Naujas ir netikėtas maisto ir filmų derinys pasiekė Lietuvos maisto kultūros mylėtojų padangę. Iš Vilkaviškio kilusi Laura Kuršentaitytė sugalvojo unikalią idėją – filmų emocijas perteikti savo kuriamu maistu. Jauna mergina sako, kad labai myli gerą kiną, ypač, jei jame vaizduojama maisto kultūra, todėl ši idėja ilgai sukosi galvoje. Dabar Laura paleidžia idėją į laisvę – nedideliame, savo pačios įkurtame maisto furgonėlyje Kauno pašonėje, Domeikavoje, ji įgyvendina savo svajonę.
„Karšta višta“ maisto furgonėlis pasiūlė mažai kur Lietuvoje matytus vištienos „bowlus“. Esame įpratę valgyti tuno dubenėlius, Azijos įkvėptus dubenėlius, tačiau vištiena, lietuvių pamėgta mėsa, dubenėliuose nugulusi dar nebuvo. Naujovėmis deganti mergina sako, kad maisto gamyba jos gyvenime užima didžiausią širdies kertelę, todėl atnešti į Lietuvos maisto padangę ką nors naujo – tarsi jos pašaukimas ir misija.
Su naujovėmis startavusi Laura šiuo šaltuoju periodu sugalvojo dar vieną naujieną – siūlo išskirtinę galimybę išbandyti „filmų dėžutes“, kurios leis ne tik žiūrėti mėgstamą filmą, bet ir paragauti tokius pačius užkandžius, kokiais mėgaujasi ekrano herojai. Apie šią novatorišką idėją kalbamės su maisto furgonėlio įkūrėja Laura Kuršentaityte.
– Laura, iš kur tau gimsta tokios idėjos? Kur semiesi įkvėpimo ir kodėl maistas tapo ta tavo ramybės ir darbo vieta? Kaip prasidėjo tavo maisto gamybos kelionė?
– Žinot, maistas yra menas. Jo gamyba tikrai prilygsta tapymui ar spektakliui. Augau apsupta tokios aplinkos. Promočiutė, močiutė labai skaniai gamindavo, išreiškė save per maisto kultūrą, puoselėjo paveldą ir nevengė naujovių, todėl jau pati mano artima aplinka formavo meilę maisto gamybai. Paskatinta artimųjų, labai jauna ėmiausi maisto tinklaraščio ir pirmųjų eksperimentų, niekas neribojo manęs ir mano fantazijos. Vėliau, su šeimos palaikymu, įstojau įgyti Maisto technologės išsilavinimo Kaune, kur ir pasilikau gyventi. Tada sekė darbas kavinėse, restoranuose, kurorte. Dirbdama kitiems supratau, kad turiu labai daug idėjų, kurios virte verda galvoje, o šeima skatino eiti toliau ir nepamesti savo širdies, svajonių ir minčių. Jausdama mylimų žmonių palaikymą, turėdama aiškias vizijas, pradėjau maisto testavimus. Kai visi artimieji buvo pavaišinti ir patvirtino, kad to Lietuvoje ar savame mieste dar neragavo, mane įtikino – laikas imtis veiksmų. Būdama 27-erių, įkūriau nedidelį maisto furgonėlį, kuriam turiu daug plėtros svajonių. Tačiau dabar turiu pateisinti savo ir artimųjų lūkesčius būtent šiai vietai.
– Kaip kilo idėja sukurti maisto dėžutes, kurios atitiktų filmų maistą?
– Visada mėgau filmus, ypač tuos, kuriuose maistas atlieka svarbų vaidmenį. Ar pastebėjote, kaip kartais, žiūrėdamas kokį filmą, tiesiog negali nustoti galvoti apie tai, ką valgo veikėjai? Žiūri sceną ir taip norisi išbandyti tą pačią sriubą ar užkandį. Tad pagalvojau – kodėl gi ne? Kodėl negalėtume padėti žmonėms tiesiogiai patirti tą patį maistą, kurį mato ekrane? Juk visi esame su tais pačiais pojūčiais. Gal nebent moterys turi šeštąjį (juokiasi). Ir šiaip, vasarą esame aktyvūs, keliaujantys, besimaudantys, mažai dėmesio skiriame ekranams, o štai rudenį ir žiemą grįžtame ant patogių savo sofų, gyvename buities, mokyklos nuotaikomis. Ir, aišku, žiūrime filmus bei mėgaujamės „comfort food“. O jei tie pojūčiai būtų kiek įtaigesni? Antrasis, bet gal net svarbesnis punktas, yra mano asmeninė patirtis. Kiek save pamenu, mano šeimai penktadienio filmas buvo laikas pabūti kartu. Tėvai, sesuo ir aš visada žiūrėdavome tuos filmus ir ragaudavome kažką tokio, ko per savaitę paprastai ant mūsų stalo nebūdavo. Tai tikrai išaugino nostalgiją ir meilę šiai tradicijai, norėčiau, kad kiekviena šeima tai patirtų. Ir dabar, kai esame išsibarstę po Lietuvą, o kai kurių šeimos narių jau nebėra su mumis, akivaizdu, kad tokios tradicijos palieka didžiulę teigiamą įtaką mums, kaip asmenybėms. Panorau padėti žmonėms susikurti tokias tradicijas, kurios visą gyvenimą gyvens mano širdyje.
– Pirmoji Jūsų maisto dėžutė bus „La Troškinys“. Kodėl?
– „La Troškinys“ dėžutė buvo įkvėptas filmo „Ratatouille“, kur pagrindinis herojus, Remis, sukuria ikonišką troškinį, kuris sužavi tiek žiūrovus, tiek veikėjus ekrane. Bet, iš esmės, visas filmas yra apie maisto patirtį, ragavimą, derinimą, bei svajones būti virtuvės šefu. Simboliška, ar ne? Mano dėžutėje klientai ras skoningai paruoštus užkandžius, kuriuos matys ir ekranuose. Atsakykite, kas Jums patiems asocijuojasi su šiuo filmu. Tai ne tik skanu, bet ir puikiai tinka jaukiam vakarui su šeima ar draugais, vaikais.
– Ar planuojate dar daugiau maisto dėžučių pagal filmus?
– Žinoma! Šiuo metu dirbame su rudens ir Helovyno tematikos filmais – jau greitai pasiūlysime specialias „siaubo vakarienės“ dėžutes, kuriose bus užkandžiai iš filmų, tokių kaip „Hocus Pocus“. O artėjant Kalėdoms, ruošiamės stebinti filmų „Vienas namuose“ ir „Grinčas“ gerbėjus – bus tikrai šventiškų, nostalgiškų patiekalų. Noriu tik pastebėti, kad filmus labai taikau pagal televizijos programą ar tokius kūrinius, kuriuos įvairiose televizijose galima nusipirkti. Tikrai neskatinu piratavimo ir nenorėčiau, kad mano klientai siųstųsi filmus nelegaliai. Juk kiekvienas kūrėjas yra svarbus!
– Kas Jums buvo svarbiausia kuriant šią naujovę?
– Svarbiausia buvo suteikti klientams kuo autentiškesnę ir smagesnę patirtį. Manau, kad maistas yra svarbi kultūros dalis, o filmai yra neatsiejama pramogų dalis. Tad jų sujungimas į vieną patirtį sukuria magišką atmosferą, kuri leidžia žmonėms ne tik žiūrėti, bet ir „paragauti“ filmo. Mūsų maisto dėžutės tampa raktu į visapusišką patyrimą.
