtas išskirtinis 1998-ųjų albumo „13mt“ viršelio dizainas, tapęs paskutiniu Irmos Jurgelevičiūtės albumu su grupe „Dinamika“.

Sugrįžti į didžiąją sceną grupės nariai gerbėjų buvo kalbinami jau labai ilgai, tačiau Irma Jurgelevičiūtė ir Gintautas Brokas šiam žingsniui pasiryžo tik po daugiau nei dviejų dešimtmečių. Prieš kelerius metus, „Dinamikos“ susikūrimo 30-ojo jubiliejaus proga, grupė leidosi į didyjį turą Lietuvoje ir užsienyje, kuris sulaukė milžiniško populiarumo.

Nuostabią muzikinę kelionę tęsiantys grupės nariai atskleidė, kad vieninteliam šios vasaros pasirodymui pajūryje pasirinko šventinį Lietuvos Valstybės dienos savaitgalį. Liepos 5-ąją Palangos koncertų salėje „Dinamika“ užkurs karštą koncertą, akomponuojami su geriausiais lietuvais muzikantais.

Specialiai šiam koncertui grupė nusprendė atgaivinti ne tik legendinius hitus, bet ir atkurti 1998-aisiais išleisto septintojo savo albumo „13mt“ („13 meilės tiesų“) ikonišką viršelio dizainą, tapusį paskutiniu Irmos Jurgelevičiūtės albumu su „Dinamika“.

„Man šis viršelis yra vienas iš gražesnių grupės istorijoje. Tos geltonos ir mėlynos spalvos, vėjas, išsidraikę plaukai man simbolizuoja laisvės pojūtį, vasarišką šilumą, saulę ir lengvumą. Šis viršelis buvo išskirtinis jau tada ir išlieka tokiu pat šiandien“, – pabrėžia I. Jurgelevičiūtė.

„Aš net buvau pamiršusi, bet Gintautas priminė, kad juk būtent su šiuo albumu atsisveikinau su „Dinamika“. Todėl „13mt“ man dar brangesnis. Labai kviečiu visus susitikti Palangoje, kur padarysim nuostabų šou. Sugrįšim po šiokios tokios pertraukos, pailsėję po didžiulio arenų turo, kupini jėgų, naujo impulso ir naujos energijos“, – džiaugiasi atlikėja.

Albumo viršelio autorius Marius Kasperas prisimena, kad komiksų stiliaus idėja gimė iš noro sukurti kažką unikalaus Lietuvoje: „Norėjosi eiti kitu keliu, kad išsiskirtų ir kažką daryti, ko tuo metu Lietuvoje dar nebuvo daroma. Sėmėmės idėjų iš užsienio, nes pas mus dar buvo tik komercinio dizaino pradžia. Kadangi pats esu dizaineris-dailininkas ir esu šiek tiek pats komiksus paišęs, turbūt dėl to pasiūliau būtent tokį variantą“, – sako dizaineris.

„Dinamikos“ pasirodymo akimirkos:

„Dinamikos“ istorija užgimė 1992-aisiais Kaune, o savo muzikinio kelio pradžioje grupė dar vadinta „Saulės vaikais“. Muzikantas Gintautas Brokas grupės veidu buvo nuo pat pirmosios dienos, tuo metu Irma Jurgelevičiūtė, kaip pagrindinė grupės vokalistė, prisijungė po metų.

Aktyvi muzikinė „Dinamikos“ veikla tęsėsi apie 12 metų, per kuriuos grupė išleido net 12 albumų. Lietuvos šou pasaulio padangėje „Dinamika“ žibėjo pačia ryškiausia šviesa, o tokių hitų žodžius, kaip „Ačiū Tau“, „Padovanok Man“, „Meilės lietus“ ar „Palinkėk man gero vėjo“ mokėjo ko ne kiekvienas.

„Net ir po tiek metų „Dinamika“ išlieka tikru fenomenu Lietuvos scenoje. Manau, kad jų genialumas slypi paprastume, o dainų tekstuose save atranda tiek jauni, tiek vyresni. Labai džiaugiamės, kad Valstybės dienos išvakarėse žiūrovams šventę kursime būtent su šių legendų muzika“, – teigia renginio organizatorių „Seven Live“ vadovas Tomas Inčikas.

