Kiekvieną dieną su jais susiduriame, tačiau retas rašydamas tekstus susimąsto apie tai, iš kur yra kilę šriftai. Pasirodo, raidžių stiliai, kuriuos naudojame rašydami tekstus, dažnai turi intriguojančias ar netgi stebinančias kilmės istorijas, kurios neretai sulaukia kritikos.
Kai kuriuos šriftus užsakė įmonės. Kitus įkvėpė animaciniai filmai, muzika, kelio ženklai ar galvosūkiai. Dar kiti yra paremti rinkos poreikiais, technologinių įrenginių reikalavimais ar meno, dizaino ir gamybos naujovėmis. Susipažinkime su įdomiausiais iš arčiau!
Šriftas užkoduotoms žinutėms siųsti
Vienas iš keistųjų šriftų, kitaip vadinamas Wingdings, prieš skaitmeninę erą buvo užrašomas tik ranka. Tarptautinės asociacijos „Typographique“ konferencijoje 1984-aisiais, Londone, Wingdings šriftas buvo pirmą kartą išspausdintas ir pradėtas eksponuoti pasauliui. 1990 metais „Microsoft“ nupirkus šį šriftą, žmonės gavo galimybę naudotis juo kas dieną.
Žiūrint į keistus ir sunkiai suprantamus piešinius kyla klausimas, kam ir kodėl prireikė tokio keisto šrifto? Grįžtant į laikus, kai buvo išrastas šis šriftas, žmonėms buvo sunku piešinių reikšmes perteikti žodžiais. Bibliotekos su grafiniais dokumentais buvo limituotos, o grafiniai failai užimdavo begalę atminties.
Pabrėžiama tai, kad keisčiausias Wingdings šrifto aspektas buvo ne tas, kad įrašius „Q“ raidę pasirodo lėktuvas ar įrašius raidę „P“ atsiranda vėliavą. Šrifto paslaptis slepiasi po kontroversišku požiūriu į jo naudojimą.
Sąmokslo teoretikai buvo įsitikinę, kad šriftas yra naudojamas slaptoms žinutėms siųsti. Viena iš tokių žinučių buvo tariamai antisemitinė. Įrašius raides „NYC“, atsirasdavo kaukolė su sukryžiuotais kaulais, po jos sekė Dovydo žvaigždė ir nykščių į viršų gestas. Sąmokslo teoretikai teigė, kad tai buvo ženklas, leidžiantis žudyti žydus gyvenančius ir dirbančius Niujorke.
Tuo tarpu „Microsoft“ šioje vietoje sąmokslo teorijos neįžvelgė. Jie teigė, kad šių raidžių piešiniai buvo tik eilinis sutapimas.
Vaikiškas raštas
Interneto kampanija teigia, kad Comic Sans šriftas yra per paprastas ir nemalonus akiai. Jis yra vaikiškas, nesudėtingas ir ribotas. Taip pat, šio šrifto vartotojai dažniausiai jį nori spausdinti didelėmis, ryškiai spalvotomis raidėmis, kas prideda jam vaikiškumo ir lėkštumo.
Šie kritikai nežino, kad šio šrifto paskirtis ir yra tokia – atrodyti vaikišku ir paprastu. 1994 metais, šrifto kūrėjas Vincent Connare norėjo sukurti ką nors tokio, kas būtų panašu į vaikiškų filmukų kalbos šriftą. Darydamas Comic Sans šriftą, jo kūrėjas suapvalino raides. Būtent tai ir lemia švelnų, neformalų šrifto įspūdį.
Didžiųjų raidžių šriftas
Copperplate Gothic šrifto pavadinimas nėra tiesiogiai susijęs su gotikos stiliumi. Vienas iš įdomesnių dalykų yra tas, kad šiam šriftui dizaineris sukūrė tik didžiąsias raides. Taip pasielgė dėl to, kad visas šriftas buvo sukurtas tik pavadinimų rašymui.
Šriftas rimtuoliams
1929 metais, britų dienraštis „The Times“ paprašė Stanley Morison, kad jis sukurtų naują šriftą. Sukūręs naująjį šriftą, dizaineris pavadino jį Times New Roman, o šis raštas netrukus tapo vienu iš populiariausių šriftų spausdinimo funkcijai.
Taip pat jis yra plačiai naudojamas įvairiose juridinėse srityse. Deja, šis šriftas nepasiėjo be kritikos. Kritikų teigimų, raidės yra per paprastos ir rodo dizainerių vaizduotės trūkumą.
Muzikos įkvėptiems
Gabriola šriftas buvo įkvėptas muzikos, o jo pavadinimas kyla iš kanadietiškos salos pavadinimo. Jo dizaineris, John Hudson, buvo įsitikinęs, kad muzika gali būti grojama įvariais būdais, neprarasdama savo išskirtinio charakterio. Remdamasis šia mintimi, jis sukūrė šriftą Gabriola.
