Liepos 4-5 dienomis įvyko jau šešioliktąjį gimtadienį švenčiantis „Bliuzo naktų“ festivalis prie Lūksto ežero, Varniuose. Savas tradicijas bei papročius turintis kultūrinis – muzikinis renginys, šiais metais jau tituluojamas kaip lietuviškasis „Woodstock‘as“, į kurį žmonės susirenka ne vien muzikos paklausyti, bet ir kartu draugiškai pabūti bliuzo muzikos atmosferoje.
„Jau aštuntus metus iš eilės važiuoju į „Bliuzo naktis“, kur susitinku su savo draugais iš visos Lietuvos. Kitos tokios geros progos susitikti tiesiog nesugalvotume“,- teigia Rasa iš Klaipėdos.
Žmonės su šeimomis, draugų kolektyvais darniai įsikūrę festivalio teritorijoje dalinasi gera nuotaika: „Jau dieną prieš festivalio pradžią žmonės buvo apsitvėrę savo plotus su tokiais užrašais kaip „Bliuzo žvėrys“, „Pontiac klubas“ ir panašiai. Visi čia atvažiuoja kaip į namus,“ – teigia festivalio organizatorius Algirdas Barniškis-Blėka.
Festivalio metu vyko tinklinio, krepšinio, futbolo varžybos, buvo verdama „Bliuzasriubės” žuvienė, kuri leido kiekvienam pasijusti šio didžiulio renginio dalimi.
Lietuviškas oras nenuvylė: festivalio dalyviai visą laiką maudėsi ežere bei leido laiką paplūdimyje.
„Esu didelis „Bliuzo naktų“ gerbėjas ne tik dėl muzikos, bet ir dėl viso originalaus „kolektyvo“, visų susirinkusių žmonių: čia visą laiką gera, saugi atmosfera, nėra masinių lėbavimų, kaip būna per didelius renginius Vilniuje, kur nežinai, ko tikėtis, eidamas naktį miestu. Be to kasmet atsivežu šeimą, štai jau vaikai, galima sakyti, užaugo su „bliuzais“, – teigia dalyvis Romas.
Festivalio žvaigždės
Festivalyje pasirodė tokios bliuzo žvaigždės kaip Josteinas Forsbergas, įtakingiausios bliuzo organizacijos „Blues Foundation” direktorių tarybos narys, taip pat Tadas Robinsonas iš JAV, kuris buvo paskelbtas vienu iš penkių geriausių soulo ir bliuzo atlikėjų, bei lūpinės armonikėlės veteranas iš Brazilijos Alexas Rossi.
Festivalyje pasirodė tradicinio amerikietiškojo bliuzo veteranas Lance’as Harrisonas, lietuviams gerai pažįstamas A. Belkinas, „Mirta Acoustic Trio” iš Latvijos, „Bullfrog Brown” iš Estijos.
Kaip ir ankstesniuose festivaliuose, šiemet pasirodė „Blues Makers”, „Arina ir Veto Bank“, „The Road Band” bei „Latvian Blues Band”, „Bites Blues Band” bei kiti.
Festivalio pradžia – medinėje pašiūrėje
„Mano pagrindinis tikslas buvo tas, kad žmonės atsigautų muzikine prasme. Visiems gerai žinoma ir aktuali frazė „Popsas užkniso juodai“ yra aktuali ir mums, nes bliuzo dėka mes augame kitaip nei mus auklėja radijas ar TV“,- teigia Algirdas Barniškis, paklaustas, kodėl ėmėsi rengti tokio tipo festivalius.
„Viskas prasidėjo prieš šešiolika metų, kai šioje vietoje, medinėje pašiūrėje, įvyko pirmasis festivalis, kuriame buvo vos pora šimtų žmonių. Tada pats ten grojau ir nuo to laiko su kolega vystėme šį renginį kaip organizatoriai ir „užaugome“ iki šešioliktojo gimtadienio.“
„Bliuzo naktų“ ir „Roko naktų“ festivalių skiriasi tik muzika. Ankščiau čia buvo viskas: ir rokas, ir bliuzas. Tačiau matėme, jog tai reikia atskirti, nes rokas mums atrodė energingesnė muzika, o bliuzas skirtas daugiau poilsiui – „chill out‘ui“. Taip prieš šešis metus „gimė“ „Roko naktys“ – sako A. Barniškis, apibūdindamas „Bliuzo“ ir „Roko Naktis“.
