Riedlenčių street style atsiradimas siejamas su serfingu – banglenčių sportu. Jau 1950-ųjų metų pabaigoje tingūs Kalifornijos ir Australijos serferiai pradėjo važinėti į paplūdimį stovėdami arba sėdėdami ant vežimėlių, pasiskolintų iš auto dirbtuvių.
Anksčiau tie vežimėliai buvo naudojami mechanikų, kurie, atsigulę ant jų, pavažiuodavo po automobiliu, kad galėtų remontuoti dugną.
1965 metais pasirodė pirmosios gamyklinės riedlentės. Oficialiai žinoma, kad pirmuosius poliuretaninius ratukus riedlentėmis pagamino firma “Kryptonics”.
Ilgą laiką skeitbordingas buvo kaip cirko parodija – neįprasta akrobatika. Riedlentėmis važinėdavo serferiai, stengdamiesi neprarasti įgūdžių štormų metu.
Tik 80-ųjų metų pradžioje taip vadinamas freestyle Rodnis Mullenas iš Floridos padarė pirmąjį ollie – šuolį riedlente. Tokie triukai buvo įmanomi tik su riedlente lenktais kraštais.
Tada Kalifornijoje pirmieji skeiteriai pradėjo važinėti riedlentėmis baseinuose ir tuščiuose drėkinimo kanaluose.
Neilgai trukus atsirado pirmoji pro komanda, kuri važinėjo ant rampos. Riedlenčių pardavimai sparčiai išaugo, bet vis tiek riedlentininkų komandos labiau priminė klajojantį cirką.
Tada jaunimui važinėjimas riedlente atrodė pernelyg pavojingas „malonumas“. Beje tai buvo gan brangu (rampa kainavo mažiausiai 3 tūkst. dolerių.).
80-aisiais riedlentininkai jau buvo susiskirstę į atskiras važinėjimo kryptis. Jau buvo žinomos air’ų, salto, grab’ų, grind’ų ir slide’ų technikos, bet žiūrovų tai jau nebestebino…
Atrodė, kad šiam gatvės judėjimui nebėra ateities vystytis ir tobulėti. Skeitų firmos ėmė užsidaryti…
Vis tik firma „Powell-Peralta“ laiku parėmė jaunus skeiterius, kuriems „lenta“ tapo gyvenimo dalimi.
Jie nesiskirdavo su lenta nei mokykloje, nei supermarkete, nei vakarėlyje. Jaunuoliai elgdavosi iššaukiančiai, rengdavosi kitaip nei visi, nepaisė jokių judėjimo ir elgesio normų. Jiems nereikėjo rampos, jie čiuožinėdavo ant turėklų ir šokinėdavo ant suoliukų gatvėse.
Greitai street riedlenčių pardavimai šoktelėjo iki milijonų vienetų…
Draudimai važinėti miestų centruose paskatino jaunuolius steigti skeit parkus. Kartu su skeiteriais rampomis pradėjo važinėti ir riedutininkai bei dviratininkai, atlikdami labai panašius triukus kaip ir riedlentininkai, net nekeisdami jų pavadinimų.
Pavyzdžiui, „Mctwist 540“ sugalvojo ir padarė skeiteris Mike’as Mcgillas. Šuolių techniką sparčiai tobulino skeiteris Tonnis Alva, ant rampos karaliavo Tonnis Hawkas.
