Autorė Sandra Merula – emocinės sveikatos ir santykių bei verslo koučingo specialistė, ADHD, OCD, Autizmo, BPD mentorė, priklausomybių terapeutė ir nagla „Dvipusė“ asmenybė.
„Dažnai sulaukiu klausimų, kodėl nenešioju trumpų suknelių. Mano atsakymas jau seniai tas pats – nes mano kiaušai per dideli trumpiems rūbams.“
Toks atsakymas dažniausiai nutildo.
Ne todėl, kad noriu šokiruoti. Tiesiog tiesa visada geresnė už nekaltą mandagumą.
Nešioju ilgas sukneles, nes jų klostėse telpa pasauliai – vaikai, klientai, projektai, širdgėlos, revoliucijos. Pabandyk visą tai išlaikyti mini sijone.
Gyvename laike, kai moterys tyliai perėmė gyvenimo vairą. Ne todėl, kad taip iš anksto planavo daryti, o todėl, kad kažkas turėjo išlaikyti visus keturis kampus ir daugiau. Ir dabar, patinka tai kažkam ar ne, pasaulį valdo moterys. Įrodymai visiems panosėje – jos valdžioje, moksle, sveikatos srities specialistės, startuolių idėjose ir virtuvėse, virtusiose darbo kabinetu. O kur dar vaikai, tvarka, priežiūra sau (meditacija, sąmoningumas, įsižeminimas, mankšta, vakaras su drauge, manikiūras ir tobuli plaukai)
O vyrai?
Daugelis jų sėdi galinėje sėdynėje, nesuprasdami, kodėl GPS nebereaguoja į jų balsą.
NES:
Kai pasaulis skilo, moterys surinko šukes ir auksu viską suklijavo.
COVID’as nesukūrė nieko naujo – jis demaskavo moteris ir jų stiprybes. Kaip aš sakau, „aktyvavo mumyse karingumą”.
Karantino. metu moterys neturėjo kada stresuoti: prižiūrėjo šeimą, verslą ir dėka bendruomenės jausmo, pasijungė „Wi-Fi“ ,begalinę kantrybę ir tada tik pirmyn! Kai sustingo vyriausybė, moterys improvizavo. Kai užsidarė mokyklos, moterys tapo mokytojomis, IT specialistėmis ir psichologėmis dar prieš paduodant šeimai pusryčius.
Mes neprašėme aplodismentų. Mes tiesiog norėjome išlikti, apsaugoti šeimą ir taip atradome lyderystę.
Kol vyrai kūrė „strategijas“ švaistydami brangų laiką, moterys tiesiog darė. Pandemija mums padavė mikrofoną ne todėl, kad mes jo prašėme, o todėl, kad tylėti buvo tiesiog neįmanoma.
Socialiniai tinklai – naujasis sostas
Po to viską lydėjo algoritmų revoliucija – pirmoji karalystė istorijoje, kur moterims nereikėjo leidimo valdyti.
Nori kalbėti? Rašyk. Nori kurti? Pirmyn. Nori vadovauti? Tik į priekį!
Socialiniai tinklai pavertė moterį jos pačios oro šeimininkėmis, tikro žodžio laisvės deivėmis ir karingomis valdovėmis!
Taip, mus keikė, tyčiojosi, grasino, slopino, algoritmais daužė. Bet mes išlikome. Nesustabdomos, netobulai nuostabios, gyvos!
Tie patys soc. tinklai, kurie anksčiau pardavinėjo nepasitikėjimą savimi, dabar maitina autentiškiausią moterų sukilimą istorijoje. Iš empatijos, humoro, sarkazmo, sąmoningumo ar pykčio mes sukūrėme imperiją.
O vyrai, ilgai laikę mikrofoną savo rankose, dabar lėtai žygiuoja per mūsų sėkmės srautus – susižavėję ir išsigandę tuo pačiu metu. Bet noriu pabrėžti – mes niekada nenorėjo įžeisti, pažeminti ar atimti mikrofono iš vyrų! Galimai, vyrai neatlaikė įtampos ir pasidavė, kas žino…
Neplanuotas vyrų infantiliškumas
Būkime atviri – mes neplanavome, kad vyrai pasijaustų maži, silpni ar dar kažkaip prasti. Mes tiesiog greičiau reagavome.
Kol kai kurie vyrai dar bandė aiškintis, kas ta emocinio intelekto sąvoka, moterys jau pavertė ją nauja valiuta.
Kol jie ginčijosi, ar feminizmas „neperžengė ribų“, mes jau pasirašinėjome sutartis, steigėme fondus, auginome vaikus ir kūrėme verslus.
Vyrų diskomfortas kyla ne dėl to, kad moterys neva atėmė jų galią.
Jie suprato, kad jų galia greičiau buvo vienintelė duotybė, kurią perėmė moterys, tad vyrai smarkiai pasimetė.
