Dažnai nutylima tema

„Tabu kyla iš kultūrinių ir religinių įsitikinimų, susijusių su kūno kontrolės ir moralės principais. Fetišas, būdamas „nefunkcionalus” reprodukcine prasme, kelia nerimą normatyviai mąstančiai visuomenei”, – aiškina seksologė N.Švaistienė.

Anot pašnekovės, stigma formavosi šimtmečiais. Tradicinė, religinių vertybių veikiama visuomenė pripažino tik įprastą seksą – tokį, kuris vyksta tarp vyro ir moters siekiant susilaukti vaikų. Bet kokie nuo įprasto lytinio akto dėmesį nukreipiantys skirtumai buvo laikomi netinkamais ar ligotais. Į draudžiamų, gėdingų dalykų kategoriją, apie kurią nebuvo kalbama net artimiausių žmonių rate, pateko ir fetišai. Ilgą laiką fetišai laikyti iškrypimu ar net psichikos sutrikimu.

Šiandien daugiau kalbėti apie fetišus trukdo gilūs vidiniai psichologiniai mechanizmai. Pasak seksologės, fetišai dažnai susiję su ankstyvais jutiminiais, emociniais ar simboliniais įspaudais, kuriuos žmogaus psichika įrašo kaip susijaudinimą sukeliančius stimulus. Tai gali būti prisilietimas, tekstūra, kvapas, tam tikras objektas ar situacija, susijusi su saugumo, gėdos ar kontrolės jausmais.

„Dėl to fetišai dažnai jungia priešingybes – malonumą ir gėdą, kontrolę ir pasidavimą, pažeidžiamumą ir galią”, – aiškina N.Švaistienė. Tokie potyriai pažeidžia aiškias ribas tarp normalaus ir keisto, tad žmogus, turintis fetišinį potraukį, dažnai išgyvena dvilypius jausmus: viena jo dalis trokšta, kita – baudžia už troškimą.

Paradoksalu, bet gėda ir slaptumas potraukį dar labiau stiprina – draudimas, anot psichologės-seksologės Nikol Švaistienės, suteikia papildomą erotinį krūvį. „Tad kalbėjimas apie fetišus nėra vien apie „seksualinius pomėgius”, bet ir apie žmogaus tapatybę, kūno žemėlapį, ankstyvą patirtį, emocinį saugumą”, – dėsto ekspertė.

Kur brėžiama riba?

Psichologiniu požiūriu fetišizmas apibrėžiamas kaip seksualinis elgesys, kai susijaudinimas kyla reaguojant į negyvą objektą arba negenitalinę žmogaus kūno dalį, aiškina seksologė. Dažniausi fetišo objektai – moteriški apatiniai, batai su aukštakulniais, odos gaminiai, šilkas, guma, korsetai. Iš kūno dalių dažniausiai fetišizuojamos pėdos, kojos, sėdmenys, šlaunys, plaukai. Taip pat paplitę vaidmenų elementai ir simbolika – uniformos, medicinos apranga, dominavimo ir pasidavimo vaidmenys.

„Fetišas skiriasi nuo įprastų seksualinių pomėgių keliais aspektais: jis yra labiau koncentruotas ir ritualizuotas, dažnai turi simbolinį ar kompensacinį komponentą, gali būti kontrolės, saugumo ar pasidavimo įkūnijimas”, – aiškina N.Švaistienė.

Psichologė pabrėžia, kad svarbu skirti fetišinius pomėgius, kurie yra natūralūs ir nekenksmingi seksualinio elgesio variantai, nuo fetišinio sutrikimo – kai poreikis fetišo objektui tampa toks stiprus, kad be jo žmogus negali susijaudinti ar patirti orgazmo. „Tai trikdo santykius ar kasdienį funkcionavimą, žmogus patiria distresą, gėdą ar kaltę dėl savo potraukio arba elgesys pažeidžia kitų asmenų sąmoningo sutikimo ribas”, – komentuoja specialistė. Ji priduria, kad fetišistinis sutrikimas yra itin retas – pasitaiko mažiau nei vienam procentui populiacijos.

Požiūris kinta

N.Švaistienės teigimu, pastaraisiais dešimtmečiais požiūris į fetišizmą akivaizdžiai keičiasi, plečiasi seksualumo samprata, mažėja stigmos.

„Įdomu tai, kad seksas pradedamas suvokti ne tik kaip reprodukcijos priemonė, bet ir kaip būdas kurti ryšį, patirti malonumą, tyrinėti savo kūną. O fetišas tampa dar viena kalba, kuria žmogus išreiškia save”, – sako seksologė.

Nors fetišai tapo labiau matomi ir priimami visuomenėje, daugelis žmonių vis dar susiduria su vidiniu pasipriešinimu: „Tarsi „leidžiama”, bet vis tiek „ne visai priimtina”. Tai rodo, kad išorinė tolerancija dar ne visuomet reiškia vidinę laisvę. Tikrasis išsilaisvinimas vyksta tada, kai žmogus leidžia sau jausti be gėdos, o ne tada, kai visuomenė sako, kad „dabar jau galima”.”

Kalbėti be gėdos

Pasisakyti partneriui apie fetišą nėra paprasta, įspėja ekspertė, tačiau tokie pokalbiai stiprina intymumą, pasitikėjimą ir autentiškumą santykiuose.

Ji rekomenduoja pasitelkti neutralų toną: „Yra dalykų, kurie mane labiau jaudina – norėčiau pasidalinti, bet noriu, kad jaustumeisi saugiai.”

Taip pat svarbu pasirinkti tinkamą laiką ir vietą – tai turėtų būti ramus pokalbis namuose, ne sekso metu. Geriausia, anot N.Švaistienės, kalbėti iš „aš” perspektyvos: „Man patinka, kai…”, „Man kelia susidomėjimą…”, vengiant spaudimo, galinčio sukelti partnerio gynybinę reakciją.

„Būtina normalizuoti situaciją – priminti, kad seksualinės fantazijos ir polinkiai yra individualūs ir natūralūs. Taip pat svarbu gerbti ribas – fetišas neturi būti primetamas, abipusis sutikimas yra esminis. Jei fetišo praktikos įtraukia BDSM (angl. bondage & discipline – aut. past.) ar kitus vaidmenų elementus, būtina nustatyti saugumo ir sutarimo principus”, – sako seksologė.

„Atviras, sąmoningas pokalbis apie fetišus ne tik mažina gėdos jausmą, bet ir didina seksualinę savivertę, nes leidžia partneriams patirti autentišką malonumą bei intymumą be slėpimosi ar kaltės. Gydančiai veikia tai, jog asmuo, turintis fetišinį pomėgį, yra priimamas – be siekio pakeisti, kontroliuoti, gėdinti, atstumti”, – pabrėžia N.Švaistienė. Ji priduria, kad kylant baimei, emociniam diskomfortui, gali pagelbėti konsultacija su psichoseksologu.

Tai įdomu

Nė viena teorija holistiškai nepaaiškina, kodėl tam tikri objektai ar situacijos tampa seksualinio susijaudinimo šaltiniu. Mokslininkai išskiria keturias pagrindines teorijas.

Atsitiktinis susiejimas. Paauglystėje koks nors daiktas ar situacija atsitiktinai sutampa su seksualiniu susijaudinimu ir tampa ilgalaikiu stimulu.

Psichologinė gynyba. Pasąmonė nukreipia seksualinį troškimą į saugesnį objektą, vengdama realių santykių baimių.

Smegenų anatomija. Kai kurių kūno dalių (pavyzdžiui, pėdų) ir genitalijų zonos smegenyse yra greta, todėl nerviniai signalai gali persidengti.

Stiprūs ankstyvieji potyriai. Vaikystėje ar paauglystėje patirta stipri emocija – gėda, baimė ar susižavėjimas – susijungia su seksualiniu jausmu ir formuoja fetišą.

The post Fetišai: laikas kalbėti drąsiai ir atvirai appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

„Kadangi saulės poveikis ribotas, vitamino D gamyba odoje sumažėja, todėl pacientams dažnai nustatomas šio vitamino trūkumas. Jis padeda reguliuoti imuninę sistemą, palaiko normalų kalcio ir fosforo balansą bei kaulų mineralinį tankį, taip pat gali teigiamai veikti nuotaiką. Suaugusiesiems dažniausiai rekomenduojama profilaktinė dozė yra 1000–2000 TV per dieną, priklausomai nuo individualių poreikių ir laboratorinių tyrimų rezultatų”, – sako sveikatos sprendimų centro „Antėja” šeimos gydytoja Evelina Rimdžienė. 

