Apatinis kraujo spaudimo rodiklis, dar vadinamas diastoliniu spaudimu, nurodo kraujo spaudimą arterijose širdžiai ilsintis tarp susitraukimų. Normalus diastolinis spaudimas paprastai svyruoja tarp 60 ir 80 mmHg, todėl 47 mmHg laikomas žemu rodikliu. Ši būklė, vadinama diastoline hipotenzija, gali sukelti įvairius simptomus ir turėti įtakos jūsų sveikatai.
Ką reiškia diastolinis spaudimas 47 mmHg?
Kai diastolinis spaudimas nukrenta žemiau normos ribų, tai rodo, kad arterijų sienelės nėra pakankamai įtemptos, o kraujo srautas širdies ilsėjimosi metu yra mažesnis nei įprastai. Tai gali lemti nepakankamą organų ir audinių aprūpinimą deguonimi bei maistinėmis medžiagomis.
Galimos žemo diastolinio spaudimo priežastys
- Dehidratacija
Nepakankamas skysčių vartojimas gali sumažinti bendrą kraujo tūrį, o tai mažina spaudimą arterijose. - Vaistai
Kai kurie vaistai, pvz., nuo hipertenzijos ar depresijos, gali sukelti per didelį kraujospūdžio sumažėjimą. - Širdies problemos
Silpna širdies raumens veikla gali lemti nepakankamą kraujo pumpavimą į arterijas. - Endokrininės sistemos sutrikimai
Tokios būklės kaip hipotireozė ar antinksčių veiklos problemos gali turėti įtakos kraujospūdžiui. - Kraujagyslių elastingumo sumažėjimas
Vyresniame amžiuje kraujagyslės gali prarasti savo elastingumą, o tai lemia žemą diastolinį spaudimą. - Ūmus kraujavimas ar sepsis
Tai pavojingos būklės, kurios smarkiai sumažina kraujo spaudimą.
Simptomai, susiję su diastoline hipotenzija
Žemas diastolinis spaudimas gali sukelti įvairių simptomų, įskaitant:
- Silpnumą ir nuovargį;
- Galvos svaigimą ar alpimą, ypač staigiai atsistojus;
- Neryškų matymą;
- Šaltas galūnes dėl prasto kraujotakos;
- Dusulį ar greitą širdies plakimą (kompensacinė tachikardija).
Jei jaučiate šiuos simptomus, svarbu kreiptis į gydytoją.
Kokios yra rizikos?
Jei diastolinis spaudimas per žemas, kyla rizika:
- Organų pažeidimams: dėl prasto kraujo aprūpinimo deguonimi gali nukentėti gyvybiškai svarbūs organai, pvz., inkstai ar smegenys.
- Širdies problemoms: dėl žemo diastolinio spaudimo širdis gali dirbti intensyviau, kad kompensuotų kraujotakos trūkumą, o tai ilgainiui gali padidinti širdies ligų riziką.
- Alpimo ir traumų rizikai: staigus spaudimo sumažėjimas gali lemti griuvimus ir sužeidimus.
Kokias priemones reikėtų imtis?
Jei diastolinis spaudimas yra žemas, svarbu nedelsti ir imtis tinkamų veiksmų. Štai keletas pagrindinių žingsnių:
1. Pasitarkite su gydytoju
- Kreipkitės į savo šeimos gydytoją ar kardiologą, kad išsiaiškintumėte priežastį. Gydytojas gali paskirti papildomus tyrimus, pvz., širdies echoskopiją ar kraujo tyrimus.
2. Gerkite daugiau skysčių
- Vanduo padidina kraujo tūrį, o tai gali padėti palaikyti normalų spaudimą.
- Jei dehidratacija yra problema, rinkitės elektrolitų prisotintus gėrimus.
3. Subalansuota mityba
- Valgykite dažniau mažesnėmis porcijomis, kad išvengtumėte staigaus kraujo spaudimo kritimo po valgio.
- Įtraukite maisto produktus, kurie natūraliai palaiko kraujospūdį: riešutus, avokadus, bananus, tamsią šokoladą.
4. Venkite staigių pozicijos pokyčių
- Jei jaučiate galvos svaigimą, atsistokite lėtai ir laikykitės stabilios atramos.
5. Ribokite alkoholį
- Alkoholis mažina kraujospūdį, todėl reikėtų jį vartoti itin saikingai arba visiškai atsisakyti.
6. Reguliariai mankštinkitės
- Vidutinio intensyvumo fizinė veikla, pvz., vaikščiojimas ar joga, gerina kraujotaką ir stiprina širdį.
Kada kreiptis į gydytoją?
Skubiai kreipkitės į gydymo įstaigą, jei:
- Jaučiate stiprų galvos svaigimą ar alpimą;
- Patiriate dusulį ar krūtinės skausmą;
- Kraujospūdis išlieka žemas nepaisant taikomų priemonių.
