Nors mama pasakė „nerūkyk – plaučiai užanglės“, cigaretės dūmas atrodo dar skanesnis nepaklausius jos. O slapta išgerti sidro ar alaus savaitgalio vakarais kur kas įdomiau nei arbatos su sausainiais. Gal.Bet kodėl tie, kurie pasirenka vakarėlius be kokteilių ir šokoladuką vietoj cigaretės, džiaugiasi ir klausia: „o kodėl anksčiau taip negalėjau“?
Vienas tokių – Linas Karalius. Ezopas iš ŽAS‘ų, papasakos, kodėl tikrai geriau kitaip. Ir nemoralizuojant.
DELFI Gatvė: Kas atsitinka, kai jaunimas neranda, ką veikti?
Linas: Čia viskas priklauso nuo kiekvieno fantazijos – aš pats nepamenu momento, kad nebūčiau turėjęs ką veikti. Man juokinga, kai vilniečiai skunžiasi, jog nesuranda veiklos. Nesąmonė! Pažiūrėkit internete, kiek kiekvieną savaitę vyksta koncertų, parodų, projektų, kuriuose galima dalyvauti.
Tie, kurie nesumąsto, kur “dėti” laiką po pamokų, sumąsto lengviausią laiko praleidimo būdą – alkoholį, cigaretes ar narkotikus.
Nei vienas penkiolikmetis vakarėlio neįsivaizduoja be alkoholio, nebežino, kaip galėtų kitaip linksmintis. Galiu truputį moksliškai paaiškint, iš kur toks noras svaigintis: žmogus jaučiasi gerai, kai jo smegenyse išsiskiria tokios dalelės, vadinamos endorfinais. O tonizuojantys nuodai, kaip alkoholis, narkotikai, skatina endorfinų išsiskyrimą. Kai žmogus yra dirbtinai apsvaigęs nuo tų priemonių, jis jaučiasi laimingas – gyvenimas atrodo pilnavertis, gali laisviau bendrauti, dingsta baimės.
Šis poveikis – trumpalaikis, bet pastoviai svaiginantis smegenys dirbtinai gauna endorfinų kiekį – pats organizmas atrofuojasi ir nustoja natūraliai gaminti endorfinus, o tada žmogus jaučiasi nejaukiai, būna įsitempęs, nelaimingas. Ir tai pagrindinė priežastis, dėl ko dauguma žmonių vartoja alkoholį. Atsiranda tik nedaugelis, kurie sugeba to atsisakyti. Taip užpildoma tuštuma ir rimtai, naudingai veiklai nebelieka nei entuziazmo, nei laiko.
DELFI Gatvė: Kas daroma, kad tiek daug jaunų neiškeistų veiklos į alaus butelį?
Linas: Įvairiausi mokslininkų tyrimai parodė, kad socialinės reklamos, švietimas neduoda realios naudos, o kainuoja labai daug. Didžiausią rezultatą suteiktų griežti draudimai ir ribojimai.
Išgerto alkoholio kiekis per metus Lietuvoje didžiausias Europoje, apsinuodijimų alkoholiu skaičius tarp vaikų – taip pat aukščiausias Europoje, savižudybių skaičius – didžiausias visame pasaulyje. Tokia vat situacija. Bet labai sunku kažką padaryti.
Prieš dešimt metų buvo priimtas alkoholio kontrolės įstatymas ir per tuos metus padarytos 24 pataisos, kurias “prastūmė” įvairūs alkoholio gamintojų lobistai ir tos pataisos buvo tik liberalizuojančios prekybą alkoholiu. Ir jeigu pirmam įstatyme buvo minima, kad reikia mažinti išgerto alkoholio kiekį, tai dabar viskas darosi atvirkščiai – pardavimai kiekvieną dieną auga – atsirado limonado pavidalo skiestas alkoholis, kuris yra labai patrauklus paaugliams.
Pradeda gerti vis jaunesni vaikai ir šito lengvo alkoholio reklama yra skiriama būtent jiems. Tai – verslas. Reikėtų pradėti drausti alkoholio reklamą.
DELFI Gatvė: Ar užsiėmęs įvairia aktyvia veikla jaunimas rečiau svaiginasi?
