Riedlentininkai ir riedutininkai niokoja Lietuvininkų aikštę, o valdininkai tik kaltina juos vandalizmu ir vis neranda naujos vietos, kurioje galėtų rinktis ekstremaliais sportininkais save vadinantys paaugliai.
Nors prieš dvejus metus Jaunimo centro kiemelyje Puodžių gatvėje sportuojantiems paaugliams buvo įrengta pramogų aikštelė–skeitparkas, riedučiais ir riedlentėmis važinėjantys jauni klaipėdiečiai ten renkasi retai.
Savivaldybės ir rėmėjų pastangomis specialiai iš Olandijos gabenta skeitparko įranga pastaruoju metu beveik nenaudojama.
Jaunimas pramogauti ir toliau renkasi Lietuvininkų aikštėje. Tačiau nuo nuolatinių šuolių ir smūgių aikštę juosiantys granito borteliai suskilinėjo, vietomis visai nušoko nuo betono pamatų. Pajuodavę ir bortelių kraštai – esą tam, kad riedučiai ar riedlentė atliekant triukus geriau slystų, jaunimas juos tepa tepalu.
Nuniokojimas gresia ir pačiai M.Mažvydo skulptūrai, nes paaugliai vis dažniau pavojingiems triukams renkasi iš kietesnio granito pagamintą jos pjedestalą.
Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė sakė, kad aikštė kol kas netvarkoma, nes tam nėra lėšų.
„Miesto aikštėms, tarp jų ir Lietuvininkų, reikia kapitalinio remonto, kurio sąmata jau skaičiuojama ne dešimtimis, bet šimtais tūkstančių litų. Tokių pinigų neturime, nors jų ir prašėme. Nedidelį remontą atliekame iš einamųjų lėšų“, – aiškino I.Šakalienė, mananti, kad Lietuvininkų aikštę darko ne tik ekstremalai, bet ir kiti piktavaliai.
Skeitparkas – pustuštis
Jaunimo centro direktorius Aleksas Bagdonavičius dienraščiui papasakojo, kad sportininkus po langais jis mato vis rečiau. Esą pastaruoju metu jų vietą užėmė po pamokų į skeitparką užsukantys moksleiviai. „Ateina be riedučių, sėdi, šnekasi, kartais patriukšmauja“, – sakė centro vadovas.
Jis tikras, kad sportininkai vėl grįžo į Lietuvininkų aikštę, nes šis kiemelis jiems per mažas.
„Ekstremalams reikia erdvės, skrydžio, todėl aikštė jiems priimtinesnė. Dabartinis skeitparkas pasislėpęs tarp medžių, užspaustas pastatų, o ir žiūrovų čia nėra. Jis tinka tik mažiesiems, o vyresniems čia sportuoti neleidžia savigarba“, – galimas priežastis vardijo A.Bagdonavičius.
Su sportininkais sutariantis centro direktorius ne kartą girdėjo jų nuogąstavimų, esą skeitparkas važinėtis riedučiais ar riedlente nebetinka.
„Šis skeitparkas buvo laikinas – kol nebus rasta tinkama vieta. Per dvejus metus jis aptriušo, kartoniniai įrenginiai nusidėvėjo. Jaunimui reikia kitos vietos, kurią jie pamėgtų“, – sakė jis.
A.Bagdonavičius tikino, kad paminklų darkymo, kuris vyksta Lietuvininkų aikštėje, toleruoti nereikėtų, tačiau stojo į jaunimo pusę – esą problemą reikia spręsti ne draudimais, o tiesiog parūpinti paaugliams tinkamą laisvalaikio vietą.
„Dalis riedutininkų sportuoja Jūrininkų prospekte. Ten jie niekam netrukdo. Reikėtų rasti dar vieną ar dvi vietas ir gerai jas įrengti. Įkišę galvas į smėlį problemos neišspręsime“, – teigė jis.
