Pasižiūrėkime, kas yra cukrus: tai sacharozė – vandenyje tirpstantis saldus disacharidas, dažniausiai gaminamas iš cukrinių runkelių, cukranendrių. Tai žinomiausias šių dienų natūralus saldiklis, tačiau iš viso jų yra net penki, kurie savyje slepia skirtingas savybes, kalorijų kiekį ir poveikį organizmui. Apie tai kalbamės kartu su FitnessMummy sporto trenere Lilija Kurnosova.
Kai cukrus patenka į skrandį, jis pradedamas skaidyti į gliukozę ir fruktozę. Kraujyje padidėja gliukozės kiekis, kurį stabilizuoja kasa, gamindama insuliną. Liaudiškai šis procesas taip ir vadinamas – „padidėjęs cukrus“. Insulinas cukrų paskirsto po kūno ląsteles. Jei saldumynų valgoma daug ir cukraus kiekis kraujyje nuolat viršija normą, kasa gali nebepajėgti pagaminti tiek insulino, kiek jo reikia tam, kad būtų sureguliuotas gliukozės kiekis. Tai klasikinis kelias į antro tipo diabetą, kai kasa nebepajėgia organizmo aprūpinti insulinu.
Kita problema, su kuria susiduria netgi tie, kurie dar neturi sveikatos bėdų, tai nutukimas. Cukrus kaloringas produktas – 1 jo gramas 4 kcal. Organizme cukrus saugomas kaip glikogenas. Jei pastarosios medžiagos atsargos viršija normą, jos paverčiamos riebalais. Šie nugula ant pilvo, šlaunų ir kitų kūno vietų. Kita blogybė ta, kad kraujyje cirkuliuojantis cukraus perteklius slopina neuronus ir organizmas siunčia klaidingus alkio signalus. Dėl to žmogus pradeda nuolat persivalgyti ir antsvoris tik didėja. Be to, nuolat persivalgant kamuoja gliukozės kiekio kraujyje šuoliai. Būtent lengvai ir greitai skylantis cukrus skatina leistinos gliukozės normos viršijimą, skatina nereikalingą insulino gamybą ir tuo pačiu didina alkį, nors realiai žmogui valgyti nereikia. Kalorijų kūnui pakanka.
O dabar apie saldliklius kurios galima rasti mūsų prekybos tinkluose be jokios problemos. Tai 5 skirtingi variantai su kuriais dažniausiai susiduria trenerė Lilija Kurnosova perkant saldiklį. Saldikliais vadinamos medžiagos, neturinčios cukraus, tačiau suteikiančios maisto produktui saldų skonį.
Pirmas ir dažniausias: E952 – Natrio ciklamatas (cukraus pakaitalas). Ciklamatas yra sintetinė, 200 kartų už cukrų saldesnė medžiaga, naudojama kaip dirbtinis saldiklis. Aukštoje temperatūroje jis virsta formaldehidu – nuodinga medžiaga, galinčia sukelti sunkų apsinuodijimą. Taigi visi saldinantys tabletėmis kavą ar arbatą iš esmės nuodija patys save.
Panašus į jį: E951 – Aspartamas. Tai chemiškai nestabilus, diabetinis cukraus pakaitalas. Aukštoje temperatūroje jis skyla į metanolį (5-10 ml gali pažeisti regėjimą ir sukelti pastovų aklumą) ir fenilalaniną. Šiltuose nealkoholiniuose gėrimuose aspartamas virsta formaldehidu – labai stipria kancerogenine medžiaga.
Antrasis pagal dažnumą: Maltodekstrinas – melasa. Tai yra natūralus saldiklis. Maltodekstrinas gaunamas iš kukurūzų, kviečių ar bulvių. Jis yra lengvai virškinamas. Plačiai žinomas dėl saldumo savybių, sudėtyje turi mažiau kalorijų nei cukrus. Tai angliavandenis, gaminamas iš krakmolo, kurį organizmas įsisavina taip pat greitai kaip ir gliukozę. Patekęs į kraujotaką maltodekstrinas kaupiasi kaip riebalai, jeigu nėra iš karto išeikvojamas.
