Dėmesio: necenzūrinis turinys, jei jums tai negalima/kenkia/nepriimtina – neskaitykite.
***
Plauke šūdas per upelį
Kol varlė pastojo kelią
Smūgis snukin, snukis rudas,
Ir varlė suprato: šūdas!
saule šviečia,
žydi gėlės,
aš pisuosi kaip pašėlęs.
savo birką kaišalioju,
o po to apjogurtuoju.
merga sako neskanu,
o man pochui, man smagu.
Senis ėjo, senis bėgo,
Nusipirko jisai „LEGO”.
Įsikando jisai žalią (bambioske)
Ir paejo kiek i sali.
Uzdege jisai bambioske,
Ir dumeliais tuoj uztrosko.
Sprogo senis, sprogo „LEGO”,
O Budulis salin bego.
Trenkesi jis i Garasta,
Ir pavirto pederastu.
Kraupus buvo jis visai,
Ir nubėgo tabalai…
Jei tu zinai kas as,
Kam laiska si rasau
Tuomet esi tas siknius
Kuri as palikau!!!
Man liūdna pagalvojus,
Bet argi tu žinai,
Jei tu dar ne lavonas-
Tai busi juo tikrai!!!
Bėga Leninas tiltais,
Blizga akys po plaukais.
Įsilipęs jis į pušį
Trina maža savo kušį
Tyliai šarkos lizdus suka
Vilkas dulkina barsuką,
Eigulys ant kelmo snaudžia
Vilkas lapei cielka laužia
pražydo gėlytė ant delno
išpiso mergaitę ant kelmo
deja, miškely nieko nebuvo
tad prarado ji cielka,
su dvidešimčia bachūrų
kad ir kaip ten buvo gera
bet deja ji gavo galą
tad sudie, graži mergyte
mes išeinam parūkyti
Niekados, niekados, niekados
Neužaugs obuoliai ant šiknos.
Nors yra ten trąšos, nėra saulės šviesos,
Nėra žemės gimtos lopinėlio.
Neduokit vaikams degtukų!
Nepirkit Širviui degtinės!
Nupirkit Gorbulskiui peruką,
Kad skirtųs galva nuo šikynės.
Viskas šūdas, viskas šūdas,
tavo akys, tavo būdas, viskas šūdas…
Job tvai mat’ ir vėl gegužis
eik tu nachui kaip gražu
visi neša vėliavėles
aš, bliat, vėliavą nešu
stovi tiltas, teka upė
ant to tilto varna tupi
mat ją bybis, tegul tupi
stovi tiltas, teka upė
Pochuj saulė, pochuj jūra
Pochuj mėlynas dangus
Pabučiuokit man į rūrą
Aš – tarybinis žmogus!
Kefyras kefyras
Toks baltas ir tyras
Kaip sniegas, kaip triušis
Kaip šaltas plombyras.
Ir laipsnių jis turi
Paslėpęs savy.
Išgerk ir pajauski
Jo jėgą širdy.
Pakvips tau šūdas chrizantemom,
galvoj tau pisis kralikai,
nulinks gyvenimas lyg bybis,
nes tu į darbą išėjai…
Vėjas pučia, neša viską, sušalau aš kaip sasiska.
Vėjas pučia, bet tai baika, mano kūną šildo maikė.
Visą dieną vėjas trankės, net suplyšo man basankės.
Vėjas bado kaip su grafkėm, biški šalta man su plavkėm.
Vėjas pučia, bet tai baika, man nešalta su fufaika
Vėjas pučia, laipsniai trys,
Net nušalo man !@#$%@!
Nemeskit kelio dėl takelio,
nes karvės šūde teks vis tiek paslyst,
nors pievoje žydės čiobreliai,
sunku bus smirdinčiam sugrįžt.
Visą naktį vėjas pūtė,
Džipas užmušė bobutę .
Visą naktį vėjas trankės,
Nedavė pabaigt mums pjankes.
Vėjas pūtė į bobutę
ir pakėlė jai suknutę.
Mano batai buvo trys
Juos nupyzdino dramblys
O kai žiemą buvo šalta
Tai nupyzdino ir paltą…
Aš turėjau triratuką
Vienas ratas nesisuko
Bliat kaip dėjaus ant asfalto…
gyvenimas tai arklio šūdas
pamestas kelio vidury
tik vienas žvirblis randa grūdą
o šūdą sulesa kiti…
Šik be skausmo, be skandalo,
šik ramiai ir iki galo.
