Gali netikėt – nemoku mylėt,
Tai mano bėda.
Bet kartais nutinka meilė prilimpa
Bjauri lyg sloga.
Įvaro į kampą – man dreba rankos,
Keikiu save.
Keičiasi veidas – protas apleidžia,
Vaje, vaje…
PRIEDAINIS:
Oi, tai buvo viskas kaip kine,
Oi, neištariau tau „ne“,
Oi, galvojau, kad pamiršiu ją,
Dabar žinau – susirgus meile vaistų nėra.
La la la la la la la la
Kalba žmonės meilė – tai liga.
La la la la la la la la
Daug kas bando nugalėti ją.
O jei visi jie žinotų,
Kol bus pasaulis, tol meilė bus nenugalima,
O jei visi jie žinotų,
Kol bus pasaulis, tol meilė bus nenugalima.
Baisu pagalvot – nemoku sustot,
Išgelbėk mane.
Turėki drąsos, neslėpki tiesos,
Sakyk taip ar ne.
Įkritom į balą – darom ką galim
Savo valia.
Jei darom „skauda“ – sumokam baudą
Ir atia…
(liet. tekstas G. Zdebskio)