Legendinė grupė „Dinamika“, akomponuojama talentingų šalies muzikantų, Lietuvos kurortų sostinę šokdins liepos 5-ąją dieną, šeštadienį, Palangos koncertų salės scenoje. Renginio bilietus platina „Bilietai.lt“.

The post „Dinamika“ skelbia vienintelį vasaros šou pajūryje: išvyskite atkurtą 1998 m. albumo dizainą appeared first on PANELĖ.

Artėjant Velykoms daugelis žmonių ieško balanso: kaip padaryti, kad šventė būtų draugiška gamtai, o kartu būtų išsaugotos tradicijos. Jei esate naujokas atsakingo vartojimo kelyje, į tokio balanso paieškas įtraukite vyresnės kartos giminaičius. Pokario bei „brandaus sovietmečio“ sunkumus praėjusi karta puikiai atsimena deficito laikus ir žino, kaip padaryti stebuklą iš mažų dalykų.

Ant vaišių stalo – tik tiek maisto, kiek suvalgysite

Pagrindine maisto švaistymo priežastimi dažniausiai nurodomas perdėtas lietuvių vaišingumas per šventes. Specialistai pataria labai atsakingai iš anksto planuoti maisto pirkimą, kad kalnai nesuvartoto maisto nuo vaišių stalo nekeliautų į šiukšlių dėžes. Rekomenduojama prieš einant į parduotuvę suplanuoti, kokius patiekalus gaminsite, ir produktus pirkti pagal sudarytą sąrašą.

Nepamirškime, kad maistą, kurį perkame, kažkas užaugino, pagamino. O tam reikėjo naudotis žemės ištekliais, alinti dirvožemį, produktą susukti į plastiką, sudėti į dėžes, gabenti išmetant CO2 ir t.t. Šiukšlynuose toliau vyksta taršos procesas, nes išskiriamos galingos šiltnamio efektą sukeliančios dujos – metanas.

Nenuostabu, kad tvarumo ekspertai visų pirma pataria naudotis principu – „mažiau yra daugiau“. Siūloma pirkti vietos ūkininkų užaugintą produkciją. Taip ne tik sumažinama tarša dėl tolimojo transportavimo, bet ir palaikomos mažos vietos įmones, šeimos verslai. Žinoma, ne viską galima nusipirkti vietoje, todėl taip pat svarbu stebėti, iš kur importuojamas maistas. Pasirodo, kad į mūsų šiukšliadėžes iškeliauja nemažai bananų. O juk jie į Lietuvą atvežami iš itin tolimų kraštų: Ekvadoro, Kosta Rikos. Bananas turi nukeliauti 11 000 kilometrų, kad atsidurtų jūsų šiukšliadėžėje? Na jau ne.

Pasvarstykite, kad galbūt verta apsipirkti netoli namų esančioje parduotuvėje. Kadangi ji yra arčiau, nereikės į ją vykti automobiliu, be to, mažoje parduotuvėje mažiau prekių nusipirksite. O dažnesni apsilankymai ir vaikščiojimas pėstute bus naudingi jūsų fizinei sveikatai.

Šokoladiniai kiaušiniai – ne tokie jau „nekalti“

Be šokoladinių kiaušinių ir zuikučių Velykų nebeįsivaizduojame. Visgi rasti prekių ženklų, kurių produktai būtų gaminami ir tiekiami tvariai, Lietuvoje gali būti sudėtinga. Palyginus su kitomis Europos šalimis, Lietuvoje nėra tiek daug produktų, pažymėtų „sąžiningos prekybos“ (angl. Fair Trade) ženklu. Sąžininga prekyba – tai pasaulinis judėjimas, kuriuo siekiama padėti ūkininkams ir gamintojams mažiau ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse.

Ar kada pagalvojote, kas šokolado gamybos grandinėje gali būti naudojamas vaikų darbas? 2021 metais kelios nevyriausybinės organizacijos parengė apklausą, kurią išsiuntė kai kurioms didžiausioms pasaulio šokolado bendrovėms. Jos siekė išsiaiškinti, kas iš tikrųjų sudaro mūsų perkamą šokoladą. Apklausoje buvo klausimai apie žmogaus teises, skaidrumą, sąžiningą atlygį, vaikų darbą, miškų naikinimą, agrarinės miškininkystės praktikas, poveikį klimatui.

