Kokybė ir naujausios tendencijos už mažesnę kainą

„Kiko Milano“ – tai itališkas kosmetikos prekės ženklas, 1997 m. įkurtas Milane. Pagrindinė šio ženklo idėja buvo pasiūlyti profesionalios kokybės kosmetiką, kuri būtų prieinama platesnei auditorijai. Tokiu požiūriu „Kiko Milano“ išsiskiria ir iki šiol. Jie siūlo kokybiškus, naujausias grožio tendencijas atitinkančius produktus ir bendradarbiauja su prabangos prekių ženklais, tačiau makiažo priemones parduoda kur kas žemesnėmis kainomis nei daugybė garsių kosmetikos ženklų.

Šis kosmetikos ženklas itin vertinamas dėl plataus spalvų pasirinkimo ir gebėjimo greitai sureaguoti į naujausias makiažo tendencijas. Jie nebijo eksperimentų, drąsiai žaidžia ne tik spalvomis, bet ir tekstūromis, o priemones dažnai papildo itin spindinčiomis dalelėmis, lūpų blizgius ar šešėlius paverčiančiomis ypatingais. Oficialiai „Kiko Milano“ nurodo turintys daugiau nei 1200 produktų, apimančių įvairias makiažo ir grožio kategorijas: nuo lūpoms, veidui ir akims skirtų makiažo priemonių iki veido odos priežiūros kosmetikos.

Riboto leidimo kolekcija su „Just Cavalli“

Tai, kad „Kiko Milano“ pelnę pripažinimą grožio pasaulyje rodo ir pastarojo meto bendradarbiavimai. Neseniai kosmetikos ženklas pristatė naują riboto leidimo makiažo kolekciją, sukurtą su garsių mados namų „Roberto Cavalli“ linija „Just Cavalli“. Ši spalvomis ir spindesiu užburianti kolekcija sulaukė teigiamų ne tik nuomonės formuotojų, bet ir kosmetikos ekspertų atsiliepimų. Bendrą kolekciją sudaro specialiu dizainu papuošti lūpų blizgiai, skysti akių šešėliai, presuotų šešėlių paletės, aromatinė dulksna, spindintys skaistalai ir kiti kosmetikos produktai. Dabar „Kiko Milano“ el. parduotuvėje šios kolekcijos priemones galima įsigyti su nuolaidomis. Lūpų blizgis kainuoja apie 12 Eur, akių šešėlių paletė – 25 Eur, o skaistalai – apie 19 Eur.

Išskirtinis Madonnos įvaizdis

Neseniai „Kiko Milano“ makiažą pasirinko dainininkė Madonna, surengusi įspūdingą pasirodymą 2026 m. pasaulio futbolo čempionato finale. Jai pasaulinis „Kiko Milano“ makiažo kūrybos vadovas Marcelo Gutierrez sukūrė gaivų pastelinių violetinių ir rausvų atspalvių makiažą.

Madonnos makiažą galima atkartoti pasitelkus šio kosmetikos ženklo priemones. Veido makiažui naudotas drėkinantis ir skaistumo suteikiantis makiažo pagrindas bei maskavimo priemonė „Love Fusion 24H Moisture Radiant“. Akims parinkti pigmentuoti akių šešėliai „High Pigment Eyeshadow“ ir akių šešėlių paletė „Glamour Multi-Finish Eyeshadow Palette“. Akių kontūras paryškintas pieštuku „Everlasting Kajal“, o blakstienos – „New Maxi Mod Mascara“ tušu. Makiažas užfiksuotas presuota pudra „Matte Fusion Pressed Powder“, o skruostai paryškinti skaistalai „Smart Colour Blush“ ir „Velvet Touch Creamy Stick Blush“. Lūpų kontūras paryškintas pieštuku „Everlasting Colour Precision Lip Liner“, o lūpų makiažui naudoti kreminiai lūpų dažai „Gossamer Emotion Creamy Lipstick“, blizgis „3D Hydra Lipgloss“ ir lūpų kremas „Kissable Lip Volume Plumping Lip Cream“.

Makiažo priemonės:

Įrašas Net Madonna neatsispiria šiam makiažo ženklui: kainos žemos, o pasirinkimo galimybės stebina pirmą kartą paskelbtas svetainėje Panelė.

Tačiau ar šie prietaisai iš tiesų veikia? Moksliniai tyrimai rodo, kad tam tikro bangos ilgio raudona ir artimoji infraraudonoji šviesa gali nežymiai pagerinti odos išvaizdą. Vis dėlto namų prietaisai nepakeičia veido patempimo, neišlygina gilių raukšlių ir nesustabdo natūralaus senėjimo.

Kas yra LED šviesos terapija?

LED šviesos terapija, dar vadinama fotobiomoduliacija, yra neinvazinė procedūra, kurios metu oda veikiama tam tikro bangos ilgio šviesa. Priklausomai nuo prietaiso, naudojama raudona, artimoji infraraudonoji, mėlyna, gintarinė ar kelių spalvų šviesa.

Senėjimo požymiams dažniausiai skirti prietaisai naudoja:

• raudoną šviesą, dažnai maždaug 625–660 nanometrų diapazone;
• artimąją infraraudonąją šviesą, dažnai maždaug 810–850 nanometrų diapazone.

Artimoji infraraudonoji šviesa žmogaus akiai beveik nematoma, nors prietaisas gali skleisti ir matomą raudoną šviesą. Namams skirtuose įrenginiuose dažniausiai montuojami šviesos diodai – LED.

Tai nėra ultravioletinė šviesa, naudojama soliariumuose. Trumpalaikių tyrimų duomenimis, raudonos šviesos terapija laikoma palyginti saugia, tačiau ilgalaikis poveikis vis dar nėra iki galo ištirtas.

Kaip šviesa turėtų veikti odą?

Fotobiomoduliacija paremta idėja, kad tam tikra šviesa gali paveikti odoje vykstančius ląstelinius procesus. Tikimasi, kad dėl to gali pagerėti odos atsikūrimas, tekstūra ir kolageno struktūra.

Praktiškai tai gali pasireikšti:

• kiek lygesne odos tekstūra;
• švelnesnėmis smulkiomis raukšlelėmis;
• mažesniu paraudimu;
• tolygesniu odos atspalviu;
• nedideliu odos stangrumo pagerėjimu.

Tačiau poveikis paprastai būna subtilus. LED terapija nepanaikina gilių raukšlių, nenukritusio veido kontūro nepakelia taip, kaip chirurginė procedūra, ir nesuteikia tokio greito rezultato kaip kai kurios dermatologinės procedūros.

Amerikos dermatologų akademija raudonos šviesos terapiją vertina kaip galimą papildomą, o ne pagrindinį senėjimo požymių gydymo metodą. Klinikoje ji gali būti derinama su individualiai parinkta odos priežiūra, gydomaisiais kremais ar procedūromis.

Ką rodo tyrimai?

Mokslinių duomenų yra, tačiau jų rezultatus vertinti reikia atsargiai. Tyrimuose naudojami skirtingi aparatai, bangos ilgiai, šviesos intensyvumas, procedūrų trukmė ir vertinimo metodai. Todėl vieno prietaiso rezultatai negali būti automatiškai priskiriami visoms rinkoje esančioms kaukėms.

2025 metais paskelbtame atsitiktinių imčių, imituota procedūra kontroliuotame tyrime dalyvavo 95 moterys nuo 45 iki 60 metų. Raudonos šviesos kaukė buvo naudojama du arba tris kartus per savaitę keturias savaites. Kompiuteriniais matavimais nustatytas kai kurių tarpantakio ir akių srities raukšlių sumažėjimas, tačiau pagal bendrą raukšlių vertinimo skalę reikšmingo skirtumo tarp grupių nebuvo. Gydymu patenkintos buvo maždaug trys ketvirtadaliai dalyvių.

Kituose tyrimuose raudonos šviesos procedūros buvo atliekamos kelias savaites arba kelis mėnesius. Dalis jų parodė smulkių raukšlių, odos šiurkštumo ir atspalvio pagerėjimą. Vis dėlto dermatologai pabrėžia, kad dar nėra aiškiai nustatyta universali geriausia dozė, procedūrų dažnis ir ilgalaikio naudojimo saugumas.

Ar visos šviesos spalvos veikia vienodai?

Ne. Skirtingų spalvų šviesa naudojama skirtingiems tikslams.

Raudona šviesa

Raudona šviesa dažniausiai pasirenkama senėjimo požymiams, smulkioms raukšlėms ir odos tekstūrai. Būtent apie ją sukaupta daugiausia su odos atjauninimu susijusių duomenų.

Artimoji infraraudonoji šviesa

Ji prasiskverbia giliau nei matoma raudona šviesa ir dažnai naudojama kartu su ja. Prietaiso aprašyme gali būti nurodyti 830, 850 ar panašūs bangos ilgiai, nors naudojant prietaisą ši šviesa gali būti nematoma.

Gintarinė šviesa

Kai kurie prietaisai ją naudoja odos atspalviui ir raukšlėms. JAV rinkoje yra registruotų prietaisų, kuriuose raukšlėms naudojama maždaug 605 nanometrų gintarinė arba maždaug 625–650 nanometrų raudona šviesa.

Mėlyna šviesa

Mėlyna šviesa dažniau skirta lengviems ar vidutinio sunkumo uždegiminiams spuogams, o ne raukšlėms. Todėl vien tai, kad kaukė turi septynias skirtingas spalvas, dar nereiškia, kad ji geriau veiks senėjimo požymius.

Ypač atsargiai reikėtų vertinti prietaisus, kurių reklamoje kiekvienai spalvai priskiriama daugybė skirtingų poveikių, tačiau nepateikiamas bangos ilgis, šviesos dozė ar klinikiniai duomenys.

LED kaukė ar atskira lempa?

Abu prietaisai gali naudoti panašią technologiją, tačiau skiriasi jų naudojimas.

LED kaukė laikosi arti veido ir gali gana tolygiai apšviesti odą. Ji patogi, nes nereikia išlaikyti nustatyto atstumo, tačiau svarbu, kad kaukė būtų patogi ir nespaustų nosies ar akių srities.

LED lempa arba panelė gali apšviesti veidą, kaklą ir dekoltė sritį. Tačiau rezultatą lemia atstumas iki odos ir spindulių kritimo kampas. Pastačius lempą per toli šviesos dozė gali būti gerokai mažesnė, o per arti naudojamas tam nepritaikytas prietaisas gali sukelti diskomfortą ar dirginimą.

Rankiniai šviesos aparatai tinka mažesnėms zonoms, tačiau procedūra trunka ilgiau ir sunkiau užtikrinti tolygų viso veido apšvietimą.

Kuo skiriasi namų ir klinikos procedūros?

Dermatologijos klinikose naudojami prietaisai paprastai yra galingesni, o procedūros parametrai parenkami pagal odos būklę. Namų aparatai dažniausiai veikia silpniau, todėl juos reikia naudoti reguliariai ir ilgesnį laiką.

Daugeliu atvejų pirmųjų pokyčių tikimasi ne po vienos procedūros, o po kelių savaičių. Tyrimuose dažnai taikytos dvi ar trys procedūros per savaitę, tačiau konkretus dažnis priklauso nuo prietaiso parametrų. Vienos kaukės naudojimo grafiko negalima pritaikyti kitam aparatui.

Didesnė galia nebūtinai reiškia geresnį rezultatą. Fotobiomoduliacijos poveikis priklauso nuo bangos ilgio, intensyvumo, procedūros trukmės ir bendros šviesos dozės. Todėl savavališkai ilginti procedūrų nereikėtų.

