Nors daugelis vilnietį Liną Šapoką, sukūrusį populiarų Facebooko profilį L. rašliavos, tapina su socialiniame tinkle išgarsėjusiu poetu Mantvydu Leknicku, pats Linas nėra linkęs savęs lyginti su pastaruoju.
Nors jie abu pateikia savo kūrybą socialiniame tinkle, vis dėlto kūrėjų eilės nėra panašios. Kitaip juk ir negali būti, mat kiekvieno kuriančio žmogaus eilės – individualios, kylančios iš skirtingų išgyvenimų bei potyrių.
Tad kuo ypatinga Lino Šapokos kūryba? Ar sulauksime jaunojo rašytojo knygos? Viską rasi interviu, o apačioje tavęs laukia ir su kūryba susijusi staigmena!
Linai, papasakok, kaip kilo idėja suskurti L. Rašliavos Facebooko puslapį?
Pats puslapis yra patogi priemonė užmegzti tam tikrą ryšį su platesne auditorija, nes suteikia galimybę dalintis kūryba, o ji prieinama tiems, kas to nori.
Tikriausiai pagrindinė priežastis yra ta, jog Facebooke praleidžiu pakankamai daug laiko, o Lietuvoje jis vis dar išlieka populiaresnis už Instagram, nors pastarasis daug plačiau naudojamas užsienyje. Tad pasiekti skaitytojus, šiuo atveju, man lengviausia būtent per Facebooko erdvę.
Ar tiesa, jog tavo įkvėpėjas buvo socialiniuose tinkluose išgarsėjęs rašytojas Mantvydas Leknickas?
Pakankamai dažnai man užduodamas klausimas, tačiau viskas yra kiek kitaip. Tiesa tokia, kad kaip ir daugelis, aš buvau girdėjęs apie jį, tačiau įkvėpėju jo nepavadinčiau, nors tenka pripažinti, kad jis yra populiarus ne veltui.
Mantvydas paprasčiausiai yra poezijos per socialinius tinklus pradininkas Lietuvoje, tad natūralu, kad visi linkę visus kitus lyginti būtent su juo ir laikyti jį įkvėpėju.
Kur semiesi įkvėpimo, kas yra tavo mūzos?
Įkvėpimas mane dažnai užplūsta nelauktai. Kartais tam tikri pokalbiai, matyti vaizdai, žmonės ar knygos eilutės sekundei priverčia sustoti, susimąstyti ir galiausiai rašyti. Mano mūzos yra: laimė, liūdesys, ilgesys, meilė ir net pats pyktis. Visa tai pasireiškia per žmonių santykius, mano ir kitų potyrius.
Dažnos tavo eilių temos – apie meilė. Ar tiesa, jog rašytojai yra tikri romantikai?
Tikriausiai tai priklauso nuo to, kokiomis temomis jie rašo. Negalėčiau teigti, kad visi rašytojai yra romantikai, bet jei jau rašai apie meilę… tiesiog norėčiau pamatyti neromantiką, kuris apie tai rašo (šypsosi)
Kada dažniausiai kuri, kokiomis aplinkybėmis, kokiu laiku?
Tuo man ir patinka pats rašymas, nes viskas labai chaotiška. Kai esu namie ir šalia savęs turiu savo mašinėlę, labai lengva viską užfiksuoti pagautam akimirkos, kai aplanko mūzos. Dažnai būna ir taip, kad būnant mieste ar kur kitur perkeliu mintį ant popieriaus skiautės, o kartais, kai neturiu jos po ranka – tenka viską užrašyti tiesiog į telefoną.
Visgi dažniausiai rašau naktimis, o prieš pat miegą aplanko daugiausiai minčių. Vieną kartą esu net susapnavęs vieną savo kūrinių, tad iš karto prabudęs viską užrašiau. Žinoma, būna ir tokių dienų, jog galva lyg tuščia, niekas nesuvirpina, nesužadina tos kūrybos būsenos, todėl nieko ir nekuriu, nes „per prievartą“ rašyti man nepatinka.
Ar savo ateitį sieji su rašymu, gal net planuoji išleisti knygą?
Turiu prisipažinti, kad kuo toliau, tuo labiau ši veikla man patinka ir ateities be rašymo beveik neįsivaizduoju. Norėdamas išlaikyti intrigą nesakysiu, kada knyga pasirodys, bet galiu pasakyti tik tiek, kad knygą išleisiu ir jos viduje slėpsis daugiau nei tik publikuoti darbai. Jos turinys turėtų nustebinti ir būti kiek kitoks.
Jei būtų galima, gal sukurtum kokią trumpą eilutę mūsų PANELĖS skaitytojoms ?
Krentantys lapai mena laiką:
Mus
Kai mes žaliavome kartu –
Saulės maudėmės šilumoj,
Mus
Kai aplankė šaltis ir –
Vytome greta vienas kito,
Mus
kai galiausiai kritome
į puses skirtingas,
Mus
iki kol nuo žemės..
kiti pasiemė mus…
