Laimėtoja yra Gabija Vareikaitė. Su ja bus susiekta asmeniškai. Tapytoja, iliustratorė, rinkodaros specialistė Karolina Jarmalytė (30) pirmąją savo paveikslų parodą galerijoje pristatė jau prieš trejus metus, tačiau menininkės pašaukimą tuomet dar nedrąsiai vadino laisvalaikio užsiėmimu, mat dieną jos pečius užguldavo atsakingos kūrybos vadovės pareigos. Šiandien Karolina – išsilaisvinusi nuo atsakomybių ir pilnais delnais semia iš gyvenimo spalvas, kuriose atsiskleidžia tikrasis jos talentas.
Karolina, esi kūrybiškos sielos žmogus, dabar iš rankos nepaleidi teptuko. Kaip atrodė tavo ieškojimų kelias, kol supratai, kad tapyba – tikrasis sielos balzamas?
Ryšys su menu buvo dar vaikystėje – tada suvokiau, kad pasaulį matau ir jaučiu daug jautriau, giliau nei kiti. Tai visą gyvenimą trunkantis ryšys, nėra vieno etapo, kai kūryba pasibeldžia į duris. Yra tik tas etapas, kai ji taip stipriai veržiasi iš vidaus, kad jau nebegali priešintis. Mano kelias į kūrybą dar tik prasideda.
Prieš kurį laiką apsisprendei išeiti iš saugaus darbo ir užsiimti tik mėgstama veikla. Tuomet nežinojai, kas tavęs laukia. Ar nors kartą gailėjaisi tokio savo žingsnio?
Nesigailėjau. Kaip įmanoma gailėtis atradus save? (Šypsosi.) Visos karjeros aukštumos ir žiniasklaidos nuo mažens mums formuojamos svajonės, kuo turėtume tapti, nublanksta prieš tą magiją, kai atrandi save, pasiduodi tam ir užslopinęs savyje civilizaciją neri į grynumą. Tai ypatinga.
Kaip pasikeitė tavo rutina, pačiai tapus savo veiklos direktore?
Pasikeitė viskas. Staiga nurimo laikas ir atsirado visiška laisvė. Nebereikia bėgti, yra laiko gyventi ir kurti. Tiesa, atsirado ir naujų, mažiau pažintų atspalvių, tačiau tai suteikia puikią progą tobulėti, pažiūrėti į verslą iš arčiau. Šiuo metu išgyvenu visiškai naują, gražų etapą, kai darau tai, kas maitina sielą. Džiaugiuosi, kad iš to pradeda rastis dalykų, kurie piešia šypseną kitų žmonių akyse.
Tavo paveikslai ir piešiniai dažniausiai spalvoti, ryškūs, nuotaikingi. Kas yra tavo mūzos ir
įkvėpimas? Kur ieškai spalvų, kai mintyse – aklinai pilka?
Mūzų nesivaikau, tyliai dirbu savo palėpėje, o darbas atneša vaisių. Jeigu diena pilka, klausau Brock‘o Berrigan‘o muzikos, atsidarau dažus ir tada jau pati nepajaučiu, kaip atsiranda kontūras, o, žiūrėk, jau ir visas pirmas sluoksnis. Mano mūza – gyvenimas, o įkvepia jo teikiami dalykai: kelionės, gamta, žmonės, skanus maistas, apsikabinimai, atsiminimai, nuotykiai! Gyventi yra gera, deja, kartais pavargę nuo rutinos tai primirštame, o vėl atradus atsiveria klodai giedros bei įkvėpimo.
Menas šiandien užima vis didesnę reikšmę žmonių gyvenime, yra vis arčiau paties žmogaus. Iš galerijų jis keliasi į mūsų kasdienybę ir rutiną. Kaip tu supranti meną ir jo prasmę? Kas tau yra talentingas menininkas?
Dalis mano atsakymo slypi gerai užduotame tavo klausime. Menas arčiau žmogaus – būtent dėl šios priežasties pradėjau tapyti ant drabužių. Taigi menas mus išjudina, maitina sielą ir skatina svajoti. Manau, kad itin svarbu savo gyvenime rasti jam vietos. Nesvarbu, kas tai būtų – tapyba, muzika, plastilinas, rašymas ar kas kita. Svarbiausia – ne meno forma, o kas norima pasakyti, kokia žinutė ir energija iš to sklinda. Būna tokių meno šedevrų, kad atsistoji, žiūri į paveikslą ir nori verkti. Būna tokių dainų, šokių ar knygų, kurios paliečia ten, kur nepasiekia rankos. Tai ir yra menas, tokia jo prasmė. Išjudinti ir išnešti į paviršių pačių mūsų gylį.
Iš pradžių tapei ant drobės, tačiau vėliau prisilietei prie keramikos, paskui – ir prie drabužių, aksesuarų. Ką reiškia tapyti ant skirtingų struktūrų? Kaip prisijaukini daiktus ir supranti, ant ko tavo piešinys prigytų?
Kūriant man labai svarbu eksperimentuoti, tad idėja išbandyti naujus paviršius atrodė labai patraukli. Išbandžiau drabužių, aksesuarų ir porceliano iliustravimą – viskas labai patiko! Šiuo metu šias šakas intensyviai vystau, tapyba eina lygiagrečiai. Skirtingos tekstūros reikalauja skirtingos technikos, įgūdžių, idėjų, kas tinka vienam, visai netinka kitam, taigi tai skatina ieškoti sprendimų, išjudina ne tik pojūčius, bet ir mąstymą.
Tai vis dėlto – ar įmanoma išmokti kūrybos? Kaip manai, kokiems žmonės verta leistis į šį paieškų kelią?
Jei nori kurti, turi būti gan plačių pažiūrų, atviras pasauliui, idėjoms ir gyliui. Išmokti ir pasiekti įmanoma visko, ką tik gebame įsivaizduoti. Niekada nevėlu pradėti įgyvendinti savo svajones. Istorijoje apstu vėlesniame amžiuje tapyti pradėjusių menininkų, pvz., garsusis Van Gogas pradėjo tapyti tik įpusėjęs 20-metį, o jo draugas Gogenas pirmąjį savo šedevrą nutapė sulaukęs 40-ties, taigi per vėlu būna tik tuomet, kai mūsų nebėra. Verta leistis į visus kelius, kuriems jaučiame stiprų alkį, tas troškimas mumyse – ne veltui, jis mus kažkur veda. Svajonėms nesvarbus jūsų amžius ar statusas, reikia joms tiesiog atsiduoti.
Konkursas! Norėtum į rudenį žengti su nauja Karolinos Jarmalytės tapyta kuprine ant peties? Pamėk jos kūrybą socialiniame tinkle FACEBOOK, prenumeruok PANELĘ metams (kaina – 7, 96 Eur) ir vienai iš jūsų padovanosime šį meno kūrinį! Užpildyk trumpą anketą, įrašyk prenumeratos kodą ir turėsi galimybę rudens sezonu pasipuošti šia talpia bei originalia kuprine!
Daugiau Karolinos darbų pavyzdžių rasi užsukusi į Facebook puslapį Karolina Jarmalytė ART.