Kaip pasirinkti veido lempą arba kaukę?

Renkantis prietaisą verta žiūrėti ne tik į jo išvaizdą ar LED lempučių skaičių.

Patikrinkite, kam prietaisas skirtas

Ant pakuotės ar naudojimo instrukcijoje turi būti aiškiai nurodyta, kad aparatas skirtas raukšlėms arba odos senėjimo požymiams. Spuogams skirtas mėlynos šviesos prietaisas nėra tas pats, kas raudonos šviesos kaukė raukšlėms.

Ieškokite tikslių parametrų

Patikimas gamintojas paprastai nurodo:

• naudojamus bangos ilgius;
• procedūros trukmę;
• rekomenduojamą naudojimo dažnį;
• saugų atstumą iki odos;
• ar reikalinga akių apsauga;
• kontraindikacijas.

Vien pažadai apie „kolageno aktyvinimą“ be techninių duomenų turėtų kelti abejonių.

Patikrinkite ženklinimą

Europos Sąjungoje atitinkamoms produktų kategorijoms taikomas CE ženklinimas. CE ženklu gamintojas pareiškia, kad gaminys atitinka jam taikomus ES saugos, sveikatos ir kitus reikalavimus. Vis dėlto CE ženklas savaime nežada ryškaus kosmetinio rezultato.

JAV parduodami prietaisai gali būti pažymėti kaip „FDA cleared“ arba „510(k) cleared“. Tai nėra tas pats, kas garantija, jog kiekvienas naudotojas pastebės raukšlių sumažėjimą. Be to, užrašai „FDA registered“ ar „FDA certified“ gali būti klaidinantys – pati FDA nurodo neišduodanti prietaisų registracijos sertifikatų.

Įvertinkite akių apsaugą

Jeigu gamintojas nurodo naudoti apsauginius akinius, juos būtina dėvėti kiekvienos procedūros metu. Paprasti saulės akiniai nėra lygiavertis pakaitalas specialiai akių apsaugai.

Kaip taisyklingai naudoti LED kaukę?

Visada pirmiausia reikia vadovautis konkretaus gamintojo instrukcija. Dažniausiai rekomenduojama:

1. Nuvalyti makiažą, kremus ir apsauginę priemonę nuo saulės.
2. Švelniai nuplauti ir visiškai nusausinti veidą.
3. Užsidėti gamintojo nurodytą akių apsaugą.
4. Naudoti prietaisą tik nurodytą laiką.
5. Po procedūros užtepti įprastą drėkinamąjį kremą.
6. Po kiekvieno naudojimo nuvalyti su oda besiliečiančią prietaiso dalį pagal instrukciją.

Procedūros nereikėtų dvigubinti praleidus ankstesnę dieną. Ilgesnis švitinimas nebūtinai sustiprins poveikį, tačiau gali padidinti odos sudirginimo riziką.

LED terapija taip pat nepakeičia kasdienės apsaugos nuo saulės. Ultravioletiniai spinduliai yra vienas svarbiausių priešlaikinį odos senėjimą skatinančių veiksnių, todėl brangi šviesos kaukė neduos daug naudos, jeigu oda nuolat neapsaugoma nuo saulės.

Ar galima prieš procedūrą naudoti serumą?

Tai priklauso nuo prietaiso instrukcijos. Dauguma namų kaukių skirtos naudoti ant švarios ir sausos odos.

Tiršti, riebūs ar šviesą atspindintys produktai gali pakeisti šviesos pasiskirstymą, o aktyvūs ingredientai jautriai odai gali sustiprinti dirginimą. Todėl serumą ar kremą saugiau tepti po procedūros, nebent gamintojas aiškiai nurodo kitaip.

Naudojant receptinius kremus, rūgštis, retinoidus ar kitus odą dirginančius preparatus, naudojimo derinimą verta aptarti su dermatologu.

Kam reikia būti atsargiems?

Prieš perkant prietaisą su gydytoju ar dermatologu reikėtų pasitarti, jeigu:

• sergama šviesai jautrumą sukeliančia liga, pavyzdžiui, vilklige;
• vartojami vaistai, didinantys jautrumą šviesai;
• oda šiuo metu stipriai sudirgusi ar pažeista;
• veide yra neaiškių, besikeičiančių darinių;
• neseniai atlikta lazerinė, rūgštinė ar kita intensyvi procedūra;
• yra polinkis į hiperpigmentaciją ar melazmą;
• sergama akių liga arba prietaiso šviesa sukelia akių skausmą.

Amerikos dermatologų akademija perspėja, kad kai kurių tamsesnių odos atspalvių žmonių oda gali būti jautresnė matomai šviesai, o tai gali padidinti ilgiau išliekančios hiperpigmentacijos riziką.

Kokie galimi šalutiniai poveikiai?

Trumpalaikis raudonos šviesos naudojimas paprastai toleruojamas gerai. Dažniausiai aprašomi šalutiniai poveikiai yra:

• laikinas paraudimas;
• odos sudirginimas;
• nestiprus diskomfortas ar skausmingumas;
• tempimo arba šilumos pojūtis.

Procedūrą reikėtų nutraukti, jeigu atsiranda stiprus deginimas, patinimas, ilgai išliekantis paraudimas, bėrimas, pigmentinės dėmės ar akių skausmas.

Ilgalaikio kasdienio naudojimo poveikis dar nėra pakankamai ištirtas, todėl nereikėtų prietaiso naudoti dažniau arba ilgiau, nei rekomenduoja gamintojas.

Kada galima tikėtis rezultato?

LED terapija nėra vienkartinė grožio procedūra. Tyrimuose prietaisai buvo naudojami reguliariai kelias savaites ar kelis mėnesius. Kai kuriems žmonėms pirmiausia pagerėja odos glotnumas ir tekstūra, o smulkių raukšlelių pokyčiai pastebimi vėliau.

Rezultatą verta vertinti fotografuojant veidą:

• tuo pačiu paros metu;
• toje pačioje vietoje;
• esant vienodam apšvietimui;
• be makiažo;
• tuo pačiu kampu.

Kasdien žiūrint į veidrodį subtilius pokyčius pastebėti sunku. Jeigu po gamintojo nurodyto naudojimo laikotarpio jokio skirtumo nematyti, procedūrų ilginti neribotai neverta.

Poveikiui palaikyti gali reikėti tęstinių procedūrų, nes oda ir toliau natūraliai sensta.

Ko LED lempa negali padaryti?

Net ir kokybiškas prietaisas:

• visiškai nepanaikins gilių raukšlių;
• nepašalins perteklinės odos;
• nepakeis chirurginio veido patempimo;
• neišgydys neaiškių bėrimų ar pigmentinių darinių;
• nesustabdys natūralaus senėjimo;
• neatkurs per vieną savaitę jaunystėje turėto kolageno kiekio.

Reklaminės nuotraukos taip pat gali klaidinti dėl skirtingo apšvietimo, makiažo, veido išraiškos ar fotografavimo kampo. Patikimiau vertinti ne „prieš ir po“ vaizdus, o konkretaus modelio tyrimus ir aiškius techninius duomenis.

Ar verta pirkti?

LED veido kaukė arba lempa gali būti verta dėmesio žmogui, kuris:

• tikisi nedidelio, palaipsnio pagerėjimo;
• gali prietaisą naudoti reguliariai;
• renkasi patikimo gamintojo gaminį;
• neturi šviesos terapijai svarbių kontraindikacijų;
• supranta, kad tai papildoma, o ne stebuklinga priemonė.

Didžiausia tikimybė nusivilti kyla tuomet, kai tikimasi greitai panaikinti gilias raukšles, pakelti veido ovalą ar išgydyti visas odos problemas vienu aparatu.

Raudonos ir artimosios infraraudonosios šviesos terapija turi mokslinį pagrindą, tačiau namų prietaisų kokybė ir jų skleidžiama dozė labai skiriasi. Todėl svarbiausia rinktis ne daugiausia spalvų turinčią kaukę, o aiškiai aprašytą, saugiai naudoti skirtą prietaisą ir turėti realistiškų lūkesčių.

Įrašas Veido lempos nuo senėjimo: ar LED šviesos terapija iš tiesų mažina raukšles? pirmą kartą paskelbtas svetainėje Panelė.

Dalis šių patarimų iš tiesų gali palengvinti grožio rutiną. Tačiau tarp naudingų technikų slepiasi ir eksperimentai, kurie gali baigtis sudirgusia oda, pažeistu jos apsauginiu barjeru, lūžinėjančiais plaukais ar net vizitu pas dermatologą.

Kaip atskirti, ką verta išbandyti, o kuriam triukui geriau pasakyti tvirtą „ne“?

Kodėl TikTok grožio triukai atrodo tokie įtikinami?

TikTok grožio tendencijos keičiasi greičiau, nei spėjame sunaudoti vieną veido kremą. Vieną savaitę visi masažuoja veidą ledu, kitą skalauja plaukus ryžių vandeniu, o trečią prieš miegą dengia odą storu vazelino sluoksniu.

Tokie vaizdo įrašai veikia todėl, kad juose matome greitą rezultatą. Pusė veido atrodo pakelta, plaukai staiga tampa glotnesni, o spuogas kitą rytą neva pranyksta. Tačiau kamera neparodo visko: profesionalaus apšvietimo, filtrų, montažo, anksčiau atliktų procedūrų ir to, kaip oda atrodo po kelių dienų.

Amerikos dermatologų akademija įspėja, kad bandant pasiekti socialiniuose tinkluose matomą „stiklinės odos“ efektą lengva pradėti naudoti per daug priemonių. Tai gali sukelti sudirgimą, užkimšti poras ir paskatinti bėrimus.

TikTok grožio triukai, kuriuos verta išbandyti

„Skin cycling“: mažiau aktyviųjų medžiagų, daugiau ramybės

„Skin cycling“, arba odos priežiūros ciklavimas, paremtas paprasta idėja: stiprios aktyviosios medžiagos neturi būti naudojamos visos vienu metu.

Populiariausiame keturių vakarų cikle pirmą vakarą naudojamas švelnus rūgštinis šveitiklis, antrą – retinoidas, o trečią ir ketvirtą dėmesys skiriamas drėkinimui bei odos barjero priežiūrai.

Tai nėra universali formulė, tinkanti kiekvienai odai, tačiau pradedančiosioms toks ritmas gali padėti nepadauginti rūgščių ir retinoidų. Dermatologai rekomenduoja retinoidus pradėti naudoti palaipsniui, pavyzdžiui, kas antrą vakarą ar dar rečiau, ir dažnumą didinti tik odai pripratus.

Jei oda ima degti, stipriai rausti, pleiskanoti ar tampa skausmingai jautri, tai nėra ženklas, kad priemonė „veikia“. Greičiausiai rutiną reikia supaprastinti.

Veido masažas: gaivesnė išvaizda, bet ne veido formos pakeitimas

Gua sha plokštelės, masažiniai voleliai ir pirštais atliekami masažai TikTok dažnai pristatomi kaip natūralus veido patempimas. Realybė ne tokia dramatiška, tačiau tai nereiškia, kad masažas bevertis.

Kelios minutės švelnaus masažo gali padėti laikinai sumažinti rytinį paburkimą, atpalaiduoti įsitempusius veido raumenis ir suteikti odai gaivesnę išvaizdą. Tačiau masažas nepanaikins gilių raukšlių, neatstos estetinių procedūrų ir visam laikui nepakeis veido kontūrų.

Svarbiausia netempti sausos odos. Naudok kremą, balzamą ar kitą slydimą suteikiančią priemonę ir masažuok švelniai. Esant aktyviems, skausmingiems spuogams, stipriam rožinės paūmėjimui ar sudirgusiai odai, intensyvų masažą geriau atidėti.