Problema niekada nebuvo ir neturėjo būti konkurencija, kuri yra privilegija.
Kai privilegija išsibalansuoja vyrų lyderystėje, ego sutrinka. Mačiau daug galingų vyrų, kurie, išdrįsus moteriai atsistoti šalia, o ne jiems už nugaros, puolė gintis sarkazmu, tyla, cinizmu.
Moterys ar dar kas nepavertė vyrų vaikais. Tai padarė patriarchatas. Mes tiesiog nustojome būti jų mamomis…
Barbės veidrodis
Norite pamatyti dabartinį pasaulį? Pasinerkite į rožinę, iš pažiūros nelogišką istoriją.
Barbie – tai ne filmas, o diagnozė.
Barbie pasaulyje moterys valdo ir tai yra jų pasaulio norma, vyrai blaškosi – tarsi aksesuarai, lyg maži vaikai. Nieko neprimena?
Tikrame pasaulyje – viskas kiek kitaip. O kur dar disbalansas, kitaip tariant, mūsų epochos pagirios.
Moterys nenori būti aukščiau vyrų. Mes norime bendradarbiauti kartu.
Tačiau per daug vyrų lygybę laiko konkurencija.
Kol moterys užpildo kiekvieną spragą – vadovauja, myli, gydo, palaiko – daugelis vyrų nebesupranta, kas jie yra, kai nustojome jų pastoviai gailėtis ir su jais “cackintis”.
Tai ne feminizmo pasekmės. Tai – natūralios evoliucijos poveikis.
Nebėra laiko makiažui
Žmonės sako: „Šiandieninės moterys prarado eleganciją.“
Matote sportbačius vietoj aukštakulnių, kuodelius vietoj šukuosenų, minimalų makiažą, patogias sukneles.
Paaiškinimas paprastas: kai laikai ant pečių visus keturis gyvenimo kampus, nėra laiko gražintis.
Elegancija neišnyko – ji pasikeitė. Labai. Ji virto efektyvumu, ištverme, emocinio intelekto sąvoka kiekviename žingsnyje.
Tikras grožis dabar slypi taje, kuri vis dar kvėpuoja ir atsigauna po eilinės „kovos“.
Ilgos suknelės? Tai ne mada. Tai šarvai – minkšti, stiprūs, nebylūs.
Jos slepia mėlynes, nuovargį, duoda galimybę sutaupyti laiko ir nesidėti papuošalų. Jos juda, kai judame mes, net kai esame “nusikalusios”.
Kaip dabar atrodo galia
Galia šiandien nebeprimena pergalės. Ji primena atsakomybę.
Tai nebe triukšmas – o tylus, daug svorio turintis žinojimas, kad nuo tavęs priklauso daugiau, nei turėtų.
Buvo posakis: „Už kiekvieno didingo vyro stovi moteris.“
Dabar už kiekvienos didingos moters stovi kita moteris – pavargusi, bet ištikima, iš paskutiniųjų besilaikanti.
Kartais stovi ir vyras, vis dar besimokantis, kaip būti šalia jos nesijaučiant menkesniu. Vyrams tai be galo didelis smūgis ir skausmas.
Mes nenorime, kad vyriškumas išnyktų.
Mes norime, kad jie pabustų, susivoktų, padėtų, suprastų.
Kad nebepainiotų lygybės su moters nuvertinimu.
Kad suprastų, jog galia, kuria dalijamės tik auga, o ne silpnėja, nes mat šalia yra moteris.
Ir kol tai neįvyks –mes ir toliau dėvėsime savo ilgas sukneles.
Jos lyg talismanas, kad galiu įžengti į bet kokį kambarį, patempti bet kokį svorį ir neįrodinėti, jog gerumas nereiškia silpnybės.
Ir jei dar kartą kas nors paklaus:
„Sandra, kodėl visada ilgos suknelės?“
Aš nusišypsosiu ir pasikartosiu: kai kiaušai iki kelių, trumpi rūbai netinka.
Apie autorę
Sandra Merula –„Dvipusė“ asmenybė kuri rašo apie šiuolaikinę žmogaus tapatybę, lyčių dinamiką ir autentiškumo psichologiją. Pripažinkime, moterys valdo pasaulį. Tik nepainiokime vieno labai svarbaus dalyko: šios eilės nėra skirtos KIEKVIENAI moteriai ar KIEKVIENAM vyrui. Lietuviai turi įprotį pulti kaltinti “va čia kalba apie visus, kai nežino nė pusės”. Pradėkime nuo to, kad kiek žinau aš, ne kiekvienas vyras patemptų. Bet aš jokiu būdu neskiriu šio straipsnio VISIEMS. Jis skirtas tiems, kas žino, kam jis skirtas 😉
