„O2“ – praėjusiais metais Panevėžyje susikūrusi jaunų hiphoperių grupė, kurią sudaro Okis ir Doo. Jaunuoliai neleidžia laiko veltui ir net gyvendami skirtinguose miestuose kuria muziką ir įrašinėja dainas. Šiandien DELFI gatvės skaitytojams jie pristato savo kūrybos vaisių – pirmąjį hiphopo albumą Panevėžyje „Mūsų Muzika“.
DELFI gatvė: kokia grupės susikūrimo istorija ir kaip nusprendėte Panevėžyje užsiiminėti hiphopu?
– „O2“ grupės susikūrimas buvo gana paprastas. Vienas iš grupės „O2“ narių (Doo) dalyvavo 1997 m. susikūrusios Panevėžio grupės D.A.R veikloje, kurioje ir pradėjo formuotis jo muzikinis skonis, stilius.
Repetuodamas su D.A.R, Doo pradėjo savo mėgstamos muzikos, hiphopo, kūrimą. Jis pradėjo groti, pasivadinęs S13GL, ir įrašė tikrai nemažai kūrinių, kurie nebuvo kokybiški, nes trūko žinių, patirties ir technikos. Be to, tuo metu labai trūko informacijos apie įrašus.
2008 m. prie Doo prisijungus Okiui, suvokimas apie muziką, apie kūrybą, apie technines galimybes ir apie patį hiphopą pasidarė kitoks. Dvi galvos, dvi nuomonės, dvi idėjos, dvi mintys – geriau nei viena.
Įrengta įrašų studija „Hooked Sounds“, kurioje ir buvo įrašytas pirmasis Okio ir Doo kūrybos vaisius – „Mūsų Muzika“.
Bekuriant muziką, žodžius susiformavo ir grupės pavadinimas „O2“, kuris atitinka grupės kredo: „Kvėpuodami hiphopu įsisaviname deguonį”.
DELFI gatvė: ką reiškia grupės „O2“ pavadinimas ir kas ją sudaro?
– Dauguma žino, kad „O2“ – tai cheminis elementas deguonis. Deguonis labiausiai paplitęs žemėje elementas. Norėtume, kad ir hiphopas būtų taip plačiai paplitęs kaip ir šis cheminis elementas.
Tačiau tai – nėra vienintelis grupės pavadinimo kilmės aiškinimas. Į pavadinimą įtraukti ir mes, grupės nariai. Tai pati tikriausia grupės susikūrimo istorija: Okis (prodiuseris, muzikos kūrėjas) plius Doo (žodžiai, kartais muzika), lygu O2.
DELFI gatvė: ar Panevėžio hiphopo kultūra gyva? Kokia ji?
– Žinoma, kad gyva, o kur ji mirusi? Visur yra hiphopo atstovų, kurie kažką daro vardan JO – hiphopo. Ne išimtis ir Panevėžys. Nors jis nėra didelis miestas, tačiau visi kruta ir bando duoti kažką naujo savo hiphopui.
Mastai ne tokie dideli kaip Vilniuje, tačiau Panevėžys turi hiphopo atlikėjų, didžėjų, šokančių hiphopą žmonių. Su graffiti kultūra gal ir prasčiau, tačiau paišančių žmonių taip pat yra.
Vyksta ir renginiai, už kuriuos reikėtų padėkoti tiems žmonėms, kurie stengiasi ir juos organizuoja. Tikrai didelio susidomėjimo susilaukė renginys „Panevėžio čempionatas pavasaris XXX 2009“, kuriame dalyvavo riedlenčių, riedučių, BMX, Trial dviračių meistrai. Didžėjai grojo hiphopą, dalyvavo hiphopo grupės.
DELFI gatvė: ką veikia jaunimas Panevėžyje, kaip sutaria skirtingos subkultūros? Ar pasitaiko konfliktų?
– Kiekvienas jaunuolis, besidomintis hiphopo kultūra, visada ras, kuo užsiimti. Nesvarbu, ar tai Panevėžys, Vilnius ar koks kitas Lietuvos kaimelis. Dabar jaunimui lengviau bendrauti todėl, kad susikūrė internetinė visuomenė.
Savo mintis galima laisvai reikšti šioje erdvėje, parodyti save. Nebūtinai turi būti būtent hiphopui skirtų būrelių, užsiėmimų ar dar kažko (nors aišku būtų labai gerai), kad hiphopas būtų gyvas. Jis turi būti širdyje ir augti.
Reikia pabrėžti, kad Panevėžyje yra šokių grupių, kurios mokosi hiphopo šokio, renkasi į užsiėmimus. Taip pat Panevėžyje buvo ir didžėjų mokykla, kuri šiuo metu, kiek žinoma, jau baigė savo veiklą.
