Svečiuojuosi pas draugę, kuri turi 3 metų mergaitę. Vakare šiai jau laikas „Pas Panelę Paduškaitę“. Mergaitė ima verkti. Pasak jos, po lova tupi baubas. Susitariame, kad jei aš paseksiu pasaką – ši eis miegoti. Sekdama pradedu galvoti apie mūsų santykių baubus. Kai santykiai, rodos, klostosi tobulai, tarsi iš po lovos ima lįsti baubai – mūsų susikurtos baimės.
DELFI gatvė aptaria didžiausius santykių baubus ir pataria, kaip su jais kovoti.
Baubas nr. 1 – „jis/ji mane paliks“. Tikėdamiesi tobulų santykių arba bijodami pasidžiaugti tuo, kad jie šiuo metu tikrai geri, išsigąstame šio pirmojo baubo. Įvairiausios pozityvaus mastymo teorijos teigia, kad mūsų mintys materializuojasi. Ir, deja, tai yra tiesa.
Nors mokslininkai ir įrodė, kad žmogaus mintis yra banga ir ją specialiais prietaisais įmanoma išmatuoti, tačiau vertėtų susimąstyti ne tik apie mintis, o apie mūsų elgesį, kuris keičiasi, kai mus aplanko „pametimo“ baimės.
Amerikoje buvo atliktas mokslinis tyrimas, pakviesta olimpinių sportininkų grupė. Šie buvo prijungti prie modernių tyrimo aparatų. Jiems buvo liepta galvoti apie tai, kaip šie įvykdo norimus normatyvus, kaip jie bėga, plaukia, šoka į tolį, laimi.
Aparatas parodė, kad jų organizmas pradėjo išskirti hormonus, kad širdis pradėjo plakti lygiai taip, tarsi jie iš tikrųjų plauktų, bėgtų ir darytų tai, ką daro, būdami olimpiniame stadione.
Taip, kaip, net neatliekant fizinio darbo, reagavo jų organizmas, taip į pirmąjį baubą reaguojame ir mes. Dėl „pametimo“ baimės organizmas išskiria adrenaliną, tampame irzlūs, priekabūs ir taip nejučia griauname savo santykius.
Apnikus tokioms baimėms reikėtų nepamiršti, kad jei žmogus yra su mumis, tai, matyt, jam/jai patinkame. Jei jis/ji nuo mūsų nebėga, negriauna santykių, tai kodėl mums atrodo, kad atsitiks blogiausia?
Baubas nr. 2 – „jis/ji man neištikimas/-a“. Šis baubas įgauna du pavidalus: „jis/ji neištikimas/-a dabar“ arba „jis/ji gali būti neištikimas/-a kada nors“. Ir baisiausia tai, kad iš tikrųjų gali…
Vėlgi turėčiau apeliuoti į pozityvų mąstymą. Reikėtų suvokti, kad jei tavo antroji pusė tau neištikima, tai, žinoma, tavo antrosios pusės problema, o ne tavo. Jei gerbi savo antrąją pusę ir nuotykių neieškai, tai žmogus, kuris tau yra neištikimas – tavęs tiesiog negerbia ir su tokiu nėra tikslo gaišti laiko, tačiau jei pats/-i nevengi nuotykių ir bijai, kad tokį patį pomėgį turi tavo partneris/-ė, tada nėra, ko stebėtis.
Jei į kitą žmogų (taip būna beveik visada) apeliuoji visus savo lūkesčius, savaime suprantama, kad vėliau būna labai skaudu, jei tave išduoda. Vienas protingesnių būdų įveikti išdavystės baubą – tų lūkesčių neturėti.
Dažnai, kai kas nors „įkrenta“ mums į širdį, mes „pametame“ save ir tampame per daug priklausomi nuo savo simpatijų. Tu esi laisvas žmogus ir tokiu turi likti. Laisvas, tai nereiškia, kad turi būti amoralus. Tai reiškia, kad turi sugebėti mylėti ir gerbti save. Įdomus/-i kitiems būsi tik tada, kai tapsi asmenybe, o ne kažkieno antrąja puse.
Baubas nr. 3 – „ar tai yra „tas“ žmogus?“. Šis baubas aplanko kiekvieną porą bent vieną kartą gyvenime, bent sekundę, minutę, o gal valandą… Nors didieji romantikai mano, kad mylint tokių minčių negali kilti, tačiau reikėtų juos sudrausminti.
Tie, kurie po pirmos pažinties savaitės rėkauja, kad rado „savo“ žmogų – vėliau labai verkia. Santykiai nėra vien tik seksas, pilve skraidantys drugeliai, gėlytės ir vaikščiojimai, susikibus už rankučių. Tenka „apšlifuoti kampus“.
Išsigandus trečiojo baubo reikėtų pagalvoti, ar tau su tuo žmogumi, su kuriuo esi yra tikrai gera. Idealių santykių, kokius kartais rodo filmuose – nebūna. Tačiau, jei tas žmogus nejučia priverčia tave jaustis geresniu, daugiau padaryti ir pasiekti, tai ar verta keisti kelią dėl takelio?
Jei tavo antroji pusė riboja tavo kaip asmenybės tobulėjimą, dažnai jauti su juo/ja diskomfortą, apgalvoji kiekvieną žodį, prieš ištardama jį garsiai, tai tikriausiai, pats/-i turėtum ne tik klausti savęs ar tai yra „tas“ žmogus, bet ir kaip reikiant apmąstyti savo nelabai vykusius santykius.
Geriau būti vienam, nei kamuotis. Jei santykiai tikrai atrodo geri ir trečiasis „tikrumo“ baubas vis tiek neatstoja – prisimink vieną taisyklę: „Pribaik savo baimę, kol ji tavęs nepribaigė“.
Išsigandęs/-usi savo baubų kenksi tik sau, tad vyk juos šalin, kad naktimis ramiai miegotum!
