Kartais santykiuose jaučiamės tarsi emociškai vieniši, net kai esame kartu su žmogumi, kurį mylime. Jis gali būti šalia fiziškai, bet atrodo, kad tarp jūsų – nematoma siena. Tokia būsena dažnai vadinama emociniu neprieinamumu. Tai ne visada sąmoningas elgesys, tačiau jis gali giliai paveikti poros ryšį, pasitikėjimą ir artumą.
Kas yra emocinis neprieinamumas?
Emocinis neprieinamumas – tai būsena, kai žmogus vengia emocinio artumo, sunkiai išreiškia jausmus arba neleidžia kitiems prie jo priartėti. Tokie žmonės gali atrodyti ramūs, nepriklausomi, net šiek tiek šalti, tačiau viduje jie dažnai bijo pažeidžiamumo ar atstūmimo.
Tai nereiškia, kad jie nemyli – tiesiog jų būdas mylėti yra kitoks.
Pagrindiniai emocinio neprieinamumo požymiai
- Vengia kalbėti apie jausmus. Kai bandote pradėti atvirą pokalbį, jis atsitraukia, juokauja ar keičia temą.
- Nerodo empatijos. Kai jums sunku, partneris atrodo abejingas ar negeba jūsų paguosti.
- Bijoma įsipareigojimo. Toks žmogus vengia planų ateičiai, bendrų sprendimų ar aiškumo dėl santykių.
- Paviršutiniškas bendravimas. Pokalbiai dažniausiai lieka apie darbą, naujienas ar kasdienes smulkmenas, o gilūs emociniai klausimai – ignoruojami.
- Šaltumas po artumo. Po artimų akimirkų (fizinių ar emocinių) partneris gali staiga nutolti – tarsi bijotų „per daug“ priartėti.
Kodėl taip nutinka?
Emocinis neprieinamumas dažnai kyla ne iš abejingumo, o iš baimės.
Priežastys gali būti įvairios:
- vaikystėje patirtas emocinis apleidimas ar kritika;
- trauminės patirtys ankstesniuose santykiuose;
- įsitikinimas, kad emocijų rodymas yra silpnumo ženklas;
- auklėjimas šeimoje, kur jausmai nebuvo priimami ar aptariami.
Tokie žmonės dažnai išmoksta „nejausti“, kad apsisaugotų.
Kaip tai veikia santykius
Būti santykiuose su emociškai neprieinamu žmogumi – sunku. Jūs galite jaustis:
- nepastebėta, net kai partneris šalia;
- pervargusi nuo bandymo „pasiekti“ jo širdį;
- abejojanti savimi, ar kažką darote ne taip.
Toks ryšys dažnai tampa vienpusis – vienas duoda daugiau, o kitas lieka uždarytas savyje.
Ką galite daryti?
- Įvardinkite problemą švelniai, bet aiškiai.
Pasakykite: „Aš jaučiuosi nutolusi nuo tavęs. Norėčiau, kad mes kalbėtume atviriau.“
Venkite kaltinimų – siekite supratimo, o ne gynybos. - Suteikite sau emocinę apsaugą.
Nepamirškite savo poreikių. Jei santykiai jus emociškai sekina, raskite būdų juos kompensuoti – kalbėkite su draugais, eikite į terapiją, užsiimkite savirefleksija. - Stebėkite partnerio reakciją.
Jei žmogus nori keistis, jis pradės bent po truputį atsiverti. Bet jei po visų bandymų jis vis dar lieka uždaras – turite teisę permąstyti, ar toks ryšys jus tenkina. - Siūlykite pagalbą, bet neprisiimkite atsakomybės.
Galite pasiūlyti kartu kreiptis į psichologą ar porų terapeutą. Tačiau atminkite – jo emocinis prieinamumas nėra jūsų atsakomybė. - Rūpinkitės savimi.
Kartais, norint išlaikyti save, reikia atsitraukti. Emocinis artumas turi būti abipusis – kitaip jis išvargina ir ištuština.