„Slugging“: naudingas sausoms vietoms, bet nebūtinas visam veidui

„Slugging“ vadinamas metodas, kai ant drėkinamojo kremo užtepamas plonas vazelino arba kitos okliuzinės priemonės sluoksnis. Jis padeda sumažinti vandens netekimą iš odos, todėl gali būti naudingas sausoms lūpoms, suskeldėjusioms vietoms ar šerpetojantiems skruostams.

Svarbu suprasti, kad vazelinas pats odos nepridrėkina. Jis tik padeda sulaikyti drėgmę ir po juo užteptas priemones.

Viso veido dengti storu sluoksniu nereiktų. Į aknę linkusiai odai toks metodas kai kuriais atvejais gali paskatinti bėrimus, todėl geriausia pradėti nuo mažų, išsausėjusių zonų.

Taip pat nereikėtų vazelinu „užrakinti“ stiprių rūgščių ar retinoidų, jei oda prie jų dar nepratusi – okliuzinis sluoksnis gali sustiprinti sudirgimą.

TikTok triukai, kuriuos reikia vertinti atsargiai

Rozmarinų aliejus plaukams: įdomus, bet ne stebuklingas

Rozmarinų aliejus TikTok dažnai pristatomas kaip natūrali priemonė, galinti per kelias savaites užauginti tankesnius plaukus. Mokslinis pagrindas tokiems pažadams kol kas gerokai kuklesnis.

Dažniausiai minimas nedidelis tyrimas, kuriame rozmarinų aliejus šešis mėnesius buvo lyginamas su 2 procentų minoksidiliu. Po trijų mėnesių reikšmingų pokyčių nepastebėta, o pagerėjimas abiejose grupėse fiksuotas tik po pusės metų. Vieno tokio tyrimo nepakanka teigti, kad rozmarinų aliejus yra lygiavertis patvirtintam plaukų slinkimo gydymui.

Norint jį išbandyti, eterinio aliejaus nereikėtų tepti gryno tiesiai ant galvos odos. Saugiau rinktis jau paruoštą kosmetikos produktą arba tinkamai atskiestą priemonę ir pirmiausia atlikti jautrumo testą.

Jei plaukai pradėjo slinkti staiga, slenka kuokštais, atsirado aiškūs išplikimo ploteliai, niežėjimas ar žaizdelės, grožio eksperimentų nepakaks. Plaukų slinkimas gali būti susijęs su įvairiomis sveikatos būklėmis, todėl priežastį turėtų įvertinti gydytojas.

Ryžių vanduo: gali suteikti glotnumo, bet neįrodyta, kad augina plaukus

Ryžių vanduo dažnai vadinamas sena Azijos moterų grožio paslaptimi. Dėl jame esančio krakmolo plaukai po skalavimo gali atrodyti glotnesni, standesni ir labiau blizgėti.

Vis dėlto patikimų klinikinių įrodymų, kad namuose paruoštas ryžių vanduo skatina plaukų augimą ar gydo jų slinkimą, nėra daug. Mokslinėse apžvalgose daugiausia nagrinėjami ryžių ekstraktai ir atskiros jų medžiagos, o ne TikTok išpopuliarintas naminis skalavimo skystis.

Norint išbandyti, nebūtina ryžių vandens fermentuoti kelias dienas ar laikyti ant plaukų visą naktį. Pakanka trumpo skalavimo ir kruopštaus išplovimo. Jei plaukai tampa šiurkštūs, sunkūs ar galvos oda pradeda niežėti, šis metodas tau greičiausiai netinka.

Daug pudros ir fiksatoriaus: išgelbės vakarėlį, bet ne kasdienę odą

TikTok makiažo vaizdo įrašuose veidas dažnai purškiamas fiksatoriumi po kiekvieno sluoksnio, o paakiai padengiami tokiu pudros kiekiu, kad primena miltus.

Proginio makiažo metu plonas pudros sluoksnis ir tinkamas fiksuojamasis purškiklis iš tiesų gali padėti makiažui ilgiau išlikti. Tačiau kasdien naudojant per daug pudros gali išryškėti odos sausumas, tekstūra ir smulkios raukšlelės.

Pudruok tik tas vietas, kurios greičiausiai pradeda blizgėti: nosį, kaktos centrą ir smakrą. Paakiams dažniausiai pakanka labai mažo kiekio smulkios pudros, užteptos minkštu šepetėliu ar kempinėle.

TikTok grožio triukai, kurių geriau nekartoti

Citrina, soda ir dantų pasta ant veido

Citrinų sultys pigmentinėms dėmėms, soda poroms, o dantų pasta spuogams – vieni seniausių interneto grožio „receptų“. Jie išpopuliarėjo todėl, kad šiuos produktus beveik visi turi namuose. Tačiau tai nereiškia, kad jie tinkami veido odai.

Citrusinių vaisių sultys, patekusios ant odos ir gavusios saulės, gali sukelti skausmingą fototoksinę reakciją. Dantų pastoje esantys abrazyvai, kvapiosios medžiagos, peroksidas ar soda spuogo negydo, tačiau gali sudirginti ir išsausinti aplinkinę odą.

Spuogams geriau rinktis kosmetikos ar vaistinės priemones su salicilo rūgštimi, azelaino rūgštimi, benzoilo peroksidu ar adapalenu. Pavienį spuogelį galima apsaugoti hidrokoloidiniu pleistru.

Stiprūs naminiai rūgštiniai šveitimai

Vaizdo įrašai, kuriuose po stipraus šveitimo oda parausta ir pradeda luptis, gali atrodyti įspūdingai. Tačiau odos deginimas nėra veiksmingos procedūros įrodymas.

Netinkamai naudojamos koncentruotos rūgštys gali pažeisti odos barjerą, sukelti cheminį nudegimą, ilgalaikį jautrumą ar po uždegimo likusią pigmentaciją. Ypač pavojinga namuose mėginti atkartoti profesionalias procedūras arba ant odos sluoksniuoti kelis stiprius produktus.

Namų priežiūrai rinkis tik aiškiai jai skirtus produktus ir vadovaukis gamintojo instrukcijomis. Pradėk nuo reto naudojimo, o tą pačią dieną nemaišyk kelių rūgščių, šveitiklių ir retinoidų.

Klijai, plaukų lakas ir kiti ne veidui sukurti produktai

Antakių plaukelių fiksavimas buitiniais klijais ar plaukų lako purškimas tiesiai ant veido gali sukurti trumpalaikį efektą, tačiau tokių produktų sudėtis ir naudojimo būdas nėra pritaikyti jautriai veido bei akių sričiai.

Aerozoliniai kosmetikos produktai turi įspėjimus vengti purškimo į akis, o net ir kosmetikai skirti blakstienų klijai kai kuriems žmonėms gali sukelti alerginę reakciją.

Antakiams naudok jiems skirtą gelį, vašką ar kosmetinį muilą, blakstienoms – specialius klijus. Jei produkto etiketėje nenurodyta, kad jį galima naudoti ant veido ar aplink akis, ten jo ir neturėtų būti.

Kaip per kelias sekundes įvertinti naują grožio triuką?

Prieš bandydama socialiniuose tinkluose pamatytą metodą, užduok sau tris klausimus.

Ar naudojamas produktas skirtas tai kūno vietai? Veido oda, lūpos, galvos oda ir paakiai turi skirtingus poreikius.

Ar paaiškinama, kam triukas netinka? Patikimas specialistas kalbės ne tik apie naudą, bet ir apie riziką, naudojimo dažnumą bei galimą sudirgimą.

Ar žadamas neįtikėtinai greitas rezultatas? Plaukų augimas, aknės gydymas, pigmentinių dėmių šviesinimas ir odos atsinaujinimas paprastai nevyksta per vieną naktį.

Naujas priemones į rutiną įtrauk po vieną. Prieš naudojant visame veide verta atlikti jautrumo testą mažame odos plote. Dermatologai taip pat rekomenduoja nebandyti daugybės naujų priemonių iš karto, nes sudirgus odai tampa sunku suprasti, kuris produktas sukėlė reakciją.

Jei atsiranda stiprus deginimas, patinimas, pūslės, ryškus bėrimas ar akių dirginimas, priemonės naudojimą reikia nutraukti.

Vienas grožio įprotis, kurio TikTok neišrado

Apsauga nuo saulės nėra pati dramatiškiausia grožio tendencija, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje tai vienas svarbiausių kasdienės odos priežiūros žingsnių.

Dermatologai rekomenduoja rinktis plataus spektro, vandeniui atsparią priemonę, kurios SPF yra ne mažesnis kaip 30. Būnant lauke apsaugą reikėtų atnaujinti maždaug kas dvi valandas, taip pat iškart po maudynių ar gausaus prakaitavimo. Apsauga reikalinga ir debesuotomis dienomis.

SPF neišlygins odos per penkiolika sekundžių, tačiau padės saugoti ją nuo nudegimų, pigmentinių dėmių ir ankstyvo fotosenėjimo.

Gražiausias triukas – mokėti atsirinkti

TikTok gali būti puiki vieta atrasti patogesnę makiažo techniką, išmokti švelniau prižiūrėti plaukus ar suprasti, kad veiksmingai rutinai nebūtina dvylika skirtingų buteliukų.

Tačiau socialiniuose tinkluose įspūdis dažnai laimi prieš įrodymus, o gražus „prieš ir po“ kadras neparodo, kaip oda jautėsi po savaitės.

Todėl verta bandyti tai, kas švelnu, logiška, skirta konkrečiai kūno vietai ir nereikalauja kentėti. O priemones, kurios degina, graužia, stipriai tempia odą ar žada neįmanomą rezultatą per naktį, geriau palikti telefone.

Grožio rutina neturėtų tapti nuolatine naujų triukų medžiokle. Vertingiausia yra ta priežiūra, kuri tinka tavo odai ir plaukams, nekelia diskomforto ir ilgainiui duoda stabilų rezultatą.

Įrašas TikTok grožio triukai: kurie iš tiesų veikia, o kurie gali pakenkti odai ir plaukams? pirmą kartą paskelbtas svetainėje Panelė.

Metaliniai plaukų aksesuarai – vasaros šukuosenų pažiba

Aukso ar sidabro spalvos metaliniai plaukų aksesuarai – vasaros šukuosenų hitas, ypač pamėgtas stilingųjų skandinavių. Šiemet madingi skulptūriški segtukai, minimalistinėmis metalinėmis detalėmis puoštos plaukų gumelės, metalinės plaukų žnyplės ir spaudės.

Šio tipo aksesuarai yra itin universalūs, lengvai pritaikomi tiek laisvalaikio, tiek elegantiškiems vakaro įvaizdžiams. Minimalistinio ir skulptūriško dizaino plaukų segtuku papuošite ne tik atsainaus tipo šukuoseną, bet ir standžiai susuktą kuodą. Be to, karštą vasaros dieną tokie segtukai taps tikru išsigelbėjimu, kai plaukus norisi patraukti nuo kaklo, tačiau džiaugtis dailia ir greitai padaroma šukuosena.

Elegantiškas akcentas – aptakūs segtukai

Skiriamieji madingų plaukų segtukų elementai – masyvumas ir aptakios formos. Nors ir didesni, šie plaukų aksesuarai išraityti taip, kad atrodytų grakščiai. Jų formos dažnai primena lašus, metalines riešines (tarsi apyrankės, apgaubiančios kasas) ar pailgus cilindrus. Madingos ir į kuodelius įsmeigiamos metalinės smeigės.

