Melavimas yra senas kaip pasaulis, tačiau jo atpažinimas gali būti iššūkis. Nors žmonės dažnai mano, kad gali lengvai pastebėti melą pagal kūno kalbą ar veido išraiškas, tiesa yra ta, kad melavimas yra sudėtingesnis nei atrodo. Neuromokslas pateikia keletą įžvalgų apie tai, kas vyksta žmogaus smegenyse, kai jis meluoja, ir kokius ženklus galime atpažinti. Štai keletas patarimų, kuriuos remdamiesi neuromokslu pateikia ekspertai.
1. Keičiasi kūno kalba ir veido išraiškos
Kai žmogus meluoja, jo smegenys patiria stresą, todėl kūno kalba gali nesąmoningai pasikeisti. Meluojantis žmogus gali:
- Vengti akių kontakto. Daugelis melagių stengiasi nežiūrėti į akis, nes jie jaučia nerimą arba kaltę dėl savo melagystės. Tačiau kai kurie asmenys, siekdami paslėpti melą, gali priešingai – per daug ilgai ir intensyviai žiūrėti į akis.
- Padidėjęs mirksėjimas. Meluojant smegenys patiria didesnį krūvį, o tai gali padidinti mirksėjimo dažnį. Nervų sistema, atsakanti už refleksus, reaguoja į šį stresą.
- Nesuderintos veido išraiškos. Žmogus gali bandyti atrodyti linksmas arba ramus, tačiau veido išraiška nesuderinama su tuo, ką jis sako. Pavyzdžiui, veidas gali būti įsitempęs, net jei žmogus bando šypsotis.
2. Kintantis balsas ir kalbėjimo tempas
Meluojantis žmogus dažnai gali nesąmoningai pakeisti savo kalbėjimo toną ar tempą:
- Balso tonas gali būti aukštesnis. Kai žmogus meluoja, dėl patiriamo streso balsas gali pakilti. Tai natūrali organizmo reakcija į emocinį spaudimą.
- Kalbėjimo tempas gali sulėtėti arba pagreitėti. Kai kurie žmonės, bandydami geriau apgalvoti savo melą, gali kalbėti lėčiau. Kiti, priešingai, kalba greičiau, nes nori greičiau užbaigti melą ir vengti tolesnių klausimų.
- Nesuderintos pauzės. Meluojantis žmogus dažnai daro netikėtas pauzes, nes bando sugalvoti atsakymus ir „apskaičiuoti“ savo melą. Tai gali išduoti, kad jis yra priverstas galvoti apie tai, ką sako, o ne natūraliai bendrauti.
3. Pasikeitusi rankų ir kojų pozicija
Kūnas gali išduoti melą, net kai žmogus bando sąmoningai tai nuslėpti:
- Rankų ir kojų kryžiavimas. Kryžiuotos rankos arba kojos gali rodyti, kad žmogus jaučiasi gynybiškai arba nesaugiai. Tai nesąmoninga reakcija į stresą, kai žmogus bando apsisaugoti nuo neigiamų pasekmių.
- Neįprasti gestai. Meluojantys žmonės dažnai naudoja per daug gestų arba, atvirkščiai, staiga sustabdo rankų judesius. Tai gali rodyti, kad jų smegenys yra per daug užimtos, bandydamos „apdoroti“ melą, todėl įprasti judesiai tampa neadekvatūs.
4. Inkonkretūs atsakymai ir nesuderinami pasakojimai
Meluojantis žmogus dažnai bando išvengti detalių arba jų pateikia per daug:
- Per daug detalių arba pernelyg migloti atsakymai. Melagiai dažnai bijo būti „pagauti“, todėl gali arba vengti konkrečių atsakymų, arba pateikti per daug smulkmenų, tikėdamiesi, kad tai atrodys įtikinamiau. Pavyzdžiui, vietoje tiesioginio atsakymo į klausimą, jie gali pateikti išsamią istoriją, kad išvengtų to, kas jiems nepatogu.
- Nesuderinamos istorijos. Kai žmogus meluoja, jo pasakojimai gali nesutapti. Jis gali užsimiršti apie ankstesnius melus, o tai sukuria nesuderinamumų ar prieštaravimų istorijoje.
5. Fiziologiniai pokyčiai: prakaitavimas ir paraudimas
Meluojant organizme padidėja adrenalino lygis, kas sukelia fiziologinius pokyčius:
- Prakaitavimas. Dėl streso meluojantis žmogus gali pradėti prakaituoti, ypač delnai, kakta ar viršutinė lūpa. Šis prakaitavimas dažnai atsiranda staiga ir gali būti sunkiai suvaldomas.
- Paraudimas arba blyškumas. Dėl streso ir nervų sistema veiklos, meluojantis žmogus gali parausti ar, atvirkščiai, pablogti. Šios reakcijos yra nesąmoningos ir gali būti pastebimos staiga, kai žmogus yra sugautas meluojant.
6. Nervingi įpročiai ir mikrojudesiai
Kai meluojantis žmogus jaučia vidinį diskomfortą, jis gali pradėti elgtis kitaip nei įprastai:
- Lūpų laižymas ar kramtymas. Nervai gali sukelti sausumą burnoje, todėl žmogus gali dažniau laižyti lūpas arba kramtyti jas, bandydamas nusiraminti.
- Nervingi judesiai. Žmogus gali pradėti tvarkyti drabužius, glostyti plaukus, judinti pirštus ar baksnoti daiktus. Tai dažniausiai nesąmoningi veiksmai, padedantys atsikratyti įtampos.
