Pristatome jums jau du metus sporto salės duris reguliariai varstančią, sveikai mitybai ir gražiam kūnui pasišventusią Oną. „Facebook‘e“ ji gyva dar tik mėnesį, bet kuo toliau, tuo mažiau palieka abejingų. Šiuo metu jos sąskaitoje – jau trys tūkstančiai sekėjų ir virš 15 numestų kilogramų naštos.
Ar jau turi panele.lt programėlę savo išmaniajame telefone? Parsisiųsk ją ir gauk visas naujienas pirmoji!
„iOS“ versija
„Android“ versija
Onos misija socialiniame tinkle aiški – padėti visoms nepatenkintoms savo kūnu atsikratyti trūkumų ir juos pakeisti privalumais, kaip labai sėkmingai tai padarė pati. O jos priemonės padaryti jus gražiomis – tai plikas nuoširdumas, paprastumas ir taiklus humoras! O tiems, kurie dar neatpažino garsios manekenės – po Onos slapyvardžiu slepiasi viena garsiausių Lietuvos manekenių Justina Čėsnaitė.
Iš pradžių norėčiau kreiptis į Justiną. Papasakok, kokia mergina slepiasi po Onos kauke – kuo ji užsiima tarp prakaito liejimo sporto salėj ir sveiko maitinimosi?
Po Onos kauke slepiasi paprasta kaip dvi kapeikos kaimo mergiotė, turinti tikslų, užsispyrimo ir daug parako. Baigiau studijas Lietuvoje, ir lietuviško darbo spėjau paragauti, bet kuriam laikui vėl nutariau kelti sparnus į Įtaliją, kur važinėju jau 11 metų. Ten daug dirbu mados srityje, sportuoju, skaitau knygas, renkuosi tolimesnių studijų kryptį.
O kas ir kodėl pastūmėjo Onos gimimą? Ar aiškus tikslas tapti tokio aukšto lygio manekene, kokia esi dabar, ar labiau nepasitikėjimas savo išvaizda?
Leiskite paaiškinti. Man nebe šešiolika metų, kad savimi nepasitikėčiau. Aš esu moteris su aiškia vertybių skale ir tvirtu charakteriu. Niekada nebandžiau į kažką lygiuotis ar kam nors įtikti. Žinau, kas esu. Jei pati noriu kažką keisti – pasirenku metodus ir to siekiu.
Modelio karjera? Tai nebuvo mano svajonių sąraše. Genetika nulėmė taip, kad man buvo suteikta galimybė užsidirbti mados pasaulyje. O pinigėlių reikėjo… Persikelti gyventi į Vilnių, norėjau įgyti išsilavinimą, padėti šeimai. Juokauju, kad esu „modelis-dvejetukininkė“, kuri nesidomi naujausiomis tendencijomis, neseka populiariųjų blog’ų ir panašiai. Mano ginklai – greitis, profesionalumas bei šypsena. Tai yra tik darbas. Neidentifikuoju savęs kaip Justinos – modelio.
Kaip ir kiekviena moteris – turėjau tiek pakilimų, tiek duobių. Tai liečia ir svorį. Stresas, tam tikri gyvenimo posūkiai lėmė išsibalansavimą, pasimetimą, o po to atitinkamai sekė ir sveikatos problemos. O tai jau yra rimta. Reikėjo kažko griebtis, ieškoti pagalbos, pradėti kapstytis iš fizinės bei psichologinės duobės.
Kodėl nusprendei atvirai prabilti interneto vartotojams ir savo gerbėjams apie asmenines problemas su svoriu ir mityba? Kaip kilo mintis pradėti dalintis sveikos gyvensenos patarimais ir kasdien savo sekėjams įpūsti ryžto keisti įpročius?
Todėl, kad tai yra tema tabu. Todėl, kad apie tai šnekėti moterims yra gėda. Sulaukiau labai daug laiškų iš dailiosios lyties atstovių, kurios, pastebėjusios mano kardinalius pasikeitimus, pradėjo nedrąsiai pasakoti savo istorijas ir prašė pagelbėti. Tos istorijos tokios atviros, jautrios ir tokios… artimos. Ne vienas laiškas prasidėjo žodžiais: „Aš niekam nesu to sakiusi, bet turiu bėdą, ta bėda virto kompleksais“. Kaip turi būti sunku, kad nepažįstamam žmogui išlietum savo širdį ir pasakytum savo didžiausią paslaptį su viltimi, kad kažką pavyks pakeisti. Negalėjau nė vienai likti abejinga.
Taip Justina atrodė anksčiau. Asmeninio archyvo nuotr.
Rašiau „paklodes“ informacijos – nuo ko reikėtų pradėti, ko atsisakyti, ką keisti. Tapo fiziškai sunku apsidirbti darbus ir visoms spėti atrašyti. Tada gimė tinklaraščio idėja.
Taip, drąsiai keliu nuotraukas, kuriose esu sunkesnė dvidešimčia kilogramų. Tokiu būdu noriu iliustruoti, kad viskas yra įmanoma. Aš esu tokia pati, kaip kiekviena iš jūsų dabar skaitančių šį tekstą. Pavyko man, pavyks bet kuriai, kuri tikrai NORI, kad pavyktų.
