KLAUSIMAS: mudu su drauge pažįstami du su puse metų. Visą tą laiką buvome tikrai labai geri draugai, bet nieko daugiau. Kartu patyrėme nuostabių akimirkų, kurių nė vienas nepamiršime. Aš ją mylėjau didžiąją dalį mūsų pažinties laiko. Ji mylėjo mane.
Kitas merginas lyginau su ja, tačiau nė viena jos neaplenkdavo.
Tačiau prieš pusmetį ji ėmė tolti nuo manęs. Aš vis dar ją myliu, tačiau ne tokią, kokia ji yra dabar. Aš tarsi įsimylėjęs praeitį.
Dabar ji tapo žmogumi, kurių aš stengiuosi vengti. Bendrauti su ja man tapo pareiga, nes esame geri draugai. Sveikas protas mane ragina nutraukti su ja bet kokius ryšius ir gyventi toliau. Tačiau širdis laukia, kol ji vėl taps senąja mano drauge.
Man atsibodo laukti ir norisi judėti tolyn. Stabdo
tik mintis, kad nerasiu merginos, taip idealiai atitinkančios mano
lūkesčius. Kaip man pasielgti?
ATSAKYMAS: pačiam labai pasisekė, nes du su puse metų draugystės ir meilės yra tikrai gera patirtis. Bet po tokio laiko pažinties ir meilės žmonės ir santykiai turi keistis, atsiranda nesusipratimų, nesusikalbėjimų. Taigi, pačiam taip ir atsitiko.
Draugė pradėjo keistis, pradėjo augti ir bręsti – nes mes visi bręstame visą gyvenimą – ją ėmė dominti kiti dalykai ir nauji ateities planai. Ir gal tave stebina, kad ji ne ta pati susižavėjusi ir idealizuojanti tave jauniklė, kuriai pakakdavo tik pamatyti tave ir jau jaustis laiminga.
Gal ji kalba apie apsisprendimą gyventi drauge, išvažiuoti kitur, turėti vaikų ar kitaip tvarkyti gyvenimą. Iš čia ir kyla jos nuotaikų kaita, jos nepasitenkinimas, gal ir nusivylimas.
Juk ir pats pasikeitei. Pasikeitė tavo interesai ir norai. Gal tu bijai, kad nebeatitiksi jos naujųjų lūkesčių ir poreikių? Gal jautiesi dar nesubrendęs rimtiems santykiams?
Labai gerai, kad įsiklausei į savo proto ir jausmų balsus. Išgirdai, kad jie kalba skirtingai: protas sako – išsiskirti, o jausmai – likti drauge. Čia yra tikra „būti ar nebūti” drauge drama. Ką rinktis, teks nuspręsti pačiam.
Nereikia savęs versti kaip nors nenatūraliai elgtis, įsikinkyti, parsiduoti į vergovę ar užkibti. Nes taip jaučiasi dalis vaikinų, skatinamų suaugti ir rinktis būti drauge arba gyventi be rimtų įsipareigojimų. Galima bijoti ir nerimauti, nesuprasti, kaip maišosi tavo jausmai. Bet tavo noras susigaudyti yra geras akstinas aiškintis toliau, kas vyksta su jūsų santykiais. Mat, su kita mergina gali pasikartoti panaši istorija, todėl nebaigus vienos istorijos, neįmanoma surašyti kitos.
Labai natūralu, kad kiekvienos poros bendravime būna krizės. Krizės suteikia impulsą tolimesniam santykių vystymuisi. Jeigu galite susėsti ir nuoširdžiai pasikalbėti, kas ko norite vienas iš kito, būtų geriausia išeitis išsiaiškinti – kartu būti ar nebūti.
Rašykite ir klauskite psichologės el. paštu psichologija@delfi.lt.
Atsakymai pasirodys DELFI gatvės rubrikoje „Psichologas pataria”.