Pasigenda iniciatyvos
Nors ir pripažįsta, kad tokias jaunimo pramogas galima vadinti chuliganizmu, savivaldybės atstovai kol kas imtis veiksmų nesiryžta.
Mero patarėja Audra Daujotienė Lietuvininkų aikštės problemą pavadino „sena kaip gyvenimas“.
„Esu kategoriškai prieš tokius pasivažinėjimus. Suprasčiau, jeigu vieną kartą per metus toje aikštėje vyktų kokie nors sportininkų renginiai – varžybos ar suvažiavimai, tačiau kasdien jos draskyti negalima. Ne tiek daug turime sutvarkytų aikščių, kainavusių milijonus litų, kad leistume jas niokoti“, – įsitikinusi A.Daujotienė.
Paklausta, kodėl jaunimas iš aikštės neišprašomas, mero patarėja aiškino, kad dar nerasta nauja vieta sportininkams įkurdinti. Manoma, kad idealiai ekstremalų pramogoms galėtų tikti kelios asfaltuotos aikštelės ties dviračių taku Debreceno gatvėje.
„Tačiau nesame tokie turtingi, kad paimtume ir įrengtume tas aikšteles. O jeigu jiems ir ten nepatiks? Tegul ir jaunimas parodo iniciatyvą – susiburia į klubą, parašo projektą pinigams gauti“, – ragino A.Daujotienė.
Anksčiau su savo problemomis sportininkai kreipdavosi į Jaunimo reikalų koordinatorių, tačiau pastarąjį pusmetį tokio darbuotojo savivaldybėje nebuvo. A.Daujotienė vylėsi, kad nuo vakar dirbti pradėjęs naujas koordinatorius ras bendrą kalbą su jaunimu.
Nori atsikratyti?
Patys jaunieji sportininkai nesutinka su kaltinimais pasyvumu – jie įsitikinę, kad miesto valdžia tiesiog nori jais atsikratyti.
Ekstremalaus sporto klubui „Graindas“ prieš dvejus metus vadovavęs klaipėdietis Valius Šopa tikino, kad riedlentininkai ir riedutininkai į savivaldybę kreipdavosi dažnai.
„Vis išgirsdavome, kad nėra pinigų. Netikėjome, nes kitiems dalykams jų atsiranda. Kalbėkime atvirai – jaunimo užimtumas nėra valdžios prioritetas. Mums pastatė prastos kokybės, greitai nusidėvėjusį skeitparką ir manė, kad problema išspręsta“, – pasakojo nuo sporto pastaruoju metu nutolęs V.Šopa.
Vaikinas įsitikinęs, kad, siūlydami skeitparką perkelti į Debreceno gatvę, miesto vadovai nori dar kartą nutildyti sportininkus.
„Esu tikras, kad jaunimas iš centro ten nevažiuos. Manome, kad tokią aikštelę galima įrengti, pavyzdžiui, Vasaros estradoje. Galime patarti specialistams, ko konkrečiai nori sportuojantys paaugliai, kokie turi būti įrenginiai, tačiau negalima versti jaunimo rašyti projektų ir programų – juk jie net neįsivaizduoja, kaip tai daroma“, – sakė buvęs sporto klubo vadovas.
V.Šopos duomenimis, kaimyninės Latvijos Ventspilio mieste skeitparko atsiradimą inicijavo patys valdininkai. Nors sportininkų ten ir buvo kur kas mažiau nei Klaipėdoje, meras, užsienyje pamatęs puikiai įrengtą skeitparką, tokį pat pasisiūlė pastatyti ir savo miesto paaugliams.
„Jaunimas tik patikslino, ko jiems reikia. Buvo pasamdyti specialistai, turintys patirties įrengti tokius statinius, paklojo puikius betono pamatus, sumontavo įrangą. O Klaipėdos valdžia tik numetė laikiną aikštelę, kuri baigia supūti“, – kartėlio neslėpė V.Šopa.