Šių metų „ekskliuzyvai“
„Šiais metais festivalis ypatingas atlikėjų prasme. Džiaugiamės, kad pavyko prisikviesti tokį „kolegą“ kaip Josteinas Forsbergas iš Norvegijos, nes jis yra tarsi bliuzo premjeras. Tai kultinė šios muzikos asmenybė Europoje, vienintelis europietis, kuris įeina į bliuzo asociaciją.
Mums yra garbė, kad jis apsilankė, o ir išvyko patenkintas. Tikimės ir toliau su juo bendradarbiauti. Taip pat tikimės jo pagalba prisikviesti dar didesnių žvaigždžių.
O kiti atlikėjai, kaip pvz. „Paul Lamb & The King Snakes“ iš UK yra Anglijos bliuzo lyderiai. Paulas Lambas yra įgrojęs kūrinius Rodui Stewartui, groja dinamišką šou muziką.
Tadas Robinsonas yra soul bliuzo atlikėjas, jis buvo prestižinėje „Blues Music Awards 2008″ apdovanojimų ceremonijoje dviejose kategorijose nominuotas kaip JAV soulo muzikos korifėjus.
Taigi, kas metai kviesime vis garsesnius atlikėjus. Ir šios tendencijos stengsimės laikytis, nes ji labai prasminga ir ryški: pvz., Čikagos bliuzo asociacijoje mes jau esame gerai žinomi ir atlikėjai patys veržiasi pas mus.
Šiais metais nudžiugino tai, jog mus aplankė išskirtinė publika – nesimato žmonių, kuriems čia būtų ne vieta. Tiek naktį, tiek dieną, viskas vyko ramiai, žmonės atrodė laimingi. Jokių incidentų. Sukūrėme daugiau draudimų, taisyklių dėl alkoholio bei transporto, tačiau tai niekam netrukdė – išėjo visiems į naudą,“ – savo įspūdžius pasakojo renginio organizatoriai.
DELFI: ar galite palyginti bliuzo festivalius JAV ir Europoje? Kokie jie, kuo saviti?
„Khalif Wailin’ Walter from Chichago“: publika yra labai skirtinga. JAV žiūrovų žinios apie bliuzo muziką yra labai ribotos. Jie težino Jimą Hendrixą ir dar kelis atlikėjus. Jų „bliuzinis“ intelektas yra skurdus. Tuo tarpu Europoje aš galiu būti kūrėju, galiu laisvai improvizuoti bei groti tai, ką pats noriu groti.
DELFI: kuo, Jūsų nuomone, skiriasi šis festivalis nuo kitų Europos bliuzo festivalių?
„Khalif Wailin’ Walter from Chichago“: žmogau, tai kaip „Woodstock‘as“, kuriame galiu atsipalaiduoti, paplūdimyje nusimesti batus ir mėgautis renginiu bei daryti tai, ką noriu. Tai ne tik darbas, bet ir malonumas. Esu dalyvavęs kituose festivaliuose, tačiau kitur patiriu oficialią atmosferą ir tai būna daugiau paprastas darbas. Tuo tarpu čia man daugiau atostogos nei darbas.
„Bliuzo naktų“ žvaigždės „Paul Lamb & The King Snakes“ iš Didžiosios Britanijos apie Lietuvišką bliuzo renginį tegalėjo pasakyti tiek: „tai fantastiška. Mes dalyvaujame daugelyje festivalių visame pasaulyje, tačiau šis atrodo labai intymus ir šiltas renginys. Čia jaučiuosi kaip didelės šeimos festivalyje.“
