Tu įdėk mane į dėžę,
Priklijuoki pašto ženklą
Ir nunešk, kur vaikšto žmonės,
Kur po vieną nieks nemiršta.
Tu įdėk į dėžę obelį,
Kad galėčiau atsiremti
Ir nunešk, kur kyla potvyniai –
Upės su krantu viliotiniai.
Ten, danguj
Šiluma.
Vėjai plauks,
Mūsų lauks.
Tu ir pats įlipk į obelį,
Iš aukštai geriau matysi,
Kaip laimingi vaikšto žmonės,
Bet po vieną medžiais virsta.
Tu įdėk mane į dėžę,
Apkabinki aukso pirštais.
Pasodink šalia vienatvę.
Ar jauti dabar, kaip mirštu?
Ten, danguj
Šiluma.
Vėjai plauks,
Mūsų lauks.
