Visi sutiksite, kad gyvename pasaulyje, kupiname streso ir įtampos. Kiekvieno iš mūsų kasdiena kartais primena beprotiškas lenktynes, o kartais – baisiuosius amerikietiškus kalnelius. Patiriami sunkumai neretai baigiasi tuo, kad pamirštame save ir, visų svarbiausia, savo psichologinę sveikatą. Dar daugiau – nelaimė po vieną nevaikšto.
Stresinė situacija gali užklupti pačiu netinkamiausiu laiku ir nusiraminti bei suimti save į rankas gali reikėti čia ir dabar.
Patarimų apie tai, kaip turėtum keisti savo gyvenimo būdą, kad patirtum mažiau streso, yra be galo daug. Pavyzdžiui, meditacija mažina streso hormono kortizolio kiekį organizme; kai kurie maisto produktai turi savybių, padedančių kovoti su įtampa bei nerimu. Taip, tokie ir panašūs patarimai padės tau atsipalaiduoti ir ilganiui greičiau susiimti įtemptose situacijose. Tačiau dažnam prireikia pagalbos kovoje su stresu ne tik ilgalaikėje perspektyvoje, bet ir „čia ir dabar“. Be to, ne visada apimti streso galime susikaupti ir prisiminti visas taisykles, kaip su tuo kovoti. Tais atvejais, kai palengvėjimo reikia kuo greičiau, gali nė nežinoti ką daryti ar kur kreiptis. Galbūt kaip tik dabar atsidūrei nepavydėtinoje situacijoje ir tau už 5 minučių vienas svarbiausių projekto pristatymų darbe, o tu „kabi ant ragelio“ su mylimuoju, kuris nori nutraukti santykius… Kad ir kokios aplinkybės bebūtų, sugebėjimas greitai atsikratyti streso ir nerimo, gali būti naudingu įgūdžiu tiek dabar, tiek ir ateityje.
Taigi, vos pajutusi kad viduje imi kunkuliuoti, išmėgink bent vieną iš mano siūlomų ir savo kailiu išbandytų būdų – nusiraminsi per 5 ar mažiau minučių, pažadu.
Išgerk arbatos
Sakoma, kad puodelis arbatos išsprendžia bet kokią bėdą. Garantuoju, kad dalis jūsų tikrai sutiks su šiuo posakiu. O aš nuo savęs pridėsiu, kad iš tiesų padėti gali be galo platus raminančių žolelinių arbatų pasirinkimas: ramunėlių, mėtų ir t.t. Maža to, arbatos ruošimo procesas gali būti ne mažiau raminančio poveikio nei pati arbata. Yra netgi mokslinis tyrimas, kuriuo įrodyta, kad arbatos gėrimas mažina kortizolio (streso hormono) kiekį organizme.
Pasiklausyk muzikos
Rami klasikinė muzika – bene greičiausiai veikaintis būdas nuraminti mintis ir nervus. Ji gali netgi sumažinti kraujospūdį ir apraminti pagreitėjusį širdies plakimą. Tačiau jei tai – ne tavo skoniui, rinkis bet kokią dainą ar žanrą, kurie, tavo manymu, duotąją akimirką bus veiksmingiausi. Muzikos terapija yra patvirtinta ir efektyvi priemonė gydant psichologinius sopulius. Tai – neįtikėtina galia pakeisti nuotaiką. Muzika (ir dainavimas) ne tik padės nuleisti garą, bet ir prisiminti džiugias gyvenimo akimirkas.
Išeik į lauką
Aplinkos pakeitimas yra veiksmingesnis nei manai. Net jei teturi kelias minutes – išbėk į lauką, pabėk nuo darbo vietoje stresą keliančių dirgiklių. Saulės šviesa, grynas oras, galų gale, kūno išjudinimas puikiai veikia norint atsipalaiduoti. Jei yra galimybė pasidaryti bent mažytę pertraukėlę natūralioje aplinkoje – pajusi stebinančią naudą. Tačiau, kad ir kur bebūtum, tikrai rasi kaip padaryti porą fizinių ir tempimo pratimų ir taip „perkrauti“ savo kūną ir mintis.
Giliai pakvėpuok
Susinervinus kelissyk giliai įkvėpti ir iškvėpti siūloma ne be priežasties. Ši strategija puikiai veikia, tik, deja, mes itin dažnai apie ją pamirštame. Ir tam nereikia pakeisti vietos, kurioje esi, kai patiri stresą. Tiesiog užsimerk, priglausk rankas prie pilvo ir susitelk į savo kvėpavimą. Kuo labiau susinervinusi esi, tuo greitesnis ir paviršutiniškesnis kvėpavimas. Taigi, jei pavyks jį sulėtinti ir pagilinti – sulig kiekvienu įkvėpimu ir iškvėpimu sumažinsi ir širdies plakimo greitį bei streso lygį.
Išmėgink inversines jogos pozas
Joga – tai labiausiai kovoje su stresu padedantys fiziniai pratimai. Ir tam, kad pajustum pokyčius nereikia daug laiko, kaip gali pasirodyti. Inversinės pozos, teigiama, greičiausiai padeda nusiraminti. Jei nesi pažengusi jogė, tiesiog atsigulk ant grindų kojomis į viršų palei sieną, kuri padės palaikyti lygsvarą. Tai gali padaryti kiekvienas. Ši poza nuramina, mažina galvos ir nugaros skausmus. Taip pat pagerina kraujotaką.