Trečiasis saldiklis: Fruktozė gaunama iš vaisių ir uogų, jos yra meduje. Savo išvaizda primena cukrų, bet už jį saldesnė 1,2 –1,8 karto. Fruktozės energinė vertė kaip ir cukraus – 375 kcal 100 g, bet į organizmo ląsteles ji patenka kasai neišskiriant insulino, tad naudinga diabetikams.
Fruktozė lengviau nei gliukozė panaudojama riebiųjų rūgščių sintezei kepenyse, taigi fruktozė virsta riebalais greičiau nei gliukozė, o tiems riebalams pernešti į audinius padidinama LMTL (labai mažo tankio lipo proteinų) koncentracija kraujyje.
Reikia atminti, kad fruktozė vis dėlto didina cukraus lygį kraujyje, tad sergantieji diabetu turėtų būti atsargūs. Norintieji sumažinti savo kūno apimtis neturėtų pamiršti, kad šis natūralus produktas kaloringas.
Ketvirtas saldiklis: Ksilitolis, ksilitas. E967 – natūraliai gamtoje randamas organinis junginys. Tai turingasis saldiklis. Suomiškas pavadinimas „koivusokeri“ (beržų cukrus) atsirado dėl to, kad iš pradžių ksilitolis pramoniniu būdu buvo gaminamas kapojant beržų medieną ir skaidant medžio struktūrines skaidulas – ksilaną.
Cheminiu požiūriu, ksilitolis yra penkių anglies atomų poliolinis saldiklis, natūralus karbohidratuotas cukraus alkoholis. Jis skiriasi nuo kitų saldiklių, tokių kaip sorbitolis, fruktozė ar gliukozė tuo, kad ksilitolio molekulėje yra penki, o ne šeši anglies atomai. Karbohidratuotas alkoholis yra cheminis terminas, ksilitolio sudėtyje nėra alkoholio (etanolio).
Ksilitolis lėtai virškinamas ir nevisiškai metabolizuojamas, todėl iš lėto prasiskverbia į audinius ir neturi įtakos cukraus kiekiui kraujyje, organizmas insulino daugiau negamina. Šį saldiklį sergantieji cukriniu diabetu gali vartoti nebijodami pakenkti sveikatai, todėl jis įeina į daugelio produktų, skirtų diabetikams, sudėtį.
Yra du šio gero produkto niuansai: jis kalorijas ir yra neleistinas šunims. Žmonėms ksilitolis absorbuojamas lėtai ir neturi poveikio insulino gamybai. Kai šuo suvartoja ksilitolį, jo organizmas klaidingai mano, kad vartoja gliukozę ir pradeda gaminti daug insulino. Kai tai atsitinka, šuns ląstelės pradeda naudoti gliukozę iš kraujotakos. Tai gali sukelti hipoglikemiją (mažą cukraus kiekį kraujyje) ir gali pasibaigti mirtimi.
Ir paskutinis, brangiausias saldiklis – Stevija (lot. Stevia rebaudiana Bertoni) – saldumu pasižymintis daugiametis astrinių šeimos augalas, labai mėgstantis šviesą ir šilumą. Natūraliai auga tik Paragvajuje ir Brazilijoje, tačiau dirbtinėmis sąlygomis auga ir Europoje.
Stevijos lapuose yra dvi saldžios sudedamosios dalys – steviozidas ir rebaudiozidas. Svarbiausia tai, jog joms patekus į organizmą nedidėja cukraus kiekis kraujyje, tad nėra reikalingas insulinas. Stevija – tai saldumynas, kurį visiškai saugiai gali vartoti visi diabetikai. Telieka saugotis, kad staiga kritus cukraus kiekiui kraujyje, neperdozuotume insulino ar kitų pagal poveikį panašių preparatų. Stevijos saldžiosios dalys neturi kalorijų, taigi netukina!
Stevijos produktai daugiau nei 300 kartų saldesni už cukrų. Ji neturi angliavandenių, kalorijų, nekeičia gliukozės kiekio kraujyje.
„Asmeniškai aš naudoju ksilitolį ir steviją, pati pradėjau auginti stevijos augalą, kad galėčiau naudoti arbatos pagardirdinimui. Visada reikia pažiūrėti, koks saldiklis įeina į dietinį arba sportinio papildo produktą. Dėl to dažnai skiriasi ir kaina. Nepamiškite pirkdami produktą skaityti etiketes, kad žinotumėte, ką dedate į burną!“ – pataria trenerė.