Vitamino D receptoriai yra beveik visose imuninių ląstelių rūšyse – T ir B limfocituose, makrofaguose, todėl pakankamas vitamino D kiekis padeda stiprinti organizmo atsparumą infekcijoms, mažinti uždegimus ir palaikyti subalansuotą imuninį atsaką, išvengiant autoimuninių reakcijų ar pernelyg stiprių uždegimų. 

„Kalbant apie emocinę sveikatą, vitaminas D dalyvauja smegenų veikloje, skatindamas neuromediatorių – tokių kaip serotoninas – gamybą, kurie reguliuoja nuotaiką. Mažas vitamino D kiekis gali sukelti nuotaikos svyravimus, nuovargį ir net depresijos simptomus. Sezoninės depresijos atveju – ypač žiemą, kai saulės spindulių mažiau – vitamino D trūkumas gali prisidėti prie nuotaikos sutrikimų, todėl pakankamas šio vitamino kiekis gali padėti palaikyti nuotaiką ir sumažinti sezoninės depresijos riziką”, – dėsto gydytoja. 

Kokie simptomai rodo, kad trūksta vitaminų? 

Simptomai, rodantys vitaminų ar mikroelementų trūkumą, ne visada būna aiškūs ar vienareikšmiški. Kai kurie požymiai gali būti subtilūs arba palaipsniui vystytis, todėl dažnai priskiriami bendram nuovargiui, stresui ar gyvenimo būdo veiksniams. 

„Pavyzdžiui, vitamino D trūkumas gali pasireikšti silpnumu, raumenų skausmu ar nuotaikos svyravimais, o vitamino B12 trūkumas – nuovargiu, silpnumu, galvos svaigimu ir tirpimo pojūčiu rankose ar kojose. Trūkstant vitamino C dažniau susergama peršalimo ligomis, gali kraujuoti dantenos ir lėčiau gyti žaizdos. Vitaminas A dažniau atsispindi regėjimo sutrikimais prastai apšviestose vietose ir sausa oda, o cinko ar seleno trūkumas gali silpninti imunitetą ir didinti infekcijų riziką”, – sako gydytoja. 

Vis dėlto dauguma įvairių vitaminų trūkumų gali jokiais plika akimi matomais būdais nepasireikšti, todėl efektyviausia nustatyti tikrąjį organizmo vitaminų ir mineralų kiekį atliekant kraujo tyrimus. 

„Daug žmonių multivitaminus vartoja profilaktiškai, neįvertinę tikrojo organizmo poreikio, todėl papildai gali būti neveiksmingi arba net kenksmingi. Todėl geriausia pirmiausia atlikti kraujo tyrimus ir, remiantis jų rezultatais, tiksliai parinkti reikiamus vitaminus bei mineralus. Taip galima efektyviau palaikyti imunitetą, bendrą sveikatą ir išvengti perdozavimo, ypač vitamino A, D, E bei kai kurių mineralų, pavyzdžiui, cinko”, – teigia E. Rimdžienė. 

Ypač rizikingas yra riebaluose tirpių vitaminų – tokių kaip A, D ar E – perdozavimas, nes šie vitaminai, taip pat kai kurie mineralai, gali kauptis organizme ir sukelti toksinį poveikį. 

Svarbu laikytis tinkamo vartojimo laiko ir sąlygų: kai kurie vitaminai geriau įsisavinami kartu su riebalais (A, D, E, K), o kiti – tuščiu skrandžiu (pvz., vitaminas C). Nepakankamas dėmesys šiems dalykams gali sumažinti papildų efektyvumą. 

Be to, vitaminai ir mineralai gali sąveikauti su vaistais arba vieni su kitais, keisdami absorbciją ar poveikį organizme, todėl labai svarbu atidžiai įvertinti vartojimo derinius. 

Svarbūs visi vitaminai 

Tyrimus atlikti svarbu ne tik siekiant išsiaiškinti vitamino D trūkumą. Medikė pabrėžia, kad visi vitaminai yra svarbūs ir organizmui būtinas jų balansas. „Pavyzdžiui, vitaminas B12 yra itin svarbus organizmo sveikatai, ypač nervų sistemai ir kraujodarai. Jis atlieka kelias svarbias funkcijas: dalyvauja raudonųjų kraujo kūnelių gamyboje, palaiko normalią nervų sistemos veiklą, dalyvauja DNR sintezėje ir energijos apykaitoje. Pakankamas vitamino B12 kiekis padeda išvengti anemijos, nuovargio, nervų pažeidimų bei atminties sutrikimų”, – sako „Antėja” gydytoja E. Rimdžienė. 

Vitaminas B12 taip pat svarbus neuromediatorių – tokių kaip serotoninas ir dopaminas – sintezei, todėl jo pakankamas kiekis gali padėti palaikyti nuotaiką, mažinti depresijos riziką ir gerinti bendrą psichinę savijautą. Daugiausia B12 randama gyvūninės kilmės produktuose – mėsoje, žuvyje, paukštienoje, pieno produktuose ir kiaušiniuose. Augalinės kilmės produktuose šio vitamino praktiškai nėra, todėl vegetarams ir veganams dažnai rekomenduojami papildai arba maisto produktai, praturtinti B12. 

Vitaminas C (askorbo rūgštis) pasižymi stipriu antioksidaciniu poveikiu, padeda formuotis kolagenui, stiprina imunitetą ir skatina audinių gijimą. 

Cinkas ir selenas – būtini mikroelementai, kurie palaiko imuninės sistemos veiklą. Jie mažina oksidacinį stresą, dalyvauja antioksidaciniuose procesuose, padeda organizmui efektyviau kovoti su infekcijomis ir mažina uždegimą. 

Vitaminai A ir E užtikrina epitelinių audinių vientisumą, stiprina gleivinių apsaugą ir palaiko sveiką odą bei regėjimą. Galiausiai, B grupės vitaminai (ypač B6, B9 ir B12) palaiko nervų sistemos veiklą, dalyvauja energijos apykaitoje ir padeda organizmui įveikti psichinį bei fizinį stresą, kuris dažnas šaltuoju metų laiku. 

The post Silpnumas, nuovargis, prasta nuotaika? Tai gali būti ženklas, kad trūksta šių vitaminų appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Psichologai sako: emocinis smurtas dažnai slypi tarp „nekaltų“ frazių. Štai 10 pasakymų, kurie nejučiomis griauna pasitikėjimą, ryšį ir meilę, net jei tau atrodo, kad jų „visi taip sako“.

1. „Tu visada… / Tu niekada…“

Apibendrinimai užrakina žmogų į kaltės narvą. Net jei jis tikrai suklydo – jis jaučiasi beviltiškai, nes, atrodo, kad klysta visada.
Vietoj to sakyk: „Kai tu taip padarei, man buvo skaudu“.

2. „Jei mane mylėtum, tai padarytum“

Tai – emocinė manipuliacija. Meilė nėra įrankis išreikalauti dalykų.
Keisk į: „Man labai svarbu, kad tu tai suprastum – galiu paaiškinti kodėl“.

3. „Tu per jautrus/-i“

Tai dažnai išgirsta tie, kurie bando pasakyti, kaip jaučiasi. Tokie žodžiai diskredituoja jausmus ir rodo, kad jų nereikia gerbti.
Verčiau sakyk: „Norėčiau geriau suprasti, kodėl tau taip svarbu“.

4. „Čia tavo problema“

Tokie žodžiai atmeta bendrystę ir atsakomybę santykiuose. O juk pora – tai komanda.
Pabandyk: „Kaip galėtume abu rasti sprendimą?“

5. „Kaip nori – man vis tiek“

Neutralumas kartais tampa emociniu atsiribojimu. Jei partneris prašo nuomonės, o tu vis atmeti atsakymą, jis jaučiasi nereikalingas.
Sakyk: „Man sunku apsispręsti, bet galvoju taip…“

6. „Būni toks/-ia pat kaip tavo tėvas/motina“

Ši frazė – žemina ir žeidžia giliai. Ji sukuria distanciją ir ištraukia skaudžias temas, kurios dažnai net nesusijusios su konfliktu.
Niekada nenaudok šeimos palyginimų kaip kritikos.