Šik be klizmos, be ricinos,
be pagalbos medicinos.
Nes šikimas – idealas,
jei nešiksi – bus tau galas.
Marytė miškelyje rinko mėlynes,
ir netikėtai ant minos užmynė.
Net ir sapne aš matau nuolatos
Jos žydras akis ant pušelės šakos.
Rauginti kopūstai, prarūgęs alus,
nulūžęs senelis, saulėtas dangus.
Girtuoklė močiutė, apsvaigęs sūnus,
papjautas šuniukas ir SODŽIUS RAMUS…
Stoviu aš ant upės kranto,
O man uodas bybį kramto.
Ir vis kramto, kramto, kramto,
Daugiau neisiu aš ant kranto.
Eglutė skarota, eglutė žalia,
Kam vakar, kurvos, prigirdėt mane.
Man šiandien chujova, man plyšta galva,
Man šiandien nestovi net bobos delne.
Jeigu myli – žodį tark
Jei nemyli – pasikark.
Kai karosi ant šakos,
Varnos meilę iškapos.
Lazda turi du galus,
bybis tiktai vieną,
sėdžiu aš tylus, ramus,
melžiu iš jo pieną…
Sutikau gruziną vakar,
Bare pasėdėjom,
Viskas būtų neblogai,
Tik šikna skaudėjo…
Paėmiau aš šunį storą,
Spyriau jį aukštai į orą
Aš šunis labai myliu…
Te pabus jis paukšteliu.
tavo akys gražios,
tavo durys gražios,
o pro durų plyšį šypsosi mėnulis”
Šukavos plaukus sau jinai
į veidrodį žiūrėdama
savęs pačios iš apačios
mažu pirštu norėdama….
Grįžtant iš aNApus,
Kai vėjas paPŪS man į veidą
Aš įsivaizduosiu PApus
Pamiršęs, kad man nusileido.
Užpuolė kaime mano gryčią,
Išpiso karvę ir telyčią,
Nulaužė tris vyšnias prie kelio,
Padare gėjų iš senelio.
Trys milijonai spermatozoidų
Galbūt per daug ir per dažnai masturbavom,
Galbūt per tyliai kartojom žodį kalė,
Gal kartais per daug iš savęs reikalavom,
Ir kartais per tyliai mes norėjom pasimylėt.
Bet viešnamy aš buvau, laimingas pergalės dainas dainavau,
Iškišęs bybį tautai laikiau.
Nes onanistų jau niekas neteis,
Į juos akmens nepaleis…
Viskas buvo seniai,
Šešerius metus tu masturbavai…
Nes nuleidus bybys vėl atsigaus,
Kai atsigauna žolė po gero lietaus.
PRIEDAINIS
Nesikankink dėl orgazmo,
Bet verta kovot ligi galo dėl kurvos skylės,
Pabandom iš naujo,
nors spermatozoidų tik trys milijonai.
Nelieki jogurto dėl kaifo,
nes tu turi bybį
kol jis neprarado vertės,
Net jeigu ir vėl, tik per klaidą
netapom mes don-žu-anais…!!!
Ir aš tūkstantį kartų sakiau savo bybiui:
Tu didelis, kietas, tu šiandien pajėgsi.
Jis sakė: Nė velnio!
Ir jis tūkstantį kartų buvo teisus, bet…
Bet geriau negyvent nei nemasturbuot,
Nenuleidžiam mes bybio, net jeigu mums
Nesiseka šešerius metus iš eilės.
Juk mes ne iš tų,
kurie masturbuoja viešai.
Ir nebelieki jau durnas,
Kai nuvažiuoji pas kurvas.
Gali numirt iš laimės
Net jei esi pavaręs tik kartą.
Juk būna, kad kartais
išeina tik vieną kartą,
ir jauti, jog kažkas tave spaudžia.
Bybis per naktį didelis užaugo,
Ir smaukom iš naujo…
Vakar vakare
Plaukė šūdas Nemune,
Ir aš prisimenu tave
Kaip tą šūdą Nemune…
Akimis tave nurenginėju…
Peiliuku tave išdarinėju…
Viduriai…Anga išeinamoji –
Ir išeina MANO mylimoji…
