Rausvai geltona spalva dažos medžiai
Ir vėl ruduo, ir vėl žiema.
Ir jau iš tolo stebiu tavo kelią
Matyt nelemta žingsniuot drauge.
PRIEDAINIS:
Kaip sunku atspėti kas bus,
Per dažnai apsirinka žmogus,
Suklysta.
Rodos laimę rankoj laikei,
Bet dar painūs keleliai, takai
Jaunystėj.
Ir tada, kaip matai, suklydom,
Nejučia tolom mes viens nuo kito.
Ir jau iš tolo stebiu tavo kelią,
Matyt nelemta žingsniuot drauge.
O aš tikėjau šventai, kad likimas
Mus tiesiai neš plačia srove.
Ir gėrėm godžiai drauge iš to šaltinio
Skaidraus ir tyro, kaip tam sapne…
PRIEDAINIS:
Kaip sunku atspėti kas bus,
Per dažnai apsirinka žmogus,
Suklysta.
Rodos laimę rankoj laikei,
Bet dar painūs keleliai, takai
Jaunystėj.
Ir tada, kaip matai, suklydom,
Nejučia tolom mes viens nuo kito.
Ir jau iš tolo stebiu tavo kelią,
Matyt nelemta žingsniuot drauge. (x3)
(m. ir ž. Mindaugo Tamošiūno)