Metaliniais aksesuarais dažniausiai puošiamos įprastos ir prancūziškos kasos, kuodai ar bohemiškos pynių šukuosenos. Jeigu metalinė detalė pritvirtinta prie gumelės, galite plaukus surišti į minimalistinę ponio uodegėlę ar tiesiog uodegą pakaušio apačioje.

Minimalistinės plaukų puošmenos – dėmesio vertas pasirinkimas, kai norisi ko nors puošnesnio, tačiau gana santūraus. Tačiau jei ketinate puoštis ypatingai progai, paieškokite dekoratyvesnių plaukų segtukų, pavyzdžiui, dabintų metalinėmis gėlėmis, spindinčiais akmenėliais, atkartojančių kriauklių formas ar metalinius kaspinus.

Įrašas Madingiausios vasaros šukuosenos: jas vienija vienas elementas pirmą kartą paskelbtas svetainėje Panelė.

Svarbiausia priemonė nepriekaištingam manikiūrui

Jei nagų odelės nėra prižiūrimos, visas manikiūras atrodys prastai, todėl labai svarbu pasirūpinti jomis tinkamai ir laiku. Svarbiausia priežiūros priemonė nagams ir jų odelėms – specialus drėkinantis ir minkštinantis aliejus. Kai nagai tampa pernelyg sausi, jie pasidaro trapesni ir daug lengviau lūžta.

„Visada sakau, kad odelių aliejų naudoti būtina. Tačiau svarbu juo tepti odeles dažnai, o ne tik tada, kai šios ima skeldėti. Odelių priežiūrai skirtas aliejus ne tik jas drėkina, bet ir padeda nagams augti, išlaiko juos tvirtesnius“, – sako manikiūro meistrė Zola Ganzorigt, dirbanti su tokiomis garsenybėmis kaip Hailey Bieber ir Kylie Jenner.

Universaliausia manikiūro spalva

Kai nežinote, kokią nagų lako spalvą rinktis, manikiūro meistrė Jessica White pataria išmėginti švelnius rausvus ir „nude“ atspalvius. Jie visuomet atrodo dailiai, kuria išpuoselėtų rankų įspūdį, tinka skirtingoms progoms – ar tai būtų įprasta diena, ar prabangus renginys. Prie šių spalvų manikiūro lengvai priderinsite skirtingus papuošalus ir drabužius, nereikės sukti galvos dėl spalvų dermės.

Šį sezoną madingi pasteliniai rausvi atspalviai, pavyzdžiui, subtilus rožinis kvarcas ar sakurų žiedų rausvumas. Jei kurį laiką negalėsite atnaujinti gelinio manikiūro, verta rinktis neutralius, „nude“ ar itin švelnius rausvus tonus, kurie bus kur kas mažiau pastebimi nagams atauginėjant.

Kai norisi išskirtinumo – stilingas, tačiau netikėtas dizainas

Šią vasarą vyrauja daugybė skirtingų manikiūro tendencijų: nuo vasariškų pieštų motyvų, jūrų pasaulio įkvėpto dizaino, vis dar nesitraukiančio blizgaus „cat eye“ efekto iki spalvotų klasikinio prancūziško lakavimo interpretacijų. Manikiūro meistrė Angel (@angelmys0ul) siūlo išmėginti 3D nagų dizainą. Pasak jos, iškilaus paviršiaus elementai suteikia nagams išraiškingumo, o tokio manikiūro kūrybinis procesas labai džiugina – nagai tampa tikrais papuošalais. Kita jos rekomenduojama tendencija – chromo efekto manikiūras. „Chromavimas yra universali technika, ji nuostabiai atrodo tiek pritaikyta viena, tiek dengiama ant pasirinktos spalvos“, – „OPI Pro Spotlight“ teigė Angel.

Svarbiausia – klausyti savęs

Manikiūro meistrė Alyssa, žinoma slapyvardžiu @daddydoesnails, pastebi, kad pasaulyje, kuriame vis dar gausu stereotipų, svarbiausia atpažinti ir išdrįsti pasirinkti tai, kas džiugina būtent jus, o ne kitus. Šį požiūrį galima pritaikyti ir kuriant savo unikalų stilių, ir ieškant savo kūrybinio kelio ar darantis manikiūrą.

„Būkite savimi ir darykite tai, kas patinka būtent jums“, – sako Alyssa. Ji pamena, kad tik pradėjusi dirbti pastebėjo, jog „Instagram“ didesnio dėmesio sulaukia manikiūras, padarytas įprastai moteriškomis vadinamoms rankoms ir ilgesniems nagams. Pasak meistrės, manikiūras yra skirtas visiems ir kiekvienas gali džiaugtis nagų dizainu, o kad būtume gražūs, neturime taikytis prie stereotipų. Tad dabar jos instagramo profilyje pamatysite ne klasikinius ilgus nagus, o pačius įvairiausius, o dažnai – trumpesnius.

„Stereotipai yra nuobodu, o tai, kas nuobodu, man yra svetima. Pasirinkau daryti tai, kas džiugina mane. Dabar didžiuojuosi būdama nagų meistrė, kuri laužo ribas ir stebina žmones tuo, ką sugeba padaryti su trumpais nagais“, – „OPI Pro Spotlight” tinklaraščiui yra sakiusi Alyssa.

Įrašas Profesionalų patarimai: kaip išlaikyti tobulą manikiūrą kuo ilgiau ir koks lakas bus mažiau pastebimas nagams ataugant pirmą kartą paskelbtas svetainėje Panelė.

Apie tai pasakoja profesionali „ODA klinikos“ kosmetologė Gita, kosmetologijos srityje dirbanti jau dešimt metų.

„Grožis prasideda nuo širdies, antraip jokia kosmetika nepadės. Ši frazė atspindi tai, kuo tikiu – viskas prasideda nuo vidaus“, – sako kosmetologė.

Saulė nėra priešas, tačiau svarbus saikas

Kalbant apie SPF, saulė neretai vaizduojama tik kaip odos priešė. Gita pabrėžia, kad toks požiūris nėra visiškai teisingas.

„Be saulės nebūtų gyvybės Žemėje. Ji turi įtakos mūsų savijautai, nuotaikai ir vitamino D gamybai. Problemos prasideda tada, kai sveikas protas išeina atostogų ir saulėje būname be saiko“, – sako kosmetologė.

„Pasaulio sveikatos organizacija taip pat pažymi, kad tam tikras ultravioletinės spinduliuotės kiekis yra naudingas, tačiau per didelė jos dozė pažeidžia odą ir akis. Intensyvus bei pasikartojantis UV poveikis siejamas su odos senėjimu, pigmentiniais pokyčiais ir didesne odos vėžio rizika. Ypač svarbu nuo stiprių nudegimų saugoti vaikus ir paauglius, nes ankstyvame amžiuje patirta intensyvi UV spinduliuotė gali turėti ilgalaikių pasekmių. Stiprūs nudegimai vaikystėje gali turėti reikšmės vėlesnei odos būklei. Todėl sąmoningas elgesys saulėje yra ne mažiau svarbus nei pats SPF“, – primena Gita.

SPF kremas ir kremas su SPF – ar tai skirtingi produktai?

Kasdienėje kalboje SPF kremu dažniausiai vadiname specializuotą apsaugos nuo saulės priemonę, o kremu su SPF – dieninį drėkinamąjį, maitinamąjį ar toninį kremą, kuriam papildomai suteiktas apsaugos nuo saulės faktorius.

Vis dėlto griežtos mokslinės ribos tarp šių pavadinimų nėra. Svarbiausia ne tai, kaip produktas vadinamas reklamoje, o:

• koks SPF skaičius nurodytas;
• ar priemonė saugo ir nuo UVA, ir nuo UVB spindulių;
• ar užtepamas pakankamas jos kiekis;
• ar produktas atsparus vandeniui ir prakaitui;
• kokiomis sąlygomis jis bus naudojamas.

„Specializuotas SPF kremas paprastai kuriamas pirmiausia kaip apsaugos nuo UV spindulių priemonė. Tokie produktai dažniau turi SPF 30 ar SPF 50, plataus spektro apsaugą, gali būti atsparesni vandeniui ir prakaitui. Dieninio kremo pagrindinė funkcija dažniausiai yra odos drėkinimas, maitinimas ar kitų jos poreikių tenkinimas, o SPF – papildoma funkcija“, – paaiškina kosmetologė.

Amerikos dermatologų akademija rekomenduoja rinktis plataus spektro, vandeniui atsparią priemonę, kurios SPF būtų ne mažesnis nei 30. „Plataus spektro“ arba „broad spectrum“ žymėjimas reiškia, kad priemonė saugo ir nuo UVA, ir nuo UVB spindulių. Dieninis arba makiažo kremas su SPF gali pakeisti atskirą apsauginį kremą?

„Teoriškai – taip. Jeigu dieninis kremas arba makiažo priemonė turi plataus spektro SPF 30 ar didesnę apsaugą ir yra užtepama tokiu kiekiu, kokiu produktas buvo tiriamas, ji gali suteikti deklaruojamą apsaugą.

Praktikoje problema dažniausiai kyla dėl kiekio. Makiažo pagrindo, BB ar CC kremo žmonės paprastai naudoja gerokai mažiau, nei reikėtų SPF lygiui, nurodytam ant pakuotės, pasiekti. Dermatologų duomenimis, dauguma žmonių užtepa tik maždaug 25–50 procentų rekomenduojamo apsaugos nuo saulės priemonės kiekio. Makiažo pagrindą tepate labai plonu sluoksniu, vien ant jo nurodyto SPF gali nepakakti. Tokiu atveju patikimiau pirmiausia naudoti atskirą apsaugos nuo saulės priemonę, o makiažą vertinti kaip papildomą, bet ne pagrindinę apsaugą“, – pataria Gita.

Ką tikrųjų reiškia SPF 30 ir SPF 50?

Kasdien trumpai būnant lauke gali pakakti malonios tekstūros plataus spektro SPF 30 priemonės. Ilgiau leidžiant laiką lauke, sportuojant, keliaujant, maudantis ar gausiai prakaituojant praktiškiau rinktis SPF 50 ir vandeniui atsparų produktą.

SPF – tai angliško termino Sun Protection Factor trumpinys. Jis parodo, kiek daugiau UV energijos reikia, kad apsaugota oda paraustų, palyginti su oda be apsaugos.

„Tai reiškia, kad SPF skaičiaus nereikėtų suprasti kaip tikslaus laiko mato. SPF 30 nesuteikia leidimo saulėje saugiai išbūti 30 kartų ilgiau, nes UV intensyvumas priklauso nuo paros laiko, metų laiko, vietovės, aukščio virš jūros lygio, debesuotumo, paviršių atspindžių ir kitų aplinkybių. Pakankamu kiekiu užteptas SPF 30 sulaiko apie 97 procentus UVB spindulių, o SPF 50 – apie 98 procentus. Skirtumas procentais atrodo nedidelis, tačiau SPF 50 odą pasiekia maždaug perpus mažiau UVB spinduliuotės nei naudojant SPF 30. Nė viena priemonė neužtikrina šimtaprocentinės apsaugos. SPF nereiškia, kad priemonę galima užtepti ryte ir apie ją pamiršti visai dienai. Apsauga priklauso ne tik nuo skaičiaus ant pakuotės, bet ir nuo kiekio, tolygaus padengimo bei pakartotinio tepimo“, – akcentuoja kosmetologė.

Kodėl reikalinga apsauga nuo UVA ir UVB spindulių?

UV spinduliuotė skirstoma į UVA, UVB ir UVC spindulius. UVC spinduliuotę atmosferos sluoksniai sulaiko, todėl Žemės paviršiaus ji praktiškai nepasiekia.