Apklausos rezultatus jos sureitingavo spalvotais zuikučiais. Pasirodo, yra organizacijų, kurios gavo aukščiausią įvertinimą – „žalią zuikį“, reiškiantį, kad organizacijos naudojasi tvarumo iniciatyvomis. Taigi, paieškojus informacijos internete, galima rasti prekės ženklą, kurio gaminius valgyti nebus sprangu dėl kaltės jausmo.

Tiesiog apsieikime be plastiko

Mokslininkai Žemę jau kuris laikas vadina „plastikine planeta“, taip norėdami atkreipti visuomenės dėmesį į milžinišką taršą. Su mikroplastiku (mažomis plastiko dalelėmis) susiduriame visur: šiukšlėse, dulkėse, audiniuose, kosmetikoje, valymo priemonėse, lietuje, jūros gėrybėse, kituose maisto produktuose, net valgomojoje druskoje. Nenuostabu, kad mikroplastiko aptikta visame žmogaus organizme, įskaitant kraują, seiles, kepenis, inkstus ir placentą. Taigi, ši iš naftos gaminama medžiaga daro milžinišką poveikį mūsų sveikatai.

Kovo mėnesį viename autoritetingų mokslinių žurnalų PNAS (angl. The Proceedings of the National Academy of Sciences ) pasirodė straipsnis apie mikroplastikų poveikį maisto gamybai. Pasirodo, planetos tarša mikroplastiku smarkiai mažina maisto atsargas, nes kenkia augalų fotosintezės gebėjimui. Apskaičiuota, kad dėl plačiai paplitusių dalelių prarandama nuo 4 proc. iki 14 proc. pagrindinių pasaulio kultūrų – kviečių, ryžių ir kukurūzų – derliaus. Pasak mokslininkų, padėtis gali dar pablogėti, nes į aplinką mikroplastiko patenka vis daugiau.

Taigi, mažinti plastiko kiekį namų ūkiuose – tai ir kiekvieno iš mūsų atsakomybė, ir būtinybė siekiant išsaugoti sveikatą. Velykoms rinkimės gamtą tausojančias dekoracijas ir dovanas. Naminiai arba vietinės kilmės skanėstai, kurių nereikia pakuoti ilgam laikymui, knygos, rankų darbo dovanos – tai tik keli daiktai, kurie suteiks daugiau džiaugsmo ir prasmės nei paskubomis nupirkti ryškių spalvų plastiko viščiukai, gėlės ar kiaušiniai. Nepamirškime ir pakartotinio panaudojimo – galima kūrybiškai panaudoti senas dekoracijas, perdirbtas medžiagas ir sukurti unikalias dovanas, kurios būtų ir rūpestingos, ir ekologiškos.

Negalite išvengi – rinkitės mažiau

Beje, šokoladinių kiaušinių pakuotės – taip pat plastiko šaltinis. Remiantis Didžiosios Britanijos vartotojų nevyriausybinės organizacijos „Which?“ duomenimis, plastikinės ir kartoninės pakuotės sudaro maždaug ketvirtadalį viso parduodamų populiariausių velykinių kiaušinių svorio. Organizacijos ekspertai pataria prekybos centruose ieškoti šokoladinių kiaušinių, kurie supakuoti į mažesnes dėžutes.

Turėtume pagalvoti ir apie aliuminio foliją, į kurią susukami šokoladiniai saldumynai. Ji yra lengva, lupant nuo kiaušinio – suplyšta, tad dažnai tiesiog išmetama į mišrias atliekas. Specialistai pataria neskubėti išmesti, o iš jos susukti didesnį kamuoliuką. Prieš išmesdami į perdirbimo šiukšlių dėžę, vis papildykite kamuolį, taip bus lengviau jį surūšiuoti. Patikrinti, ar folija tinkama perdirbti, galite sugniaužę pakuotę rankoje – jei ji lieka sugniaužta į kamuoliuką, ji tinkama perdirbti. Iš folijos galima pasigaminti jau primirštą Velykų stalo dekoraciją – spalvota folija apsuktas avižų šakeles.

