Norint patraukti aplinkinių žvilgsnius, nebūtina nešioti violetinę skiauterę, garsiai keiktis ar vairuoti seną kaip doors‘ai mustangą. Kartais užtenka tik …pašokinėti. Taip, pašokinėti, tik ne bet kaip, o pagal muziką ir derinant rankų bei kojų judesius.
Kitaip tariant, pajumpinti. Jumpstyle yra šokio ir muzikos stilius, devintojo dešimtmečio pabaigoje atsiradęs Čikagoje. Pavadinimas „Jump“ yra kilęs iš anglų kalbos žodžio, reiškiančio „šokinėti“. Tačiau giliausios šio stiliaus tradicijos yra ne Amerikoje, o Belgijoje. Ten vyrauja net atskira šokio kryptis Belgian Jumpstyle.
Šis šokis atsirado su naujaisiais muzikiniais stiliais. Breiko judesiai buvo priderinti „kapotai“ techno muzikai. Jumpstyle pasižymi paprastumu, nes ritmas kuriamas taip, kad nereikėtų šokti daugiau nei dvylika žingsnelių. Tai reiškia, jog išmokę kelis nelabai sudėtingus judesius, juos galite kartoti viso šokio metu.
Pagrindiniai judesių akcentai derinami prie muzikoje girdimų boso partijų. Koją pakelti ar pastatyti reikia būtent tą akimirką, kai pasikeičia bosinė linija.
Trumpai tariant, pagrindinis šokio judesys atrodo taip: su koja imituojamas spyris į orą, kai kūnas nuo juosmens juda į priešingą pusę. Jeigu su dešine koja spiriate į priekį, tuomet kūnas juda atgal. Ir priešingai su kaire koja. Tai pagrindinis judesys. Keičiant „spardymosi“ eiliškumą, pridedama tam tikrų elementų. Taip atsiranda šokis. Tiesa, visa tai būtina daryti tiksliai į muzikos taktą.
Išmokus jumpinti, galima pasikviesti draugų. Taip atsiranda Duo Jumping. Čia šoka daugiau nei vienas žmogus. Tai galima daryti vienam priešais kitą, kai šokėjai tuo pat metu atlieka skirtingus judesius, arba vienam šalia kito, kai daugiau šokėjų, stovėdami greta, šoka tuos pačius žingsnelius.
Šis stovėjimo būdas pasiskolintas iš linijinių šokių. Bet ne tik šis elementas yra „vogtas“. Manoma, kad pagrindinis Jumpstyle elementas – „koja pirmyn, kūnas atgal“ – yra modifikuotas ir prie techo muzikos pritaikytas kelių breiko žingsnelių junginys.
Jumpstyle skirstomas į smulkesnius subžanrus. Tokius kaip Hardstyle, Oldskool ir kitokius. Tiesą sakant, jie labai panašūs ir šokiu nesidominčiam žmogui juos atskirti sunkoka. Bet patys jumperiai juos puikiai skiria ir dažnai šoką tik kurį nors vieną labiausiai patikusį Jumpstyle variantą.
Kritikai teigia, kad Jumpstyle muzika yra House, Trance ir Hardcore mišinys. Ji kuriama sintezatoriais, asimiliuojant įvairius garsus. Tačiau pagrindiniu akcentu išlieka „riebi“ ir pulsuojanti boso partija, pagal kurią lengva kilnoti kojas. Jumperiams vyksta specialios diskotekos, kurios vadinasi Jumpotheques. Garsiausios ir daugausia gerbėjų sutraukiančios Jumpstyle scenos yra Belgijoje ir Prancūzijoje.
Apie Jumpstyle populiarumą Lietuvoje žinių nėra, nors internete neseniai atsirado virtuali jumperių bendruomenė. Kol kas ji vienija tik šešiasdešimt narių, bet iniciatoriai tikisi, kad jų gretos pagausės. Galbūt po poros amžių ir Vilniuje galėsime nueiti pajumpinti, tačiau kol kas belieka žiūrėti vaizdo įrašus ir bandyti tai pakartoti namuose…