UVB spinduliai daugiausia veikia paviršinius odos sluoksnius, yra svarbi nudegimų priežastis ir prisideda prie odos vėžio vystymosi. Jų intensyvumas labiau priklauso nuo sezono ir paros laiko.

UVA spinduliai prasiskverbia giliau į odą, prisideda prie kolageno ir elastino pažeidimo, pigmentacijos, raukšlių bei kitų fotosenėjimo požymių. UVA spinduliai gali prasiskverbti pro debesis ir dalį langų stiklo. Tiek UVA, tiek UVB spinduliuotė gali pažeisti ląstelių DNR ir didinti odos vėžio riziką. Rūpinamės ne tik tuo, kad nenudegtume, bet ir pigmentacija bei priešlaikiniu odos senėjimu, vien SPF skaičiaus nepakanka. Ant pakuotės reikia ieškoti plataus spektro, UVA ir UVB apsaugą patvirtinančio žymėjimo.

„Europos Sąjungoje ant priemonės galima ieškoti apskritimu apibrėžto užrašo UVA. Jis padeda atpažinti produktus, kurių UVA apsauga atitinka rekomenduojamą santykį su nurodytu SPF“, – pabrėžia Gita.

Ar SPF gali apsaugoti nuo odos senėjimo ir vėžio?

SPF nėra nematomas skydas, leidžiantis neribotai degintis. Vis dėlto būtų netikslu sakyti, kad tinkamas apsauginis kremas visiškai nesaugo nuo fotosenėjimo ar odos vėžio.

„Plataus spektro SPF priemonės, naudojamos pagal instrukciją ir derinamos su kitomis apsaugos priemonėmis, padeda mažinti nudegimų, ankstyvo odos senėjimo ir odos vėžio riziką. Tačiau jos nepakeičia pavėsio, apsauginių drabužių, galvos apdangalo ir buvimo saulėje ribojimo. SPF nereiškia, kad nuo šiol saulėje galime būti be saiko. Geriausia apsauga yra priemonių visuma: SPF, pavėsis, drabužiai, kepurė, akiniai ir sąmoningai pasirinktas laikas būti lauke“, – tikina kosmetologė.

Ar SPF reikalingas žiemą Lietuvoje?

Žiemą UV spinduliuotės intensyvumas Lietuvoje paprastai yra mažesnis nei vasarą. Pasaulio sveikatos organizacija bendrą apsaugą nuo saulės rekomenduoja taikyti, kai UV indeksas pasiekia 3 ar daugiau. Kai UV indeksas yra 0–2, daugumai žmonių įprastomis aplinkybėmis specialios apsaugos nuo trumpalaikio buvimo lauke gali nereikėti. ai nereiškia, kad SPF žiemą visada nereikalingas. Jis ypač aktualus:

• ilgiau būnant lauke saulėtą dieną;
• esant sniegui;
• slidinėjant ar keliaujant kalnuose;
• daug laiko praleidžiant prie saulėto lango ar vairuojant;
• turint pigmentaciją ar labai šviesią, jautrią odą;
• naudojant odos jautrumą saulei didinančias priemones ar vaistus;
• po tam tikrų kosmetologinių ar dermatologinių procedūrų.

„Sniegas atspindi UV spindulius, todėl saulėtą žiemos dieną oda gali gauti didesnę spinduliuotės dozę, nei mums atrodo. Kalnuose prisideda ir aukštis – kuo aukščiau kylame, tuo UV poveikis stiprėja“, – paaiškina Gita.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, šviežias sniegas gali atspindėti iki 80 procentų į jį patenkančios UV spinduliuotės, o kylant kas 1000 metrų UV intensyvumas gali padidėti maždaug 10 procentų. Todėl slidinėjant SPF, veidą dengiantys drabužiai ir nuo UV saugantys akiniai yra ypač svarbūs.

Kiek SPF reikia tepti ant veido?

Per mažas produkto kiekis yra viena dažniausių priežasčių, kodėl reali apsauga būna gerokai silpnesnė nei nurodyta ant pakuotės.

„Veidui ir kaklui dažnai taikoma vadinamoji dviejų pirštų taisyklė: kremo juostelė išspaudžiama per visą rodomojo ir didžiojo pirštų ilgį. Amerikos dermatologų akademija veidui rekomenduoja maždaug vieną arbatinį šaukštelį – kiekį, atitinkantį produkto juostelę per dviejų pirštų ilgį. Nepamirškite kaklo, ausų, plaukų augimo linijos, lūpų ir, jei jos atviros, dekoltė bei sprando. Jeigu vienose vietose jo bus daug, o kitose beveik nebus, apsauga taip pat bus netolygi“, – primena kosmetologė.

Priemonę reikėtų tepti maždaug 15 minučių prieš išeinant į lauką. Ilgiau būnant lauke rekomenduojama atnaujinti kas dvi valandas, taip pat iš karto po maudynių, intensyvaus prakaitavimo ar nusišluosčius rankšluosčiu.

Vandeniui atspari priemonė nėra visiškai atspari vandeniui – ant pakuotės paprastai nurodoma, ar jos atsparumas vandenyje išlieka 40, ar 80 minučių.

Dažniausios SPF naudojimo klaidos

Pasak Gitos, dažniausiai apsauga nuvilia ne dėl paties produkto, o dėl jo naudojimo įpročių.

„Žmonės dažnai užtepa per mažai priemonės, praleidžia ausis, kaklą ar plaukų augimo liniją, SPF naudoja tik vasarą ir pamiršta jį atnaujinti. Dar viena klaida – manyti, kad SPF 50 veikia visą dieną vien todėl, kad skaičius yra didelis“, – vardija specialistė.

Dažnos klaidos:

• naudojamas per mažas kiekis;
• priemonė paskirstoma netolygiai;
• pasirenkamas aukštas SPF, bet nėra UVA apsaugos;
• kremas neatnaujinamas;
• naudojamas pasibaigusio galiojimo ar ilgai karštyje laikytas produktas;
• pamirštamos ausys, lūpos, sprandas ir plaštakos;
• SPF tepamas per anksti, o ant jo gausiai trinamos kitos priemonės;
• manoma, kad apsauginis kremas pakeičia pavėsį ir drabužius.

Kasdienėje veido priežiūros rutinoje SPF paprastai tepamas po serumo ir drėkinamojo kremo, kaip paskutinis odos priežiūros žingsnis prieš makiažą. Tarp sluoksnių verta leisti priemonėms trumpai susigerti, kad apsauginė plėvelė pasiskirstytų tolygiai.

Ką daryti, jeigu SPF yra lipnus, sunkus ar kemša poras?

Šiuolaikinės SPF priemonės gaminamos labai įvairių tekstūrų: kremų, emulsijų, gelių, fluidų, purškiklių ir lazdelių pavidalu. Todėl vienas nepatikęs produktas dar nereiškia, kad odai netinka visos apsaugos nuo saulės priemonės.

„Jeigu anksčiau bandyti SPF kremai buvo sunkūs, verta ieškoti lengvo fluido, gelinės ar vandens pagrindo formulės. Riebesnei odai dažnai patinka matinį efektą suteikiančios, nekomedogeninės priemonės, o sausai odai – kremiškesnės, papildomai drėkinančios tekstūros“, – pataria Gita.

Anot jos, visada galima pasitarti su išmanančiu specialistu, klinikoje, vaistinėje ar specializuotoje parduotuvėje.

„Tačiau, jei patys esate paieškose, ir jau bandyti SPF yra sunkios tekstūros, rinkitės vandens pagrindo, gelinius. Cheminiai filtrai dažniau būna lengvesnės tekstūros, jų veikimo principas yra sugerti saulės spindulių energiją, paversti šiluma. Jei oda jautri, sudirginta, rinkitės mineralinius/fizinius filtrus, kurie yra hipoalergiški ir rečiau sukelia nepageidaujamas reakcijas. Jų veikimo principas – atspindėjimo, kaip veidrodis, jie yra pripažinti saugiais ir stabiliais SPF filtrais rinkoje, tinka vaikams, nėščiosioms, maitinančioms bei  alergiškiems žmonėms“, – kalba ji.

Vis dažniau matome ant pakuočių užrašą „nano“. Tiksliai nežinoma, kiek į kūną nukeliauja cheminių medžiagų, ir kiek jam reikia laiko viską išvalyti, kaip tai veikią organizmą, todėl patarimas būtų vengti.

„Apibendrinant, norėčiau pasakyti, kad pats žmogaus kūnas nelabai kuo pasikeitė, nuo to laiko kai jis gyveno oloje, bet pasikeitė aplinka, mityba, gyvename pertekliaus amžiuje. Todėl mylėkime jį – tai mūsų namai. Galvokime ką tepame, valgome, kaip gyvename“, – pokalbį užbaigia specialistė.

Įrašas SPF kremas ir kremas su SPF. Kokie skirtumai? Ar SPF reikalingas ir žiemą? pirmą kartą paskelbtas svetainėje Panelė.

Dažnai didžiausią dėmesį skiriame išsausėjusiems galiukams, plaukų žvilgesiui ir apsaugai nuo lūžinėjimo, tačiau pamirštame, kad galvos odai taip pat reikalingas reguliarus valymas, švelni priežiūra ir apsauga nuo sudirgimo. Kai jos pusiausvyra sutrinka, gali atsirasti niežėjimas, paraudimas, tempimo pojūtis, pleiskanos ar pernelyg greitas plaukų riebalavimasis.

Vis dėlto svarbu suprasti, kad ne kiekviena galvos odos problema atsiranda dėl netinkamos higienos. Pleiskanojimą, niežėjimą ir paraudimą taip pat gali sukelti seborėjinis dermatitas, egzema, psoriazė, alerginė reakcija į plaukų priežiūros priemones ar kitos odos ligos. Todėl vien intensyvesnis plovimas ne visada išsprendžia problemą.

Ką iš tiesų reiškia sveika galvos oda?

Sveika galvos oda nebūtinai turi būti visiškai neriebi. Natūralūs odos riebalai, vadinami sebumu, padeda apsaugoti odą nuo išsausėjimo ir išorinių dirgiklių. Svarbiausia – pusiausvyra.

Sveika galvos oda paprastai:

• nėra nuolat paraudusi ar sudirgusi;
• jos stipriai neniežti ir neperšti;
• nėra padengta storomis, riebiomis ar sausomis pleiskanomis;
• neturi šlapiuojančių, skausmingų vietų ar žaizdelių;
• nesukelia nuolatinio tempimo pojūčio;
• nėra nei itin sausa, nei labai greitai besiriebaluojanti.

Trumpalaikis niežėjimas ar nedidelis pleiskanojimas nebūtinai reiškia rimtą problemą. Tačiau jeigu simptomai kartojasi, stiprėja arba nepraeina pakeitus priežiūrą, verta ieškoti konkrečios jų priežasties.

1. Galvos odos valymas – svarbiau, nei atrodo

Galvos oda, kaip ir veido bei kūno oda, kaupia natūralius riebalus, prakaitą, negyvas odos ląsteles, aplinkos nešvarumus ir plaukų formavimo priemonių likučius. Jei šios sankaupos nėra tinkamai pašalinamos, gali atsirasti nemalonus kvapas, niežėjimas, padidėjęs riebumas ir matomas pleiskanojimas.

Tai nereiškia, kad galvos odą būtina plauti kasdien. Tinkamas plovimo dažnis priklauso nuo jos riebumo, plaukų tipo, fizinio aktyvumo ir naudojamų formavimo priemonių. Riebią galvos odą gali tekti plauti dažniau, o sausai ar jautriai gali pakakti retesnio plovimo švelniu šampūnu.

