Jau septynioliktąjį kartą vykęs festivalis „Bliuzo naktys“ šiais metais po atviru dangumi pristatė ne tik kasmet dalyvaujančias muzikos grupes, tačiau prisikalbino atvykti ir Dwaine’ą Dopsie kartu su „The Zydeco Hellraisers“, „Blues Caravan“ projekto dalyvius bei kitas užsienio žvaigždes.
Tradiciniu tapęs bliuzo muzikos festivalis šiais metais vėl nutūpė Lūkšto ežero pakrantėje. Tris dienas šėlo publika, klausydamasi 16 grupių, o iki paryčių ištvermingiausieji trypčiojo pagal bliuzines improvizacijas, grotas muzikantų bei pačių festivalio dalyvių.
Zaiteko muzikos korifėjus Dwayne’as
Šiais metais „Bliuzo naktyse“ pasirodė zaideko muzikos virtuozas iš Luizianos Dwayne’as Dopsie kartu su „The Zydeco Hellraisers“.
Sekdamas savo tėvo Altono Rubino vyresniojo, žinomo „Rockin‘ Dopsie“ pseudonimu, pėdomis, Dwayne’as „Bliuzo naktyse“ užkrėtė publiką savo ekspresyvumu. Žvaigždė šėlo ant scenos iki pusės trijų ryto.
Renginio organizatorius Algirdas Barniškis – Blėka taip pat rodė savo džiugesį dėl pasisekusio amerikiečio debiuto Lietuvoje: „Dwayne’as šiais metais mūsų lūkesčius tikrai išpildė. Tikėjomės ir tą „šoką“ iš jo gavome. Kaip ir sakiau, bliuzas yra tas toks liūdnas muzonas, ramus. Tuo tarpu Dwayne’as čia šokdino iki pusės trijų. Kaip koks nors energizer‘is, užtaisas.“
Šeštadienį grojo L.R.Phoenix ir Mo’hell iš JAV, kuriems didžiausią įtaką darė „Mississippi Hill Country“ bliuzo muzikantai, žymieji lietuviai „The Road Band“, latviai „Rebel & BBB“, charizmatiškoji norvegė Tina Lee ir gerai žinoma britų muzikos grupė „The Cadillac Kings“.
Ryšys, grįstas pasitikėjimu
Paklaustas, kaip prisikviečia garsiais bliuzo muzikos žvaigždes, A. Barniškis – Blėka atsakė, jog šio tipo renginiuose veikia visai kiti principai nei kitur: „Daug metų dirbame su agentais, su muzikantais. Tiesiog yra labai daug asmeninių ryšių su Amerikos ir Europos atlikėjais ir jų vadybininkais. Mes palaikome ryšį, bendraujame. Tai – kaip bendruomenė.
Čia nėra taip, kaip pop scenoje, kur viską lemia kažkokie povandeniniai vandenys. Čia viskas pagrįsta pasitikėjimu. Jei tave pažįsta ir už tave laiduoja, tarkime, žinomas žmogus Amerikoje, tai jisai pasako: „Taip, čia gali važiuoti, čia bus viskas tvarkoj.“
Muzikantai noriai važiuoja. Atgarsių yra net ir Čikagoje. Štai yra atlikėjų iš Luizianos. Dwayne‘u čia viskas nesibaigs. (šypsosi)“
Bliuzo gerbėjai nepabūgo lietaus
Antrąją dieną festivalio dalyvius kelis kartus užklupo vasariški trumpi, bet stiprūs lietūs. Per vieną jų, tie, kas buvo netoli scenos, sugužėjo į medinę pavėsinę.
Čia bliuzo entuziastai ėmė groti bliuzo naktų himną, kol galiausiai visa pastogė aidėjo nuo festivalio dalyvių balsų.
Tuo tarpu ne visi bliuzo atlikėjai pasiliko nakvoti specialiai jiems pastatytuose mediniuose namukuose. Vieni išvažiavo iškart, atlikę savo pasirodymus, kiti pasiliko svečių namukuose ir prabuvo visą festivalio laiką.
