KLAUSIMAS: turiu klausimą. Aš esu vaikinas, 17 m. Mokausi mokykloje, šie – paskutiniai mokslo metai ir mane mokykloje neramina vienas dalykas. Papasakosiu istoriją, kaip mokiausi anksčiau.
Prieš gerus 4 metus, turėjau klasioką, kuris buvo gan stiprus, masyvus, ir sportavo. Aš negaliu pasakyti, kad jis buvo labai blogas žmogus, jis išduodavo savo draugą ir naudodavosi savo jėga.
Kadangi jis buvo stipriausias, jis laikė save „vadu“ tarp draugų, ir aš ilgai to neiškentęs tiesiog su juo ėmiau nebendrauti.
Bet kad ir kaip bebūtų gaila, jis nepaliko manęs ramybėje, tiesiog nuo tada, kai su juo nebendrauju, visad išgirstu iš jo keiksmažodžių, pažeminimų. Aš jo nekenčiau, nekenčiu ir dabar.
Nepasidaviau jam tada ir nepasiduosiu niekada. Jis dabar nieko man nesako, bet visada, kada turi galimybę pasišaipyti ar pakenkti, jis visada ja pasinaudoja. Vieną dieną mano kantrybė truks, ir aš puikiai žinau, kad vieną gražią dieną jis už visa tai sumokės. Tiesiog negaliu atsikratyti noro už viską jį sumušti, sudaužyti, sulaužyti porą kaulų, kad jis nuo manęs atsikabintų, ir sumokėtų už tai ką padarė.
Padėkite, tiesiog negaliu išmesti jo iš galvos, aš jaučiu tokį didelį pyktį, kaip jo atsikratyti?
ATSAKYMAS: tu gerai supranti padėtį ir ją kontroliuoji. Viską išdėstei aiškiai ir suprantamai. Bet, kaip matau iš laiško, tavo klasiokas jau baigia įvaryti tave į beviltišką padėtį savo pašaipomis ir pajuoka.
Labai gerai, kad dar nepadarei kokio nors neprotingo žingsnio, nepaleidai kumščių arba kasteto į darbą. Nes būtum praradęs savitvardą, patekęs į pavojingą padėtį ir susigadinęs gyvenimą.
Kai šaipomasi, yra velniškai sunku ištverti. Nė vienas neturi teisės šaipytis iš kitų.
Kad išgyventum ir ištvertum, turi turėti žmonių, kurie tave supranta ir palaiko. Dabar paklausiu tavęs keleto klausimų.
Kas tavo geriausias draugas? Ar esi pasidalinęs su juo savo jausmais? Kas tau artimas iš suaugusių? Gal gali pasikalbėti su savo mama arba tėčiu, su dėde arba pusbroliu?
Gal turi gerą ir supratingą mokytoją, socialinį pedagogą arba kaimyną? Tau būtina pasikalbėti ir pasitarti.
Tu gali perskaityti, ką rašo apie patyčias Jaunimo linijos ir Vaiku linijos internetiniai puslapiai. Peržiūrėk kitus straipsnius internete apie tai. Visada gali paskambinti šių linijų telefonais, jeigu norėsi tiesiogiai pasitarti.
Dabar tau paaiškinsiu vieną svarbų dalyką. Tie, kurie šaiposi iš kitų, visada labai nori, kad aplinkui būtų žiūrovų. Jeigu tas vaikinas sako kokią repliką tavo atžvilgiu, jis pasistengia, kad bent vienas ar keli žmonės tai išgirstų. Tokia yra patyčių logika. Tik taip skriaudikas jaučiasi didvyriu.
Tu esi šaunus, protingas, šiuo metu įvarytas į neviltį žmogus. Tau taip pat reikia bendraminčių.
Pabandyk surasti sąjungininkų, kurie nėra to tariamo stipruolio pusėje. Keliese galite pareikšti, ką apie jo elgesį galvojate.
Muštynės nepadės. Muštis leistina tik ginantis, jeigu esi užpultas ir nebegali pabėgti. Bet treniruotis, kad sustiprėtum, tikrai verta. Treniruotės padeda sutvirtinti ir raumenis, ir, svarbiausia, dvasią.
Prisimink, kaip bet kokį stipruolį pasakose nugali protingas žmogus. Jeigu pasitaikys proga, iškelk klausimą per valandėlę, kad jūsų klasėje karaliauja patyčios. Pasitark su auklėtoja.
Bet visą laiką išlik sveiko proto, neprarask savitvardos. Juokauk, nes jumoras – labai geras ginklas.
Kai esi skriaudžiamas, visada pyksti, aš tave tikrai girdžiu. Žinok, kad tavo pykčio jausmas teisingas, bet kaip tu išliesi pyktį, jau tavo atsakomybė. Sugalvok ką nors kūrybiško. Piešk karikatūras, repuok, stovėk ant galvos. Taip padėsi sau valdyti savo pyktį.
Netgi paskutinėje klasėje gali pereiti į kitą mokyklą, jeigu yra galimybė ir kitos priemonės nepadeda. Tai nėra pabėgimas, tiesiog tu nesutinki su tokiu jo, mokytojų ir klasiokų elgesiu ir turi teisę išeiti, kur žmonės elgiasi normaliai.
Rašykite ir klauskite psichologės el. paštu psichologija@delfi.lt.
Atsakymai pasirodys DELFI gatvės rubrikoje „Pasaulis ir aš”.