Kaip pasirinkti šampūną?

Šampūną pirmiausia reikėtų rinktis pagal galvos odos, o ne plaukų galiukų būklę. Pavyzdžiui, galiukai gali būti sausi ir pažeisti, tačiau pati galvos oda – riebi. Tokiu atveju šampūnas turėtų būti skirtas riebiai galvos odai, o kondicionierius ar kaukė – sausiems plaukų ilgiams.

Jautriai ar sausai galvos odai geriau tinka švelnesnis, intensyviai nekvepiantis šampūnas. Jeigu oda riebi, svarbu ją pakankamai reguliariai plauti, nes riebalų ir negyvų ląstelių sankaupos gali sustiprinti pleiskanojimą. Lengvas pleiskanas kartais padeda kontroliuoti dažnesnis plovimas švelniu šampūnu.

Šampūnu reikėtų plauti daugiausia galvos odą, o ne intensyviai trinti visą plaukų ilgį. Plaunant susidariusios putos nubėga plaukais ir dažniausiai pakankamai pašalina nešvarumus nuo jų ilgio.

Kaip taisyklingai plauti galvos odą?

Sudrėkinkite plaukus drungnu, o ne labai karštu vandeniu. Nedidelį kiekį šampūno paskirstykite ant galvos odos ir švelniai masažuokite pirštų pagalvėlėmis. Nenaudokite nagų – stiprus kasymas gali pažeisti odą ir sustiprinti sudirgimą.

Po plovimo šampūną kruopščiai išskalaukite. Priemonių likučiai kartais gali sukelti niežėjimą, tempimą ar sudaryti įspūdį, kad galvos oda pleiskanoja dar labiau.

Ar reikia galvos odos šveitiklio?

Galvos odos šveitiklis nėra būtina priemonė kiekvienam žmogui. Jis gali būti naudingas, jei naudojate daug sausojo šampūno, lako, putų ar kitų formavimo priemonių ir jaučiate, kad įprastas šampūnas nepašalina visų likučių.

Šveitiklį reikėtų naudoti saikingai – paprastai ne dažniau kaip kartą per savaitę arba taip, kaip nurodyta ant produkto pakuotės. Per dažnas ar šiurkštus šveitimas gali pažeisti apsauginį odos barjerą, sukelti paraudimą ir dar stipresnį pleiskanojimą.

Nenaudokite galvos odai skirto šveitiklio, jei oda yra smarkiai sudirgusi, pažeista, šlapiuoja ar joje yra žaizdelių. Taip pat netinka kūno šveitikliai su stambiomis dalelėmis – galvos oda yra jautri, todėl jai reikalingos specialiai sukurtos priemonės.

2. Pleiskanos: kodėl jos atsiranda?

Pleiskanos – tai matomos nuo galvos odos atsiskiriančios ląstelės. Jos gali būti smulkios, baltos ir sausos arba didesnės, gelsvos bei riebesnės. Pleiskanas dažnai lydi niežėjimas, tačiau ne visada pasireiškia ryškus paraudimas.

Viena dažnų pleiskanų ir seborėjinio dermatito priežasčių yra odos reakcija į natūraliai joje gyvenančias Malassezia genties mieles. Šie mikroorganizmai nėra ženklas, kad žmogus nesilaiko higienos, tačiau kai kurių žmonių oda į juos reaguoja jautriau. Pleiskanojimą taip pat gali sustiprinti didesnis odos riebumas, netinkamos priemonės, per retas plovimas, šaltas ir sausas oras bei stresas.

Svarbu atskirti pleiskanas nuo paprasto galvos odos išsausėjimo. Sausa oda dažniausiai tempia, gali būti jautri, o pleiskanos būna smulkios. Seborėjiniam dermatitui labiau būdingos gelsvos ar baltos, prie odos prilipusios pleiskanos, paraudimas ir riebumas.

Kaip sumažinti pleiskanas?

Pirmiausia galima išbandyti specialų gydomąjį šampūną nuo pleiskanų. Dermatologai rekomenduoja ieškoti produktų, kurių sudėtyje yra bent viena iš veikliųjų medžiagų:

• ketokonazolas;
• seleno sulfidas;
• cinko piritionas;
• salicilo rūgštis;
• siera;
• akmens anglių degutas.

Skirtingos medžiagos veikia nevienodai. Ketokonazolas ir seleno sulfidas padeda kontroliuoti su pleiskanojimu siejamų mielių kiekį, o salicilo rūgštis padeda atlaisvinti ir pašalinti susikaupusias odos ląsteles.

Gydomąjį šampūną tepkite ant galvos odos, o ne tik ant plaukų. Kai kurias priemones reikia palaikyti kelias minutes, kad veikliosios medžiagos spėtų suveikti, todėl visada laikykitės produkto instrukcijos.

Rezultatui įvertinti dažnai reikia kelių savaičių. Pavyzdžiui, ketokonazolo šampūnas nuo pleiskanų paprastai naudojamas kelis kartus per savaitę ribotą laiką, o simptomams sumažėjus gali būti naudojamas rečiau palaikomajai priežiūrai. Tikslus dažnis priklauso nuo produkto stiprumo ir gamintojo nurodymų.

Jeigu vienas šampūnas nepadeda, galima išbandyti priemonę su kita veikliąja medžiaga. Tačiau nereikėtų vienu metu pradėti naudoti kelių stipriai veikiančių produktų, nes sudirgusi oda gali pradėti pleiskanoti dar intensyviau.

Ar nuo pleiskanų slenka plaukai?

Paprastos pleiskanos dažniausiai nėra tiesioginė ilgalaikio plaukų slinkimo priežastis. Tačiau stiprus niežėjimas, nuolatinis kasymas ir uždegimas gali pažeisti odą, paskatinti plaukų lūžinėjimą arba laikinai sustiprinti jų kritimą.

Jeigu kartu su pleiskanojimu pastebite aiškiai retėjančius plaukus, apvalius nuplikimo plotus, skausmą, šašus ar pūliuojančias vietas, būtina kreiptis į gydytoją. Tokius simptomus gali sukelti ne paprastos pleiskanos, o psoriazė, grybelinė infekcija, uždegiminė plaukų slinkimo forma ar kita liga.

3. Drėkinimas – reikalingas ne tik veido odai

Galvos oda gali išsausėti dėl dažno plovimo stipriais šampūnais, labai karšto vandens, karšto džiovintuvo oro, sauso patalpų oro, saulės ar netinkamų plaukų priežiūros priemonių.

Išsausėjusi oda gali niežėti, perštėti ir pleiskanoti, todėl šie simptomai kartais klaidingai palaikomi pleiskanomis. Kita vertus, niežėjimą gali sukelti daugybė skirtingų būklių, todėl vien pagal šį simptomą nustatyti priežasties neįmanoma.

Kaip pasirūpinti sausa galvos oda?

Rinkitės švelnų, sausai ar jautriai galvos odai skirtą šampūną. Galima išbandyti specialų galvos odos serumą ar losjoną su drėkinamosiomis ir raminamosiomis medžiagomis, pavyzdžiui, gliceroliu, pantenoliu, hialurono rūgštimi ar alaviju.

Venkite labai karšto vandens ir džiovintuvo nelaikykite arti galvos. Jeigu naudojant tam tikrą priemonę atsiranda deginimas, stiprus paraudimas ar bėrimas, jos nebenaudokite.

Su aliejais reikėtų elgtis atsargiai. Nedidelis kiekis aliejaus kai kuriems žmonėms gali sumažinti sausumo pojūtį, tačiau riebios pleiskanos ar seborėjinis dermatitas nėra paprastas odos išsausėjimas. Kadangi Malassezia mielės gerai dauginasi riebioje aplinkoje, gausus aliejų tepimas aktyvaus seborėjinio dermatito metu kai kuriems žmonėms gali pabloginti simptomus.

Naują priemonę pirmiausia išbandykite nedideliame odos plote. Eterinių aliejų, tarp jų ir arbatmedžio, nereikėtų tepti tiesiai ant odos neskiestų – jie gali sukelti dirginimą ar alerginę reakciją.

4. Galvos masažas – malonus ritualas, bet ne stebuklingas gydymas

Švelnus galvos masažas gali padėti atsipalaiduoti, sumažinti įtampą ir maloniai suaktyvinti paviršinę kraujotaką. Jį galima atlikti plaunant galvą arba ant sausos galvos odos.

Masažuokite pirštų pagalvėlėmis, lėtais sukamaisiais judesiais. Nespauskite per stipriai ir nekasykite odos nagais. Masažas neturėtų sukelti skausmo, deginimo ar ryškaus paraudimo.

Nors nedidelis tyrimas parodė, kad reguliarus standartizuotas masažas gali būti siejamas su šiek tiek padidėjusiu plaukų storiu, mokslinių duomenų dar nepakanka teigti, kad masažas patikimai sustabdo plaukų slinkimą ar ataugina prarastus plaukus.

Todėl masažą verta vertinti kaip papildomą priežiūros ir atsipalaidavimo ritualą, bet ne kaip dermatologo paskirto gydymo pakaitalą.

5. Mityba ir kasdieniai įpročiai

Plaukų ir odos būklei svarbi visavertė, subalansuota mityba. Ryškus baltymų, geležies, cinko, biotino ar kitų maistinių medžiagų trūkumas gali būti susijęs su padidėjusiu plaukų slinkimu. Vis dėlto papildų nereikėtų pradėti vartoti vien profilaktiškai – per didelis kai kurių medžiagų kiekis taip pat gali būti žalingas.

Kasdienėje mityboje verta turėti:

• pakankamai baltymų;
• riebios žuvies, riešutų ar sėklų;
• ankštinių daržovių;
• kiaušinių;
• viso grūdo produktų;
• įvairių vaisių ir daržovių.

Svarbus ir pakankamas skysčių kiekis, tačiau vien gausesnis vandens gėrimas neišgydys pleiskanų, seborėjinio dermatito ar plaukų slinkimo, jeigu šių problemų priežastis yra kita.

Galvos odos būklę taip pat gali paveikti miego trūkumas, ilgalaikis stresas, dažnas labai karšto džiovintuvo naudojimas, įtemptos šukuosenos ir didelis kiekis ant odos paliekamų formavimo priemonių.

Paprasta galvos odos priežiūros rutina

Kasdienei priežiūrai nereikia daugybės produktų. Dažniausiai pakanka:

1. Galvos odos tipui tinkamo šampūno.
2. Reguliaraus, bet ne agresyvaus plovimo.
3. Kruopštaus priemonių išskalavimo.
4. Švelnaus masažo pirštų pagalvėlėmis.
5. Gydomojo šampūno, jeigu atsiranda pleiskanų.
6. Drėkinamosios priemonės, jeigu oda iš tiesų sausa ir jautri.
7. Atsargesnio karščio bei formavimo priemonių naudojimo.

Kada reikėtų kreiptis į dermatologą?

Specialisto konsultacija rekomenduojama, jeigu:

• pleiskanos nesumažėja maždaug per mėnesį naudojant tinkamą gydomąjį šampūną;
• galvos oda labai paraudusi, patinusi ar skausminga;
• atsiranda šašų, žaizdelių, pūliavimo ar šlapiavimo;
• pleiskanoja ir antakiai, nosies šonai, ausys ar kitos kūno vietos;
• plaukai pradeda gausiai slinkti arba atsiranda nuplikusių plotų;
• niežėjimas trukdo miegoti ar kasdieniam gyvenimui;
• simptomai prasidėjo po plaukų dažymo ar naujos priemonės naudojimo.

