KLAUSIMAS tėvai įsivaizduoja, kad neišlaikyti egzaminų – didžiausia nelaimė pasaulyje. Man 17 m. Prisipažįstu – ne visada dedu daug pastangų. Bet jie nori, kad gaučiau geriausius įvertinimus, o aš žinau, kad tai neįmanoma.
Sužinoję, kokie mano pažymiai, jie vos negavo infarkto. Tėvas atbėgo pas mano draugę ir partempė mane namo. Keturias valandas sakė man pamokslą, kartojo ir kartojo tą patį.
Pareiškė, kad neįstosiu į aukštąją, būsiu visiškas nevykėlis ir nieko nepasieksiu.
Žodžiu, dabar tenka gyventi pagal tėvų nustatytas taisykles. Po pamokų man neleidžia eiti pas draugę, nepriklausomai nuo to, ar užduota namų darbų.
Parėjęs turiu atiduoti jiems mobilųjį. Iš manęs paėmė televizorių, neleidžia naudotis internetu.
Jie įsivaizduoja, kad elgiasi su manimi kaip su suaugusiuoju, bet taip nėra. Jie nuolat mane pertraukia, o aš turiu tylėti, klausyti jų ir su viskuo sutikti.
Suprantu, kad neatsakingai elgiausi anksčiau, kai nesimokiau, bet man neleidžia pasimokyti iš klaidų.
ATSAKYMAS: artėjant egzaminams, visi ima jausti įtampą. Kartais tėvai net labiau išgyvena, nei jų vaikai. Ir tai visiškai normalu, nors tau gal taip ir neatrodo.
Tėvai labai rūpinasi tavo ateitimi ir, galvodami, kad puikiai išmano darbo rinką, renka tau profesiją, samdo geriausius mokytojus, ieško geriausios aukštosios mokyklos, o svarbiausia, iš tavęs reikalauja maksimalaus atsidavimo mokslams ir didelių pastangų.
Nenuostabu, kad tau atrodo, jog tėvai visiškai galvą pametė ir neleidžia tau gyventi tavo gyvenimo. Tačiau iš dalies tu su jais sutinki, tau reikia labiau pasistengti, tau reikia daugiau laiko skirti mokslams, ko anksčiau nedarei, tada tau reikia ir pasivyti bendramokslius.
Pabandyk pasikalbėti su tėvais. Pasakyk, jog supranti, kad jie sudarė taisykles siekdami tau gero, tačiau jei porą kartų per savaitę būsi išleidžiamas pas draugę, jausi paskatinimą dar labiau stengtis.
Pasitark su tėvais, kokie mokslų rezultatai tau svarbiausi, į ką turėtum kreipti daugiausia dėmesio, jei tikiesi įstoti į norimą specialybę. Taip pat sudaryk su jais sandorį: kelios valandos prie knygų, lygu: pora valandų su mergina ar sporto salėje.
Pažadėk sąžiningai pasakyti, kai namų darbai bus tikrai atlikti. Galiausiai parodyk atliktus namų darbus ir savo pažymius. Imk su tėvais tartis kaip su žmonėmis, kurie gali patarti, kokią specialybę tau rinktis, o ne žmonėmis, kurie tiksliai žino, kur tau reikia įstoti. Kovok už savo norus ir polinkius, juk mokysiesi ir gyvensi tu, o ne tavo tėvai.
Tikiuosi, to pakaks, kad jie atsipalaiduotų ir vėl tavimi pasitikėtų. Žinoma, nesitikėk greitų pokyčių. Pirmiausia susitark dėl laisvalaikio, kad tave tėvai vėl išleistų pas merginą, teks gauti ne vieną dešimtuką…
Rašykite ir klauskite psichologės el. paštu psichologija@delfi.lt.
Atsakymai pasirodys DELFI gatvės rubrikoje „Pasaulis ir aš”.