7. „Nesinervink dėl nieko“

Niekas nenori girdėti, kad jų skausmas – „niekas“. Toks pasakymas ištrina emocijas ir atima teisę jausti.
Geriau sakyk: „Matau, kad tau sunku – ką galiu padaryti?“

8. „Tu per daug galvoji“

Tai, kas vienam atrodo nereikšminga, kitam gali būti didelė vidinė drama. Ši frazė menkina jautrumą ir išmintį.
Sakyk: „Suprantu, kad tai tave jaudina – gal norėtum pasikalbėti?“

9. „Viskas gerai…“ (kai aišku, kad ne)

Tyla, pasyvi agresija ir „šaltas karas“ – toksiška dinamika, kuri ardo bet kokį ryšį. Jei esi sužeista, pasakyk: „Man reikia šiek tiek laiko, bet noriu vėliau pasikalbėti“.

10. „Tu manęs nesupranti“

Tai užveria pokalbio duris. Vietoj ryšio – atskirtis ir gynyba.
Pabandyk: „Man atrodo, kad mes skirtingai matome situaciją – gal galime pabandyti vienas kitą išgirsti?“

Žodžiai gydo arba žeidžia – rinkis atsakingai

Santykiai nėra tobuli, bet bendravimas – jų pamatas. Kuo sąmoningiau rinksimės žodžius, tuo tvirtesnį ryšį kursime. Juk kartais vienas „atsiprašau“ ar „kaip jautiesi?“ pakeičia daugiau nei bet kuris brangus gestas.

The post Šie žodžiai griauna jūsų santykius: 10 „nekaltų“, bet toksiškų pasakymų appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Šių patirčių galutinis poveikis – ne šiaip sau stresas, o subtilus biologinis mūsų jausmų, minčių ir emocijų perprogramavimas. COVID’as paliko savo žymę: ilgalaikis baimės jausmas, sutrikęs miegas, socialinė izoliacija, netektys, sergamumas, o kai kam – net neurologiniai pokyčiai. Tai, ką dabar dauguma jaučia nėra tiesiog  toji etiketė „nuolat pavargę“. Tai tikrasis smegenų rūkas, pastovus nerimas ir „trumpas nervų sistemos sujungimas“.

Ir ne, tai nėra jūsų jėgų trūkumas ar silpnumas. Tai biologija. Kūnas valdo protą. Kai širdies ir smegenų tarpusavio ryšys toks silpnas, prefrontalinė žievė pamiršta, kad yra atsakinga už kontrolę, o menkiausias dirgiklis mus išmuša iš vėžių. O kur logika? Ji tiesiog „stebi šią katastrofą iš šono ir nežino, ką su šituo viskuo daryti“.

Kodėl emocinė disreguliacija tapo XXI a. epidemija

• Pandemijos trauma + jokio paaiškinimo kaip toliau gyventi: kelia nerimą, nuovargį, emocinius sutrikimus.
• Chroninis stresas: sutrikimai miego, hormonų pusiausvyros, metabolizmo sferose.
• Žemas klajoklio nervo tonusas: kūnas reaguoja greičiau nei protas.
• Neurouždegimai ir neurotransmiteriai: nuotaika ir reakcijos kaitaliojasi norime mes to ar ne.
• Miego trūkumas paaštrina reakciją į menkiausią dirgiklį.
• Žarnyno–smegenų signalizacija rėkia: naujai “atrasta” prasta mityba ir stresas lėtai sekina kūną ir protą!
• Socialiniai ir struktūriniai pokyčiai: pasirenkamoji vienatvė, prisiklijavimas prie ekranų, jokios rutinos arba viskas griežtai sureguliuota – puikus mišinys stresui klestėti.

Vien „taigi nusiramink/neliūdėk“ čia nepadės (ir omg!!! ši frazė yra keiksmažodis!). Nuoširdžiai sakau – mums visiems reikia plano, kurio dėka nervų sistema su kūnu veiktų išvien, o ne kariautų tarpusavyje.

Reti faktai apie emocijų reguliavimą

1. Emocijos slypi kūne: o ne psichikoje ar, liaudiškai tariant, galvoje Amygdala ir autonominė nervų sistema reaguoja dar prieš mums suvokiant jausmą ar formuojant mintį. O tai reiškia, kad bandymas logiškai įtikinti save, kad esame saugūs, neveikia, jei kūnas jau streso režime.
2. Sensorinė stimuliacija gali reguliuoti nervų sistemą greičiau nei sąmoningas mąstymas: kvapas, šaltas vanduo, prisilietimas ar garsas gali akimirksniu sumažinti amygdalos aktyvumą ir pagerinti prefrontalinės žievės kontrolės valdymą – tarsi kūnas turėtų „SOS mygtuką“.
3. Klajoklio nervas – tylus, bet galingas reguliatorius: tik 60 sekundžių lėto murmėjimo ar dejavimo, gilaus kvėpavimo ar garsaus skaitymo gali pakelti Klajoklio tonusą, stabilizuoti širdies ritmą ir sumažinti streso hormono kortizolio kiekį mumyse.
4. „Pabaigos ciklas“ – kokia to svarba: stresą patiriame natūraliai, tačiau kūnas visada nukenčia, jei neišeiname iš kovok arba bėk stagnacijos būsenos. Paprastas pasivaikščiojimas, tempimo ar kvėpavimo pratimai fiziškai stabdo streso ciklą ir sumažina kortizolio kiekį.
5. Maži „priėmimo gestai“ veikia stipriau nei galite įsivaizduoti: tylus „Tai natūralu, kad aš bijau“ arba „Pabūsiu su šia emocija, nebėgsiu nuo jos“ gali aktyvuoti prefrontalinės žievės grandines, mažinančias grėsmės jausmą greičiau nei logika.
6. Tikslingas gyvenimo ritmas ir rutina veikia smegenų kamieną: mūsų nervų struktūra mėgsta nuspėjamumą: rytiniai ritualai, dienos mikropraktikos ir vakarinė meditacija padeda automatiškai reguliuoti emocijas, nepriklausomai nuo proto valios ir jėgos.
7. Fiziniai pojūčiai gali būti emocijų žemėlapis: kūno pojūčiai – įtampa, šiluma, virpesiai – signalizuoja apie nervų sistemos būseną. Sąmoningas jų stebėjimas padeda „perskaityti“ emocijas dar prieš jas įvardinant.
8. Prasmė ir dopaminas: net trumpa akimirka, kuri tau yra reikšminga ar padeda pasijausti gyvam, aktyvuoja dopamino sistemą, kuri ilgainiui veikia kaip ilgalaikis emocijų reguliavimo mechanizmas.
9. Žarnyno signalai tiesiogiai veikia nuotaiką: žarnyno mikrobiota ir Klajoklio nervas sudaro tiltą tarp kūno ir proto – tinkama mityba ir sveiki vartojami produktai gali stabilizuoti emocijas, o antibiotikai ar stresas gali jas labai išbalansuoti.
10. Emocijų reguliavimas nėra jų slopinimas: tikslas nėra nieko nejausti – tikslas yra sąmoningas kūno, proto ir nervų sistemos bendradarbiavimas. Tai ilgalaikė investicija, o ne trumpalaikė magija.

Praktinė programa – kūno ir proto bendradarbiavimas

Ši programa skirta greitai stabdyti emocijų išsibalansavimą, kurti kasdienes saugumo struktūras ir stiprinti ilgalaikį atsparumą stresui. Ji veikia naudojant momentinius įrankius, laikantis kasdienės rutinos bei savaitės ir mėnesio praktikų.

