Kakava
Knygos / pexels

„Alma littera“ gegužės naujienos: nuo šeimos paslapčių iki meilės kruizo ir lietuviško likimo romano

Gegužę leidykla Alma littera skaitytojams pristato margą naujienų lentyną – čia susitinka stiprios šeimos istorijos, psichologinė drama, intriguojantis detektyvas, vasariškas meilės romanas ir lietuviškas pasakojimas apie moters likimą XX a. pradžios kaime.

Tarp naujienų – Joannos Bator romanas „Kartu, kartu“, pasakojantis apie kelias moterų kartas ir nutylėtas šeimos paslaptis, Florence Knapp „Vardai“, jautriai nagrinėjantys, kaip vienas pasirinkimas gali pakeisti visą gyvenimą, bei Anthony Horowitzo „Mėnulio gėlės“ žmogžudystės, kviečiančios į detektyvinę mįslę tarp Graikijos salos ir Londono. Lengvesnio, atostogomis kvepiančio skaitymo ieškantiems skirta Katelyn Doyle knyga „Svajonių laivas“, o lietuviškos prozos gerbėjams – Apolinaro Čepulio „Likimo upė“ ir Jurgitos Noreikienės „Ragana Freda“.

Šios gegužės knygos skirtingos savo žanrais ir nuotaikomis, tačiau jas jungia vienas bendras motyvas – žmogaus pasirinkimai. Vieni herojai mėgina ištrūkti iš šeimos praeities šešėlių, kiti ieško meilės, tiesos ar drąsos gyventi kitaip. Todėl „Alma littera“ naujienų sąraše šį mėnesį sau skaitinį ras ir mėgstantys gilius romanus, ir detektyvų gerbėjai, ir tie, kurie vasarai ieško lengvesnės, bet įtraukiančios istorijos.

Joanna Bator. Kartu, kartu

XX a. pradžia Silezija. Berta, miestelio mėsininko duktė, svajoja apie romantišką pabėgimą ir galiausiai padaro kai ką, ko neįmanoma atitaisyti. Nuo tada per jos palikuonių gyvenimus nusidriekia maišto ir nerimo gija.

Jos dukra Barbara su peiliais elgiasi lyg su aštriomis tiesomis; vaikaitė Violeta kolekcionuoja skandalus, žurnalus ir šukuosenas – tarsi žemėlapius gyvenimų, kuriuos būtų galėjusi gyventi; o Kalina, provaikaitė, surenka išsibarsčiusius šeimos praeities fragmentus ir kantriai susiuva juos į visumą, papasakoja tai, kas buvo nutylėta, ir taip mėgina nutraukti tamsų užkeikimą, slėgusį jų giminę.

Florence Knapp. VARDAI

Praūžus katastrofiškai audrai, Kora su devynerių metų dukra Maja išsiruošia įregistruoti sūnaus gimimo. Jos vyras Gordonas – vietos gydytojas, bendruomenėje gerbiamas, tačiau namuose žiaurus ir viską kontroliuojantis – tikisi, kad ji pavadins kūdikį jo vardu. Tačiau lemtingu momentu Kora sudvejoja…

Per trisdešimt penkerius metus besidriekianti istorija pasakoja tris skirtingas, tarpusavyje besikeičiančias Koros ir jos sūnaus gyvenimo versijas, nulemtas pasirinkto vardo. Išskirtiniu jautrumu ir gelme Knapp įtraukia į vienos šeimos istoriją, papasakotą per „kas būtų, jeigu būtų“ prizmę, kviesdama susimąstyti apie tą brangų, vienintelį mums duotą gyvenimą.

Originali struktūra, kvapą gniaužiantis pasakojimas ir galingas emocinis krūvis paverčia „Vardus“ romanu, kuris neabejotinai pretenduoja tapti šiuolaikine klasika.

Anthony Horowitz. „MĖNULIO GĖLĖS“ ŽMOGŽUDYSTĖS

Palikusi Londoną knygų redaktorė Sjuzana  kartu su savo draugu valdo nedidelį viešbutį Graikijos saloje. Tačiau gyvenimas nėra toks idiliškas, kaip norėtųsi: išvarginta nuolatinių rūpesčių saloje, kur visi dirba atsainiai, Sjuzana pradeda ilgėtis savo gyvenimo Londone.

