Trumpėjančios dienos ir niūrus dangus daugeliui žmonių kasmet atneša ir emocinį nuovargį. Rudens tamsa veikia ne tik mūsų nuotaiką, bet ir biologinius procesus – mažėja serotonino gamyba, sutrinka miego ritmas, o nervinė įtampa dažnai pasiekia aukščiausią tašką. Gydytojos, med. dr. Virginijos Gudavičienės teigimu, tai gali tapti ne tik iššūkiu, bet ir galimybe atkreipti dėmesį į savo emocinę būseną, sustiprinti atsparumą stresui bei išmokti naujų strategijų, padedančių išlaikyti gerą nuotaiką ir gyvenimo kokybę ir tamsiausiu metų laikotarpiu.
Kai emocinis nuovargis slegia
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad mažėjant dienos šviesos kiekiui, organizmas gamina mažiau „geros nuotaikos“ hormono – serotonino, o melatonino, atsakingo už miegą, gamyba pasislenka. Dėl to rytais tampa sunkiau pabusti, o vakarais – sunkiau užmigti.
„Pacientai dažnai apibūdina šį jausmą kaip „miglotą“ būseną – kai dienos bėga, bet nebesijauti jose dalyvaujantis. Tai ne visada depresija, tačiau užsitęsusi nervinė įtampa ir energijos stygius gali į ją išsivystyti“, – pažymi ji.
Tamsusis sezonas veikia mūsų emocijas, dėmesio koncentraciją ir net gebėjimą džiaugtis kasdieniais dalykais. „Kai įprasti malonumai – pasivaikščiojimas, mėgstamas filmas ar net pokalbis su artimu žmogumi – nebesuteikia įprasto pasitenkinimo, verta susimąstyti, kad organizmui tiesiog reikia pagalbos“, – pastebi gydytoja gydytoja Virginija Gudavičienė.
Kodėl ruduo kelia daugiau nervinės įtampos?
Šaltuoju metų laiku žmonės instinktyviai juda mažiau, daugiau laiko praleidžia patalpose, o trūkstant natūralios šviesos, nervų sistema ima dirbti „taupymo režimu“. Tačiau šiuolaikinis gyvenimo ritmas reikalauja priešingo – budrumo, koncentracijos, sprendimų. Čia, anot gydytojos ir atsiranda vidinis konfliktas – kūnas prašo sulėtėti, o protas reikalauja greičio. Štai tada pradeda kauptis emocinė įtampa.
Ši įtampa neretai pasireiškia ir miego sutrikimais: užmigti sunku, miegas paviršutinis, o pabudus žmogus nesijaučia žvalus. Tuomet atsiranda užburtas ratas – dieną tampame dar labiau išsekę, o naktį – dar labiau neramūs.
Emocinės pusiausvyros išlaikymo svarba
Anot V. Gudavičienės, siekiant puoselėti emocinę sveikatą, verta sąmoningai įtraukti keletą paprastų, bet veiksmingų įpročių.
“Svarbu laikytis stabilios dienos ir nakties rutinos, kuri padeda smegenims reguliuoti melatonino gamybą ir užtikrina kokybišką miegą. Judėjimas, ypač lauke, skatina endorfinų išsiskyrimą, mažina nervinę įtampą ir suteikia energijos. Patartina riboti ekranų laiką vakare, kadangi mėlyna šviesa trikdo miego hormono gamybą, o rami muzika, bendravimas ir malonūs ritualai padeda palaikyti emocinę sveikatą bei išvengti rudeninės apatijos”, – sako ji.
Gydytoja pastebi, kad žmonės vis dažniau ieško natūralių priemonių, padedančių sumažinti stresą, palengvinti nervinę įtampą ir pagerinti miego kokybę. Tai lemia ne tik noras išvengti cheminių preparatų šalutinių poveikių, bet ir siekis integruoti sveikatingumą į kasdienį gyvenimą. Homeopatiniai vaistai, skirti miego sutrikimams ir nerimastingumui lengvinti, tampa populiari švelnesnė alternatyva tradiciniams raminamiesiems, padedanti organizmui atsigauti ir išlaikyti emocinę pusiausvyrą natūraliais būdais.
Vaistas Neurexan
Viena jų – vaistas Neurexan, kurio sudėtyje yra raudonžiedės pasifloros (Passiflora incarnata), sėjamosios avižos (Avena sativa), arabinio kavamedžio (Coffea arabica) ir cinko valerianato (Zincum isovalerianicum). Šių veikliųjų medžiagų mažomis dozėmis derinys padeda mažinti nervinį dirglumą, palengvina užmigimą ir atkuria vidinę ramybę.
Gydytoja V. Gudavičienė pabrėžia, kad svarbiausia yra laiku įsiklausyti į savo kūną ir nors ruduo kviečia lėtėti, tačiau tai nereiškia pasiduoti apatijai, o atvirkščiai, leisti sau veikti, nervų sistemai suteikiant tinkamą pagalbą.