1. Skubi pagalba (0–10 min.) SOS
    Skirta akimirksniu nuraminti nervų sistemą ir sumažinti emocijų intensyvumą.
   Šaltas vanduo: apsiprauskite veidą šaltu vandeniu arba padėkite šaltą kompresą ant kaklo, kaktos ar krūtinės. Veikia kaip natūralus užsiplieskimo stabdis nervų sistemai.
   Kvėpavimas „dėžutė“: 4 sekundės įkvėpimas – 2 sekundės pauzė – 6 sekundės iškvėpimas, kartoti 6 kartus (3–6 min.). Stabilizuoja širdies ritmą, ramina amygdalą.
   Sensorinė ankra 5–4–3–2–1: pastebėkite 5 matomus objektus, 4 palieskite, 3 išgirskite, 2 užuoskite ir 1 paragaukite. Nukreipia dėmesį nuo panikos ar įsisiautėjusių emocijų.
   Mikrojudesiai: 60–90 sekundžių pečių sukimas, žingsniavimas vietoje arba 30 pritūpimų. Fizinis aktyvumas „paleidžia“ streso chemikalus lauk ir atpalaiduoja raumenis.
   Savikontrolės frazė: pasakykite sau tyliai: „Kūnas visada perspėja, tad šią akimirką man pavojus negresia. Giliai kvėpuosiu tris minutes.“ Padeda racionaliai grįžti į saugią būseną.
    
   1. Kasdienis ramstis (30–90 min.)
   Reguliarūs ritualai ir mikropraktikos padeda stabilizuoti nervų sistemą ir ilgainiui keičia neurobiologiją.
   Rytinis ritualas (10–20 min.): natūrali lauko šviesa, lengva mankšta, mini ŠRV seansas arba sąmoningas kvėpavimas. Tokiu būdu paruošiame kūną ir protą dienos iššūkiams.
   Miego ramstis (60–90 min. prieš atsigulant): jokių ekranų, šiltas dušas, patogios miego sąlygos, 7–9 val. Kokybiško miego – esminis tikslas. Taip suteikiame kūnui galimybę eliminuoti dienos streso ciklą.
   Trys trumpos pertraukos per dieną ( 5–10 min.): kvėpavimas, įsižeminimas, šaltas vanduo (išgerti stiklinę šalto vandens – prabudimas širdžiai), lengva mankšta ar tempimo pratimai. Stabilizuoja dienos metu kylančius streso šuolius.
   Mityba ir žarnyno priežiūra: daug skaidulų, sveiki produktai, mažiname perdirbtą maistą ir naikiname iš gyvenimo alkoholį. Tai palaikymas žarnyno–smegenų komunikacijai, gerina nuotaiką ir suteikia daugiau energijos.
   Socialinis ramstis: bent 10–15 min. dėmesingo kontakto su žmogumi, kuriuo pasitikite. Ramina nervų sistemą ir stiprina empatiškąjį ryšį.
    
   1. Savaitės ir mėnesio praktikos
   Ilgesnių periodų įrankiai, kurie stiprina atsparumą emocijų „šokiams“.
   ŠRV biofeedback seansai: 10–20 min., 3 kartus per savaitę. Biologinis grįžtamasis ryšys (Biofeedback) yra metodika leidžianti stebėti (dažniausiai kompiuterio ekrane) ir reguliuoti savo fiziologines reakcijas, kurių įprastai mes nejaučiame ir nemokame jų reguliuoti. Padeda apdoroti giluminius emocinius blokus.
   Prasmingas judesys: 45–60 min. per savaitę – joga, šokis, sportas ar pasivaikščiojimas lauke. Suteikia kūnui ir protui ryšį su gyvenimo prasme. Skaitmeninės higienos vakaras: vienas vakaras be interneto ir ekranų. Sumažina dirglumą, suteikia smegenims poilsio ir progą atsigauti. Stebėjimas ir refleksija: fiksuokite miegą, nuotaiką, pasiekimus ir ŠRV. Tai leidžia matyti progresą ir koreguoti praktikas.
   
   1.Klinikiniai / biologiniai aspektai
   Sunki nuolatinė emocijų disreguliacija, panikos priepuoliai, savęs žalojimas, suicidinės mintys, pastovus miego trūkumas ar esami sutrikimai po COVID’o – reikalauja profesionalios pagalbos. Ilgasis Covid (Long Covid) – yra lėtinė liga, atsirandanti po SARS-CoV-2 infekcijos ir trunkanti mažiausiai 3 mėnesius) gali sukelti neurouždegiminių pokyčių; gali prireikti tarpdisciplininio gydymo kartu su neurologu, psichiatru, psichologu ar psichoterapeutu. Koučingas taipogi yra gera priemonė ir pagalba, jeigu patarta psichiatro.

Gilioji emocijų reguliavimo praktika

Kontroliuoti emocijas nėra tikslas – tikslas yra kūno ir proto pusiausvyra, tas taip reikalingas balansas. Kadangi emocijos prasideda kūne, o ne galvoje, amygdala aktyvuojasi dar prieš išsakant kažką garsiai, todėl svarbu pradėti nuo krūtinės ir pečių, kur kaupiasi daugiausiai nerimo ir baimių pasekmių.
Kūnas kaip reguliavimo šaltinis: kas rytą pajuskite kūną nuo galvos iki kojų: šilumą, įtampą, virpesius. Stebėkite, neanalizuokite. Kūnas žino, ką daryti, o protas prisijungia vėliau.

Nervų sistemos „sezonų“ subalansavimas:

• Kova: purtyti rankas, murmėti, garsiai kvėpuoti.
• Bėgimas: ilginti iškvėpimą, žiūrėti į tolį.
• Sustingimas: šiluma, spaudimas (pvz.: stiprus apkabinimas), lingavimas.
• Pritapimas: sustokite ir pagalvokite apie save prieš sakydami TAIP ar kitu būdu bandydami patikti arba įtikti.

Kortizolio ciklo atstatymas:

1. Eliminuokite streso ciklus vaikščiodami, kvėpuodami, darydami tempimo pratimus ar verkdami (taip, tai vaistas, o ne gėda(!))
2. Klajoklio–proto tilto atkūrimas: kasdienis murmėjimas, kalbėjimas garsiai su savimi ar garsus skaitymas 60 sek. stimuliuoja Klajoklio tonusą ir stabilizuoja emocijas.
3. Mikro-priėmimo praktika: tyliai pasakykite: „Aš kažko bijau. Pasėdėsiu su šiuo jausmu.“
   Ritualai kaip ramstis:
   – Sensoriniai: kvapas, daina ar objektas.
   – Santykiniai: rašyti, ką jaučiame „Man visko per daug, bet nereikia taisyti, jeigu nebėgsiu – tai praeis.“
   – Judesio: pasivaikščiojimas, tempimo pratimai, lingavimas.
4. Grįžimas prie visko prasmės: kiekvieną vakarą duokite vardą pozityviai akimirkai. Dopamino sistema tai užskaito kaip saugumo momentą.

Emocijų reguliavimas nėra būvimas visada vienoje emocijoje – tai griaustinio
choreografijos įvaldymas. Kūnas jau žino žingsnius; o mes turime įsiklausyti ir sugrįžti į vidinę savo pusiausvyrą. Kantrybė, švelnumas ir priėmimas, kad audra niekur nedingo ir neplanuoja dingti, – tai tikrasis mūsų darbas. Išeikite į lauką. Murmėkite. Valgykite. Miegokite. Judėkite. Kartokite. Laikui bėgant, chaosas nebeatrodys kaip pasaulio pabaiga – o gal net pradėsite pagaliau jaustis kaip savo vidinio pasaulio valdovai.

Emocijų disreguliacija XXI amžiuje – šokis su orkestru, pavadinimu „chaosas ir grupė“.

Sveiki, XXI a. žmonės – jūsų kūnai vis dar galvoja, kad gyvenate urvuose, smegenys įsitikinusios, kad menkas el. laiškas yra tiesioginis puolimas, o Klajoklio nervas tyliai stebi šią dramą ir gūžteli pečiais. Emocijų reguliavimas nėra magiškas nusiraminimas ar meditacijos programėlė. Tai subtilus kūno, proto ir nervų sistemos šokis – choreografija, kurioje netikrumas, nuolatinis stresas ir chaosą primenantis pasaulis vaidina pagrindinius vaidmenis tarp triukšmo ir chaoso.

Receptas?

