KLAUSIMAS: esu vaikinas man 17 metų. Susidūriau su tokiu dalyku. Gal prieš kokius 2 metus pradėjau norėti būti moterimi. Iš pradžių buvo tik noras, galvojau, praeis, tai – tik brendimas, (tuo metu turėjau merginą). Bet dabar tas noras tik padidėjo – noriu būti mergina, mėgstu kartais apsivilti moteriškais drabužiais.
Dažnai į juos žiūriu internete ir galvoju, kaip man jie tiktų. Norėčiau net pakeisti lytį, bet nežinau apie tai nieko.
Dar norėčiau, kad duotumėte kokių patarimų, kaip galėčiau būti mergina, kaip elgtis kaip merginai, ar šiaip gal žinote kokių svetainių skirtų moteriškai lyčiai. Man labai sunku būti vaikinu. Bandžiau keistis, bet man nepavyksta.
ATSAKYMAS: nėra paprasta atsakyti į visus tavo klausimus, nes jie labai sudėtingi tiek moraliniu, tiek psichologiniu, tiek medicininiu požiūriu. Kaip suprantu, tavo noras būti mergina atsirado maždaug tada, kai tavo lytinis brendimas baigėsi.
Tavo amžiaus žmogus visiškai aiškiai gali pasakyti, kas jis yra – vyras ar moteris. Kitaip tariant, žmogus žino, kokios jis yra lyties ir ar gerai jaučiasi, būdamas tos lyties. Taip pat žmogus neabejodamas suvokia atsakymą į kitą klausimą- kokia lytis traukia jį patį: ar priešinga lytis ar ta pati lytis.
Didžiajai daugumai iš mūsų nekyla jokių problemų ar dilemų, kas mes lyties požiūriu arba kokia lytis mus traukia. Tačiau mažesniajai daliai žmonijos nėra taip jau viskas aišku. Ir tau iškilo tokie klausimai.
Daugiau tolerancijos ir supratingumo visuomenėje, biologijos, medicinos ir psichologijos mokslo raida leidžia šiek tiek labiau suprasti, kad ne kiekvienam lemta gerai jaustis „savame kailyje“. Turiu omenyje, kai fizinė sandara ir psichologinė savijauta atitinka viena kitą.
Kadangi tu supratai, kad nori būti mergina, tai, ko gero, esi atsidūręs tam tikruose kūno ir sielos neatitikimo spąstuose. Tavo kūnas vyriškas, tačiau sieloje tu nori būti mergina. Tikiuosi, kad kiti nesupras žodžio „noras“ kaip kaprizo ar įnorio, išsigalvojimo ar fantazijos. Nes išsigalvojimai arba užsispyrimas išbandyti ką nors, pavyzdžiui, kaip jaučiasi kita lytis, yra trumpalaikiai ir iš esmės nepakeičia lytinės tapatybės.
Nuo to, kad vaikinas apsivelka suknelę ar užsisega liemenėlę, norėdamas išbandyti, kaip jausis, jis nepradeda jausti pastovios traukos dėvėti moteriškus drabužius arba elgtis kaip moteris. O tuo labiau jam neateina į galvą mintys apie lyties keitimo operaciją.
Negaliu duoti tinkamų patarimų vaikinui, kaip būti, jaustis ar elgtis kaip merginai, nes neturiu tokios patirties.
Tikrai kol kas nereikėtų galvoti apie operacijas ar kitokias labai rimtas intervencijas į savo kūną. Pirmiausia, reikia labiau subręsti kaip asmenybei, surasti savo vietą gyvenime, išsirinkti profesiją. Reikėtų labiau save pažinti, suprasti savo traukos būti mergina ypatumus. Galų gale, tokioms operacijoms būtina pakloti krūvą pinigų. Šias operacijas daro ne kiekvienoje šalyje ir ne kiekvienam žmogui.
Kitas klausimas – keičiant lytį, reikia keisti ir dokumentus: pasą, vairuotojo pažymėjimą ir dar daug kitų dalykų sutvarkyti. Todėl reikia susipažinti su įstatymais.
Svarbu turėti omenyje ir žmones, su kuriais tu gyveni. Ar tavo artimieji, draugai, pažįstami yra morališkai pasirengę priimti tave kaip moteriškę. Kaip tu įsivaizduoji, kad atsidurtum tarp savo ilgamečių draugų su savo nauja moteriška išvaizda. O kaip tave priims merginos, tavo draugės, kursiokės, kaimynės, pusseserės? Tai labai sunkūs klausimai ir nelengva rasti atsakymus.
Gali būti, kad tau pakaks turėti savo asmeninį ratą pažįstamų, kurie taip pat kartais rengiasi kaip merginos, bet visai nebūtina darytis operacijų. Norėdamas daugiau sužinoti apie savo problemą, ieškok internete puslapių su žodžiais „transvestitas“ arba „transseksualas“.
Tau reikės daug stiprybės ir išminties, kantrybės ir atlaidumo, kol tikrai suprasi, kas esi.
Rašykite ir klauskite psichologės el. paštu psichologija@delfi.lt.
Atsakymai pasirodys DELFI gatvės rubrikoje „Pasaulis ir aš”.