Pastaruoju metu pasaulyje šalia vegetarinės ir veganinės mitybos vis labiau populiarėja fleksitarizmas. Jis dar kitaip yra vadinamas lankstusis vegetarizmas.
Pasaulyje išpopuliarėjęs fleksitarizmas yra tarsi tarpinis variantas tarp visavalgių ir vegetarų. Vegetarai visai nevalgo mėsos, o fleksitarai jos kartais valgo – dažniausiai tada, kai žino jos kilmę ir yra tikri dėl geros jos kokybės. Tokių vartotojų sparčiai daugėja. Labai tikėtina, kad daugelis lietuvių taip pat yra fleksitarai. 5 proc. europiečių save laiko fleksitarais, dar 5 proc. – vegetarais, dar 2 proc. – veganais, t.y. 12 proc. žemyno populiacijos nevalgo mėsos. Vartotojų įsitikinimai ir elgesys formuoja tiek gamintojų rinką, tiek gastronomiją. Kadangi mėsos pakaitalų ir augalinių gėrimų rinka labai auga (atitinkamai 24 proc. 2011–2015 m. ir 61 proc. 2012–2017), mėsos ir pieno produktų rinka mažėja, pavyzdžiui, per pastaruosius 16 metų JAV 22 proc. mažiau suvartojama karvių pieno.
Fleksitarai bent kelis kartus per savaitę atsisako mėsos ir vietoje jos renkasi įvairiausias augalinio maisto alternatyvas. T
Šiuo režimu mėsos vartojimas vyksta atsitiktinai, atsižvelgiant į socialines aplinkybes, pavyzdžiui, gimtadienio šventę, ir asmeninę valią. Taigi, žuvų, vištienos, kiaulienos ar galvijų vartojimas yra daug labiau apribotas fleksitarui nei visaėdžiui, kuris valgo šiuos maisto produktus didžiąją savo valgymo dalį.
Tad šie žmonės į savo valgiaraštį siekia įtraukti kuo daugiau augalinės kilmės maisto. Pavyzdžiui, vietoj tradicinio kiaulienos ar avienos plovo ruošia vegetarišką jo versiją, kotletus gamina iš grikių, o kepsnius – iš pupelių ar kitų ankštinių daržovių. Fleksitarizmas neturi griežtų gairių neturi, tai veikiau gyvenimo būdas nei dieta. Kadangi fleksitarų mityba – labai įvairi, todėl ir patiekalų pasigaminti galima labai skirtingų. Fleksitarizmas fokusuojasi į daržovių, vaisių, augalinių baltymų bei riebalų vartojimą – sveikos mitybos principus, kuriuos rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija. Kartu su reguliariu fiziniu krūviu toks valgymo būdas padeda išvengti nutukimo, širdies ir kraujagyslių ligų, antrojo tipo diabeto bei dalies vėžinių susirgimų. Taip pat vis dar yra žmonių, kurie norėtų būti vegetarai, tačiau dėl tam tikrų priežasčių nesugeba patenkinti savo geležies ir vitamino B12 poreikio, kurio daugiausia yra mėsoje. Tokiu būdu dėl sveikatos priežasčių jie suvartoja mažas šio maisto porcijas.
Be to, per didelis mėsos vartojimas yra susijęs su tokių ligų, kaip hipertenzija, didelis cholesterolio kiekis, nutukimas ir vėžys, vystymusi, todėl fleksitarizmas tampa sveikesne mityba. Nepaisant šių privalumų, tie, kurie nusprendžia laikytis dietos, ribojančios mėsos vartojimą, turi būti stebimi mitybos požiūriu, nes keičiasi suvartojamų maistinių medžiagų, pavyzdžiui, jau minėtos geležies ir vitamino B12, ir mažesniu mastu baltymų, kiekis. Taigi, jei labai pasikeitė valgymo įpročiai, visada rekomenduojama kreiptis į profesionalus, norint įsitikinti, kad naujoji dieta turės tik teigiamą poveikį jūsų sveikatai.