Nedarykime klaidos galvodami, kad ramybė ateina automatiškai. Ji ateina po šokio, po ritualų, po sąmoningų mikrojudesių, po saldaus miego ir ilgo kvėpavimo. Ir, žinoma, šio straipsnio, kuris, tikiuosi, pasitarnaus kaip vadovėlis ir priminimas raštu by Merula. Audros niekur nedings. Bet su kantrybe, švelnumu ir pastoviu dėmesiu sau ir savo kūnui, chaosas tampa ne pasaulio pabaiga, o labiau kaip mūsų vidinio pasaulio dalis, kurį mokomės valdyti. Kūnas jau žino žingsnius, protas mokosi, o mes tampame choreografais savo emocijų šokiuose. Ir taip, kartais pargriūsime – tai vadinama būti žmogumi. Bet su laiku net chaosas gali tapti galinga mūsų šokio scena, kurioje mes jau nebebijome, o šokam, pataikome į ritmą, linksminamės ir ramybėje judiname savo kūną ir protą ramybėje bei balanse.

Su meile
S.

The post Veiksminga emocijų reguliavimo praktika, pagal Sandrą Merulą appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

1. Nustokite kaltinti – pradėkite suprasti

Kai santykiai ima šalti, pirmoji reakcija dažnai būna kaltinimai: „Tu nebesistengi“, „Tu pasikeitei“. Tačiau tokie žodžiai tik gilina atstumą.
Pabandykite išgirsti, o ne teisti.
Užuot ieškoję kaltų, ieškokite priežasties – kas pasikeitė, kur pradingo artumas? Dažnai už „šalčio“ slypi ne abejingumas, o nuovargis, įtampa ar neišsakyti poreikiai.

Pabandykite sakyti: „Jaučiuosi atitolusi, nes pasiilgau mūsų pokalbių.“ – vietoje „Tu manęs nebeklausai.“

2. Kalbėkitės ne apie buitį, o apie save

Santykius dažnai suėda rutina. Kai pokalbiai sukasi tik apie darbus, sąskaitas ar vaikus, emocinis ryšys blėsta.
Atgaivinkite tikrus pokalbius.
Užduokite klausimus, kurių seniai neuždavėte:

• „Apie ką dabar svajoji?“
• „Ką norėtum pakeisti mūsų kasdienybėje?“
• „Ką galėčiau padaryti, kad jaustumeisi mylimas?“

Nuoširdus domėjimasis vienas kitu – tai tiltas atgal į širdies ryšį.

3. Sąmoningai kurkite naujas patirtis kartu

Kai santykiai sustingsta, dažnai trūksta ne meilės, o bendrų įspūdžių. Kartu patirti nauji dalykai pažadina jausmus, primena, kodėl esate kartu.

Idėjos:

• Išbandykite naują veiklą (pvz., šokius, žygius, maisto gaminimo kursus).
• Keliaukite į vietą, kur niekada nebuvote.
• Surenkite pasimatymą taip, lyg tai būtų pirmas kartas.

Naujumas – geriausias būdas sugrąžinti žvilgsnį, kuris kadaise uždegė meilę.

4. Rodykite švelnumą be žodžių

Fiziniai prisilietimai, apkabinimai, žvilgsniai – tai meilės kalba, kuri kartais pasako daugiau nei tūkstantis žodžių. Kai santykiai vėsta, kūno kalba gali juos vėl sušildyti.

Net paprastas prisilietimas prie rankos ar švelnus bučinys išeinant į darbą – tai signalas: „Tu man rūpi.“
Ajurvedoje sakoma, kad švelnumas gydo santykius geriau nei bet koks ginčo sprendimas.

5. Nepamirškite savęs – laimingi žmonės myli geriau

Kartais meilė blėsta ne todėl, kad santykiai blogi, o todėl, kad mes patys pavargome, pamiršome save.
Skirkite laiko sau – poilsiui, hobiui, saviugdai. Kai jaučiatės įkvėpti ir gyvi, tą energiją natūraliai perduodate partneriui.

Juk meilė – tai ne tik buvimas kartu, bet ir dviejų stiprių, laimingų žmonių sąjunga.

The post Kaip išsaugoti meilę, kai santykiai vėsta? 5 žingsniai, kurie tikrai veikia appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Kad santykiai vėl sugrįžtų į šiltesnę fazę, kartais reikia ne daugiau pastangų, o daugiau sąmoningumo. Štai du dalykai, kuriuos verta padaryti, kai jauti, kad jis tolsta.

1. Užuot bėgusi paskui – sustok ir paklausyk savęs

Kai vyras tampa šaltesnis, natūrali reakcija – siekti jo dėmesio dar stipriau. Tačiau toks elgesys signalizuoja desperaciją, o ne pasitikėjimą savimi.

Vietoj to – sustok ir nukreipk žvilgsnį į save.

• Paklausk savęs: Ar aš jaučiuosi vertinga net tada, kai jis manęs nesiima?
• Ar santykiai mane įkvepia, ar išvargina?
• Ar mano emocinė būsena priklauso nuo jo nuotaikos?

Kartais vyras tolsta ne todėl, kad meilė baigiasi, o todėl, kad santykiuose trūksta erdvės. Jam reikia laiko susivokti, o tau – laiko sustiprėti. Leisk sau tą laiką.

Skirk dėmesio sau – eik į pasivaikščiojimą, bendrauk su draugėmis, pasirūpink savo kūnu ir siela. Kai grįši į vidinę pusiausvyrą, tavo energija natūraliai pasikeis, ir jis tai pajus.

2. Kalbėk atvirai, bet be priekaištų

Kai jauti atstumą, svarbu nekaupti tylos. Tačiau pokalbio tonas čia viską lemia. Jei kalbėsi iš skausmo, jis užsidarys dar labiau. Jei kalbėsi iš brandos – gali atverti naują santykių etapą.

Pabandyk taip:
„Pastaruoju metu jaučiu, kad tarp mūsų tarsi atsirado atstumas. Gal ir klystu, bet man tai rūpi. Noriu suprasti, kaip tu jautiesi.“

Ši paprasta frazė skamba ne kaip kaltinimas, o kaip kvietimas atvirumui. Ji parodo, kad esi brandi, gebi kalbėti be puolimo ir esi pasirengusi girdėti.

The post Jei jauti, kad jis tolsta – padaryk šiuos du dalykus dabar appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

1. „Visada“ – kai kaltini be išeities

Kai ginčo metu sakai: „Tu visada taip darai“ arba „Tu niekada man nepadedi“, partneris išgirsta ne argumentą, o nuosprendį.
Psichologai teigia, kad šis žodis įrėmina žmogų į neigiamą vaidmenį – tarsi jis būtų nuolat kaltas, be galimybės pasikeisti.

Vietoj to pabandyk pasakyti:

„Dažnai taip nutinka, ir tai mane skaudina. Gal galėtume rasti būdą, kaip to išvengti?“

Toks sakinys nepuola, o kviečia ieškoti sprendimo kartu.

2. „Turėtum“ – kai bandai kontroliuoti

Frazių, prasidedančių žodžiu „turėtum“, psichologai vadina emocinės kontrolės spąstais.

„Tu turėtum daugiau stengtis.“
„Tu turėtum mane labiau mylėti.“

Šie žodžiai partneriui siunčia žinutę: „tu nepakankamas toks, koks esi.“
Toks požiūris kuria spaudimą ir sukelia atstūmimo jausmą, o ne motyvaciją keistis.

Vietoj to sakyk:

„Man būtų gera, jei galėtume daugiau laiko leisti kartu.“
Tai išreiškia poreikį be kaltinimo ir stiprina ryšį.

3. „Nesvarbu“ – kai uždarai pokalbį

Šis, atrodytų, nekaltas žodis – tylus santykių žudikas. Kai partneris išgirsta „nesvarbu“, jis jaučia, kad tau nebeįdomu kalbėtis, kad užsisklendei. Psichologai pabrėžia: tai vienas pavojingiausių signalų santykiuose, nes rodo emocinio atsiribojimo pradžią.

Vietoj to pasakyk:

„Dabar man sunku apie tai kalbėti, bet noriu grįžti prie šios temos vėliau.“

Taip išsaugai atvirumą, parodydamas, kad ryšys vis dar svarbus, net jei šiuo metu sunku.

Ką sako psichologai

Pasak santykių ekspertų, žodžiai formuoja emocinę atmosferą poroje.
Net vienas nuvertinantis pasakymas gali sukelti grandininę reakciją – partneris pasijunta nesuprastas, užsidaro, o tuomet prasideda tylus nutolimas.

