Naujausia „Schiaparelli“ kolekcija, pristatyta Paryžiaus aukštosios mados savaitėje, pakerėjo įspūdingais siluetais, kruopščiu rankų darbo dekoru ir netikėtomis mados namų archyvų interpretacijomis. Vienas šios kolekcijos aksesuarų akimirksniu tapo interneto sensacija.
Pristatydamas 2025-2026 m. rudens ir žiemos aukštosios mados kolekciją, „Schiaparelli“ kūrybos vadovas Danielis Roseberry paaiškino, kokiam mados laikmečiui apžvelgti ji skirta ir kokios įkvepiančios asmenybės už jos stovi.
Dvi mados maištininkės
1940-ųjų birželį Elsa Schiaparelli paliko Paryžių ir laivu išplaukė į Niujorką. Tai žymėjo ne tik vieno dešimtmečio, bet ir revoliucinio laikotarpio madoje pabaigą. XX a. I. pusėje dvi iškilios dizainerės pakeitė ir moterų aprangą, ir pačią mados prasmę. Pirmoji iš šių avangardisčių buvo Gabrielle Chanel, išlaisvinusi moteris iš korsetų ir pasiūliusi joms prigludusius trikotažo drabužius. Ji taip pat sukūrė tai, ką šiandien vadiname stilistiniais kodais: prekių ženklo simboliką, detales ir motyvus, leidžiančius iš karto atpažinti, kokiems mados namams priklauso viena ar kita suknelė arba rankinė.
Tuomet atėjos Elsos Schiaparelli laikas. Jos indėlis į mados pasaulį buvo itin konceptualus. Ši dizainerė kėlė klausimus ir metė iššūkį pačiam mados apibrėžimui. G. Chanel rūpėjo, kad drabužiai būtų praktiški ir patogūs moterims, o E. Schiaparelli aiškinosi, kuo apskritai gali būti mada. Kada suknelė tėra suknele, o kada ji tampa meno kūriniu? Koks yra mados ir meno santykis? Kaip menas gali paveikti madą? Tad mada ir tai, ko iš jos tikimės, nuo E. Schiaparelli kūrybos laikų jau niekada nebebuvo tokia pati.
Žvelgiant atgal, likus metams iki E. Schiaparelli išvykimo iš Paryžiaus, mados pasaulis išgyveno savo elegancijos viršūnę, o kartu šie metai atnešė ir karo pradžią. Du poliai, egzistavę vienu metu ir tame pačiame mieste. Nauja „Schiaparelli“ kolekcija skirta laikotarpiui, kai gyvenimas ir menas stovėjo ant slenksčio – elegancijos saulėlydžiui ir pasaulio, kokį pažinojome, pabaigai.
Ateities kolekcija
Naujoje „Schiaparelli“ aukštosios mados kolekcijoje vyrauja juoda ir balta spalvos, pasak dizainerio D. Roseberry, šiuo pasirinkimu jis kėlė klausimą, ar įmanoma ištrinti ribą tarp praeities ir ateities.
„Jei iš šių kūrinių atimčiau spalvą ir bet kokį šiuolaikiškumo atspalvį, jei tarsi apsėstas susitelkčiau į praeitį – ar galėčiau sukurti kolekciją, kuri atrodytų lyg gimusi ateityje? Dingo visi įprasti modernizmo bruožai, liko tik esmė – sugrįžimas prie pamatinių principų, kuris atrodo revoliucingas. Siūlau pasaulį be ekranų, be dirbtinio intelekto, be technologijų – seną pasaulį, o kartu ir postfuturistinį. Galbūt tai yra vienas ir tas pats? Praėjusį sezoną siekiau, kad barokas atrodytų šiuolaikiškai, o šį – archyvus paverčiau futuristiniais“, – oficialiame pranešime rašė D. Roseberry.
Kitoks žvilgsnis
Naujoje kolekcijoje tyrinėjama ne tik juoda ir balta spalvos, bet ir nauji siluetai. Čia nėra garsiųjų „Schiaparelli“ korsetinių siluetų, juos keičia kitokia dramos vizija – netikėtais būdais išryškinamas modelių liemuo ir klubai, tuo pačiu metu sukuriant intensyvumo ir lengvumo derinį. Visa kolekcija sukurta kaip siurrealistinė optinė iliuzija „trompe l’oeil“ – nuo makiažo iki audinių, tarp kurių – Donegalo vilna ir blizgus satinas.
Mados šou pristatytas naujas švarkas „Elsa“, išsiskiriantis aštria pečių linija, šis siluetas įkvėptas mados namų archyvų. „Bias“ kirpimo vakarinės suknelės tarsi įveda naują naktinio įvaizdžio kalbą, kurioje nebelieka korsetų ir formuojančių apatinių.
Lyg iš pasakų pasaulio D. Roseberry pristato naują legendinio „Schiaparelli“ 1938 m. apsiausto „Apollo of Versailles“ versiją. Gausiai siuvinėtas juodas apsiaustas atrodo tarsi žėrintis žvaigždynais ir putojantis deimantų purslais, originalūs aukso ir bronzos atspalviai pakeisti sidabru ir juodiems ginklams būdingu spindesiu, tarsi suliejant aukštosios mados prabangą ir tamsų istorinį karo laikotarpį.
Įspūdingiausiu kolekcijos modeliu tapo „priekiu į nugarą“ sukonstruota raudona suknelė, kurios pagrindinis akcentas – žmogaus širdies formos kaklo vėrinys, spindintis raudonais kristalais ir plakantis tarsi tikra širdis. Šis siurrealistinis kūrinys įkvėptas dailininko Salvadoro Dalí 1953 m. meno kūrinio „Karališkoji širdis“.
„Pernelyg lengva romantizuoti praeitį ir pernelyg lengva bijoti dabarties <…> Ši kolekcija primena: žvelgimas atgal yra beprasmis, jei iš praeities negalime atsinešti nieko prasmingo į ateitį“, – kolekciją apibendrino D. Roseberry.
