KLAUSIMAS: man 14 metų, negaliu pakelti tos minties, kad reikės eiti į mokyklą. Man tai kelia baimę, blogą jausmą. Pakeičiau mokyklą, todėl dabar sunku prisitaikyti prie naujų žmonių.
Klasėje nėra jokios mergaitės, su kuria gerai sutarčiau, draugauju su tokiomis, iš kurių visi tyčiojasi. Nors iš manęs nesišaipo, vis tiek jaučiu, kad tos patyčios būtų lyg skirtos man.
Sunkiausia, kad esu patikli ir nusileidžiu. Šalia manęs sėdi klasės „bamba”, kuri amžinai nieko neturi, o aš klasėje viena iš nedaugelio, kuri turi pilną penalą. Ji iš manęs visada jį paima ir sako: „Aš pasiskolinsiu“.
Toji padaro tai taip staigiai, jog aš, pamačiusi, kad ji jau naudoja mano pieštuką, jai nusileidžiu. Norėčiau ant jos išlieti visą savo pyktį už tai, jog mane atstumia, pati man nepadeda, kai gali.
Norėčiau tai padaryti taip, kaip darydavau kitoje mokykloje. Bet kadangi esu viena ir nekenčiu savęs, jaučiu, iš manęs tik juoksis.
ATSAKYMAS: jaučiu, kad tu rašai nuoširdžiai. Kas gali norėti eiti ten, kur jaučiasi blogai. Kadangi tu pakeitei mokyklą, tai tau tikrai teko sunkus išbandymas.
Stresas – tokia būsena, kai pasikeitus gyvenimo aplinkybėms, žmogaus kūnas ir dvasia patiria didelę įtampą, nerimą ir baimę, pasireiškiančią visokiais požymiais ir būdais.
Stresas yra savotiškas sukrėtimas, trunkantis tol, kol dar neprisitaikei prie naujų gyvenimo aplinkybių. Taigi, mokyklos pakeitimas – didelis išbandymas, nes mokytojai, klasės draugai, pati mokykla ir jos tvarka yra nauji, nepažįstami ir netgi nejaukūs.
Be to, tu išėjai iš buvusios įprastos ir gerai pažintos mokyklos, palikai ten draugus, savo vietą klasėje, savo kėdę prie lango kavinėje, mėgiamą/-us mokytoją/-us.
Netgi jeigu tau nebuvo gera senoje mokykloje, tu puikiai žinojai, ko galima ten tikėtis ir laukti iš auklėtojos, direktorės ar klasiokų.
Kai ateini į naują vietą, tai susiduri su vienu svarbiu ir sunkiu išbandymu. Atėjusi į klasę, turi užimti savo vietą tarp klasiokų, kurie jau yra susibendravę ar susiskirstę, kas su kuo draugauja.
Kaip suprantu, dabar tu dėl to ir esi labiausiai susirūpinusi. Gal kol kas klasėje ir nematai tokios mergaitės, su kuria iš karto gerai sutartum. Reikia laiko.
Bet argi ne super, kad tave priima ir su tavimi bendrauja mergaitės, kurios ne „klasės žvaigždės“, kurios pačios turi ginti savo orumą ir savo nuomonę, kai jas kritikuoja kiti, kai iš jų šaiposi.
Jos supranta, kad tau nėra lengva, jos turi, ką tau pasakyti ar kaip tave palaikyti. Tu išgyveni dėl jų padėties, nes turi širdį ir tau ją suspaudžia, kai girdi užgauliojimus. Nors ir ne iš tavęs šaiposi.
Pati pagalvok ir pasakyk, kodėl mes šaipomės iš kitų. Tikiuosi, jau sugalvojai bent kelis atsakymus. Aš galiu pridėti tiek. Jeigu žmogus jaučiasi pakankamai protingas, pakankamai gražus ir pakankamai mėgiamas kitų, jis niekada nesišaipo iš bendraamžių, jaunesnių ar vyresnių.
Toks žmogus neturi kompleksų, jis pasitiki savimi ir jam nereikia įsitvirtinti, skriaudžiant kitą. O tas, kas dedasi „kietas“ ir žemina kitus, pats yra labai silpnas žmogus, tik tai slepia. Taigi, nežinau, turi pati nuspręsti, su kuo tu.
O dabar – dėl tos vienos panelės.
Žinoma, kad ji neteisi, nesiklaususi imdama tavo daiktus. Žinoma, tu teisi, kad pyksti. Ir aišku, kad tau baisu pasakyti, ką apie ją galvoji. Manai, kad tave atstums. Juk norėjai susidraugauti su „žvaigžde“. Tikėjaisi, kad ji tau padės rasti savo vietą klasėje.
Pasirodo, ji netgi ėmė išnaudoti tave. Gerai, kad su tuo nesitaikstai.
Bet nejaugi visi be išimties klasiokai taip elgiasi – ima vieni iš kitų daiktus ir priemones, net negavę leidimo ar sutikimo. Aš manau, kad tikrai taip nėra. Juk klasėje nėra vergovės.
Todėl tu turėsi apsispręsti. Arba tyliai ant jos grieši dantį ir kankinsiesi, negalėdama pareikšti savo nuomonės, nekęsi tos suolo draugės, nes su tavimi nedraugavo, arba susikaupsi ir pasikvietusi ją pasikalbėti, kuo ramiau išdėstysi, kad ji tave įskaudino, dar išnaudoja tave, imdama daiktus ir kad turi nustoti taip elgtis.
Nereikia išlieti savo pykčio, susimušti ar apsidraskyti, reikia apginti savo padėtį tvirtais ir rimtais žodžiais.
Tu tikrai susirasi draugų ir draugių, bet turėk omeny, kad jau ir dabar yra žmonių, kurie tave palaiko. Neišduok jų.
Rašykite ir klauskite psichologės el. paštu psichologija@delfi.lt.
Atsakymai pasirodys DELFI gatvės rubrikoje „Psichologas pataria”.
