KLAUSIMAS: turiu problemą, dėl kurios nematau nieko gero gyvenime. Mama sugadino mano gyvenimą. Viskas buvo gerai iki kol man buvo 13 su puse, o tada prasidėjo. Gyvenu kaime. Ten atsirado kažkoks naujas žmogus, kuris kažkodėl patraukė mamos dėmesį.
Po muštynių, po kurių man buvo gėda į gatvę išeiti, mano tėtis išėjo ir atėjo tas šlykštynė. Mama man meluodavo vos ne viską, aš praradau pasitikėjimą ja. Ji su tuo seniu užėmė mano kambarį, o aš turiu būti šaltame kambarėlyje viršuje.
Tas žmogus kelis kartus mane nušauti grasino, atsivežė šunį, kuris mane puola. Pastovaus darbo ir jokio turto neturi. O mama manęs iš viso nepalaiko. Visą dieną su tuo…
Šiais metais turėjau pakeisti mokyklą dėl patyčių. Naujoje mokykloje niekas nenori kalbėti, net pamokų neparašo SMS’u. Neturiu nei vieno draugo. Nei draugės.
Tikrai niekad nieko nepadėsiu mamai. Aš jos nekenčiu. Ji žiauri išdavikė. Vienintelė paguoda tai, kad kai užaugsiu jai niekad nepadėsiu ir neaplankysiu. Su ja kalbėtis neįmanoma, aš nebenoriu gyventi. Dabar man 15 metų, ir viskas kuo toliau tuo blogiau.
ATSAKYMAS: užjaučiu tave. Suprantu tavo neviltį ir nusivylimą. Tu jautiesi dvigubai nelaiminga, nes dabar praradai normalius santykius ir su mama, ir su tėčiu. Tėvams nepavyko taikiai išsiaiškinti santykių, jie išsidraskė ir išsivaikščiojo. Tavęs tartum nepastebėjo.
Toks elgesys, ypač iš brangiausių žmonių, labai skaudina. Kaip suprantu, ir anksčiau tėvams sunkiai sekėsi sugyventi, bet jie buvo kartu ir tu turėjai abu tėvus.Turint abu tėvus, vaikui visada rusena viltis, kad jie susipras, susitupės, susitaikys ir į namus vėl grįš taika, meilė ir ramybė. O jie tik susimušė ir išsiskyrė. Nenorėjo ir nemokėjo būti kartu. Tave visai paliko nuošalyje.
Iš tavo laiško galima pajausti, kad tu labai myli savo tėtį, jautiesi su juo dvasiškai artima, todėl tėčio išėjimas tau ypač didelis smūgis. Tu jį laiške švelniai vadini „tėčiu“, o jis galutinai išėjo iš namų. Tikra tragedija, kai tau penkiolika.
Būtų gerai, kad galėtum su juo palaikyti ryšį, bendrauti retkarčiais, pasiguosti ir pasiskųsti savo gyvenimu. Gal aš per didelė optimistė. Dideli piktumai praeina, o paskui atsiranda vietos ir geresniems jausmams. Tėvai pradeda suprasti, kokie jie svarbūs ir reikalingi savo dukroms.
Suaugę žmonės irgi kartais sukvailioja, įsimyli ir paskuba pakeisti savo gyvenimą, daug negalvodami apie ateitį, nes tuo metu jie tiesiog nesugeba galvoti. Taip atsitiko ir su tavo mama. Ji tarytum „išprotėjo“, pradėjo elgtis taip impulsyviai, kad tau pasidarė pikta, vieniša ir gėda dėl jos elgesio.
Ji žadėjo tau, kad jūsų gyvenimas bus šviesesnis ir turtingesnis, kad naujasis žmogus geras ir rūpestingas. O tu nepamatei jokio gero gyvenimo, nesulaukei jo dėmesio ir supratimo. Tu nusivylei, nes likai viena, užkelta į šaltą kambarėlį, palikta su savo įsiūčiu, neapykanta, neviltimi.
Tau norisi atkeršyti mamai. Žinau, kad sunku. Žinau, kad tu aštriai kalbi, ką jauti ir galvoji, provokuoji ir aštrini padėtį, įsiutindama savo mamą ir jos naująjį draugą.
Turėtum numatyti, kad padėties aštrinimas neduoda gerų rezultatų. Tu prisidedi prie pavojingos sau pačiai padėties. Aš turiu omenyje konfliktus ir grasinimus tavo atžvilgiu.
Jeigu mamos draugas grasino tau su ginklu ar siundė ant tavęs šunį, tai nieko nelaukdama parašyk apie tai policijos pareigūnams ir mokyklos socialinei pedagogei, pasakyk kaimo seniūnui ar kitam patikimam suaugusiam žmogui. Negalima gąsdinti žmonių su ginklu ar agresyviu gyvūnu. Jeigu suaugę taip daro, jie neteisūs.
Pradėk galvoti apie tai, kaip galėtum gauti paramą, galimybę išsikalbėti, pasijustum suprasta ir palaikoma. Tavo įsitikinimas, kad tavęs niekas nemėgsta, kad esi neverta dėmesio ar pagarbos, labai tau pačiai kenkia santykiuose.
Neleisk, kad iš tavęs šaipytųsi. Gerai padarei, kad perėjai į kitą mokyklą, nes senojoje tau buvo per sunku dėl patyčių. Protinga pereiti kitur, jeigu negali pakeisti padėties. Juk neverta ir neišmintinga daužyti galva sienos. Geriau pasaugoti galvą ir paieškoti kitos išeities.
Pradėk lankytis pas psichologą pedagoginėje-psichologinėje tarnyboje. Skambink paguodos telefonu, jeigu tau reikia tuo momentu paramos. Nuvažiuok pas gimines per Kalėdų atostogas kelioms dienoms. Gudrumu ir maisto kąsneliais palaipsniui prisijaukink šunį. Susirašinėk miestelio bibliotekos internetu, kurk kupinus jausmų eilėraščius.
Tau reikia draugės. Stebėk, kas iš tavo klasiokių rodo tau draugiškus ženklus. Neskubėk įtarti, kad tavęs nemėgsta ar nenori su tavimi bendrauti. Leisk sau truputį daugiau pasitikėti kitais.
Jeigu pyksti, tai pasakyk draugams, neslopink savo jausmų ir neslėpk. Tavo šeima panaši į kitas šeimas, daugelyje šeimų dedasi visokia velniava. Bus geriau, reikia išlaukti ir padėti sau be pykčio ant savęs.
Rašykite ir klauskite psichologės el. paštu psichologija@delfi.lt.