Taigi kai į svečius atvyksta anglų pora ir papasakoja istoriją apie nusikaltimą, įvykdytą jų viešbutyje tą pačią dieną, kai ten ištekėjo jų dukra Cesilė, Sjuzana susidomi ta istorija. O kai jie pamini, kad Cesilė dingo praėjus kelioms valandoms po to, kai perskaitė kriminalinį romaną „Atikas Piundas imasi bylos“, kurį Sjuzana redagavo prieš kelerius metus, moteris suvokia, kad turi grįžti į Londoną ir išsiaiškinti, kas nutiko.

Katelyn Doyle. SVAJONIŲ LAIVAS

Houpei Lenover reikia atostogų. Santykiai su vaikinu žlugo, kūrybiniai siekiai visiškai sustoję ir ji pati nebežino, kur dingo ta „kieta“ mergina, kokia kadaise buvo. Todėl kai jos geriausia draugė – gyvenimo būdo formuotoja – pakviečia ją kartu vykti į prabangią kelionę kruiziniu laivu, Houpė sutinka… nors nekenčia kruizų.

Feliksas Sigreivas negali įsivaizduoti nieko blogesnio už kelionę kruiziniu laivu. Darboholikas virtuvės šefas nenori palikti savo restoranų ir kasdienės rutinos. Bet kai tėvai jam ir seserims padaro staigmeną pranešdami nupirkę bilietus visai šeimai plaukti laivu ir atšvęsti jame tėvų santuokos metines, jis negali atsisakyti, mat praeityje ir taip jau yra juos smarkiai nuvylęs.

Houpė ir Feliksas nusiteikę iškęsti šias atostogas sukandę dantis – kol jų žvilgsniai susitinka lipant į laivą. Staiga dešimties dienų meilės romanas Karibų jūroje su patraukliu nepažįstamuoju nebeatrodo toks jau ir blogas variantas. Tačiau kai Houpę vėl pradeda persekioti romantiškos praeities demonai, Feliksas sužino, kad moteris, kuri ima vis labiau jam patikti, nebuvo iki galo atvira. Viskas pakrypsta labai netikėta linkme. Ar pavyks jiems įveikti audringą meilės jūrą? Ar vis dėlto jų svajonių laivas suduš?

Apolinaras Čepulis. Likimo upė

Kuršėnų krašto ūkininkų šeimoje gimusios Viktorijos likimas nelepino. Nuo mažų dienų padėdama tėvams ji sukosi alinančių darbų verpetuose. Atrodė, kad gyvenimas – tik kieta ranka šeimyną valdančios mamos pavedimai, juodas neišvargstamas vargas, pasninkai ir malda, kviečianti susitaikyti su tuo, ką duoda Dievas. Tačiau net ir didžiausi sunkumai kantrios mergaitės nepalaužė.

Tvirtas sunkaus, bet stabilaus gyvenimo pamatas suaižėjo, kai tėvai nusprendė, kad Viktorijai metas tekėti. Išleista už nepažįstamo, niūraus ir grubaus vyro ji pirmą kartą suabejojo, ar toks ir turi būti gyvenimas? Tačiau XX a. pradžios Lietuvos kaime alternatyvų nebuvo – ir Viktorija, it galingos tėkmės nešama skiedra, lėkė pirmyn akmenuota savo likimo upe.

Jurgita Noreikienė. Ragana Freda

Sibilė, išgyvenanti santykių krizę, kreipiasi į socialiniuose tinkluose itin populiarią būrėją raganą Fredą, kuri jai išpranašauja lemtingą susitikimą su didžiąja gyvenimo meile. Raganos pranašystė pildosi, mergina išties sutinka charizmatišką vaikiną Artūrą ir jį įsimyli. Tačiau vaikino, prisistatančio aktoriumi, praeities paslaptys kelia nemažai nerimo. Ar išaiškėjus tiesai Sibilė bus pajėgi ją pakelti?

„Kartais tam, kad išjudėtum į priekį, pakanka mesti monetą. Kartais tereikia draugiško padrąsinimo. Kartais – išskaityto „ženklo“. Ne visi ir ne visada žmonių sprendimai yra tik logiški ir racionalūs, ir tai anaiptol nereiškia, kad visi nelogiški sprendimai yra klaidingi. Ginkdie. Neretai net priešingai. Tai kodėl nebūti raganai Fredai?“ – klausia autorė.