Šeštadienio vakarą prie Vingio parko, kur vyko kasmetinis fejerverkų festivalis, susirinko protestuotojai. Taikią protesto akciją surengę gyventojai ragino atsisakyti masinio fejerverkų naudojimo, motyvuodami oro, dirvožemio ir triukšmo tarša, poveikiu naminiams ir laukiniams gyvūnams, taip pat jautriems žmonėms ir čia gyvenantiems nuo karo nukentėjusiems ukrainiečiams.
Kai kurie protestuotojai dėvėjo medicinines kaukes, ant kurių buvo rašoma „nenoriu kvėpuoti tarša“. Protesto organizatorių teigimu, dalyviai pagrįstai kelia susirūpinimą oro užterštumu, kadangi atsakingos Lietuvos institucijos ne kartą yra viešai pripažinusios, kad dėl intensyviai šaudomų fejerverkų oro tarša kietosiomis dalelėmis gali padidėti iki dešimties kartų ir išsilaikyti iki 14 valandų.
Minioje buvo galima išvysti ir ausines dėvinčių žmonių. Taip jie siekė atkreipti dėmesį į triukšmo taršą, kuri ypač veikia gyvūnus. Remiantis moksliniais tyrimais, labiausiai fejerverkų bijo šunys. Jų klausa, palyginti su žmonių, yra stipresnė keturis kartus. Be to, jie girdi ne tik tylesnius garsus, bet ir aukštesnius tonus.
„Nuo stipraus garso net būdami namuose gyvūnai patiria didžiulį stresą: katės slepiasi po lova ar tamsiame kamputyje, o šunys paniškai blaškosi ieškodami ramesnės vietos, loja ar staugia. Sprogimų išsigandęs gyvūnas gali pabėgti, pasiklysti ar dar blogiau – papulti po automobilio ratais“, – pastebi viena iš protesto organizatorių „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė.
Kaip pastebi akciją organizavusi Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė, fejerverkai kelia pavojų ne tik naminiams, bet ir laukiniams gyvūnams. Girdėdami staigius sprogimus jie patiria stresą, baidosi, gali sutrikti jų orientacija erdvėje, išsigandę jie ima blaškytis, o susidūrę su kliūtimi gali net žūti.
„Fejerverkų lobistai sako – dresuokime šunis, uždarykime vonioje ar panašiai ir problemos nebus. Bet ar dresuoti reikia ir vaikus, ir senelius, ir karo pabėgėlius iš Ukrainos? Visus, kuriems sprogimo garsai kelia stresą, jau nekalbant apie poveikį sveikatai?“, – klausimą kelia I. Budraitė.
Prieš prasidedant fejerverkų festivaliui proteste buvo galima sutikti ir nuo karo nukentėjusių Ukrainos piliečių. Lietuvoje apsistojusi ukrainietė Valeriia pasakojo, kaip vieną pirmųjų naktų Lietuvoje ją pažadino fejerverkai. Moteris išsigando, nes manė, kad tai priešlėktuvinės gynybos raketos.
„Esu iš miesto, kuris nebuvo nuolat apšaudomas, bet galiu įsivaizduoti, ką tokio renginio metu patiria žmonės, pavyzdžiui, iš Charkivo, Mariupolio ar Nikopolio, nes tai tikrai labai baisu. Tai primena baisiausią, ką esame patyrę“, – pasakojo Valeriia.
Protestuotojų plakatuose negailėta kritikos ir Vilniaus miesto savivaldybei, kuri nors ir buvo pažadėjusi, kad masinio pirotechnikos naudojimo sostinėje nebebus, leidimą Vilniaus fejerijos festivaliui visgi išdavė.
Prie protesto organizatorių taip pat prisijungė tokios organizacijos kaip Lietuvos ornitologų draugija, Gyvūnų apsaugos ir teisių organizacija G.A.T.O, „Fridays for Future Vilnius“, „Extinction Rebellion Lietuva“ ir „Žiedinė ekonomika“.