Norint išvengti šių spąstų, verta išmokti kalbėti „aš“ kalba, pavyzdžiui:

„Aš jaučiuosi liūdna, kai…“,
„Man svarbu, kai tu…“,
„Aš norėčiau, kad…“

Tokie sakiniai padeda išlaikyti pagarbą ir artumą, net kai kyla nesutarimų.

The post Psichologai atskleidžia: 3 žodžiai, kuriuos sakant partneriui santykiai griūna appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Kaip pastebi „Depresijos įveikimo centro“ psichologė psichoterapeutė Aušra Mockuvienė, „depresija ne visada atrodo kaip visiška apatija ar liūdesys – kartais ji slepiasi už per didelio užimtumo, perfekcionizmo, nuolatinio streso, perdegimo. Todėl taip svarbu mokytis išgirsti savo kūną ir gerbti savo ribas. Sunkumai gali paskatinti suprasti, kad tikroji stiprybė nėra viską tempti ant savo pečių, o išdrįsti sau pasakyti: „Aš pavargau. Man reikia pagalbos.“

Viskas tapo per sunku

Prisimindama savo sunkumų pradžią, Greta kalba apie sustiprėjusį ir ilgą laiką kamavusį nuovargį. Moteris sau sakydavo, kad atsistatyti tereikia šiek tiek poilsio, tačiau ir sulaukus atostogų tekdavo galvoti apie darbą, klientus, terminus.

Tuomet apsunko nakties miegas. Nors Greta greitai primigdavo, tačiau dažnai nubusdavo ir ilgai nebegalėdavo užmigti: „Atsibusdavau trečią ar ketvirtą ryto, galvoje sukdavosi įkyrios mintys apie darbą, gyvenimą, viską, kas sunku. Kartais per naktį surinkdavau vos kelias valandas miego, o rytais jausdavausi visiškai išsekusi. Ir nors labai stengdavausi savo sunkumus paslėpti, atlikti visus darbus kaip anksčiau, tačiau pamažu viskas pradėjo slysti iš rankų – ypač darbe tapo vis sunkiau susikaupti, pamiršdavau svarbias detales, jaučiausi lyg atsidūrusi tirštame rūke ir tikrų gyvenimo spalvų beveik nebemačiau“, – pasakoja ji.

Gretą labai išgąsdino suvokimas, kad nebedžiugina tai, kas anksčiau teikė laimę: „Atrodė, kad visas gyvenimas tapo darbų ir užduočių sąrašu. Tapau pastebimai jautresnė, vis dažniau verkdavau, pradėjau jausti, kad nebenoriu matyti net artimiausių bičiulių, nors anksčiau mėgdavau bendrauti. Viskas tapo per sunku – kalbėtis, šypsotis, apsimetinėti, kad viskas gerai“.

Be to, pašnekovė vis dažniau pykdavosi su artimaisiais: „Niekada nemaniau, kad depresija gali taip stipriai paveikti mano santykius su vyru ir vaikais. Aš tiesiog norėdavau būti viena, kuo mažiau kalbėti, nebesugebėjau džiaugtis gražiomis šeimos akimirkomis. Aš labai myliu savo vaikus, bet nebeturėjau jėgų su jais būti. Nuolat galvodavau: „Kaip kitos mamos viską suspėja? Kodėl jos gali būti linksmos, kantrios, žaismingos, o aš vos grįžusi namo tiesiog griūnu į lovą? Tai buvo baisiausia – ne darbas, ne nemiga, o jausmas, kad tolstu nuo pačių artimiausiųjų.“

Lūžio taškas

Vieną dieną, darbe įvykus eilinei įtampą keliančiai situacijai, Greta suprato, kad daugiau taip gyventi nebepajėgs: „Bandžiau susitelkti ir atlikti užduotis, bet atrodė, kad kūnas atsisako vykdyti bet kokius paliepimus ar prašymus. Labai aiškiai suvokiau, kad nebegaliu ilgiau savęs deginti, todėl atsistojau ir išėjau. Tai buvo vienas sunkiausių, bet kartu ir geriausių sprendimų mano gyvenime.“

Išėjus iš darbo, Gretai nuolat kirbėjo mintis – ką pagalvos aplinkiniai? Pašnekovė jautė kaltę, kad nedirba, nesiima naujų projektų, kad yra „silpna“. Tačiau ji apsisprendė neskubėti ieškoti naujo darbo, o pasirūpinti sveikata. Pirmiausia, kreipėsi į gydytoją psichiatrę – ši diagnozavo depresiją ir skyrė medikamentinį gydymą. „Vaistai truputį padėjo, bet supratau, kad vien jų neužteks – turėjau kažką keisti ir pati“, – pasakoja pašnekovė.

„Kai prisijungusi prie programos „Be depresijos“ išgirdau kitų žmonių pasakojimus, supratau, kad mano istorija nėra išskirtinė. Daugelis perdegė, jautėsi išsekę, kovojo su nemiga ar nerimu. Tai man padėjo priimti savo situaciją ir nebegalvoti, kad su manimi kažkas negerai. Tai suteikė neįtikėtiną palengvėjimą – pagaliau pasijutau suprasta. Taip pat man labai patiko, kad programa apima ne tik įrankius emocinei būklei gerinti, bet ir fizinius aspektus – mitybą, judėjimą, miego higieną. Supratau, kad turiu rūpintis savimi visapusiškai, o ne tik gesinti simptomus“, – atradimais dalinasi Greta.

Programos „Be depresijos“ kūrėja Aušra Mockuvienė sako, kad „sveikimas prasideda nuo mažų, kasdieninių pasirinkimų: ar šiandien leidau sau pailsėti? Ar pasakiau „ne“, kai jaučiau, kad nebeturiu jėgų? Ar iš tiesų išgirdau save, o ne tik nesustodama bėgau iš inercijos? Savipagalbos programa „Be depresijos“ padeda suprasti ir priimti savo sunkias būsenas, suteikia teorinių ir praktinių žinių judėti geresnės savijautos link, ir suteikia palaikymą patiriant asmeninius sunkumus.“

Sveikimo kelionė išmokė gerbti save

Dabar Greta jaučiasi visai kitaip. Ji atrado naują darbą, kuriame nebepatiria tokios didelės įtampos, ir išmoko leisti sau pailsėti be kaltės jausmo: „Anksčiau galvojau, kad nuovargis ir stresas yra normalu, kad tiesiog reikia labiau pasistengti. Dabar suprantu, kad turiu teisę jaustis gerai.“

Ji vis dar mokosi klausyti savo kūno ir emocijų, bet dabar jau žino – kelias į sveikimą nėra tiesus, tačiau jis įmanomas: „Svarbiausia, ką išmokau – gerbti savo ribas. Išmokau leisti sau sustoti. Nebemėginu visko atlikti tobulai, nebespaudžiu savęs būti visiems naudinga. Jei jaučiu, kad pavargau, leidžiu sau pailsėti, nes žinau – jei pati savimi nepasirūpinsiu, niekas kitas to už mane nepadarys.“

„Mes negalime būti visiems visada geri ir patogūs, nes tada paprasčiausiai pametame save“, – apibendrina Greta.

The post Gretą depresija ištiko nepastebimai: „Dirbau, kol visiškai sudegiau” appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Kodėl vyrai bijo jausmų?

Medicinos centro „Neuromeda“ gydytojas psichiatras Andrius Tamašauskas pastebi, kad vyrai linkę slėpti emocijas, vengia apie jas kalbėti dėl pagrindinės priežasties – jie bijo tų emocijų, laiko jas galimai gėdingomis.

„Yra tam tikras emocijų spektras, suvokiamas kaip gėdingas. Šias emocijas tarsi gėda jausti, nes jos parodo kažkokį silpnumą, nepilnavertiškumą, moteriškumą arba vyriškumo stoką“, – sako gydytojas.

Jis pastebi, kad vyksta tam tikras emocijų nepriėmimas, vengimas. Vyrai tiesiog vengia tas emocijas rodyti, bando įtikinti save, kad tų emocijų nejaučia, kad jos neegzistuoja.

Kalbėdamas apie emocijų raiškos priežastis A. Tamašauskas pamini genetinį faktorių – kai kurie vyrai būna tiesiog santūresni, jie mažiau linkę parodyti emocijas, dažniausiai pasilaiko jas sau.