Mes – ne tie, kurie trinasi gatvėmis ir konfliktuoja su aplinkiniais. Manau, kad tokių asmenų, besidominčių hiphopu, Panevėžyje ir nėra daug. Tai – taiki kultūra, bandanti reikšti savo nuomonę. Konfliktai nieko neišspręs (kalbame apie rimtus konfliktus). O hiphoop atlikėjai gali save išmėginti „MC battle“ ringuose. Tai taikesnis būdas parodyti savo galimybes.
Kalbant apie skirtingų subkultūrų konfliktus, tai tikrai jų nebūna. Tuo labiau, kad Panevėžyje ir taip yra tikrai nedidelis ratas žmonių, priklausančių vienai ar kitai subkultūrai, o kas būtų, jei jie dar pradėtų peštis…
Aišku, pažiūros į daug ką skiriasi, tačiau tai nėra motyvas pyktis. Mes ir patys bendraujame su sunkiosios muzikos atstovais, dalyvaujame jų renginiuose, darome bendrus projektus (grojame su roko grupe „Baubas“, dalyvaujame kaip viena grupė, jungdami stilius) ir, kad kiltų kokių nors konfliktų nepastebėjome. Kuo daugiau bendrauji su skirtingais žmonėmis (subkultūromis), tuo daugiau patirties įgauni, plečiasi tavo akiratis.
DELFI gatvė: koks jūsų gyvenimo būdas, pomėgiai, laisvalaikis?
– Mums hiphopas – tai laisvalaikis, gyvenimo būdas, savirealizacija, savęs išreiškimas. Negalime jam skirti tiek laiko, kiek norėtume, bet kiek galime, tiek skiriame. Nebūna nei dienos, kad apie jį nepagalvotume ir, manome, kad tai – visam gyvenimui. Nesvarbu, ar tave peikia, giria, ar tavęs niekas neklauso. Svarbiausia, kad jautiesi puikiai kažką padaręs, kas tau pačiam patinka, o kiekvienam gi neįtiksi.
Kaip ir minėjome, esame tikrai užsiėmę. Doo dirba nuo pirmadienio iki penktadienio visą darbo dieną, o Okis studijuoja Kaune, todėl mūsų susitikimai reti, laiko tikrai trūksta. Bet mes neverkiame, o stipriai „iriamės“ pirmyn ir bandome daryti mums patinkančią muziką, darbai, mokslas ir kiti dalykai mums nėra pasiteisinimas. Mūsų laisvalaikis yra mūsų hiphopas. Hiphopą mes vadiname savo laisvalaikiu, savo gyvenimu.
DELFI gatvė: kodėl teigiate, kad jūsų hiphopas kitoks, ne visiems patiksiantis? Kuo jis kitoks, kokias naujoves įtraukėte i muziką?
– Mūsų muzika kitokia. Ji lengva, nereikia ieškoti didelių prasmių. Šiais laikais hiphopas daugiau filosofinis, nagrinėjantis tikrai aktualias ir gilias problemas. Jį reikia klausyti ir ieškoti prasmių, kas vienur ar kitur norėta pasakyti. Mes nesakome, jog tai blogai.
Mūsų hiphopas šiuo metu tikrai paprastas, suprantamas, nereikia ieškoti jokių sudėtingų paaiškinimų, tik klausyti. Ypač tai jaučiama mūsų senuose kūriniuose, kuriuos norime parodyti.
Šiais laikais ypatingų naujovių į muziką sunku įtraukti, juolab, kad viskas jau ir taip sugrota. Išskirtina nebent tai, kad tai pirmas Panevėžyje sukurtas hiphopo albumas.
Žmonių ausys dabar kiekvieno š*do „neima“. Žmonėms reikia gražaus, puikiai sutvarkyto repo ir kažko ypač „čiki piki“. To nebus, nesitikėkite. Nepatinka, tai imkite ir išmeskite. Mūsų naujuoju albumu norima parodyti, jog ir provincijoje (taip mus vadina didmiesčio žmonės) yra kuriančių, bandančių daryti muziką, rašyti ir siekti aukštesnių tikslų žmonių.
DELFI gatvė: ką išreiškiate savo muzika, kuo tikite ir už ką kovojate?
– Mes nekovojame, mes darome muziką ir reiškiame savo mintis bei pažiūras. Reiškiame tai, ką jaučiame, ką matome aplinkui, girdime per TV žinias. Visą tai apipavidaliname ir pateikiame kaip savo nuomonę.
Vieni hiphopą pasirenka kaip protesto formą, o kiti hiphopą renkasi tam, kad galėtų išreikšti save pačius, treti tam, kad tai jiems patinka ir tai yra jų gyvenimo būdas, o dar kiti jį pasirenka kaip edukologinę priemonę, padedančią komunikuoti su žmonėmis (pavyzdys – repuojantis kunigas). Mūsų atžvilgiu tai laisvalaikis ir noras pasakyti, ką galvojame.