„Svečiai reaguoja keistai, kai pamato namelius, kad čia viskas gamtoje, nėra čia didelių viešbučių dviejų, trijų ar penkių žvaigždučių. Visa tai jiems atrodo kaip kaime, bet paskui jie „susigyvena“.
Aišku, viskas labai priklauso nuo oro – jeigu geras oras, jie nenori net važiuoti į tą viešbutėlį mieste, o nori gyventi čia, prie ežero, su visais,“ – apie atlikėjus gluminančią vietą kalbėjo organizatorius.
Antros dienos metu sceną okupavo lietuvių bliuzo žvaigždės. Čia pasirodė vienas iš geriausių pasaulyje lūpine armonikėle grojančių muzikantų A.Belkin, pusantrų metų sulaukusi jaunųjų bliuzininkų grupė „Amarai“ bei lietuvių bliuzo grandai grupės „Kontrabanda“ ir „Blues Makers“.
Atlikėjų įspūdžiai:
Vladimiras Rusinovas iš „Jumping cats“ (Rusija): „Man čia labai patinka – gražu, geras oras. Taip pat patiko grupių pasirodymai – tai geros grupės, pozityvūs žmonės.
Aš buvau daugelyje festivalių, tačiau Rusijoje kol kas tokio bliuzo festivalio analogo nėra. Taip, tai bandoma daryti, bet kad būtų tik bliuzas ir viskas taip gerai suorganizuota kaip čia – tokio nėra.
Rusijoje nėra daug bliuzą grojančių grupių, tačiau atsiranda vis daugiau jaunų atlikėjų. Maskvoje yra „Road House Blues“ klubas – ten būna grojančių, bliuzuojančių žmonių, jaunų, underground‘o grupių ir užsienio bliuzo žvaigždžių. Yra apie 500-1000 žmonių, kurie visuomet lankosi bliuzo renginiuose.
Mes dar buvome Norvegijos bliuzo festivalyje. Ten, aišku, buvo apie 20 scenų. Tačiau čia žymiai jaukiau – viskas „kompaktiška“, malonu. Žodžiu, geras įspūdis.
Tačiau pirmoje vietoje, kas krenta į akis, būnant Lietuvos bliuzo festivalyje, yra tai, kad čia publika labai jauna. Lyginant su Norvegijos festivaliu, ten renginys yra tiems, kas jau perkopę 45 metus.
Prieš dvi savaites buvome Serbijoje. Ten buvo miesto festivalis: niekas palapinėse nemiegojo, tiesiog ateidavo pasiklausyti muzikos į miesto parką, kuriame vyko festivalis. Tai taip pat buvo šaunu ir labai neįprasta.“
Janis iš „Latvian blues band“ (Latvija): „Nuo 2000-ųjų metų mes čia kasmet, tik vienerius metus praleidome. Visų pirma, tai pats geriausias festivalis. Mes, latviai, kiek pavydime jums šio festivalio ir to, kad pas jus bliuzo kultūra yra žymiai platesnė.
Latvijoje daugelis festivalių yra elektroninės muzikos, na, tarkime, disco. Čia viskas yra patogu, tave šiltai priims, viskas bus suorganizuota ir publika bus puiki – būtent tai muzikantui ir yra svarbiausia.
Aš nežinau, ar žmonės čia atvažiuoja tik linksmintis, tačiau palyginus su rimtesnėmis šalimis kaip Ispanija, Graikija, Vokietija, publika yra čia žymiai jaunesnė.
Ši muzika dažnai laikoma tokia, kuri yra skirta suaugusiam žmogui, kažką jau nusimanančiame gyvenime. Ir užsienio festivaliuose yra jaunimo, tačiau publika būna brandesnė, jie stebi koncertą rimtomis minomis. Vis tik gyvenimas yra linksmesnis.
Čia gali atsipalaiduoti, nebūti susikaustęs, sugroti kiek stipriau, o ne nervintis, kad tu suklydai kažkur. Visa tai yra dėl publikos jaunumo. Vienu žodžiu – lietuviškas Vudstokas.“