Taip pat gydytojas įvardija ir mūsų kultūrai būdingą bendrą santūrumą: „Mums yra nepriimtina per daug rodyti emocijas – tiek džiaugsmą, tiek liūdesį ar pyktį. Žmonės dažnai patiria kultūrinį šoką, nuvykę į kokias nors pietų šalis, kur viskas rodoma atvirai ir išraiškingai.“

Be to, jo teigimu, egzistuoja ir tam tikros socialinės nuostatos, kad kai kurios emocijos, pavyzdžiui, pavydas, baimė, nevisavertiškumas, liūdesys, pyktis, nerimas, bejėgystė yra nepriimtinos. „Tikri vyrai“ moka su jomis susitvarkyti ir niekas apie tai neturi sužinoti.

Santūrumas ar slopinimas?

Kadangi vieni vyrai yra santūresni iš prigimties, o kiti slopina emocijas, kyla klausimas, kaip tą slopinimą atpažinti. „Tarkime, žmogus gali būti labai emocingas stebėdamas krepšinio rungtynes ar filmą, bendraudamas  su draugais bare, o konkrečiose tarpasmeninėse situacijose susivaržęs, nenorįs tam tikrų emocijų parodyti“, – aiškina psichiatras. Pasak jo, santūrus, intravertiškas žmogus greičiausiai visur bus ramus, kaip kartais pasakome, flegmatiškas.

„Be to, egzistuoja tikrai daug universalių situacijų, kurios sukeltų pyktį, liūdesį, nusiminimą, bejėgystės jausmą, o žmogus sako: „Ne, aš nieko nejaučiu ir čia tiesiog viskas gerai.“ Arba partnerė mato, kad vyras akivaizdžiai piktas, o jis sako, kad nepyksta, kad viskas gerai“, – pateikia pavyzdžių specialistas.

Gydytojas A. Tamašauskas pastebi, kad toks emocijų neigimas negatyviai veikia santykius, iškraipo pačią santykių realybę. Jeigu žmogui kas nors nepatinka santykiuose, jis negali to partnerei pasakyti. Tada dažniausiai jausmai išreiškiami nesąmoningai veiksmais,  pavyzdžiui, piktu komentaru, užmiršimu, pavėlavimu į susitikimą. Bet negali tiesiai pasakyti „žinai, man nepatinka, kaip su manim elgiesi“.

Gali sukelti akumuliuojančius konfliktus

Pasak gydytojo, tai gali sukelti akumuliuojančius konfliktus: „Tokios situacijos kapsi, kapsi, neišsakyti pykčiai ir nusivylimai dedasi vienas po kito. Per 20 santuokos metų gali daug prisikaupti.“

Klasikiniu atveju gydytojas pavadina situacijas, kai supykus visai nekalbama: „Žmogus šioje situacijoje tiesiog nežino, ką daryti su tuo pykčiu.“ Tiesiog vargina kažkoks neaiškus, nemalonus jausmas viduje, kuris gąsdina, kad jeigu pasipasakosi, bus tik blogiau, sulauksi daugiau pykčio arba pats padarysi kažką siaubingo.

Psichiatras pabrėžia, kad žmogus jaučia, jog kažkas negerai, bet jis nežino, ką daryti, jis tiesiog niekada negavo įrankių, padedančių tokiose situacijose tvarkytis, o iš vaikystės yra išmokęs, kad reikia tam tikrų jausmų vengti, nes jų vengdavo ir globėjai. Tai pasislepia giliai pasąmonėje.

Emocijų slopinimas, pasak A. Tamašausko, veda prie tokių psichikos sutrikimų kaip depresija, nerimas, nemiga, psichosomatinių sutrikimų, nes nesuprasti, neišreikšti jausmai yra didelis krūvis psichikai. „Įsivaizduokim, kad laikai kažką užremta durimis ir negali jo paleisti“, – lygina gydytojas.

„Pavyzdžiui, pyktis, baimė, gėda ar pasibjaurėjimas  sukelia kortizolio išsiskyrimą, manau daugelis yra gyvenime pajutę kaip stiprus gėdos jausmas sukelia kūno aptirpimo jausmą, stiprų širdies plakimą, burnos džiūvimą“, – aiškina specialistas.

Kodėl sunku priimti pagalbą?

Kartais žmonės įvairiai bando slopinti emocijas, pavyzdžiui, sportuodami, bėgdami maratonus, bet A. Tamašauskas pabrėžia, kad geriausias pagalbos būdas – įvardinti ir suprasti savo emocijas: „Kaip pavyzdys žmogus stipriai užpyko dėl netinkamai manevruojančio kito vairuotojo gatvėje, bet galbūt už to pykčio slepiasi nepasitikėjimas savimi, kurį išprovokavo kažkokia darbinė situacija, kur jautėsi pažemintas viršininko. Todėl galbūt priežastis yra patiriamas stresas darbe, o ne kitų vairuotojų elgesys, galbūt reikia keisti darbą, o ne bėgti maratoną.“

Gydytojas iš savo patirties yra pastebėjęs, kad dalis vyrų skirtingai reaguoja į psichoterapeutes moteris ir psichoterapeutus vyrus. „Yra tam tikra dalis vyrų, kurie  moterims negali atskleisti savo silpnumo, baimės, prisipažinti, kad esu bejėgis, kad norisi verkti, nes vyrai turi būti stiprūs, vyriški. Jiems gėda atsiskleisti specialistei moteriai, nes tada jaustųsi dar labiau pažeminti. Kreiptis į specialistą vyrą kartais būna paprasčiau,“ – sako psichiatras.

Gydytojas atkreipia dėmesį, kad netgi vyrų ir moterų lūkesčiai psichoterapeuto kabinete skirtingi. „Vyrai orientuoti į veiksmą, ką man reikia padaryti, kad jausčiausi geriau, kad šis jausmas išnyktų“, – aiškina jis.

A. Tamašausko teigimu, moterys dažniau tiesiog nori, kad jų jausmus priimtų ir atlieptų, o ne siūlytų sprendimus.

Tai dažniausiai būna poros konflikto priežastis, nes vyras ir moteris skirtingai priima jausmus, moteris nori, kad vyras ją išklausytų ir būtų šalia su tuo jausmu, o vyras supranta, kad reikia imtis veiksmų, kad moterį išgelbėtų nuo to jausmo.

Partnerė gali prisidėti

Be abejo, kalbant, kad vyrams sunkiau išreikšti emocijas prieš moteris, kyla klausimas, kaip, pavyzdžiui, partnerė gali prisidėti, kad vyras saugiai priimtų emocijas ir jas išreikštų.

Gydytojas į tokį klausimą atsako: „Tai priklauso nuo moters emocinio intelekto, kiek ji patogiai  jaučiasi su savo jausmais, nes pradėjus kalbėti su vyru apie jo patiriamus jausmus gali pasijusti bejėge, pajusti pasibjaurėjimą, pyktį, baimę, norėti atsiriboti. Tai dažnai gali išgąsdinti ir  nepadės partneriui saugiai atsiverti.“

Pasak A. Tamašausko, egzistuoja tam tikri tiek vyrų, tiek moterų suformuoti lūkesčiai apie tobulą partnerį. Juk tobulas vyras kaip koks filmo herojus, susitvarko su visais pasaulio siaubais su šypsena, visada susitvardo, yra geros nuotaikos ir dėmesingas. Bet realybėje vyrai dažniausiai būna pavargę, išsigandę, nerimastingi ir pikti.

„Tobulas sėkmingas vyras su viskuo susitvarko, jam nėra jokių problemų kurių jus lengvai neišspręstų, todėl gėda kartais būti nevykėliu, neišmanėliu, bailiu ar niurzgaliu. Atrodo, kad jeigu jau toks esi, tai tave atstums visi kaip nenormalų ar ne vyrišką“, – sako gydytojas.

O ką su tais jausmais daryti? 