Pleiskanos paprastai nėra pavojingos ir daugeliu atvejų gali būti kontroliuojamos tinkamai parinktu šampūnu. Vis dėlto užsitęsę simptomai gali būti kitos odos būklės požymis, todėl nereikėtų mėnesių mėnesius bandyti vis naujų kosmetikos priemonių neieškant tikrosios problemos priežasties.

Svarbiausia – ne priemonių kiekis, o nuoseklumas ir tinkamas jų pasirinkimas. Švari, nedirginama ir subalansuota galvos oda sudaro palankesnes sąlygas plaukams augti bei padeda jiems ilgiau išlikti stipriems ir sveikai atrodantiems.

Įrašas Kaip tinkamai prižiūrėti galvos odą ir išvengti pleiskanų? pirmą kartą paskelbtas svetainėje Panelė.

Kodėl nepakanka vien tik prausiklio?

Daugelio vyrų veido priežiūros rutina baigiasi vos nusiprausus veidą prausikliu, o kartais tam naudojamas net paprastas rankų ar kūno muilas. Nors odos valymas yra labai svarbus, tai – tik pirmasis visavertės priežiūros žingsnis. Prausiklis pašalina per dieną susikaupusius nešvarumus, prakaitą, riebalų perteklių ir aplinkos taršos daleles, tačiau vien jo nepakanka, kad oda išliktų sveika, sudrėkinta ir atspari išoriniams dirgikliams.

Per stiprus prausiklis ar paprastas muilas gali pažeisti natūralų odos apsauginį barjerą. Tuomet oda ima sausėti, šerpetoti, ją gali tempti ar niežėti. Kartais organizmas į išsausėjimą reaguoja gamindamas dar daugiau riebalų, todėl veidas pradeda greičiau blizgėti, o poros gali kimštis. Dėl šios priežasties svarbu rinktis švelnų, konkrečiam odos tipui tinkamą veido prausiklį ir po valymo naudoti drėkinamąją priemonę.

Tinkama odos priežiūra turėtų ne tik nuplauti nešvarumus, bet ir padėti atkurti po prausimosi prarastą drėgmę. Veido kremas stiprina apsauginį odos sluoksnį, mažina tempimo pojūtį ir padeda odai geriau apsisaugoti nuo vėjo, šalčio, sauso patalpų oro, saulės bei kitų aplinkos veiksnių. Net ir riebią odą būtina drėkinti – svarbu tik pasirinkti lengvos tekstūros, porų nekemšančią priemonę.

Papildomos priežiūros ypač reikia vyrams, kurie reguliariai skutasi. Skutimosi metu pašalinami ne tik plaukeliai, bet ir dalis paviršinio odos sluoksnio, todėl ji gali tapti jautresnė, parausti ar perštėti. Raminamasis balzamas arba drėkinamasis kremas padeda sumažinti sudirgimą, nemalonų tempimą ir įaugusių plaukelių riziką.

Nuosekli priežiūra taip pat gali padėti išvengti dažniausiai pasitaikančių odos problemų: spuogų, užsikimšusių porų, sausų dėmių, pleiskanojimo ir priešlaikinių senėjimo požymių. Dieną odą rekomenduojama papildomai saugoti priemone nuo saulės, nes ultravioletiniai spinduliai yra viena pagrindinių ankstyvų raukšlių, pigmentinių dėmių ir odos elastingumo mažėjimo priežasčių.

Todėl paprastą vyrišką odos priežiūros rutiną turėtų sudaryti bent trys pagrindiniai žingsniai: švelnus veido valymas, drėkinimas ir apsauga nuo saulės. Tokia rutina neužima daug laiko, tačiau reguliariai jos laikantis oda gali atrodyti lygesnė, gaivesnė ir sveikesnė.

3 pagrindinės priemonės, kurias verta turėti:

1. Veido prausiklis

Tai – bazinis žingsnis. Rinkitės prausiklį, pritaikytą jūsų odos tipui (riebi, sausa, mišri, jautri). Paprastas muilas gali sutrikdyti odos pH balansą ir dar labiau ją sausinti ar dirginti.

2. Drėkinamasis kremas

Net ir riebi oda reikalauja drėkinimo. Kremas padeda atstatyti odos barjerą, ypač po skutimosi ar prausimosi. Rinkitės lengvos tekstūros, greitai susigeriantį kremą – jų sudėtyje dažnai būna hialurono rūgšties, alavijo ar pantenolio.

3. Apsauga nuo saulės (SPF)

Tai – vienas svarbiausių, bet dažnai pamirštamų žingsnių. UV spinduliai veikia odą net debesuotą dieną – jie skatina raukšlių formavimąsi, pigmentines dėmes ir net odos vėžį. Todėl SPF kremas – būtinas, ypač vasarą ar aktyviai leidžiant laiką lauke.

O kaip su skutimosi priemonėmis?

Skutimosi putos, geliai ir balzamai nėra tik komforto reikalas – jie mažina odos sudirginimą, apsaugo nuo įpjovimų, drėkina ir ramina odą. Jei skutiesi kasdien – tai ne tik patogumo, bet ir sveikos odos klausimas.

Ar tikrai reikia visko?

Veido priežiūros priemonių pasirinkimas šiandien gali atrodyti beveik begalinis: serumai, tonikai, kaukės, rūgštys, paakių kremai ir daugybė kitų produktų. Tačiau tai nereiškia, kad kiekvienam vyrui būtina iš karto susikurti sudėtingą keliolikos žingsnių rutiną. Pradžioje kur kas svarbiau ne produktų kiekis, o reguliarumas ir tinkamai pasirinktos pagrindinės priemonės.

Jeigu nesate pasiruošęs ilgai odos priežiūros rutinai, pakanka pradėti nuo trijų svarbiausių produktų:

Švelnaus veido prausiklio. Jis padeda pašalinti prakaitą, riebalų perteklių, dulkes ir kitus per dieną ant odos susikaupusius nešvarumus. Prausiklis turėtų būti skirtas būtent veidui, nes įprastas muilas dažnai būna per stiprus ir gali išsausinti odą.

Drėkinamojo kremo. Jis padeda palaikyti odos drėgmės balansą, mažina tempimo pojūtį, stiprina apsauginį odos barjerą ir gali nuraminti odą po skutimosi. Riebiai odai labiau tinka lengvas gelinis ar porų nekemšantis kremas, o sausai – sodresnės tekstūros priemonė.

Apsaugos nuo saulės. Dieną rekomenduojama naudoti priemonę su SPF, net jei didžiąją laiko dalį praleidžiate mieste. Saulės spinduliai veikia odą ne tik vasarą ar paplūdimyje – jie gali skatinti pigmentinių dėmių, smulkių raukšlių ir kitų ankstyvo senėjimo požymių atsiradimą. Patogu rinktis dieninį drėkinamąjį kremą, kurio sudėtyje jau yra apsauga nuo saulės.

Tokia rutina yra paprasta ir greita. Ryte pakanka nusiprausti veidą, pasitepti drėkinamuoju kremu ir SPF, o vakare – nuvalyti per dieną susikaupusius nešvarumus bei dar kartą sudrėkinti odą. Visa tai gali užtrukti mažiau nei dvi minutes, tačiau ilgainiui padeda odai išlikti švaresnei, elastingesnei, lygesnei ir atsparesnei išoriniams veiksniams.

Svarbu suprasti, kad papildomos priemonės nėra būtinos visiems. Serumai, šveitikliai ar aktyviųjų medžiagų turintys produktai gali būti naudingi sprendžiant konkrečias problemas, tačiau juos geriausia įtraukti palaipsniui. Pavyzdžiui, salicilo rūgštis gali būti naudinga į spuogus ir užsikimšusias poras linkusiai odai, o drėkinamieji serumai – labai sausai ar dehidratuotai odai. Vis dėlto net ir geriausias papildomas produktas neatstos pagrindinių kasdienių žingsnių.

Ką sako dermatologai?

Odos specialistai dažniausiai pabrėžia, kad reguliari, paprasta ir tikslinga priežiūra yra veiksmingesnė už retkarčiais atliekamas brangias procedūras ar vadinamuosius stebuklingus produktus. Oda geriausiai reaguoja į nuoseklumą, todėl svarbu priemones naudoti kasdien, o ne tik tada, kai atsiranda sausumas, bėrimai ar sudirgimas.

Nereikėtų tikėtis, kad rezultatai pasirodys po vieno ar dviejų naudojimų. Odai reikia laiko prisitaikyti prie naujos priežiūros, todėl pokyčius dažniausiai verta vertinti po kelių savaičių. Per dažnas produktų keitimas ar kelių stiprių aktyviųjų medžiagų naudojimas vienu metu gali sudirginti odą ir apsunkinti supratimą, kuri priemonė iš tiesų padeda.

Kiekvieno žmogaus oda yra skirtinga. Vienam puikiai tinkantis kremas kitam gali būti per riebus, per lengvas ar sukelti paraudimą. Todėl verta stebėti odos reakciją: ar po prausimosi jos netempia, ar kremas nekemša porų, ar neatsiranda niežėjimo, deginimo ar bėrimų. Naujas priemones patariama į rutiną įtraukti po vieną, kad būtų lengviau įvertinti jų poveikį.

Jeigu odos problemos nepraeina, stiprėja arba kelia didelį diskomfortą, vien kosmetikos gali nepakakti. Nuolatiniai bėrimai, stiprus paraudimas, skausmingas sudirgimas, niežėjimas ar pleiskanojimas gali būti ženklas, kad verta pasikonsultuoti su dermatologu. Specialistas padės nustatyti problemos priežastį ir parinkti tinkamiausią priežiūrą ar gydymą.

Svarbiausia taisyklė paprasta: geriau trys tinkami ir reguliariai naudojami produktai nei pilna lentyna priemonių, kurios naudojamos retai arba netinka jūsų odai.

Įrašas Vyriška odos priežiūra: ar būtina naudoti daugiau nei vieną priemonę? pirmą kartą paskelbtas svetainėje Panelė.

Pasak sanatorinio gydymo ir medicininės reabilitacijos lyderės Baltijos šalyse „Eglės” fizinės medicinos ir reabilitacijos (FMR) gydytojos dr. Dovilės Naruševičiūtės, gydomasis purvas gali būti taikomas skirtingais būdais – kaip viso kūno įvyniojimas, lokalios aplikacijos, purvo maišeliai, vonelės rankoms ar kojoms.

„Viso kūno įvyniojimas purvu yra viena populiariausių procedūrų, tačiau toks šildymas veikia ne tik tą vietą, ant kurios užtepamas purvas. Kai šildomas visas kūnas, paveikiama viso organizmo kraujotaka. Todėl net jei teoriškai neteptume vieno sąnario, bendras šiluminis poveikis vis tiek jį pasiektų”, – teigia gydytoja.

Kai reikia veikti konkrečią kūno vietą ir mažiau apkrauti visą organizmą, gali būti taikomos lokalios procedūros.

„Naudojant purvo maišelius išlieka biologinis ir mineralinis jo poveikis, tačiau terminis krūvis būna mažesnis. Tai leidžia veikti konkrečią kūno vietą ir mažiau alina organizmą”, – sako dr. D. Naruševičiūtė.

Sanatorijoje naudojamos dvi gydomojo purvo rūšys – sapropelinis, dažnai vadinamas baltuoju, ir durpinis, dar vadinamas juoduoju.

„Sapropelinis purvas dažniau taikomas tada, kai reikia švelnesnio poveikio odai, raminimo ar detoksikuojančio efekto. Durpinis purvas geriau išlaiko šilumą, todėl procedūros su juo intensyvesnės – jos stipriau veikia kraujotaką ir raumenų atsipalaidavimą. Tačiau dėl didesnio šiluminio krūvio jis ne visada tinka turintiems širdies ar kraujotakos sutrikimų”, – aiškina ji.