Augalinis maistas primins ryšį su žeme

Žemė sieja žmogų su gyvybe, meile, grožiu, laisve, šeima, kaimynyste, bendruomeniškumu. Tad ant Velykų stalo apstu Žemės ir gamtos simbolių. Be kiaušinio – visatos simbolio, čia sutiksime verbas, daigintus kviečius, lapelius išleidusias medžių šakeles. Anksčiau buvo madinga puošti Velykų stalą pataisais. Tačiau tai yra nykstantis augalas, tad gamtosaugininkai rekomenduoja jį pakeisti kitais visžaliais augalais: kadagiais, bruknėmis, meškauogėmis, kriaušlapėmis. Kiti pataria skinti smulkiais geltonas žiedais žydintį invazinį augalą – šiuolaikinį sausakrūmį.

Pagarbų ryšį su gamta puoselėsime ir valgydami daugiau augalinės kilmės produktų, rinkdamiesi mažiau anglies dioksido išskiriančius patiekalus. Oksfordo universiteto mokslininkai, „Klimato kaitos maisto skaičiuoklės“ autoriai J. Poore ir T. Nemecek teigia, kad vienai jautienos porcijai pagaminti išmetama beveik 8 kg anglies dvideginio, tuo tarpu porcijai vištienos – jau tik apie 1,5 kg, riešutų – mažiau nei 1 kg. Vis dėlto renkantis alternatyvas galima ir „sprandą nusilaužti“, todėl besidomintiems padės mokslininkų sukurta skaičiuoklė, kurią galima rasti internete.

Augalais dažyti margučiai – tobula dekoracija

Kad augalai yra ne tik maistas, bet ir vaistas, žinome nuo seno. Bet augalai turi ir dažančių savybių. Tad juos galima naudoti ir dažant kiaušinius. Daugelyje komercinių dažų yra cheminių medžiagų, kurios gali būti kenksmingos aplinkai,  o plastiko lipdukų kaušiniams išvis reiktų atsisakyti. Gražu žiūrėti, kaip prekybos centrų lentynose prieš Velykas svogūnai „numeta“ savo lukštus. Tačiau po šios procedūros lukštai parduodami plastiko  maišeliuose. 

Pradėkite ruoštis Velykoms iškart po Kalėdų, tada „savos gamybos“ svogūnų lukštų niekada nepritrūksite. Juos galima sukaupti pamažu, laikant sausai dėžutėje nuo, tarkime, sausų pusryčių. O kas nori ryškių spalvų, natūralių dažų gali pasigaminti iš burokėlių, ciberžolės, špinatų ar raudonųjų kopūstų. Jie ir saugesni, ir nudažo kiaušinius gražiomis, ryškiomis spalvomis. Be to, visus augalinių ingredientų likučius galima kompostuoti.

Velykos – nuostabi metų šventė, apipinta tradicijomis ir kupina religinio jausmo. Tačiau tradicijos yra tuo žavios, kad jos keičiasi. Galime į tradicijas įvesti naujų, aplinką tausojančių ir vartojimą mažinančių elementų, išlaikydami šventės esmę – atsinaujinimą, bendrystę ir džiaugsmą.

The post Apsipirkimas Velykoms: ryškiaspalvių „zuikučių“ romantiką geriau palikite lentynose appeared first on PANELĖ.

„Liežuvautojos“ ir „Bafi, vampyrų žudikės“ žvaigždės Michelle Trachtenberg mirties priežastis, mirus 39-erių, atskleista.

Vasario pabaigoje aktorė buvo rasta be sąmonės ir nereaguojanti, pranešė policija.

Kaip pranešama, Michelle Trachtenberg buvo rasta savo motinos apie 8 valandą ryto vietos laiku, vasario 26 dieną, prabangiame daugiabutyje netoli Centrinio parko pietinėje Manhatano dalyje, Niujorke.

Niujorko miesto vyriausiojo medicinos eksperto tarnyba portalui „Deadline“ patvirtino, kad, įvertinus laboratorinių tyrimų rezultatus, nustatyta, jog aktorė mirė dėl diabeto (cukrinio diabeto) komplikacijų.

The post Atskleista „Liežuvautojos“ žvaigždės Michelle Trachtenberg mirties priežastis appeared first on PANELĖ.