Galimybes atsiskleisti vyriškoje draugystėje A. Tamašauskas taip pat vertina ribotai: „Ta vyriška draugystė dažniausiai koncentruojasi į tam tikrą veiklą, kuri užgožia emocinius dalykus. Niekas tarp vyrų neklausia, kaip tu jautiesi. Dažniausiai vyrų draugijoje tu turi parodyti save kaip ironišką, neturintį jokių problemų.“

„Klasika, kad jausmus tvarko alkoholis. Tai toks paplitęs būdas, kaip vyrai tvarkosi su emocijomis, – juokauja gydytojas ir rimtai priduria: O ką su tuo daryti? Aplinka reikalauja, kad tu turi tvarkytis, niekam neįdomu, kaip. Įrankių, kaip tvarkytis, tau niekas nedavė.“

Pasak A. Tamašausko, pats kreipimasis į psichiatrą daugeliui jau rodo silpnumą, sunku tam pasiryžti. Ypač vyresnės kartos 60+ vyrai susiformavę tokį idealą, kad vyras nieko neturėtų jausti, viskas jam turėtų būti gerai.

Jaunimas, Z karta labiau linkusi priimti savo jausmus, taip pat priimti pagalbą, jie suvokia, kad tai yra normalu, kad pagalba pagerins tavo būklę.

Gydytojas pabrėžia, kad jeigu emocijos sukelia problemų, vis tiek reikia kreiptis į specialistą, Ir to nederėtų suvokti kaip silpnumo požymio.

„Gal reikėtų suvokti, kad tu esi žmogus, nemokantis kalbos, kurią tau reikėtų išmokti, kad galėtum gerai komunikuoti. Tu neturi tam tikrų įrankių, kurių tau nesuteikė tėvai, visuomenė, kultūra, bet dabartiniame pasaulyje tau jų reikia, – sako gydytojas A. Tamašauskas. – Kiekvienas žmogus turi šansą išmokti tą kalbą, nesvarbu, kad tau 60+, nesvarbu, kokios  tavo pareigos, koks išsilavinimas.“

The post Gydytojas psichiatras apie tylinčius vyrus: kad galėtum komunikuoti, reikia išmokti kalbą appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Pateikiame išsamų 12 Zodiako ženklų reitingą – nuo tų, kuriems lovoje sekasi prasčiausiai, iki tikrų meilės virtuozų.

12 vieta – Žuvys

Žuvys garsėja jautrumu, svajingumu ir gebėjimu atsiduoti. Atrodytų, kad jos turėtų būti meilės žaidimų deivės, tačiau dažnai reikalauja pernelyg daug iš partnerio: idealaus nusiteikimo, ypatingos atmosferos, romantikos ir subtilių detalių. Jei šių sąlygų nėra, Žuvys gali atrodyti pasyvios. Tačiau jei jos jaučia tikrą meilę – jų aistra tampa ypatinga, beveik dieviška.

11 vieta – Mergelė

Praktiškos ir reiklios Mergelės retai pasitenkina vidutinybe. Jos gali atrodyti kritiškos ir šaltos, tačiau iš tiesų tiesiog siekia tobulybės. Meilės srityje jos vertina techniką, kruopštumą ir dėmesį detalėms. Deja, partneriui gali būti sudėtinga pasiekti jų lūkesčius. Jei Mergelė lieka nepatenkinta, antrą šansą suteikia itin retai.

10 vieta – Ožiaragis

Ožiaragiai garsėja racionalumu, todėl meilės žaidimai dažnai atrodo tarsi suplanuoti. Jie gali net įtraukti seksą į savo dienotvarkę! Vis dėlto tai nereiškia, kad jiems trūksta aistros. Kai Ožiaragis nusiteikęs, jo energija ir intensyvumas gali nustebinti. Jis puikiai pažįsta savo troškimus ir moka juos išpildyti. Tačiau partneriui reikia kantrybės ir supratimo.

9 vieta – Vėžys

Vėžiai – jautrūs ir emocingi, todėl seksas su jais dažnai yra ilgas, kupinas švelnumo ir romantikos. Tačiau prieš pasiekiant šį etapą, reikia įveikti barjerą – jie neatsidaro iškart. Vėžiui reikia ne tik aistros, bet ir emocinio saugumo, rimtų ketinimų. Tik tada partneris gauna progą patirti tikrai gilų ir nepamirštamą ryšį.

8 vieta – Jautis

Jaučiai mėgsta paprastumą, stabilumą ir jausmingumą. Jiems nereikia sudėtingų žaidimų ar eksperimentų – jie vertina natūralų intymumą, ilgą buvimą kartu ir fizinį artumą. Jie kantrūs, ištvermingi, bet po meilės akimirkų tikisi šilto pokalbio ir artumo. Jei to negauna, gali jaustis įskaudinti ar net kerštingi.

7 vieta – Liūtas

Liūtės – tikros scenos karalienės. Jos moka gundyti, provokuoti ir mėgsta, kai į jas krypsta dėmesys. Dažnai flirtuoja viešai, kad partneris ir aplinkiniai jaustų jų žavesį. Seksas su Liūtu – aistringas, bet kartais daugiau energijos išleidžiama teatrui nei pačiam aktui. Visgi, kai Liūtė įsijaučia, ji tampa laukine, nenuspėjama ir kupina energijos.

6 vieta – Vandenis

Vandeniai – ne tiek sekso, kiek meilės ieškotojai. Jiems svarbu emocinis ir intelektualinis ryšys. Tik tada jie atsiveria ir leidžiasi į intymumą. Vandeniai mėgsta fantazijas, eksperimentus ir neįprastas vietas, tačiau partneris turi suprasti jų nuotaikas. Jei atspėsite, ko nori Vandenis, patirsite ypatingą ryšį, tačiau jei ne – santykiai gali nutrūkti labai greitai.

5 vieta – Avinas

Avinai – energijos ir temperamento įsikūnijimas. Jie dažnai pirmieji rodo iniciatyvą ir neslepia savo troškimų. Seksas su Avinu – greitas, spontaniškas ir aistringas. Nors jiems kartais trūksta subtilumo ar romantikos, jie uždega partnerį savo entuziazmu ir ryžtu. Su Avinu nuobodžiauti tikrai neteks.

4 vieta – Dvyniai

Dvyniai – žingeidūs, išradingi ir kupini fantazijų. Seksas su jais dažnai tampa tikru nuotykiu, kupinu eksperimentų ir netikėtumų. Jie neleidžia santykiams sustabarėti ir nuolat ieško naujų būdų, kaip nustebinti partnerį. Vis dėlto prieš atsiduodami visiškai, Dvyniai ilgai tikrina partnerį – ar jis vertas jų energijos.

3 vieta – Šaulys

Šauliai – optimistai, kurie į gyvenimą ir meilę žiūri su džiaugsmu. Jiems seksas – tai malonumas, energijos šaltinis ir laisvės išraiška. Net pavargę ar blogos nuotaikos, jie retai atsisako intymumo. Su Šauliu santykiai kupini juoko, spontaniškumo ir aistros. Jie nemoka gyventi be malonumų, todėl partneris visada bus maloniai nustebintas.

2 vieta – Skorpionas

Skorpionės – tikros sekso deivės. Jos intuityviai jaučia partnerio troškimus, žino daugybę technikų ir nebijo eksperimentuoti. Jų aistra tokia stipri, kad kartais gali net gąsdinti. Vienintelis „bet“ – jos lovoje pirmiausia galvoja apie savo malonumą. Tačiau jei partneris gali su tuo susitaikyti, seksas su Skorpione tampa nepakartojama patirtimi.

1 vieta – Svarstyklės

Pirmoji vieta atitenka Svarstyklių ženklui. Šios moterys itin kruopščiai renkasi partnerius, todėl ne kiekvienas turi progą pažinti jų meilės pasaulį. Tačiau tiems, kuriems pasiseka – seksas su Svarstyklėmis tampa tobulu suderinamumo pavyzdžiu. Jos puikiai jaučia partnerio poreikius, moka suteikti malonumą ir pačios mėgaujasi procesu. Svarstyklių paslaptis – gebėjimas kurti harmoniją ir balansą, todėl santykiai su jomis tampa ilgi ir gilūs.

Kiekvienas Zodiako ženklas turi savo meilės stilių – nuo santūrių ir reiklių iki aistringų ir laukinių. Astrologai pabrėžia, kad šis reitingas – tik žaisminga interpretacija, o tikra sėkmė lovoje priklauso nuo abiejų partnerių emocinio ryšio, pasitikėjimo ir meilės.

The post Geriausių meilužių reitingas pagal tavo Zodiako ženklą appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.