Purvo vonia veikia intensyviau

Viena intensyvesnių procedūrų – purvo vonia, kai durpinis purvas maišomas su mineraliniu vandeniu. Ji veikia stipriau nei daugelis lokalių procedūrų, gali padėti atsipalaiduoti, sumažinti raumenų įtampą, pagerinti kraujotaką ir limfos tekėjimą.

„Purvo vonia turi papildomą hidrostatinio slėgio poveikį – kūnui suteikiama lengva kompresija, gerėja limfos ir kraujotakos cirkuliacija. Be to, vonioje žmogus gali šiek tiek judėti, todėl kai kuriems ji malonesnė nei įvyniojimas, kai reikia gulėti nejudant”, – pažymi gydytoja.

Vis dėlto ši procedūra parenkama individualiai, nes jautresniems žmonėms po jos gali pasireikšti silpnumas, pykinimas, širdies permušimai, kraujospūdžio svyravimai ar galvos svaigimas.

Veikia ne tik sąnarius, bet ir raumenis

Nors dažnai sakoma, kad purvas „gerai sąnariams”, jo poveikis susijęs ir su raumenimis. Sustingus ar nusidėvėjus sąnariui, aplinkiniai raumenys dirba intensyviau, greičiau pavargsta, įsitempia ir gali kelti papildomą skausmą.

„Sąnarys pats vienas nejuda – jį valdo raumenys. Šiluma gerina kraujotaką, padeda raumenims atsipalaiduoti, o tada mažėja ir su sąnariu susijęs sustingimas”, – sako dr. D. Naruševičiūtė.

Dėl to purvo procedūros gali būti naudingos esant lėtinei artrozei, artritui, nugaros skausmams ar ilgalaikei raumenų įtampai. Šiluma gali padėti ir pervargusiam, daug sėdinčiam, įtampą patiriančiam žmogui – atpalaiduoti pečius, nugarą, padėti pailsėti.

Kada šiluma gali pakenkti?

Vienas dažniausių mitų – kad kuo procedūra karštesnė ir intensyvesnė, tuo ji veiksmingesnė. Gydytoja pabrėžia, kad per didelė šiluma organizmui gali tapti papildomu krūviu.

„Po purvo procedūros žmogus gali jausti lengvą nuovargį, kuris pailsėjus praeina ir virsta geresne savijauta. Tačiau jei krenta kraujospūdis, pykina, apima silpnumas ar nuovargis, tai nėra geras ženklas. Tai rodo, kad kūnas buvo perkrautas”, – aiškina ji.

Ypač atsargiai purvo procedūros taikomos esant ūmiam skausmui, uždegimui, patinimui ar neseniai patirtai traumai. Tokiais atvejais šildymas gali sustiprinti tinimą ir pabloginti būklę. Purvo procedūros labiau tinka lėtiniams skausmams, raumenų įtampai, sąnarių sustingimui, artrozei.

„Jeigu skausmas aštrus, o sąnarys patinęs, karštos procedūros gali ne padėti, o pakenkti. Tokiais atvejais parenkamos kitos procedūros, pavyzdžiui, magnetoterapija, periferinė magnetinė stimuliacija, krioterapija ir pan.”, – vardija dr. D. Naruševičiūtė.

Kaip pasiruošti procedūrai?

Purvo procedūros gali turėti ir detoksikuojantį poveikį, ypač sapropelinis purvas. Vis dėlto šis poveikis daugiausia susijęs su prakaitavimu, todėl tiek prieš, tiek po procedūros svarbu pasirūpinti skysčiais.

„Jeigu organizmas neturi iš ko prakaituoti, kūnas neturi kaip išsivalyti. Todėl prieš procedūrą svarbu pakankamai išgerti vandens, o po jos per artimiausią pusvalandį ar valandą reikėtų išgerti dar kelias stiklines, mineralinis vanduo dar geresnis pasirinkimas dėl jame esančių mineralų”, – aiškina gydytoja.

Pasak dr. D. Naruševičiūtės, gydomojo purvo nauda atsiskleidžia tada, kai procedūra neperkrauna organizmo, o poveikis atitinka žmogaus būklę.

„Gydomasis purvas gali duoti labai gerą poveikį, bet svarbiausia – pagarba savo kūnui. Nereikia jo užsipulti stipria procedūra ir tikėtis, kad taip greičiau pasveiksime. Kartais švelnesnis, tiksliau parinktas poveikis yra daug naudingesnis”, – apibendrina dr. D. Naruševičiūtė.

Įrašas Purvas purvui nelygu: ką gydomasis purvas daro kūnui ir kada šilumos gali būti per daug? pirmą kartą paskelbtas svetainėje Panelė.

2026 m. pradžios duomenimis, vėlyvų vizitų atšaukimų – likus mažiau nei 24 valandoms – Lietuvoje šiek tiek padaugėjo. Vien plaukų paslaugų kategorijoje šiemet jau užfiksuota daugiau kaip 5 tūkst. tokių atvejų, nagų priežiūros – beveik 3 tūkst., o veido procedūrų – daugiau nei 2 tūkst.

Tuo pačiu matyti ir pozityvi tendencija – itin paskutinės minutės, likus mažiau nei trims valandoms iki vizito, atšaukimų bei visiško neatvykimo į procedūras mažėja.

„Matome, kad klientų elgesys po truputį tampa sąmoningesnis. Vis dėlto vis dar susiduriame su situacijomis, kai vizitai atšaukiami likus mažiau nei parai. Grožio specialistams tai reiškia ne tik tuščias vietas darbo kalendoriuje, bet ir prarastas pajamas, nes ne kiekvieną atšauktą vizitą pavyksta užpildyti kitu klientu”, – sako „Treatwell” Lietuvos rinkos vadovė Gabrielė Isodaitė.

Visgi vėlavimas – ne tik etiketo, bet ir galutinio procedūros rezultato klausimas. Grožio namų „Sfinksas” manikiūro meistrė Simona Brazauskaitė akcentuoja, kad tokiu atveju procedūrai lieka mažiau laiko, dėl to gali tekti atsisakyti sudėtingesnių sprendimų ar koreguoti pirminį planą.

„Jeigu klientas vėluoja 5-10 minučių ir apie tai praneša iš anksto, dažniausiai problemų nekyla. Tačiau kai vėluojama 20-30 minučių, jau žinau, kad teks skubėti, nes nenoriu vėlinti kitų klientų. Tokiais atvejais perspėju, kad turėsime ribotą lakavimo pasirinkimą ir galėsime atlikti tik tokią procedūrą, kurią spėsime kokybiškai įgyvendinti”, – pastebi S. Brazauskaitė.

Neaiškūs lūkesčiai gali kainuoti procedūros kokybę

Pasak grožio namų „Sfinksas” manikiūro meistrės, ne mažiau svarbi už punktualumą yra ir aiški komunikacija.

„Dažnai nauji klientai patys tiksliai nežino, kokia procedūra jiems buvo atlikta anksčiau – ar tai buvo gelinis lakavimas, ar nagų priauginimas. Nuo to priklauso procedūros trukmė ir darbo planavimas. Kai šią informaciją tenka aiškintis jau vizito metu, prarandama laiko, o kartais tenka koreguoti ir pačią procedūrą”, – pasakoja S. Brazauskaitė.

Pasak specialistės, nemažai laiko užima ir bandymas suprasti kliento lūkesčius, kai jie nėra aiškiai išsakyti.

„Su naujais klientais dažnai tenka tarsi skaityti tarp eilučių – aiškintis, kas patiko, o kas nuvylė. Klientai ne visada žino procedūrų ar naudojamų priemonių pavadinimus, todėl iš jų pasakojimo tenka susidaryti bendrą vaizdą. Net ir su nuolatiniais klientais pasitaiko, kad žmogus ateina su idėja, bet neturi jokio pavyzdžio, todėl kartu ieškome tinkamos spalvos ar dizaino. Visa tai užima procedūros laiką, kurį būtų galima skirti pačiam darbui”, – sako S. Brazauskaitė.

Anot jos, geriausiam rezultatui padeda ir paprastas pasiruošimas prieš vizitą – verta iš anksto apsispręsti, kokios procedūros norima, išsisaugoti patikusio dizaino nuotrauką ar bent jau aiškiau įvardyti lūkesčius. Tai leidžia specialistui daugiau dėmesio skirti pačiai procedūrai, o ne sprendimų paieškai vizito metu.

Ryšys su meistru keičia ir klientų elgesį

„Treatwell” duomenys rodo, kad didžiausią įtaką sklandžiam vizitui turi ilgalaikis ryšys tarp kliento ir specialisto.

Platformos duomenys atskleidžia aiškų ryšį tarp pakartotinių rezervacijų ir aukštų salonų įvertinimų – būtent ten, kur klientai reguliariai grįžta pas tą patį specialistą, dažniau fiksuojami ir aukščiausi paslaugų vertinimai.

„Pastebime, kad nuolatiniai klientai gerokai rečiau atšaukia vizitus paskutinę minutę. Kai tarp kliento ir specialisto atsiranda pasitikėjimas, atsiranda ir didesnė atsakomybė vienas kito laikui. Šiuo metu rinkoje daugėja naujų klientų, kurie dar tik ieško savo meistro, todėl natūralu, kad tokių etiketo klaidų pasitaiko dažniau”, – aiškina G. Isodaitė.

Pasak manikiūro meistrės, ilgalaikis ryšys su klientu padeda ne tik geriau suprasti jo poreikius, bet ir lengviau planuoti vizitus.

„Visada rekomenduoju kitą vizitą suplanuoti dar procedūros pabaigoje. Taip klientas išlaiko tinkamą manikiūro priežiūros ritmą, o meistras gali efektyviau planuoti savo darbo laiką. Per ilgai nešiotas manikiūras ne tik apsunkina darbą, bet kartais klientui gali kainuoti ir papildomai”, – akcentuoja S. Brazauskaitė.

Rezultatą lemia abi pusės

Visgi, kokybišką rezultatą lemia ne tik meistro įgūdžiai. Manikiūro meistrės teigimu, ne mažiau svarbus ir paties kliento įsitraukimas į procedūrą.

„Procedūros metu rezultatas priklauso nuo abiejų pusių. Klientui pakanka kelių paprastų dalykų – atsipalaiduoti, nesinaudoti telefonu, per daug nejudinti rankų ir leisti meistrui dirbti. Taip pat labai padeda, jei žmogus dar prieš vizitą apsisprendžia, kokios procedūros ar dizaino nori. Kartais vien spalvos paieškos be jokio pavyzdžio gali užimti nemažą dalį vizito laiko”, – pažymi S. Brazauskaitė.

Nors daug kalbama apie etiketo taisykles salone, G. Isodaitės teigimu, nemažos dalies nesusipratimų galima išvengti dar rezervacijos etape.

„Aiškūs paslaugų aprašymai, tiksli procedūrų trukmė, išankstinės konsultacijos anketos bei galimybė patogiai perkelti vizitą leidžia sumažinti nesusikalbėjimo riziką dar prieš klientui atvykstant. Galutinis procedūros rezultatas prasideda ne grožio salono kėdėje, o nuo atsakingai suplanuoto vizito”, – sako „Treatwell” Lietuvos rinkos vadovė.

Įrašas Grožio specialistė įspėja: šios klientų klaidos gali kainuoti norimą rezultatą  pirmą kartą paskelbtas svetainėje Panelė.