Linas: Taip, tokia tendencija egzistuoja. Kas užaugę tampa politikais arba rimtais verslininkais? Tie, kurie paauglystėj buvo aktyvūs, veikė, mokėsi, domėjosi. Daug pasiekia sąmoningi ir aktyvūs paaugliai. O tie, kurie nesuranda, ką veikti, nieko gyvenime ir nepasiekia.
Alkoholis žudo smegenų ląsteles. Gėrimas žmogui sustabdo galimybę vystytis. Tie, išgeriantys ir geriantys, kur kas sunkiau įsimena informacija, o ir atmintis dažniau sustreikuoja.
DELFI Gatvė: O vyno taurė ir cigaretė kartais, prie progos, nėra blogai?
Linas: Tai priklauso nuo požiūrio. Dabar manau, kad rūkyt ir gerti kvaila. Prieš trylika metų pats rūkiau, prieš ketverius dar gėriau ir tai man atrodė normalu.
Ateina laikas, pasikeičia požiūris ir tai tampa nebereikalinga. Man patiko vienos mokytojos nuomonė: „kam čia nervintis, visais laikais žmonės kažkuo svaiginosi – tai tiesiog natūrali atranka. Kam skirta stovėti vietoj – tas nieko ir nepasieks, kam tobulėti – veiks ir sieks tikslo.“ Toks truputį budistiškas požiūris į gyvenimą – viskas yra taip, kaip turi būti, ir visa tai tik į gera.
DELFI Gatvė: Ką siūlo miestas jaunimui, kuris nori ką nors veikti?
Linas: Mieste yra pakankamai veiklos. Kiekviena mokykla turi aibę būrelių, sporto salę, Vilniuje suremontuotos visos lauko krepšinio aikštelės, veikia daug sporto, jaunimo klubų. Dabar visai kitos galimybės – tik spėk rintkis. Kai aš buvau paauglys, norėjau mokytis groti gitara, bet tiesiog nebuvo tokių, kurie galėtų mokyti. Dabar tereikia tik noro – pasiūlymų begalė.
DELFI Gatvė: O vis dėlto, jaunimas džiugina ar liūdina?
Linas: Yra visokių. Ir tų, į kuriuos graudu pažiūrėt, ir tokių, kurie džiugina. Mėgstu dalyvauti elektroninės muzikos festivaliuose, tokiuose kaip „Tundra“ arba „Šambala“, kurie vyksta gamtoje. Ten susirenka labai nemažai jaunimo, kurie jau nuo paauglystės yra vegetarai, rūpinasi gamta ir stengiasi jos neteršti, mokina kitus to. Pavyzdžiui, kiekvienam atėjusiam į festivalį yra duodama ant kaklo pakabinama plastmasinė dėžutė pelenams ir nuorūkoms. Auga sąmoninga karta, ir tokie teikia vilčių.
DELFI Gatvė: O šiaip, bendra situacija gerėja ar blogėja?
Linas:Viskas tik gerėja. Pažiūrėkite – per paskutinius kelis šimtus metų sumažėjo karų. Tinka net toks pavyzdys: Vilniuj atsirado daug stiklinių stotelių ir labai nedaug tokių, kurie jas sudaužo. Kai aš buvau mažas, nepamenu nei vienos telefono būdelės su sveikais langais. Bendra tautos kultūra auga, žmonės sąmoningėja ir tai gerai.
Tik bendra alkoholio vartojimo statistika labai nedžiugina, bet šiaip viskas kur kas geriau!
DELFI Gatvė: O kokią alternatyvą pasiūlytumėt tiems, kure savaitgalio neįsivaizduoja be alaus butelio?
Linas:Geriausias pakaitalas yra sportas. Bet šiaip visa tai priklauso nuo vidinės žmogaus būsenos. Kiekvienas pats turi suprasti, jei jis tikrai nori kitaip leisti laiką. Aš atradau. Dabar net savaitgalio taip nebesureikšminu – kiekviena diena yra gera. Reikia išmokt ir pabandyt gyvent kaip vaikystėj – tada visada būdavo linksma ir gera, ir nebūdavo svarbu ar tai pirmadienis, ar tai šeštadienis.
