Tai laikotarpis, kurio metu gimė judėjimas, susilaukęs visuotinio pripažinimo, dėl savo novatoriško požiūrio į muziką, garsą, meną, dainas, gyvenimą…
„Pink Floyd“ pardavė daugiau nei 200 milijonų albumų visame pasaulyje.
Net ir sugriuvus tylos sienai – „geležinei uždangai“, „Pink Floyd“ muzika vis tiek rado kelią į klausytojų širdis. „Gyvenant Tarybų sąjungoje tokiomis sąlygomis, kurios „garsėjo“ savo ideologiniais bruožais, buvo galima išmokti dviejų dalykų: skaityti tarp eilučių ir klausytis širdimi. Žmonės nuolatos jautė kažkokį trūkumą ir ilgėjimąsi“, – apie „Pink Floyd“ muzikos įtaką rašoma brain-damage.co.uk.
„Pink Floyd“ muzika – tai laisvės, nesuvaržytos minties propagavimas ir nustatytų didžiųjų ideologinių „vertybių“ tylus laužymas.
„Pink Floyd“ išsirutuliojo iš ankstyvosios roko grupės „Sigma 6“, įkurtos 1965 m. ir nuolatos keičiančios savo pavadinimą. Po trejų metų ieškojimų susiformuoja nauja sudėtis: Nickas Masonas, Davidas Gilmouras, Rogeris Watersas, Richardas Wrightas ir Sydas Barrettas. Beje, pastarasis grupės narys – pagrindinis vokalas, grojęs gitara ir pradėjęs kurti pasaulį sudrebinusias dainas.
Pripažinimas ir Sydo Barretto pasitraukimas
1967 metais pasirodo grupės „Pink Floyd“ debiutinis albumas „The Piper at the Gates of Dawn“ prie kurio išleidimo į dienos šviesą daugiausia prisidėjo lyderis Sydas Barretas.
„Sydo Barretto asmenybė yra apsupta mistikos. Keistas dalykas, bet Sydas, pasirodo, normalus, „nenušlifuotas“ ir kiek išsekęs kaip daugelis iš mūsų. Kalbus, nepretenzingas ir svarbiausia humaniškas“, – rašo pinkfloyd-co.com.
Sydas, paklaustas, kiek jam yra svarbūs dainos žodžiai, atsako: „Labai svarbūs. Aš manau, kad gerai, jei daina turi daugiau nei vieną reikšmę. Galbūt tokia daina gali pasiekti net ir labiausiai nutolusius klausytojus. Vis dėlto aš mėgstu kūrybą, kuri yra paprasta. Man patiko „Arnold Layne“, nes tai labai aiški daina“.
Grupei įgyjant vis didesnį pripažinimą, Barrettas įklimpsta į narkotikų liūną. Jo elgesys tampa nebenuspėjamas, jis praranda pusiausvyrą. 1970 metais Sydas buvo priverstas palikti grupę dėl piktnaudžiavimo narkotikais.
„Įdubę skruostai, įtampa ir išblyškęs veidas atspindi nuolatinę šoko būseną. Jis turi vaiduoklišką grožį, kuris asociuojasi su senųjų poetų įvaizdžiais. Dabar jo plaukai yra trumpi, banguotos garbanos susivėlusios…“ – taip apibūdinamas Sydas aštunto dešimtmečio pradžioje.
Legendinė „Pink Floyd“ kūryba
Naujoji „Pink Floyd“ era prasidėjo iš grupės pasitraukus lyderiui Sydui. Buvo stengiamasi atsikratyti iki tol gyvavusio psichodelinio įvaizdžio. „Pink Floyd“ išleido šedevrą „The Dark Side of the Moon“ (1973), kurio pagrindinės idėjos ir simboliai – materializmas, bėgantis laikas, žmonių konfliktiškumas.
Pastarasis kūrinys tarsi atsuko visus prožektorius į grupę „Pink Floyd“, taip jie atsidūrė dėmesio centre.
Antrasis albumas, kurio kampai yra visiškai „nušlifuoti“, jaučiamas bendrumas ir filosofinė kūryba, yra „Wish You Were Here“ (1975). Kartais užsimenama, jog jis tarsi duoklė buvusiam lyderiui Sydui, o daina „Shine On You Crazy Diamond“ dedikuota būtent jam.
„Pink Floyd“ muzika, žodžiai neturi jokių suvaržymų.
Šunys, kiaulės, avys – tai pagrindiniai albumo „Animals“, išleisto 1977 metais, personažai. Gyvūnai įkūnija žmones, pamėgdžioja jų vertybes ir kuriamą „tobulos“ visuomenės modelį.
Pasirodo, albumo atsiradimui nemažos įtakos turėjo Georgo Orwello knyga „Gyvulių ūkis“. „Tarybų šalies klausytojai, kurie buvo susipažinę su grupės muzika ir kūryba, pastebėjo albume „Animals“ sovietinių klasių atstovavimą.
Kiaulėms puikiai tiko partijos lyderių bei gerbiamų kultūros vadovų vaidmuo. Šunys aiškiai įkūnijo KGB agentus ir įvairių tipų karjeristus ar sistemos „sergėtojus“. Be abejo, avys – tai visi likusieji, paprasti žmonės tokie kaip mes“, – apie “Pink Floyd“ įtaką Tarybų šalims rašoma brain-damage.co.uk.
Susvetimėjimo simbolis – siena
Ar dar yra tokių, kurie nežino kovotojo, tylaus maištininko Pinko? Tai bene daugiausiai dėmesio susilaukusio albumo, roko operos „The Wall“ (1979) herojus. Jis nuo pat jauniausių dienų buvo priverstas susidurti su neteisybe visuomenėje: „kalamos“ tos pačios ideologinės idėjos ir taisyklės, sudaužyta vaikystė, tėvo žūtis antrajame pasauliniame kare, pernelyg globėjiškos mamos rūpestis ir tironiškų, užgaulių mokytojų nuolatinis žeminimas.
Pinkas atsitraukdamas nuo pasaulio maištauja, stato savo susikurtą sieną taip atsitverdamas nuo žiaurios visuomenės. Kiekviena skaudi patirtis jo gyvenime yra dar viena plyta sienoje.
„Pati idėja albumui „The Wall“ gimė mums dešimt metų važinėjant po turus, roko renginius, ypač didelės įtakos turėjo paskutiniai dveji metai: septyniasdešimt septintieji ir aštuntieji. Koncertuodavome didžiulėms auditorijoms, daugelis susirinkusiųjų buvo „senieji“ mūsų fanai, atėję pasižiūrėti pasirodymų ar dažniausiai išgerti alaus stadionuose.
Pamažu mes pradėjome tolti, atsirado atstumas. Aš pradėjau jausti sieną tarp grupės ir auditorijos, todėl šis įrašas buvo tarsi mūsų jausmų išraiška ir būsenos“, – apie „The Wall“ idėją kalbėjo Rogeris Watersas.
„Pink Floyd“ 1980-1981 metais surengia paskutinio albumo pristatymą. Pasirodymų metu ant scenos jie statė dešimties metrų aukščio sieną. Grupės nariai dainas atliko nedidelėse kiaurymėse sienoje, priešais ją arba tiesiog stovėdami už sienos. Vėliau ji buvo griaunama kaip susvetimėjimo ženklas. “Pink Floyd“ albumu „Is There Anybody Out There? The Wall Live 1980-81“ galutinai sugriauna sieną ir savo fanams pateikia gyvo garso koncertų komplektą.