Moteris yra gražiausia būtybė žemėje. Mes neturim gėdytis ar slėptis savo kiautuose. Turime „švęsti kūną“. Šventę reikia užsidirbti. Vienu atveju labai sunkiu darbu, kitai, kita vertus, gal tik penkių kilogramų tariamą kuprinę nuo pečių tereikia nusimesti. Čia į pagalbą ateina Ona – alergiška manipuliacijoms, melui ir pasiteisinimams.
Tavo kurtą puslapį šmaikščiu pavadinimu „Ona Būkplona“mėgsta jau beveik trys tūkstančiai facebook‘iečių! Kokia Onos populiarumo paslaptis?
Diskutavome su draugais anądien ta tema. Prieita išvada – nuoširdumas. Matyt, žmonėms to dar reikia. Nevynioju į vatą, poemų nerašau. Dalinuosi savo receptais, stiprių moterų pasikeitimais ir jų istorijomis. Rašau kartą per savaitę po straipsnį pasirinkta tema, keliu savo treniruočių video. Kai rašau, tai rašau, kaip mano močiutė pasakytų, iš dūšios.
Ten pat skelbi, jog atsikratei jau daugiau nei 15 kilogramų. Kada pajautei, jog pasiekei savo tikslą ir koks tai jausmas? O gal galutinis tikslas dar nepasiektas?
Kai numečiau pirmus dešimt kilogramų, mano sporto vedlys, žmogus, kuriam jaučiu nuoširdžią pagarbą, treneris Tadas Pocius, į rankas man įbruko dešimties kilogramų svarmenį ir liepė su juo daryti pritūpimus. Buvo pakankamai sunku. „Va, tiek baltos nereikalingos masės tu jau atsikratei“, – tada pasakė jis. Kaip gera tą sunkią „kuprinę“ nusimesti nuo pečių. Atrodo, vėl gali laisvai kvėpuoti.
Asmeninio archyvo nuotr.
Sportas yra žavus dalykas dėl to, kad tikslų sau gali išsikelti ne vieną dešimtį. Numesti norėjau. Numečiau. Tada užsimaniau šešių kalnelių pilvo srity. Pasidariau. Pagyriau draugės tvirtas rankas. Pasidariau. Dabar palaikau formą ir lėtinti tempo nežadu.
Ar dažnai sulauki laiškų iš Onos sekėjų, kuriose jos/ jie dėkoja už įkvėpimą čipsus pakeisti salotomis, o sofą su televizoriumi – sporto sale?
Ona gimė dar prieš jai pasirodant socialiniuose tinkluose. Iš to meto, kai dar neoficialiai atrašinėjau moterims kaip Justina, jau ir džiaugsmo, ir naujų, siauresnių suknelių nuotraukų bei padėkos žodžių sulaukiu.
Projektas yra naujas, gyvuoja nepilną mėnesį, o greitų rezultatų nebūna, tad auginsiuosi naują gražuolių „vadą“ lėtai, bet užtikrintai!
Ką manai apie profesionalųjį moterų kultūrizmą? Kiek šis sportas, tavo galva, apskritai yra moteriškas?
Labai nemėgstu klišių. Kas yra moteriška, o kas vyriška. Tolerancija ir pakantumas bei subjektyvus grožio suvokimas turi imti viršų. Tik pati žinai, koks kūnas TAU yra gražiausias.
Profesionalusis kultūrizmas yra labai daug pastangų ir ištvermės reikalaujantis sportas. Tiek psichologiškai, tiek fiziškai palūžti procese einant link tikslo, manau, yra lengviau nei lengva.
Negalvoju, kad profesionalios kultūristės kasdien praleidžia x valandų salėje dėl to, kad mes vertintume, ar mums jos yra gražios, pakankamai moteriškos, seksualios. Nemanau, kad joms ar mums tai turėtų rūpėti. Tai yra itin sunkus sportas ir jos nusipelno labai didelės pagarbos.
Justina sportuoja prižiūrima trenerio Tado Pociaus. Asmeninio archyvo nuotr.
Esi sėkmingai dirbantis modelis, išskirtinės išvaizdos mergina, jau ir susižadėjusi – turi turbūt viską, apie ką svajoja mažos mergaitės. Kokie tolimesni tavo planai?
Mergaitėms linkiu svajoti ne apie vyrus ir podiumus. Realybė neretai prasilenkia su svajomis.
Planų nemėgstu garsiai skelbti. Esu linkusi patyliukais viską dėliotis į lentynėles. Ona gal tik su laiku į žmones žengt norėtų. Bet tam reikia pasibaigt darbus čia. Žodžiu, kol veiklos yra, bėdų nėra.
Likus vos trims mėnesiams iki pliažo sezono, merginos okupuoja sporto sales ir ieško naujų, „efektyvesnių“ dietų. Galbūt patartum skaitytojoms ką nors išties veiksmingo?
Negyventi sezonais! Visada atrodyti stulbinančiai! Tiek žiemą, tiek vasarą.
Kas jums yra stulbinanti moteris? Susikurkite ją mintyse. Velniop, net nusipieškite ar išsikirpkite savo kūno etaloną iš žurnalo ir pradėkite dirbti.
Sužinokite portalo panele.lt naujienas pirmieji ir skaitykite žurnalą „Panelė“! Trims portalo skaitytojams, užpildžiusiems anketą, dovanosime 3 mėn. žurnalo „Panelė“ prenumeratą.
